Rugsėjo 21-oji Tarptautinė Alzheimerio ligos diena
.PNG)
Pasaulyje Alzheimerio liga serga daugiau nei 30 mln. žmonių.
Alzheimerio liga – tai lėtinė, progresuojanti, dažniausiai senyvo amžiaus žmonių galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka biocheminiai informacijos perdavimo procesai.
Šią ligą pirmasis 1907 m. aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris. Jis pirmą kartą progresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą susiejo su specifiniais morfologiniais smegenų dariniais – neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis ir neurofibriliniais tinkleliais.
Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies.
Sergant šia liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi kenčia ne tik jis, bet ir artimieji.
Alzheimerio ligos simptomai: prastėja atmintis, sunku rasti tinkamus žodžius, nesugebama rasti kasdienių daiktų, nuotaikų kaita. Alzheimerio ligai progresuojant, žmogus gali pamiršti vardus, tampa sunku suprasti, ką jis nori pasakyti, susipainioja tvarkant pinigus, vairuojant automobilį, atsiranda asmenybės pokyčiai, nuotaikos svyravimai, gali apsiverkti be aiškios priežasties, arba būna įsitikinęs, kad kažkas bando jam pakenkti; žmogus gali keltis vidury nakties, išeiti iš namų ir
pasiklysti, visiškai netinkamai elgtis viešai. Liga gali pasireikšti sunkia depresija, nuotaikos svyravimais, epilepsija, šlapimo nelaikymu.
Prevencinio gydymo nėra, tačiau svarbus sveikas gyvenimo būdas. Taip pat labai svarbu išmokti susidoroti su stresinėmis situacijomis. Alzheimerio liga sergantys žmonės gydomi vaistais, veikiančiais skirtingus smegenų receptorius. Kokie konkrečiai receptoriai bus pažeisti iš anksto pasakyti neįmanoma, todėl prevenciškai vartoti medikamentų negalima. Galime nebent stiprinti smegenų kraujotaką, lavinti protinius gebėjimus skaitydami, dalyvaudami Proto mūšiuose, mokydamiesi kalbų, spręsdami kryžiažodžius. Minėtos priemonės padeda, bet negarantuoja, kad senatvėje išliksime šviesaus proto.
Maisto produktai, kurie naudingi protinei veiklai:
- Žuvis, jūros gėrybės, jas reikėtų valgyti mažiausiai tris kartus per savaitę. Žuvis vertinga, nes joje yra 15-26 proc. baltymų, sudarytų iš 20 aminorūgščių, kurios labai svarbios smegenų ląstelių veiklai.
- Riešutai, ypač graikiniai, tai vitamino E šaltinis (šis vitaminas atitolina ląstelių senėjimą), žemės riešutai – juose gausu magnio, o jo reikia nerviniams impulsams perduoti.
- Bananai - juose taip pat gausu magnio bei vitamino B6.
- Datulės - jose gausu kalio, fosforo, magnio. Be to, tai lengvai pasisavinamas gliukozės šaltinis.
- Raudonos spalvos daržovės: saldžiosios paprikos, morkos, pomidorai bei ankštinės daržovės.
- Uogos, mėlynės, braškės, žemuogės, juodieji serbentai – tai vitamino C ir mineralinių medžiagų šaltinis, stiprinantis smegenų ląstelių sieneles.
- Kruopos, ypač rudieji ryžiai, taip pat avižos, grikiai, manų kruopos, nes jose daug vitamino B.
- Pieno produktai, neriebi varškė, joje yra lengvai pasisavinamų baltymų, būtinų nervinėms ląstelėms, lecitino, kalcio, vitamino B2.
- Mėsoje gausu geležies, baltymų, vitamino B12.
- Prieskoniai: cinamonas, imbieras, ciberžolės.