LT EN

Rugsėjo 22-oji Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos žinomumo diena



Nuo 2011 metų rugsėjo 22-oji yra ypatinga diena sergantiesiems viena rečiausių kraujo vėžio formų – lėtine mieloleukemija (LML). Ši data pasirinkta neatsitiktinai. 9 mėnesio (rugsėjo) 22 diena simbolizuoja LML lemiantį genetinį chromosomų pakitimą, taip vadinamos Filadelfijos chromosomos atsiradimą.
Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 40 naujų LML atvejų. Apie 90 poc. Lietuvos pacientų liga nustatoma pradinėje lėtinėje stadijoje.

Kas yra LML?
Lėtinė mieloleukemija (LML) – tai viena iš lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų, kurios metu pažeidžiami kaulų čiulpai, kraujas, padidėja blužnis bei kepenys. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio išsivysto LML, yra chromosomų pokyčiai.
LML paprastai pasireiškia vyresniame amžiuje ir labai retai pasireiškia vaikams. Vidutinis amžius diagnozės metu yra 60 metų. LML panašiai dažnai pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims.
Jaunų žmonių LML yra agresyvesnė, ji dažnai diagnozuojama akceleracijos ar blastinės krizės fazėje. Kartais ligoniai kreipiasi dėl LML jau blastinėje ar akceleracijos fazėse, nes prasideda kraujavimas, infekcijų komplikacijos, kaulų skausmai, karščiavimas.

Kokia LML eiga?
LML eiga yra išskiriama į 3 stadijas:
  1. Lėtinę;
  2. Akceleracijos;
  3. Blastinę.
Kodėl susergama LML?
Priežastys nėra visiškai aiškios:
  • galimas jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis;
  • cheminių medžiagų (pavyzdžiui, benzolo) įtaka;
  • paveldimi chromosomų pokyčiai. Pavyzdžiui, Dauno sindromą (21-os chromosomų poros trisomiją) turintys asmenys turi gerokai didesnę tikimybę susirgti leukemija;
  • elektromagnetinių laukų poveikis, netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas taip pat padidina tikimybę susirgti LML, tačiau šie veiksniai bendrai padidina visų onkologinių susirgimų tikimybę.
LML dažniausiai pasireiškia nuovargiu, naktiniu prakaitavimu ir karščiavimu. Šiuos ir panašius simptomus gali sukelti ir kitos ligos. Labai svarbu pasakyti savo gydytojui, jei jaučiate:
  • nuovargį, kuris nepraeina ir pailsėjus;
  • nuolatinę energijos stoką;
  • svorio kritimą;
  • naktinį prakaitavimą;
  • niekuo nepaaiškinamą karščiavimą;
  • skausmą ar pilnumo jausmą kairėje pilvo pusėje po šonkaulių lanku;
  • apetito praradimą, virškinimo sutrikimus.