Rugsėjo 29 d. PASAULINĖ ŠIRDIES DIENA 2022 m. šūkis: „Tegu širdimi susijungia sveikos ir sergančios širdys!“
Pasaulinė širdies diena – tai pasaulinė kampanija, kurios metu pavieniai žmonės, šeimos, bendruomenės ir vyriausybės visame pasaulyje dalyvauja įvairiose veiklose, skatinančiose prisiimti atsakomybę už savo ir aplinkinių širdies sveikatą. Tai puiki proga pamąstyti, kaip geriausiai galime pasirūpinti savo širdies sveikata bei paskatinti visuomenę stengtis tai daryti dėl kitų žmonių sveikatos ir dėl savęs. Širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas žmogui suteikia galimybę kuo ilgiau gyventi kokybišką gyvenimą.
Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių. Nuo šios ligos kasmet pasaulyje miršta 18,6 milijonai žmonių. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nekinta: dominuoja trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2021 m. nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė iš viso 23 037 žmonės, tai sudarė 820,3 asmenų 100 tūkst. gyventojų arba 48,2 procentus visų mirusiųjų.
Širdies ir kraujagyslių ligas sukelia rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs arterinis kraujas spaudimas, nutukimas, oro tarša. Šią ligą gali sukelti ir mažiau paplitusios priežastys, tokios kaip paveldėjimas, infekcinės ar kitos ligos. COVID-19 pandemijos metu širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės patyrė daug nerimo, jiems buvo didesnė rizika susirgti sunkesne ligos forma ir dėlto, kad daugelis iš jų pandemijos metu vengė kreiptis į medikus.
Šiais metais minint Pasaulinę širdies dieną akcentuojami trys siekiai:
Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių. Nuo šios ligos kasmet pasaulyje miršta 18,6 milijonai žmonių. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nekinta: dominuoja trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2021 m. nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė iš viso 23 037 žmonės, tai sudarė 820,3 asmenų 100 tūkst. gyventojų arba 48,2 procentus visų mirusiųjų.
Širdies ir kraujagyslių ligas sukelia rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs arterinis kraujas spaudimas, nutukimas, oro tarša. Šią ligą gali sukelti ir mažiau paplitusios priežastys, tokios kaip paveldėjimas, infekcinės ar kitos ligos. COVID-19 pandemijos metu širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės patyrė daug nerimo, jiems buvo didesnė rizika susirgti sunkesne ligos forma ir dėlto, kad daugelis iš jų pandemijos metu vengė kreiptis į medikus.
Šiais metais minint Pasaulinę širdies dieną akcentuojami trys siekiai:
- Siekis „Sujunkime širdis žmonijai“ kviečia atkreipti dėmesį į labai skirtingą pasaulyje sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Daugiau kaip 75 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų įvyksta žemo ir vidutinio pragyvenimo lygio šalyse.
- Siekis „Sujunkime širdis gamtai“ nori atkreipti dėmesį į tai, kad oro tarša lemia 25 proc. visų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir, kad kasmet dėl šios priežasties pasaulyje miršta apie 7 mln. žmonių. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie sveikesnės planetos kūrimo, ar tai būtų vienkartinės akcijos, kaip ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu vietoj kelionės automobiliu, ar tai būtų ilgalaikės vyriausybinėmis programos palaikančios švaraus oro teisinį reguliavimą.
- Siekis „Sujunkime širdis dėl savo sveikatos“ atkreipia dėmesį į psichologinį stresą, kuris gali padvigubinti širdies infarkto riziką. Mankšta, meditacija ir kokybiškas miegas gali padėti sumažinti streso lygį. Atsispirdamas žalingiems įpročiams bei pasirinkdamas sveikatai palankias streso valdymo priemones, žmogus gali maksimaliai pagerinti savo širdies sveikatą.
Rizikos veiksniai įtakojantys širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą:
- Rūkymas. Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį. Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastis. Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.
- Aukštas kraujospūdis. Arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrais) arba daugiau. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą.
- Pakitęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje. Sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas.
- Nejudrumas. Mažai judantys (aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2–3 kartus per savaitę), neužsigrūdinę žmonės 30–50 proc. labiau rizikuoja susirgti hipertenzija, insultu ir kitomis širdies ligomis. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima fizine veikla.
- Nutukimas ir persivalgymas. Labai apsunkina širdies veiklą, vargina raumenis, didina kraujospūdį. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita. Nutukę žmonės ne tik dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena. Ypač pavojinga, kai kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30 (KMI apskaičiuojamas kūno masę (svorį) dalinant iš ūgio, pakelto kvadratu), moterų liemens apimtis didesnė nei 88 cm, vyrų – 102 cm.
- Cukrinis diabetas. Sendamas neretas žmogus suserga diabetu, dažnai tuo pat metu kaip ir hipertenzija. Sergant diabetu anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, pažeidžiamos kojų kraujagyslės, dažnesnis širdies infarktas.
- Stresas ir depresija. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Sergant depresija, dėl didelės psichoemocinės įtampos (nuolatinio nervinimosi, pervargimo) gerokai dažniau gali sutrikti širdies veikla, ištikti staigi mirtis.
- Alkoholio vartojimas kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę, turi tiesioginę įtaką hipertenzijos raidai, ypač jei alkoholio vartojama gausiai – daugiau nei po du standartinius vienetus (bokalas alaus ar dvi taurės vyno) per dieną.
- Tam tikrų vaistų vartojimas. Kai kurios kontraceptinės tabletės ir pakaitinė hormonų terapija didina tikimybę susirgti širdies liga.
- Homocisteinų perteklius kraujyje. Tai amino rūgštis, kurios padidėjęs kiekis kraujyje (daugiau nei 14 mikromolių litre(µmol/l) gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę.
- Uždegimas. Keletas uždegimui būdingų medžiagų yra susijusios su didesne širdies ir kraujagyslių ligų grėsme, pvz., padidėjęs C-reaktyviojo baltymo kiekis (daugiau nei 10 mg/l) padidina miokardo infarkto tikimybę.
- Pakitęs kraujo krešumas. Padidėjęs fibrinogeno (daugiau nei 4 g/l) bei kitų medžiagų, nuo kurių priklauso kraujo krešumas ir trombų susidarymas, kiekis gresia dažnesnėmis širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijomis.
- Amžius. Vyrų – didesnis kaip 45 metai, moterų – didesnis kaip 55 metai.
- Paveldimumas. Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė, jei vienas tėvų, brolių ar seserų (jaunesnis nei 55 m. vyras ar jaunesnė nei 65 m. moteris) yra sirgę hipertenzija, koronarine širdies liga ar nuo jos anksti mirę.
- Lytis. Koronarine širdies liga dažniau serga 45–55 metų vyrai nei moterys (moterų sergamumas padidėja po menopauzės, t. y. išnykus mėnesinėms, o dar vyresniame amžiuje moterys prisiveja vyrus).
Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia visus pasirūpinti savo širdies sveikata ir registruotis į Sveikatos stiprinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Nuo 2020 m. birželio 1 d. Sveikatos stiprinimo programa, skirta širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai (toliau – Programa), vykdoma vadovaujantis nauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 8 d. įsakymo redakcija Nr. V-776 „Dėl sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Programa skirta suaugusiems asmenims, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių ligų ir (arba) cukrinio diabeto rizika, taip pat savanoriškai besikreipiantiems dėl dalyvavimo Programoje asmenims. Programos metu organizuojami teoriniai ir praktiniai sveikos gyvensenos užsiėmimai, skirti mažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką. Gyventojams dalyvavimas Programoje yra nemokamas.
PROGRAMOS DALYVIAI SUPAŽINDINAMI SU:
- Sveika gyvensena ir jos reikšme lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai.
- Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniais, komplikacijomis, sveikatos rodikliais.
- Mitybos reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai.
- Fizinio aktyvumo reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai.
- Streso reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui, streso valdymu.
Parengė visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Monika Balčiūnienė
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Monika Balčiūnienė