Kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį yra minima Pasaulinė kelių eismo įvykių aukų atminimo diena. Šiemet tai – lapkričio 20 d. Ši diena skirta atminti milijonus žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose bei jų artimuosius ir bendruomenes, taip pat pagerbti policijos pareigūnus, medicinos personalą ir ugniagesius gelbėtojus, kurie kasdien susiduria su avarijų padariniais ir kovoja dėl žmonių gyvybių. Nelaimės ir sielvarto našta yra didžiulė, nes mirtys keliuose yra netikėtos, dauguma aukų yra jauni, darbingo amžiaus žmonės, be to, didžiosios šių nelaimių dalies galima būtų išvengti. 

Situacija Lietuvos keliuose

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, per pastaruosius 10 metų žuvusiųjų keliuose sumažėjo daugiau kaip 3 kartus, o sužeistųjų – daugiau kaip dvigubai. 2015 m. buvo užregistruotas 3161 eismo įvykis, kurio metu 241 žmogus žuvo ir 3777 žmonės buvo sužeisti. Iš visų eismo dalyvių didžiausią žuvusiųjų dalį sudarė pėstieji, o sužeistųjų – automobilių keleiviai. Palyginti su 2014 m., eismo įvykių ir žuvusiųjų skaičius Lietuvos keliuose sumažėjo atitinkamai 2,89 proc. ir 9,74 proc., sužeistųjų skaičius išliko panašus. Nors situacija mūsų šalyje gerėja, tačiau, remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2015 m. Europos Sąjungoje 1 milijonui gyventojų vidutiniškai teko 52 žuvusieji, o Lietuvoje – 83. Didesnis nei Lietuvoje žuvusių žmonių skaičius milijonui gyventojų 2015 m. buvo tik Latvijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, nuo 2016 m. pradžios iki spalio mėn. pabaigos buvo užregistruoti 2768 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 153 žmonės ir 3310 žmonių buvo sužeista. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, keliuose žuvo 15 proc. mažiau žmonių, tačiau sužeista buvo 11,5 proc. daugiau. 1785 eismo įvykius sukėlė vairuotojai, 169 – pėstieji, o 126 – dviratininkai. Neblaivūs vairuotojai sukėlė 198 eismo įvykius, pražudė 14 žmonių ir sužeidė 252 žmones. Alkoholis žmones veikia skirtingai, tačiau nė vienas nėra apsaugotas nuo jo poveikio. Vairuotojai turi žinoti, kad puodelis kavos ar skysčių vartojimas iš organizmo greitai nepašalins alkoholio, todėl išgėręs žmogus negali vairuoti. Tiek pat žmonių pražudė ir asmenys, neturintys teisės vairuoti. Šiemet Lietuvos keliuose žuvo 7 vaikai, iš kurių 3 buvo pėstieji.

Visos šios nelaimės ir netektys yra skaudžios ne tik nukentėjusiesiems, jų artimiesiems, bet ir valstybei. Įvairių sektorių institucijos vienijasi ir deda daug pastangų, kad mirčių ir sužalojimų keliuose būtų kuo mažiau – gerinama kelių infrastruktūra, vykdomi policijos reidai dėl važiavimo greičio, techninės automobilių būklės ir vairuotojų blaivumo, griežtinamos bausmės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nustatomi griežtesni reikalavimai pradedantiesiems vairuotojams, gerinama medicininė priežiūra, visuomenė šviečiama apie saugos diržų, automobilinių kėdučių, atšvaitų naudą, tobulinami teisės aktai ir pan.

Atminkite, kad sąmoningą vairuotoją svarbu ugdyti nuo pat mažumės. Jau antraisiais vaiko gyvenimo metais namuose ir darželyje vaikams būtina aiškinti, kodėl reikia eiti šaligatviu, o ne bėgti gatve, kodėl priartėjus prie gatvės reikia sustoti. Svarbu vaikus parengti savarankiškai kelionei į mokyklą. Vėliau galima paskaninti pačius vaikus būnant pavyzdžiu tvarkingai vairuojant, laikantis eismo taisyklių, pagarbiai elgiantis kelyje su pėsčiaisiais ir kitais vairuotojais.

Pagalba kelyje – mūsų visų atsakomybė

Siekiant geriausių rezultatų būtinas sklandus tarpsektorinis bendradarbiavimas. Likviduojant eismo įvykių padarinius ypatingą svarbą turi specialiosios tarnybos – policija, ugniagesiai gelbėtojai ir greitoji medicinos pagalba. Kiekviena iš jų turi veiksmų algoritmus, pagal kuriuos vykdo savo funkcijas. Tačiau labai svarbios ir visuomenės žinios bei sąmoningumas. Pirmuosius veiksmus įvykus nelaimei kelyje turėtų atlikti jos dalyviai ar liudininkai. Būtent nuo šių žmonių reakcijos ir operatyvumo dažnai priklauso pagalbos nukentėjusiesiems sėkmė. Kuo greičiau Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112 bus pranešta apie nelaimę, tuo greičiau atvyks gelbėjimo tarnybos. Tarnybų atvykimo trukmė skiriasi priklausomai nuo paros meto, kelių eismo, atstumo nuo artimiausios greitosios medicinos pagalbos stoties, medikų brigadų užimtumo ir pan., todėl pagalbą turi mokėti suteikti ne tik greitosios pagalbos medikai, bet ir nelaimės vietoje atsidūrę kiti eismo dalyviai. Nustatyta, kad nemažai gyvybių galėtų būti išgelbėta, jeigu pagalba nukentėjusiesiems būtų suteikta per pirmąsias 10 minučių, todėl kiekvienas būsimasis vairuotojas išklauso pirmosios pagalbos kursus, o kiekviename automobilyje privaloma turėti pirmosios pagalbos rinkinį.

Visuomenė turi būti pasiruošusi sušvelninti avarijų pasekmes ir pagerinti eismo įvykiuose sužeistų žmonių ir jų artimųjų gyvenimo kokybę. Po eismo įvykių didžiausią dėmesį reikėtų skirti veiksmams, kurie gali apsaugoti nuo išvengiamos mirties ir neįgalumo, kiek įmanoma sumažinti sužalojimo mastą ir paveiktų žmonių skaičių. Taip pat būtina užtikrinti eismo įvykiuose išgyvenusių asmenų gydymą bei integraciją į darbo rinką ir visuomenę.

Būkite vairuotojais, kurie yra geros sveikatos, vairuoja ramiai, nepiktnaudžiauja alkoholiais gėrimais, neagresyvūs, mokantys kelių eismo taisykles ir jų besilaikantys, nuolat tobulinantis savo meistriškumą.

Pranešimas parengtas pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija