Savižudybių prevencija
Savižudybių dažniausiai galima išvengti. Skirtingai nei daugelio kitų su sveikatos problemomis susijusių negandų akivaizdoje, šiuo atveju esama svarbių priemonių, leidžiančių sumažinti tragiškas netektis. Bendromis pastangomis ėmusis veiksmų šiai rimtai problemai pripažinti ir spręsti, atsiradus politinei valiai ir skyrus tam išteklių, savižudybių skaičių visame pasaulyje iš tiesų įmanoma sumažinti.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. žmonių. Tai yra viena savižudybė kas 40 sekundžių. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones.
Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvyksiant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės – tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą.
Daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, įvairias emocines krizes – dažniausias savižudybių priežastis, beveik visada įmanoma atpažinti ir išgydyti.
Savižudžiams ypač būdingi trys bruožai:
1. Ambivalentiškumas: daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Noras gyventi ir noras mirti savižudžio dvasioje svyruoja kaip svarstyklių lėkštės ar sūpuoklių lenta: aukštyn-žemyn. Nekantraujama pabėgti nuo gyvenimo sopulių ir tuo pat metu trokštama gyventi. Dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti - jie tik neištveria gyvenimo. Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja.
2. Impulsyvumas: savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Kaip bet koks kitas impulsas, taip ir impulsas žudytis yra nepastovus ir trunka kelias minutes ar valandas. Paprastai jį įžiebia nemalonūs kasdieniniai dalykai. Gesindamas tokią kibirkštį ir išlošdamas laiko sveikatos priežiūros darbuotojas gali nuslopinti norą žudytis.
3. Rigidiškumas - savižudžio mąstymas, jausmai ir veiksmai būna suvaržyti, riboti. Jis nuolat galvoja apie savižudybę ir nesugeba persijungti, surasti kokią nors kitą išeitį iš padėties. Jo mąstymas radikalus, ekstremistiškas. Dauguma savižudžių išsako savo mintis ir ketinimus arba kaip nors kitaip išreiškia savo norą mirti, nereikalingumo jausmą ir pan. Visa tai yra pagalbos prašymo ženklai, kurių jokiu būdu nereikia ignoruoti. Savižudžių problemos būna įvairios, bet jų jausmai ir mintys visame pasaulyje esti beveik vienodos.
Ką daryti jeigu žmogus nori nusižudyti:
- Išklausyti, suprasti, būti ramiam
- Rodyti dėmesį ir atidumą
- Rimtai įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį
- Išsiteirauti apie ankstesnius bandymus žudytis
- Išanalizuoti kitokias išeitis
- Išklausinėti jį apie savižudybės planą
- Laimėti laiko, kol pavyks susitarti
- Pasitelkti į pagalbą kitus
- Pašalinti savižudybės priemones (jeigu tai įmanoma)
- Veikti - pranešti kitiems, pasitelkti juos į pagalbą, esant didelei rizikai nepalikti šio asmens vieno.
Ko nedaryti:
- Neignoruoti susidariusių aplinkybių
- Neparodyti pasibaisėjimo, sutrikimo ar panikos
- Nesakyti, kad viskas bus gerai
- Neprovokuoti savižudžio daryti kaip pats išmano
- Nemenkinti problemos
- Neduoti melagingų patikinimų
- Nesipiktinti už jo akių
- Nepalikti savižudžio vieno.
Rugsėjo 10d. 20 val. Tarptautinė savižudybių prevencijos asociacija ir Lietuvos nusižudžiusiųjų artimųjų asociacija „Artimiems“ kviečia visus savo namų languose uždegti žvakę. Taip simboliškai išreikšime vieningumą, paramą išgyvenusiems savižudybę asmenims ir bei pagerbsime iš gyvenimo pasitraukusių artimųjų atminimą.
Straipsnis parengtas remiantis:
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė