Sosnovskio barštis – daugiametis augalas, kurio augimui būdingas gajumas, vešlumas, sėklų gausumas, nereiklumas aplinkai. Augalas užauga net iki 3-5 m aukščio. Šie augalai yra užregistruoti visuose šalies administraciniuose rajonuose. Daugiausia auga pievose ir ganyklose, apleistuose laukuose, pakelėse, prie sodybinių sklypų, pamiškėse.
Sosnovskio barštis priskirtas prie agresyvių invazinių rūšių augalų ir nuo 2001 m. Lietuvoje įtrauktas į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Todėl šį kenksmingą augalą būtina naikinti. Tai nepaprastai vislus, gajus, nereiklus augalas. Sistemingai naikinant, sunyksta tik po 5–10 metų.
Sosnovskio barščio stiebas status, apaugęs ilgais plaukeliais. Jis išaugina labai stambius žiedynus – skėčius, kuriuose subrandina daug sėklų (20 000 iki 100 000 sėklų) ir jomis sparčiai plinta. Iš sėklų išaugę augalai subręsta 6-9 augimo metais. Tai daugiamečiai augalai. Žydi birželio – liepos mėnesiais, tačiau gali žydėti ir rugsėjį. Sėklos subręsta ir barstomos rugpjūčio– spalio mėnesiais arba dar vėliau.
Poveikis žmogui. Sosnovskio barštis kelia grėsmę ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, ypač karštomis saulėtomis dienomis. Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios saulėje įjautrina odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus (nudegimai prilygsta 1-3 laipsnio nudegimams apsiplikius verdančiu vandeniu) – iššoka vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja, o gyjant gali atsirasti rudų pigmentinių ilgai išsilaikančių dėmių. Gali sukelti dusulį. Patekus augalo sultims į akis, galima netgi apakti. Ypač jis pavojingas vaikams. Gyvuliams, ėdantiems Sosnovskio barštį, jautrumo saulėje nuo jo paprastai nebūna, nes jų odą dengia kailis, todėl saulės šviesa jų odos nepasiekia. Labiausiai tikėtina, kad gali nukentėti baltakailiai gyvuliai, nes jų oda turi mažai melanino ir nėra apsaugota nuo UV.
Kaip naikinti. Šią piktžolę itin sunku išnaikinti, nes ji gali ataugti iš stiebo, kuris gali išlikti gyvybingas iki 8 metų. Botanikai pataria, jei barštis tik vienas kitas, tada geriausia iškasti jį kastuvėliu, šaknis išdžiovinti ir susmulkinti, o jei plotelis didesnis, tuomet geriausia yra augalus apdengti juoda plastikine plėvele, užversti žemėmis ir palikti tą plėvelę ten trejetą metų. Didelius plotus Sosnovskio barščių reikia naikinti herbicidais, tačiau tai labai sunku, ir tai reiktų daryti porą kartų per vasarą ir kelerius metus iš eilės. Naikinant Sosnovskio barščius, reiktų dėvėti neperšlampamus drabužius, gumines pirštines, o akis apsaugoti akiniais, kad ant jų neužtikštų sulčių. Paprasti drabužiai nelabai tinka, nes per juos sultys gali persigerti ir sudirginti odą. Be to, pjaunant su žoliapjove, reiktų imtis papildomų atsargumo priemonių. Jei pjaunama su žoliapjove, tada reiktų užsidėti respiratorių, nes kylantys sulčių lašeliai gali patekti į kvėpavimo takus ir nudeginti vidaus gleivinę.
Pirmoji pagalba. Jeigu žmogus prisiliečia prie šio augalo, o vėliau oda gauna ultravioletinių spindulių, ji parausta, patinsta, susidaro pūslės, erozijos, šašai. Tose vietose, kurias palietė augalas, prasideda odos uždegimas, fotodermatitas. Augalo pavojingumas sustiprėja karštą dieną,  patekus augalo sulčių ant odos būtina tuoj nuplauti vandeniu su muilu. Jeigu nuodų pakliuvo ant gleivinės, nesvarbu akies ar burnos, nedelsdami skubėkite pas medikus.
Pasitaiko atvejų, kai nudegimas gali išryškėti ne iš karto, o po 2–3 dienų. Vertėtų vengti žaizdas tepti aliejiniais kremais. Jei pūslės didėja, rekomenduojama dėti šalto vandens kompresą arba sausą binto tvarstį ir kreiptis į gydytoją.
Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistai pataria būti atsargiems poilsiaujant gamtoje, vaikštant po pievas ir renkant vaistažoles, uogas, grybus!

Straipsnis parengtas remiantis:
1.    http://www.am.lt/VI/files/0.002009001218191919.pdf

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė