STRESAS IR JO VALDYMO BŪDAI
KAS YRA STRESAS? Stresas yra vidinė reakcija į įvykius ir aplinkybes, kuriuos yra susijusios su pakitimais mūsų gyvenime. Streso priežastys gali būti tiek išorinės pvz.: egzaminai, didelis namų darbų krūvis, testo neišlaikymas, pramiegojimas, darbo netekimas, patekimas į avariją, pavėlavimas į klasę, susipykimas su šeimos nariais/draugais ir pan., arba vidinės pvz.: fiziologiniai mūsų kūno pokyčiai (ligos, traumos, prasta fizinė forma), per dėtas jaudinimasis, negatyvus mąstymas ar nerealistiniai/ per aukšti reikalavimai sau.
STRESO POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI. Streso priežastys yra vadinamos stresoriais. Jie gali būti vidiniai (infekcijos, uždegimai, nuolatinis nerimas ar prasta mityba) arba išoriniai (įtemptos darbo sąlygos, patyčios). Stresoriai gali būti trumpalaikiai, kai yra tiesioginė grėsmė, į kurią atsakęs organizmo būsena vėl tampa normali. Ilgalaikiai stresoriai, kurie greitai nepasitraukia, kelia nerimą, nes organizmui daro ilgalaikę žalą.
Trumpalaikis stresas pirmiausia sukelia fizinius pokyčius. Išsiskiria daugiau adrenalino, todėl padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla spaudimas. Ištrūkus iš stresinės situacijos šios reakcijos normalizuojasi.
Ilgalaikis stresas braunasi tiesiai į jūsų galvą – tampate irzlios, įsitempusios. Ilgai nekontroliuojamas stresas gali sukelti raumenų, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, nemigą ir net depresiją. Jis veikia ir netiesiogiai – stresuodamos galime pradėti rūkyti, nereguliariai maitintis ir miegoti, svaigintis alkoholiu, o tai jau tikras kirtis imuninei sistemai. Stresas naikina ir plaukų, odos grožį, gali sukelti valgymo sutrikimus.
Kai mes patiriame didelį streso kiekį per tam tikrą (savaičių, mėnesių, metų) laikotarpį, mes esame tiek fiziškai, protiškai bei emociškai paveikti. To rezultatas- žmonės dažnai imasi neveiksmingo ir, dažniausiai, destruktyvus elgesio bandydami susidoroti su stresu. Laimei, yra daug sveikesnių metodų, padedančių įveikti nerimą kaip ištvermingumo ugdymas ir požiūrio keitimas.
IŠTVERMINGUMAS. Būti ištvermingam reiškia tapti fiziškai, protiškai ir emociškai stipresniu, tam, kad streso metu kūnas būtų pajėgus su juo susidoroti.
Metodai, padedantys išsiugdyti ištvermę yra:
- Fizinis aktyvumas. Fiziškai stiprus kūnas lengviau susidoroja su stresu.
- Atsipalaidavimo pratimų praktikavimas. Reguliarūs atsipalaidavimo pratimai padeda mažinti dienos metu patirtą stresą. Šie pratimai taip pat padeda ir krizių metu, kai svarbu nedelsiant nusiraminti.
- Tinkami maitinimosi ir miego įpročiai. Laikant savo kūną pailsėjusį ir tinkamai aprūpintą maistinėmis medžiagomis jūs jį paruošiate efektyviai kovai su stresu.
- Sumažintas kofeino, alkoholio, cigarečių ir kitų stimuliantų vartojimas. Dažnas stimuliantų vartojimas mažina natūralų fiziologinį ir psichologinį kūno pajėgumą susidoroti su stresu. Stimuliantai taip pat padidina kūne streso metu sukeltas reakcijas.
- Veiklą, kuri džiugintų. Žmonės, kurie mėgaujasi gyvenimu yra motyvuoti įveikti stresą efektyviau ir greičiau, kad galėtų užsiimti veikla, kuri jiems kelia pasitenkinimą.
- Paramos ratas. Moksliniai tyrimai parodė, jog žmonės, kurie patiria ir patys teikia meilę, supratimą, ir paramą lengviau toleruoja stresą. Skiriant laiką artimų santykių su kitais žmonėmis formavimui, jūs gaunate trumpalaikę ir ilgalaikę naudą.
POŽIŪRIO KEITIMAS. Gebėjimą toleruoti stresą iš dalies lemia ir požiūris į gyvenimą. Jei kas nors visada tikisi blogiausio, ar jaučiasi tarsi jie yra kontroliuojami kitų žmonių, tada nuolatiniai sunkumai gyvenime neabejotinai gali sukelti daugiau streso. Žmonės gali pakeisti požiūrį į gyvenimą, taip padarydami jį malonesniu.
- Išsiugdykite humoro jausmą. Humoras yra puiki priemonė, galinti padėti suprasti, kad ne visada viskas yra taip blogai, kaip jiems atrodo.
- Supraskite, kad daryti klaidas yra normalu ir gerai, tol kol iš klaidų mokotės. Daugelis žmonių buvo nuo vaikystės mokomi, kad klaidas daro tik kvailiai, blogi, ar beverčiai žmonės. Toks mąstymas sukelia nereikalingą stresą. Sugebėjimas suprasti, kad klaidos atveria mokymosi galimybes, sumažina streso lygį.
- Prisiimkite atsakomybę už savo jausmus. Vienas iš didžiausių stresorių daugeliui yra jausmas, kad kiti žmonės juos kontroliuoja. Jei šis jausmas yra patiriamas reguliariai, tai gali sukelti bejėgiškumo, beviltiškumo ir nuolatinio nusivylimo patyrimą.
- Žinokite savo sugebėjimus ir pranašumus. Savo stiprybių suvokimas ir gebėjimas pasinaudoti savo pranašumais suteiks pasitikėjimo savimi jausmą.
- Supraskite ir susitaikykite su tuo, kad negalite kontroliuoti visko. Daugelis žmonių mano, kad jie turi kontroliuoti visus ir viską. Gyvenimo realybių priėmimas yra labai veiksmingas kovojant su stresu.
Stresas yra normalus gyvenimo reiškinys- išmokus jį atpažinti ir suvaldyti, galėsite labiau atsipalaiduoti, kad ir susidūrę su sunkiausiais gyvenimo iššūkiais. Nebijokite streso ir jūs jį įveiksite!
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Monika Balčiūnienė
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Monika Balčiūnienė