Kasmet gegužės 31-ąją Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) ir jos partneriai mini Pasaulinę dieną be tabako. 2018 m. Pasaulinės dienos be tabako šūkis – Tabakas ir širdies ligos. Šią dieną siekiama pabrėžti rūkymo sukeliamą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant insultą (toliau – ŠKL). Ta proga PSO su partneriais 2018 metais remia „Global Hearts“ ir „Resolve“ iniciatyvas, kurių tikslas – pagerinti sergančiųjų ŠKL gydymą, sumažinti mirtingumą dėl šių ligų bei raginti visuomenę atsižvelgti į faktorius, sukeliančius ŠKL. PSO pažymi, jog ŠKL yra dažniausia mirtingumo priežastis, o tabako vartojimas – vienas pagrindinių rizikos veiksnių, kuris lemia augantį sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų. Rūkymas yra vienas pagrindinių ŠKL rizikos veiksnių. Tabako vartojimas tampa vis opesne problema, lemiančia augantį sergamumą ŠKL bei mirtingumą dėl to. Pasaulyje pripažinti pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys šias ligas, yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, cukrinis diabetas ir kt. Rūkymas yra antra pagrindinė priežastis po padidėjusio kraujospūdžio, sukelianti ŠKL. PSO duomenimis, net 12 proc. mirčių dėl ŠKL sukelia tabakas. Faktai liudija neabejotiną tabako žalą sveikatai, nes rūkant į organizmą patenka daugiau nei 4000 cheminių medžiagų. Pradinėse rūkymo stadijose nejaučiama jokių negalavimų ir daugelis galvoja, kad tabako dūmų nuodai nesukels negalavimų ar ligų. Tačiau vidutinis rūkalius per dieną įkvepia cigarečių dūmų vidutiniškai 2000 kartų. Palaipsniui dervos, patekusios į organizmą, padengia plaučius, blokuoja kvėpavimo takus. Nikotinas, patekęs į organizmą, priverčia širdį stipriau plakti, kraujagysles spazmuoti, dėl to didėja arterinis kraujospūdis. Anglies monoksidas, arba „smalkės“, patekęs į kraujotaką išstumia deguonį iš hemoglobino, todėl širdis turi intensyviau dirbti, kad nuneštų vidaus organams reikalingą deguonies kiekį. Ypač šios toksiškos dujos pavojingos nėštumo laikotarpiu, nes moters organizme sumažina deguonies kiekį, kurio reikia vaiko vystymuisi, ir tai ateityje gali pakenkti jo raidai. Mirties priežastys tiek Europoje, tiek Lietuvoje rikiuojasi šia eile: ŠKL, onkologinės ligos, savižudybės ir nelaimingi atsitikimai. Lietuvoje neseniai sudarytas ŠKL sergamumo ir mirtingumo žemėlapis rodo, jog net 56 proc. 45–64 metų lietuvių miršta dėl ŠKL. Lietuva – pirmajame penketuke pasaulyje pagal mirtingumą ŠKL ir, deja, ši statistika nesikeičia ištisus dešimtmečius. PSO duomenimis, aštuoni iš dešimties rūkalių pradeda vartoti tabaką paauglystėje. ESPAD tyrimo išvados rodo, jog tiek Europoje, tiek Lietuvoje jaunimas tabaką pradeda vartoti gana anksti – 13 metų ir anksčiau. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad miokardo infarktą patyręs vyresnio amžiaus žmogus, nustojęs vartoti tabaką, turi 3 kartus mažesnę tikimybę susirgti pakartotiniu infarktu. Tad mesti rūkyti verta ir vėlyvame amžiuje. Dėl to pagerėja ne tik gyvenimo kokybė, bet ir pailgėja gyvenimo trukmė. Rūkantis žmogus vidutiniškai praranda 10 gyvenimo metų. Rūkymas vidutiniame amžiuje iki 10 kartų padidina riziką sirgti ŠKL, kurių galima išvengti. Pasaulio širdies organizacija yra išsikėlusi tikslą – imtis drastiškų veiksmų, kad iki 2025 m. 25 proc. būtų galima sumažinti mirštamumą nuo širdies ligų. Siekiant širdies ligų riziką sumažinti iki minimumo, viena pagrindinių prevencinių priemonių – ŠKL pirminė prevencijos programa, kuri suteikia galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą žmonėms, priklausantiems rizikos amžiaus grupei. Esant tam tikriems širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimams (nustatoma ne mažiau kaip 10 proc. ištirtųjų), toliau žmogui siūloma dalyvauti išsamioje išplėstinėje ŠKL prevencijos programoje. Kita ne mažiau svarbi prevencinė priemonė – rizikos veiksnių mažinimas. Paskaičiuota, jei pagal rizikos veiksnių skaičiuoklę riziką sumažinsime bent 1 procentu, mirties rizika 10 metų laikotarpiu pastebimai sumažės. O jei rūkymo paplitimas būtų sumažintas trečdaliu, dėl to išsaugotume 200 mln. gyvybių. Rūkančiajam būtina suprasti, kad jis yra priklausomas nuo nikotino. Rūkymas yra priklausomybė. Todėl vien motyvacijos nepakanka. Metant rūkyti svarbu taikyti tiek psichologinius, tiek medikamentinius metodus.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė