2012 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė rezoliuciją, kurioje visos šalys - narės, visos organizacijos skatinamos kovo 20 dieną švęsti Tarptautinę laimės dieną. Rezoliucijoje pažymima, jog laimės siekimas - tai pagrindinis žmogaus tikslas.
Laimę, kaip reiškinį, tyrinėja filosofijos, etikos, psichologijos bei teologijos mokslų sritys. Fiziologai tiria laimę kartu nagrinėdami ir vadinamuosius „laimės hormonus" – endorfinus, serotoninus ir dopaminus. Laimė tiriama ne vieną šimtmetį ne tik moksliškai. Ši tema atsispindi poetų, dailininkų, muzikantų bei artistų kūryboje.
Literatūroje laimė apibūdinama kaip teigiama emocija ar visas teigiamų emocijų spektras, jausmas, žmogaus būsena, kuri pasireiškia įvairiais jausmais - dvasine pusiausvyra, pasitenkinimu, ramybe, džiugesiu, dideliu džiaugsmu. Tai jausmas, kuris yra visiškai subjektyvus, jis kyla tenkinant dvasinius, pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius. Laimė visų pirma yra susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais.
Trys pagrindiniai laimės šaltiniai:

Labai dažnai žmonės yra linkę pervertinti gyvenimo aplinkybių svarbą siekiant būti laimingais. 50 proc. laimės priklauso nuo genetikos, 10% gyvenimo aplinkybių, kurios nėra pavaldžios ir net 40% nuo pačių veiksmų. Nors genetiniai veiksniai, pavyzdžiui, temperamentas ir asmenybė vaidina didelį vaidmenį, yra beveik vienodai svarbu ir pačių iniciatyva. Žmogus turi galią priimti sprendimus, kurie gali didinti ar mažinti laimės jausmą.
Nepamirškite rūpintis savo emocine sveikata. Labai svarbu, kad kitiems žmonėms suteiktumėte ir iš kitų žmonių patirtumėte kuo daugiau gerų jausmų, nes tik taip galite užtikrinti savo ir kitų žmonių gerą emocinę sveikatą. Būdami emociškai sveiki, sugebėsite mylėti, jaustis laimingi, energingi, pilni gyvenimo džiaugsmo, galėsite gyventi harmoningai su savimi.