Kiekvienais metais trečiasis lapkričio ketvirtadienis minimas kaip Tarptautinė nerūkymo diena. Minėjimo tikslas – priminti, kokią žalą rūkančiųjų ir nerūkančiųjų sveikatai kelia rūkymas, vis dar išliekantis vienu iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktoriumi, sąlygojančiu 25 proc. visų mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų, 30 proc. mirčių nuo vėžio, 70 proc. nuo kvėpavimo sistemos ligų. Vėžinės ir tabako sukeltos ligos iš valstybės kiekvienais metais pareikalauja milžiniškų išlaidų pacientams slaugyti ir gydyti.

Tabako dūmai yra nuodingas mišinys, kuriuose yra apie 4000 įvairių cheminių medžiagų. Remiantis Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) ir Vokietijos mokslininkų tyrimo draugijos duomenimis tabako dūmuose yra 90 kancerogenų. Tabako dūmų kancerogeninių medžiagų sąrašas nėra baigtinis. Mokslininkai ir toliau tyrinėja tabako dūmų sudedamąsias dalis, todėl ateityje bus skelbiami nauji kancerogenai.

Rūkalų dūmuose esantis anglies monoksidas daug geriau jungiasi prie hemoglobino nei deguonis, todėl rūkant sumažėja deguonies kiekis audiniuose ir gali išsivystyti hipoksija (deguonies stygius organizme). Ypač rūkymas pavojingas nėščiosioms - vaisius ypatingai jautrus tabako dūmams, jei nėščioji daug rūko, tai gali suketi vaisiaus hipoksiją. Nuolatinės hipoksijos pasekmės: priešlaikinis gimdymas, persileidimų skaičiaus padidėjimas, gimdymo metu pirmeigė placenta. Rūkančios moterys dažniau gimdo neišnešiotus ir mažesnio svorio naujagimius, jų kūdikiai dažniau miršta.

Greta kancerogeninio poveikio tabako dūmuose esančios medžiagos slopina organizmo imuninį atsaką ir organizmas nesugeba atpažinti ir sunaikinti pakitusių (mutavusių) ląstelių.

Tabako dūmuose yra nikotino - alkaloido, kuris jaudina nikotino receptorius smegenyse: greit padidėja kraujospūdis, sustiprėja kraujo tėkmė vainikinėse kraujagyslėse ir širdies susitraukimai. Nikotinas, skatindamas neuromediatorių išsiskyrimą smegenyse, veikia kaip stimuliatorius. Žmogui pasireiškia trumpalaikis energijos ir nuotaikos pakilimas, pagerėja dėmesio koncentracija ir veiklumas. Ilgainiui rūkant, sutrinka neurohormonų apykaita, padidėja tolerancija nikotinui, todėl išsivysto poreikis pakartotinai rūkyti.

Rūkymas pagreitina senėjimo procesus: veidas praranda skaistumą, oda - elastingumą, atsiranda raukšlių, šiurkštėja balsas, pagelsta ar pajuosta dantys, jie greit genda, sklinda nemalonus kvapas iš burnos. Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus (patenkančių į organizmą kenksmingų medžiagų kiekio), rūkymo trukmės ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems rūkantiems rūkymo sukeltos pasekmės pasireiškia vienodai. Ryškiausias priežastinis ryšys tarp rūkymo ir ligos stebimas plaučių vėžio atveju. Iki 90 - 95 proc. juo susirgusių buvo reguliariai rūkantys. Visos su rūkymu susijusios vėžio formos sąlygoja 30 proc. bendro mirtingumo nuo piktybinių navikų. Lėtinis bronchitas yra neišvengiama ilgalaikio reguliaraus rūkymo pasekmė. 75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu.

Pasaulio sveikatos organizacija jau keletą metų ypatingai akcentuoja pasyviojo rūkymo pavojų. Pasyvus rūkymas – tai reiškinys, kuomet rūkančio žmogaus iškvėptus cigarečių dūmus įkvepia kitas žmogus. Iškvėptuose dūmuose taip pat yra kancerogenų ir kitų toksinių medžiagų, todėl pasyvus rūkymas kelia pavojų sveikatai. Viena valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienai surūkytai cigaretei. Dažniausiai su pasyviu rūkymu susiduriame mums artimoje aplinkoje – darbe, namuose ar būnant pasilinksminimo vietose su draugais. Darbe dažniausiai yra įrengtos specialiai rūkymui skirtos patalpos – tokiu būdu nerūkantieji yra apsaugomi nuo kenksmingo tabako dūmų poveikio.

Mesti rūkyti naudinga, nes:

• Nikotinas, kurio yra cigaretėse, cigaruose, uostomajame tabake, sukelia priklausomybę.
• Tabako dūmuose aptinkama daugiau kaip 4000 įvairių cheminių medžiagų; kai kurios iš jų 4,25 karto nuodingesnės už automobilio išmetamas dujas.
• Tabako rūkymas nulemia net 25%  širdies ir kraujagyslių ligų, 30% vėžio, 75% kvėpavimo sistemos ligų ir yra laikomas svarbiausiu šių ligų rizikos faktoriumi.
• Tabakas nužudo daugiau žmonių nei žūsta nuo narkotikų, autoįvykių, savižudybių ir streso kartu paėmus.
• Rūkymas trumpina gyvenimą ir blogina jo kokybę; rūkančios moterys gyvena penkeriais metais trumpiau nei nerūkančios, o rūkantys vyrai - net septyneriais trumpiau.
• Rūkymas sukelia plaučių vėžį, be to, skatina burnos, liežuvio, ryklės, gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžį.
• Cigarečių dūmai ardo plaučių audinį, sumažina į plaučius  patenkantį deguonies kiekį; sportuojantiems rūkaliams greičiau pritrūksta  oro nei nerūkantiems.
• Kenkia virškinimui; turi įtakos gastrito ir opaligės vystymuisi.
• Palaipsniui silpnina lytinę funkciją.
• Trikdo uoslę ir skonio jutimą.
• Plaukai ir drabužiai prisigeria nemalonaus kvapo.
• Dėl rūkymo sukelto medžiagų apykaitos sutrikimo lūžinėja plaukai ir nagai.
• Sutrikus kraujotakai geltonuoja rankų ir veido oda, anksčiau atsiranda raukšlės.
• Nuo tabako gelsta ir genda dantys, o iš burnos sklinda nemalonus kvapas.

Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė