VAIKŲ MITYBA: REKOMENDACIJOS TĖVAMS
Bet kokiame vaiko amžiuje svarbu užtikrinti aukštos kokybės – įvairų šviežią, mažai perdirbtą, pilno grūdo, sezoninį, kuo labiau, jei įmanoma, ekologišką maistą. Kiek įmanoma taip pat svarbu mažinti sąlytį su potencialiai kenksmingomis cheminėmis medžiagomis: tinkamai naudoti maistui skirtus indus, nešildyti maisto netinkamose plastikinėse pakuotėse, rinktis saugias maisto laikymo priemones. Stebėkime ar plastikinės gertuvės yra tinkamos laikyti skysčius (be BPA). Jei įmanoma, gertuves geriau rinktis nerūdijančio plieno ar stiklines. Vaisius ir daržoves kruopščiai plaukime.
Apetito pokyčiai
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai auga labai sparčiai, o po pirmojo gimtadienio augimo tempas sulėtėja, todėl dažnai sumažėja ir apetitas. Svarbu tai, kad vaiko apetitas gali skirtis ne tik tarp dienų, bet ir tarp valgymų. Jo suvartojamo maisto kiekis taip pat skiriasi ir didėja atsižvelgiant į augimo intensyvumą ir fizinį aktyvumą. Labai svarbu neversti vaiko valgyti, jei nėra alkanas: vadovaukimės įgimta vaiko intuicija dėl alkio.
Laiskime vaikui pačiam rinktis maistą
Reaguojantis (atsakingas) maitinimas (angl. responsive feeding) - viena svarbiausių šiuolaikinės vaikų mitybos rekomendacijų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2023 m. papildomo maitinimo gairėse rekomenduoja reaguoti į vaiko alkio ir sotumo signalus bei skatinti savarankiškumą valgant. Tai skatina pasitikėjimą ir sukuria nuspėjamą maitinimo rutiną vaikui, bei savarankišką maitinimąsi ir savireguliaciją (Pérez-Escamilla ir kt., 2021).
Leiskime vaikui pačiam rinktis (sveikų pasirinkimų ribose) – jis rinksis tai, ko iš tikrųjų tuo laikotarpiu jo oganizmui reikia labiausiai. Jei vaiko skonis nėra „sugadintas“ saldumynų ar kitų rafinuotų angliavandenių, vaikas dažniausiai rinksis sveiką maistą. Sisteminėje 88 mokslinių tyrimų apžvalgoje ir metaanalizėje (Yee ir kt., 2017) nustatyta, kad tėvų pavyzdys ir sveiko maisto prieinamumas yra vieni stipriausių veiksnių, susijusių su vaikų maisto pasirinkimu. Taip pat nustatytos sąsajos tarp maisto naudojimo kaip atlygio ir mažiau palankių valgymo įpročių. Vaikui gali prireikti 10–15 ar net daugiau susidūrimų su nauju produktu, kol jis pradės jį priimti. Tai nereiškia, kad kiekvienas vaikas būtinai priims produktą po konkretaus bandymų skaičiaus, bet pasiūlyti būtina.
Vaikas atsakingas už tai, kiek ir ar valgo, tėvai – ką, kada ir kur
Amerikiečių dietologė ir šeimos terapeutė išpopuliarino principą, kad tėvai atsakingi už tai, koks maistas pateikiamas, kada ir kur valgoma. Vaikas atsakingas už tai, ar valgo ir kiek suvalgo iš pasiūlyto maisto.
Tėvų pavyzdys ir vaikų maisto pasirinkimai
Labai svarbūs maisto pasirinkimo įpročiai šeimoje, šeimos pavyzdys ir vaikų įtraukimas į maisto ruošimą. Tad būkime pavyzdys vaikams ir ugdykime tinkamus valgymo įpročius:
1.Rodykime pavyzdį vaikams patys sveikai maitindamiesi. Maži vaikai nuolat žiūri į mus, atkartoja mus, ir nori būti panašūs į mamą/tėtę. Vaikai mokosi stebėdami tėvus. Jeigu šeimoje įprasta valgyti daržoves, vaisius, ankštinius produktus, įvairų maistą, tikėtina, kad tokie pasirinkimai taps įprasti ir vaikui. Minėta 2017 m. sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad tėvų valgymo elgesio modeliavimas ir sveiko maisto prieinamumas yra reikšmingai susiję su vaikų mitybos pasirinkimais.
2.Paverskime valgymo laiką maloniu: išjunkime televizorius, padėkime telefonus, kalbėkimės maloniomis temomis ir į jas įtraukime vaikus. Skatinkime sąmoningą valgymą su kiekvienu kąsniu: uostykime, mėgaukimės, ilgai kramtykime, pajuskime skonius, konsistenciją. Valgymas prie televizoriaus, telefono ar planšetės gali nukreipti dėmesį nuo paties valgymo proceso, nuo maisto, jo skonio ir suvartojamo kiekio. Taip sunkiau pastebėti sotumo signalus, dėl ko padidėja didesnis maisto suvartojimas, o tai ypač aktualu didėjant vaikų skaičiui su antsvoriu ir nutukimu.
3.Skatinkime vaikus gerai sukramtyti maistą. Tačiau svarbu paminėti, kad maistas turi būti malonumas, o ne dar viena užduotis. Mokykime vaiką valgyti neskubant.
4.Įtraukime vaikus į maisto ruošimą, stalo serviravimą, leiskime jiems padėti mums. 2021 m. paskelbtoje apžvalgoje analizuoti 28 tyrimai su 5–12 metų vaikais, kuriuose nustatyta, kad vaikų dalyvavimas ruošiant maistą gali pagerinti požiūrį į sveiką maistą ir kai kuriuos mitybos pasirinkimus. 2024 m. paskelbta 21 tyrimo sisteminė apžvalga apie maisto gaminimo užsiėmimus 4–12 metų vaikams, kurioje nustatytas nedidelis teigiamas poveikis daržovių vartojimui ir vaikų pasitikėjimui savo maisto gaminimo įgūdžiais.
5. Nenaudokime saldumynų kaip atlygio už suvalgytą maistą. Nesiekime, kad vaikas valgytų tam, jog gautų desertą. Maistas neturėtų tapti manipuliacijos ar apdovanojimo priemone.
Parengė mitybos specialistė Neringa Valančienė
Šaltiniai:
Apetito pokyčiai
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai auga labai sparčiai, o po pirmojo gimtadienio augimo tempas sulėtėja, todėl dažnai sumažėja ir apetitas. Svarbu tai, kad vaiko apetitas gali skirtis ne tik tarp dienų, bet ir tarp valgymų. Jo suvartojamo maisto kiekis taip pat skiriasi ir didėja atsižvelgiant į augimo intensyvumą ir fizinį aktyvumą. Labai svarbu neversti vaiko valgyti, jei nėra alkanas: vadovaukimės įgimta vaiko intuicija dėl alkio.
Laiskime vaikui pačiam rinktis maistą
Reaguojantis (atsakingas) maitinimas (angl. responsive feeding) - viena svarbiausių šiuolaikinės vaikų mitybos rekomendacijų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2023 m. papildomo maitinimo gairėse rekomenduoja reaguoti į vaiko alkio ir sotumo signalus bei skatinti savarankiškumą valgant. Tai skatina pasitikėjimą ir sukuria nuspėjamą maitinimo rutiną vaikui, bei savarankišką maitinimąsi ir savireguliaciją (Pérez-Escamilla ir kt., 2021).
Leiskime vaikui pačiam rinktis (sveikų pasirinkimų ribose) – jis rinksis tai, ko iš tikrųjų tuo laikotarpiu jo oganizmui reikia labiausiai. Jei vaiko skonis nėra „sugadintas“ saldumynų ar kitų rafinuotų angliavandenių, vaikas dažniausiai rinksis sveiką maistą. Sisteminėje 88 mokslinių tyrimų apžvalgoje ir metaanalizėje (Yee ir kt., 2017) nustatyta, kad tėvų pavyzdys ir sveiko maisto prieinamumas yra vieni stipriausių veiksnių, susijusių su vaikų maisto pasirinkimu. Taip pat nustatytos sąsajos tarp maisto naudojimo kaip atlygio ir mažiau palankių valgymo įpročių. Vaikui gali prireikti 10–15 ar net daugiau susidūrimų su nauju produktu, kol jis pradės jį priimti. Tai nereiškia, kad kiekvienas vaikas būtinai priims produktą po konkretaus bandymų skaičiaus, bet pasiūlyti būtina.
Vaikas atsakingas už tai, kiek ir ar valgo, tėvai – ką, kada ir kur
Amerikiečių dietologė ir šeimos terapeutė išpopuliarino principą, kad tėvai atsakingi už tai, koks maistas pateikiamas, kada ir kur valgoma. Vaikas atsakingas už tai, ar valgo ir kiek suvalgo iš pasiūlyto maisto.
Tėvų pavyzdys ir vaikų maisto pasirinkimai
Labai svarbūs maisto pasirinkimo įpročiai šeimoje, šeimos pavyzdys ir vaikų įtraukimas į maisto ruošimą. Tad būkime pavyzdys vaikams ir ugdykime tinkamus valgymo įpročius:
1.Rodykime pavyzdį vaikams patys sveikai maitindamiesi. Maži vaikai nuolat žiūri į mus, atkartoja mus, ir nori būti panašūs į mamą/tėtę. Vaikai mokosi stebėdami tėvus. Jeigu šeimoje įprasta valgyti daržoves, vaisius, ankštinius produktus, įvairų maistą, tikėtina, kad tokie pasirinkimai taps įprasti ir vaikui. Minėta 2017 m. sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad tėvų valgymo elgesio modeliavimas ir sveiko maisto prieinamumas yra reikšmingai susiję su vaikų mitybos pasirinkimais.
2.Paverskime valgymo laiką maloniu: išjunkime televizorius, padėkime telefonus, kalbėkimės maloniomis temomis ir į jas įtraukime vaikus. Skatinkime sąmoningą valgymą su kiekvienu kąsniu: uostykime, mėgaukimės, ilgai kramtykime, pajuskime skonius, konsistenciją. Valgymas prie televizoriaus, telefono ar planšetės gali nukreipti dėmesį nuo paties valgymo proceso, nuo maisto, jo skonio ir suvartojamo kiekio. Taip sunkiau pastebėti sotumo signalus, dėl ko padidėja didesnis maisto suvartojimas, o tai ypač aktualu didėjant vaikų skaičiui su antsvoriu ir nutukimu.
3.Skatinkime vaikus gerai sukramtyti maistą. Tačiau svarbu paminėti, kad maistas turi būti malonumas, o ne dar viena užduotis. Mokykime vaiką valgyti neskubant.
4.Įtraukime vaikus į maisto ruošimą, stalo serviravimą, leiskime jiems padėti mums. 2021 m. paskelbtoje apžvalgoje analizuoti 28 tyrimai su 5–12 metų vaikais, kuriuose nustatyta, kad vaikų dalyvavimas ruošiant maistą gali pagerinti požiūrį į sveiką maistą ir kai kuriuos mitybos pasirinkimus. 2024 m. paskelbta 21 tyrimo sisteminė apžvalga apie maisto gaminimo užsiėmimus 4–12 metų vaikams, kurioje nustatytas nedidelis teigiamas poveikis daržovių vartojimui ir vaikų pasitikėjimui savo maisto gaminimo įgūdžiais.
5. Nenaudokime saldumynų kaip atlygio už suvalgytą maistą. Nesiekime, kad vaikas valgytų tam, jog gautų desertą. Maistas neturėtų tapti manipuliacijos ar apdovanojimo priemone.
Parengė mitybos specialistė Neringa Valančienė
Šaltiniai:
- World Health Organization (2023). Nurturing young children through responsive feeding. https://www.who.int/publications/i/item/9789240070301.
- European Commission (2024). Bisphenol A ban in food contact materials (2024)
- EFSA (2023). https://www.efsa.europa.eu/en/news/bisphenol-food-health-risk?utm_source=chatgpt.com
- Pérez-Escamilla, R., Jimenez, E. Y., & Dewey, K. G. (2021). Responsive Feeding Recommendations: Harmonizing Integration into Dietary Guidelines for Infants and Young Children. Current developments in nutrition, 5(6), nzab076. https://doi.org/10.1093/cdn/nzab076
- Yee, A. Z., Lwin, M. O., & Ho, S. S. (2017). The influence of parental practices on child promotive and preventive food consumption behaviors: a systematic review and meta-analysis. The international journal of behavioral nutrition and physical activity, 14(1), 47. https://doi.org/10.1186/s12966-017-0501-3
- Spill, M. K., Callahan, E. H., Shapiro, M. J., Spahn, J. M., Wong, Y. P., Benjamin-Neelon, S. E., Birch, L., Black, M. M., Cook, J. T., Faith, M. S., Mennella, J. A., & Casavale, K. O. (2019). Caregiver feeding practices and child weight outcomes: a systematic review. The American journal of clinical nutrition, 109(Suppl_7), 990S–1002S. https://doi.org/10.1093/ajcn/nqy276
- Holley, C. E., Farrow, C., & Haycraft, E. (2017). A Systematic Review of Methods for Increasing Vegetable Consumption in Early Childhood. Current nutrition reports, 6(2), 157–170. https://doi.org/10.1007/s13668-017-0202-1