Vasarą vaikai patiria ypač daug sužalojimų namuose, pradedant nedideliais įdrėskimais ir baigiant rimtais sveikatos sutrikdymais. Namuose daugiausiai sužalojimų patiria maži, dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaikai, o vyresni, mokyklinio amžiaus, vaikai dažniausiai linkę elgtis rizikingai, kai yra ne namuose, todėl sužalojimus gyvenamojoje aplinkoje jie patiria rečiau.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai siekia pažinti pasaulį, jie yra judrūs ir neturi susiformavusių tam tikrų savisaugos instinktų, o namų aplinka, kurioje jie praleidžia didžiąją dalį laiko, nėra pakankamai saugi. Dėl šių priežasčių vaikai dažnai patiria sužalojimų, kurių galima išvengti. Dažniausiai patiriami sužalojimai yra kritimas, užkliuvimas, bitės ar širšės įgėlimas, įsipjovimas ar įsidūrimas; jų metu dažniausiai sužalojamos rankos ir pečių lankas bei kojos ir dubuo.

Vaikų sužalojimai namuose pagal susižalojimo mechanizmą dažniausiai skirstomi į kritimus, nudegimus, skendimus, apsinuodijimus.

Kritimai: Viena iš dažniausių vaikų iki 15 m. sužalojimų priežasčių. Vaikai dažniausiai susižaloja griūdami lygioje vietoje, krisdami iš aukščio, atsitrenkę į kitus aplinkos daiktus. Pagal sunkumą dažniausiai šie sužalojimai būna lengvi ir vidutinio sunkumo. Daug rečiau buityje pasitaiko sunkių sužalojimų: daugybinių lūžių, neurotraumų, pilvo ar krūtinės sužalojimų, nudegimų ar apsinuodijimų. Dažni griuvimai ant ledo ir sniego žiemą, kurie lydimi pavojingų galvos sužalojimų. Patys sunkiausi sužalojimai įvyksta krintant iš aukščio: iš balkonų, per langus, iš medžių, nuo statybos pastolių ar stogų. Tokiu atveju reikalinga kuo skubesnė specializuota medicinos pagalba. 
Nudegimai: Tai dažnas sužalojimas buityje. Dažniausiai vaikai apsipila kaštais ar net verdančiais skysčiais, kai dalyvauja maisto gamyboje. Kita sparčiai plintanti nudegimų rūšis – nudegimai gamykline ar savadarbe pirotechnika, kuri labai vilioja paauglius. Šie nudegimai dažnai būna gilūs, II–III laipsnių ir sunkiai gyja. Neretai vaikai susižaloja elektros srove. Buitinė elektros srovė vaikų gyvybei pavojinga tik susidarius ypatingoms aplinkybėms – liečiant šlapiomis rankomis atvirus laidus, maudantis vonioje, kai įkrinta įjungtas elektros prietaisas, imant vienu metu abiem rankomis atvirus laidus, kuriais teka elektros srovė, esant blogai įžemintiems elektros prietaisams ir pan. Kuo aukštesnė įtampa tinkle, tuo didesni pakenkimai audiniams. Aukšta įtampa sukelia didelius kūno apdegimus, kartais nuplėšia galūnes, sustabdo širdies veiklą, labai pakenkia centrinės ir periferinės nervų sistemos veiklai ar ją paralyžiuoja. Šie sužalojimai patiriami, kai vaikai bando pakliūti į uždarytas aukštos įtampos pastotes, perlipti apsaugines tvoras, paženklintas įspėjamaisiais ženklais.
Skendimai: Didelis pavojus nuskęsti gresia vaikams, nemokantiems plaukti, besimaudantiems be suaugusiųjų priežiūros, neleistinose vietose. Daug sužalojimų įvyksta dėl vaikų nerūpestingumo ir pavojaus sumenkinimo. Pervertinę savo jėgas per toli nuplaukia, pavargsta ir apėmus panikai nuskęsta.
Apsinuodijimai: Dažniausiai vaikai apsinuodija chemikalais, skirtais voniai, baldams, grindims valyti, oro gaivikliais, skalbimo priemonėmis, dažais. Pasitaiko, kad vaikai netyčia išgeria rūgšties, acetono, alkoholio ar dažų skiediklio. Vaikai gali apsinuodyti medikamentais, laikomais neužrakintose spintelėse.
Sužalojimai šaunamaisiais ginklais: Pastaruoju metu vis dažniau vaikai ir paaugliai susižaloja šaunamaisiais ginklais. Vis daugiau tėvų legaliai įsigyja šaunamuosius savigynai skirtus ar medžioklinius ginklus. Yra patvirtintos griežtos šaunamųjų ginklų laikymo ir naudojimo taisyklės, kurių laikantis nelaimių pavyktų išvengti.

Mokslininkai teigia, kad 90 proc. vaikų traumų namuose galima išvengti. Nederėtų pamiršti, kad efektyviausiai vaikus nuo sužalojimų namuose apsaugo kompleksinis visų priemonių derinys: saugi aplinka, vaiko mokymas ir atidi suaugusiųjų priežiūra.

Sužalojimų buityje prevencijos rekomendacijos:
Atidi priežiūra. Vaikų negalima nė akimirkai palikti vienų, ypač mažamečių. Mamai bemaudant vaiką išėjus paimti rankšluosčio šis gali nuskęsti, nusisukus nuo vaiko, jis gali pagriebti karštą kavos puodelį. Atidi vaiko priežiūra gali apsaugoti nuo potencialaus pavojaus – laiku jį pastebėjus galima užkirsti kelią nelaimei.
Mokymas. Mažesnius vaikus galima efektyviai apsaugoti juos prižiūrint, tačiau būtina kuo anksčiau pradėti mokyti saugaus elgesio ir formuoti tam tikrus įgūdžius. Mokslininkai nustatė, kad vaiko mokymas, aiškinant jam apie saugą namuose, kartu su namų saugos įranga yra efektyvios priemonės pratinant vaiką prie saugaus elgesio. Įrodyta, kad tai veikia ypač efektyviai, kai vaikai yra mokomi namuose.
Saugiai įrengti namai. Saugiai įrengti namai nuo sužalojimų gali apsaugoti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Namus reikia nuolat prižiūrėti, kad nebūtų pavojų (pvz.: atsivyniojusių kilimų ar linoleumo, atsilupusių grindjuosčių). Įrengiant namus pravartu pagalvoti apie ateitį ir namuose, kur tik įmanoma, taikyti Universalaus dizaino koncepciją, t. y., kad namai būtų patogūs visiems: tėvams, vaikams, seneliams, žmonėms su negalia ir kt. Taip galima išvengti papildomų investicijų į renovaciją ir į namų pritaikymą prie pasikeitusių namiškių poreikių. Kuo saugiau įrengsite namus, tuo saugiau jausitės Jūs ir Jūsų vaikas.

Egzistuoja visa grupė papildomų saugos priemonių, kurios skirtos daugiausia mažiems vaikams, besimokantiems saugaus elgesio namuose, ir leidžiančios tėvams jaustis ramiau, tačiau reikia prisiminti, kad šios priemonės nesumažina nuolatinės priežiūros svarbos.

Papildomos vaikų saugos priemonės namuose:
Langų atidarymo ribotuvai ar kiti langų užraktai. Dažnai tėvai net nesusimąsto, kad vaikas gali atsidaryti langą ir iškristi. Langų atidarymo ribotuvai efektyvūs, nes langas atsidaro tik iš dalies ir vaikas  negali per jį iškristi.
Užraktai. Įvairūs orkaičių ar pan. įrenginių užraktai apsaugo vaikus nuo prisivėrimo ar nukritimo atsidarius durelėms.
Apsauginiai varteliai. Šie varteliai yra daugiafunkcė priemonė vaikų saugai užtikrinti. Tokie varteliai gali būti naudojami vaiko atribojimui nuo laiptų ar židinio, taip pat nuo naminių gyvūnų. Pravartu šiais varteliais aptverti virtuvės zoną, ypač maisto gaminimo metu. Jie patogūs dar ir dėl to, kad neretai yra kilnojami ir gali būti perkeliami iš vienos namų vietos į kitą.
Viryklės apsauga. Kadangi gaminant maistą sumažėja suaugusiojo atidumas, vaikas gali netikėtai pribėgti prie viryklės ir skaudžiai nukentėti. Ši apsauga sumažina vaiko riziką užsiversti karštą puodą ant savęs ir nusiplikyti jo turiniu.

Elektros lizdų kištukai. Vaikai, būdami smalsūs, mėgsta kaišioti pirštus ar kitus daiktus į elektros lizdus, todėl šie kištukai yra itin efektyvi priemonė, apsauganti vaikus nuo elektros poveikio.
Kampų apsaugos. Neretai aštrūs baldų kampai yra mažo vaiko galvos lygyje. Vaikai dažnai krenta, yra judrūs ir dėl to gali užsigauti galvą ar netgi akis. Apsauginiai kampai yra nebrangi, bet labai efektyvi priemonė vaikų apsaugos nuo sužalojimų priemonė.

Spintelių užraktai. Jais galima uždaryti spintelių dureles taip, kad vaikutis jų neatidarinėtų, neužsigautų, taip pat neišimtų jose esančių dūžtančių ar kitaip jam pavojingų daiktų. Be to, toks įrenginys padeda palaikyti tvarką namuose.

Durų apsaugos. Vaikai ypač mėgsta žaisti su atsiveriančiomis/užsiveriančiomis durimis, dėl to dažnai susižaloja pirštus. Tai efektyvi ir patikima priemonė, apsauganti vaikus nuo pirštų prisivėrimo ar kitokio užsigavimo su durimis.

 Sodo baseino tvorelė arba tinklelis. Vaikai skęsta ne tik dideliuose natūraliuose vandens telkiniuose. Kartais nuskęsti užtenka kibiro vandens, tad gyvenantiems privačiuose namuose tėveliams arba seneliams, pas kuriuos atostogauja anūkai, dera pasirūpinti baseinų aptvėrimu. Baseino tvorelė turėtų būti ne žemesnė nei 1,5 m ir jos durelės turėtų būti rakinamos. Kita alternatyvi priemonė – baseino tinklelis, ant kurio užlipęs vaikas nepanirs į vandenį.
Svarbu: visos šios priemonės turi būti kokybiškos ir atitikti Europos standartus, kad būtų saugios ir netaptų vaiko sužalojimo priežastimi.

Kalbant apie sužalojimų namuose prevenciją, reikia pabrėžti, kad niekas kitas geriau už pačius tėvus negali žinoti didžiausių pavojų šaltinių, kur ir kaip susižaloja jų vaikas, todėl būtina vaiką prižiūrėti, analizuoti jo veiksmus, stebėti jo elgesį ir numatyti, kur yra potencialūs pavojaus šaltiniai.

  Straipsnis parengtas remiantis:
1. http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2014.1(64)/VS%202014%201(64)%20ORIG%20Vaiku%20suzalojimai.pdf
2. http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/vaiku_sveikata/MOKINIU%20SUZALOJIMU%20PROFILAKTIKA.pdf
3. http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Sveikatos_mokymas/Patarimai/Vaiku%20suzalojimas%20namuose.pdf

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė