Vasara prasideda gausia žiedadulkių įvairove ore. Dalis žmonių kiekvienais metais kenčia nuo šienligės. Nors jos priežastimi buvo laikytas šienas, tačiau dabar moksliškai įrodyta, kad šienligę sukelia į kvėpavimo takus patekusios žiedadulkės. Šių smulkių grūdelių paviršiuje yra daug įvairių, labai specifinių baltymų. Jie veikia kaip atpažinimo kodas, kuris reikalingas augalų dauginimuisi. Ant gleivinės nusėdusios žiedadulkės išskiria baltymus, sukeliančius specifines imuninės sistemos reakcijas, kurios pasireiškia alergijos simptomais (varvanti ir niežtinti nosis bei akys, perštinti gerklė, kosulys ir odos įjautrinimas). Šiai ligai būdingas griežtas sezoniškumas. Žalingos medžiagos organizme kaupiasi metų metus ir ligą gali būti sunku išgydyti.
Alergijos simptomus sukelia apie 50 rūšių augalų. Dažniausia tai vėjo apdulkinami augalai. Alergenines žiedadulkes barstantys augalai skiriami į tris grupes: medžiai, žolės ir piktžolės.

Medžiai yra Lietuvoje anksčiausiai pavasarį pražystantys augalai. Jų dulkėjimas prasideda kovo (atskirais metais – vasario) mėnesį ir tęsiasi iki liepos. Iš kitų augalų grupių medžiai išsiskiria žiedadulkių gausa.
Migliniai augalai, kitaip vadinami žolėmis, pradeda žydėti gegužės mėnesį, o jų žiedadulkių ore aptinkama iki spalio. Dažnai šienligės priežastimi gali būti pašarinio motiejuko, paprastosios šunažolės, daugiametės svidrės, kviečių, rugių ar miežių žiedadulkės. Kasmet būna 2 periodai, kai šių žiedadulkių kiekis ore viršija įsijautrinimo ribą: pirmasis – birželio pradžioje, o antrasis, kiek mažesnis – liepos mėnesio viduryje. Antroje vasaros pusėje pradeda žydėti dilgėlės, rūgštynės, kiečiai, balandinių šeimos augalai. Gausiau žiedadulkių į orą išbarsto dilgėlės, tačiau jos yra silpnai alergeniškos.
Pavojingesnis yra kiečių žydėjimo tarpsnis, trunkantis nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio mėnesio antrosios pusės. Rugsėjo mėnesį ore pasitaiko ir ambrozijos žiedadulkių, kurios su oro masėmis atkeliauja iš Pietų Europos.
Pražystančių augalų žiedadulkės yra alergeniškos ir jautriems žmonėms gali sukelti sveikatos sutrikimų: atsiranda vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies, čiaudulys, užgula nosį, peršti akis ir kiti simptomai.
Žiedadulkių sezono metu:
•    Venkite lankytis parkuose, soduose, vietovėse, kur daug augalijos; jei įmanoma, venkite tiesioginio kontakto su augalais.
•    Važiuodami automobiliu laikykite uždarytus langus, automobilyje esanti kondicionavimo sistema turėtų patenkinti vėdinimo poreikius. Taip pat rekomenduojama atsisakyti kelionių motociklais, dviračiais.
•    Likite patalpose vidurdienio ir popietės valandomis, nes tuo metu žiedadulkių koncentracija ore didžiausia.
•    Patalpas vėdinkite iš ryto, nakties metu langus laikykite uždarytus. Jei yra galimybė, patalpoje papurkškite paprasto vandens. Taip žiedadulkių dalelės nusės ir jų neįkvėpsite.
•    Lauke būkite su akiniais nuo saulės – taip mažiau žiedadulkių pateks ant akių paviršiaus.
•    Iki žydėjimo nušienauti gyvenamųjų ir poilsio teritorijų žolynus.
•    Nepamirškite su savimi turėti gydytojo paskirtus vaistus.

Pagal Šiaulių universiteto Aplinkotyros ir fizikos katedros informaciją parengė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė