Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė cukrinio diabeto diena. Ją pradėta minėti kasmet nuo 1991-ųjų, siekiant atkreipti visuomenės ir vyriausybių dėmesį į šią ligą, jos komplikacijas, prevenciją bei ligos kontrolę. Diabetas - lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino trūkumo ar sutrikusio jo veikimo audiniuose didėja gliukozės kiekis kraujyje. Cukrinis diabetas yra skirstomas į tipus: I tipo diabetas

Dažniau susergama vaikystėje arba paauglystėje. Liga vystosi gana sparčiai. Vyresnio amžiaus asmenims I tipo cukrinis diabetas vystosi lėčiau ir ne taip akivaizdžiai. I tipo cukriniu diabetu susergama, kai organizmo imuninė sistema pradeda pulti ir naikinti insuliną sekretuojančias kasos beta ląsteles. Kartais kasos ląsteles gali pažeisti kiti veiksniai, pvz., kasos uždegimas, kasos trauma, kitos kasos ar endokrininės sistemos ligos, ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas ir kt. Tuomet gali atsirasti antrinis diabetas.

II tipo diabetas Pažeistas organizmas nesugeba įsisavinti insulino arba jo veikimas įvairiuose organizmo audiniuose yra nepakankamas. Tokiu atveju organizmo audiniai įsisavina mažiau su maistu gaunamų angliavandenių (organizme jie pavirsta į gliukozę). Kurį laiką kasos beta ląstelės, gamindamos daugiau insulino, pajėgia išlaikyti normalią gliukozės koncentraciją. Tačiau ilgainiui kasos rezervai pradeda mažėti ir kraujyje padidėja gliukozės kiekis (hiperglikemija). Pradžioje vystosi nedidelė hiperglikemija, kuri vėliau virsta II tipo cukriniu diabetu. Diabetui būdingi požymiai:

• dažnas šlapinimasis;
• besaikis troškulys;
• didėjantis alkis;
• svorio mažėjimas;
• nuovargis;
• suprastėjusi rega;
• plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas;
• blogai gyjančios žaizdos.

Rizikos veiksniai:

• nutukimas arba antsvoris;
• judėjimo stoka;
• anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas;
• nesubalansuotas maitinimasis;
• vyresnis negu 40 m. amžius;
• per didelis kraujo spaudimas;
• per didelis kraujo cholesterolis;
• artimi giminės sirgo ar serga diabetu;
• moterims – nėštumo diabetas.

Cukriniu diabetu pasaulyje serga 425 milijonai žmonių – 1 iš 11 planetos gyventojų, ir vienas iš dviejų nežino, kad serga, nes liga lieka nediagnozuota. Tuo tarpu Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 100 000 žmonių. MITYBOS PRINCIPAI Laikytis taisyklingos mitybos sergantiems cukriniu diabetu yra labai svarbu. Didžiąją mūsų maisto dalį sudaro angliavandeniai. Angliavandeniai yra kelių rūšių: paprastieji ir sudėtiniai. Iš jų organizme gaminama gliukozė. Paprasti angliavandeniai aptinkami vaisiuose, kituose produktuose. Tai gliukozė, fruktozė, laktozė. Sudėtiniai angliavandeniai yra chemiškai didesni paprastųjų angliavandenių junginiai. Jie įeina į grūdinių, ankštinių augalų, riešutų, šakniavaisių ir daržovių sudėtį. Sudėtiniai angliavandeniai yra naudingesni organizmui, nes organizmas juos skaldo ir pasisavina lėčiau, todėl gliukozės kiekis kraujyje po jų vartojimo didėja ne taip staigiai. Be to, į šių augalų ir daržovių sudėtį įeina ir organizmui naudingos skaidulos. Angliavandeniai, lyginant su kitomis maisto sudėtinėmis dalimis, riebalais ir baltymais, labiausiai paveikia gliukozės koncentraciją. Todėl labai svarbu, kad maiste būtų tinkamas angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis. Pagrindiniai angliavandenių šaltiniai yra šie:

• duona, kruopos, grūdai, ryžiai, makaronai;
• bulvės;
• pieno produktai ir jogurtas;
• kitos krakmolo turinčios kultūros;
• vaisiai.

    FIZINĖ VEIKLA Fizinė veikla yra svarbi diabeto gydymo sudedamoji dalis. Fizinę veiklą tinkamai derinant su dieta ir medikamentais, galima pasiekti gerų rezultatų. Reguliari fizinė veikla turi daug teigiamų savybių ir padeda:

• Deginti kalorijas ir tokiu būdu mažinti kūno masę;
• Didinti organizmo jautrumą insulino poveikiui;
• Mažinti kraujospūdį;
• Didinti raumenų ir kaulų masę bei stiprumą;
• Gerinti gliukozės ir riebalų apykaitą;
• Gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą;
• Organizmui geriau adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, mažina stresą.

Fizinės veiklos metu yra naudojami gliukozės rezervai, todėl gliukozės koncentracija kraujyje gali mažėti. Tačiau priklausomai nuo fizinės veiklos pobūdžio gliukozės koncentracija kraujyje gali keistis skirtingai. Trumpos ir greitos fizinės veiklos metu, tokios kaip staigus bėgimas, raumenys ir kepenys atpalaiduoja gliukozės rezervus, kurie yra iš karto panaudojami, tačiau, fizinei veiklai užsitęsus, gliukozės panaudojimas išauga beveik 20 kartų ir jos koncentracija kraujyje pradeda mažėti. PATARIMAI IR PROFILAKTIKA Svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Žmonės, turintys padidintą riziką diabetui, profilaktiškai turėtų tikrintis gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi CD profilaktikos veiksniai. Sergant CD svarbiausia tinkamai maitintis, optimaliai suderinti maisto ir vaistų vartojimą, normalizuoti kūno svorį, siekti kuo normalesnių glikemijos, lipidų, bei arterinio kraujospūdžio rodiklių. Būtina atkreipti dėmesį į suvartojamų angliavandenių kiekį. Rekomenduotina, kad racione vyrautų sudėtiniai angliavandeniai (pvz. juoda duona, makaronai, ryžiai, grikiai). Literatūra:

1. http://www.smlpc.lt/index.php?lang=1&nod=search&search=2705
2. http://www.hi.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=164&cntnt01returnid=503
3. Zabulienė L., Butkus J. (2009). Suaugusiųjų antrojo tipo cukrinio diabeto prevencija ,,Mokomoji knyga“.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė