Rugsėjo 9-ąją minime Pasaulinę vaisiaus alkoholinio sindromo dieną
VAISIAUS ALKOHOLINIS SINDROMAS – NE TIK MOTERS, BET IR MŪSŲ VISŲ ATSAKOMYBĖ. Rugsėjo 9-oji – Tarptautinė vaisiaus alkoholinio sindromo (VAS) diena. Siekiant didinti sąmoningumą ir alkoholio žalos nėštumo metu suvokimą bei išreikšti paramą sergantiesiams šiuo sindromu pirmą kartą VAS diena paminėta 1999 metais rugsėjo 9 dieną.
.jpg)
"Sveika mityba - grožis ir spalvos ant mūsų stalo"
Liepos 28-ąją minime Pasaulinę hepatito dieną „ATEITIS BE HEPATITŲ“
„Ateitis be hepatitų" - tai šią savaitę (liepos 28 d., antradienį) pasaulyje pažymimos Pasaulinės hepatitų dienos tema, kurioje svarbiausias dėmesys bus skiriamas perinatalinio (iš motinos vaikui) hepatito B viruso perdavimo prevencijai.
"COVID-19 PREVENCIJA"
Kviečiame į susitikimą su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovu prof. dr. Sauliumi Čaplinsku. Susitikimas vyks Joniškio Baltojoje sinagogoje (Miesto a. 4), š.m. liepos 30 d. 12.00 val.
Liepos 8-oji Tarptautinė alergijos diena!
Liepos 3-ioji Tarptautinė diena be plastikinių maišelių!
KVIEČIAME DALYVAUTI NEMOKAMOSE MANKŠTOSE GRYNAME ORE
PASAULINĖ APLINKOS DIENA 2020
Pasaulinė aplinkos diena minima birželio 5 d. daugelyje šalių siekiant parodyti rūpestį ir paramą Žemei ir aplinkai. Šiais metais jos tema – „Biologinė įvairovė“.
Ruošdamasi paminėti šią dieną, Jungtinių Tautų aplinkos programos visuotinė kampanija pabrėžia, kad mes, žmonės, savo egzistavimu ir gyvenimo kokybe esame neatsiejamai priklausomi nuo gamtos. Gamta formuoja žmogaus kultūrą, įkvėpimą ir mokymąsi, fizinę ir psichologinę patirtį. Nuo biologinės įvairovės priklauso klimato kaita, vanduo ir oras, dirvožemio derlingumas ir maistas, kuras, pluošto ir kita gamyba, daugelis pramonės procesų.
Pagrindinis Jungtinių Tautų aplinkos programos visuotinės kampanijos tikslas – įgyti supratimą apie tai, kaip visi gyvi Žemėje egzistuojantys organizmai yra sujungti gyvenimo tinklu, parodyti jų tarpusavio priklausomybę, susietą per biologinės įvairovės grandines. Šie ryšiai sudaro gamtos struktūrą ir parodo, kaip vienos gyvybės formos susilpninimas ar pašalinimas daro įtaką visai biologinės įvairovės grandinei. Biologinės įvairovės nykimas neatsiejamai susijęs su gyvybę Žemėje palaikančios ekosistemos ardymu.
Didėjantis pasaulio gyventojų skaičius, kuris savo ruožtu keičia maisto, pašarų, pluošto, medienos ir energijos suvartojimą vienam gyventojui, kelia precedento neturintį žemės ir gėlo vandens naudojimo procentą. Žemės ūkis šiuo metu sunaudoja apie 70% viso gėlo vandens. Deginant iškastinį kurą, pavyzdžiui, akmens anglį ir medieną, į atmosferą išsiskiria CO2 dujos, dirbant žaliavinius laukus–metano dujos. Todėl dėl padidėjusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išsiskyrimo vis labiau didėja pavojus nykti natūralioms ekosistemoms (miškams, savanoms, natūralioms pievoms ir kt.) ir mažėja biologinė įvairovė.
Keletas sprendimo būdų, kaip prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo
• Išmaniųjų transporto priemonių pasirinkimas: norėdami sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, turėtume rinktis hibridinius automobilius. Kitas būdas sumažinti naftos suvartojimą yra naudotis viešuoju transportu arba bendro naudojimo automobiliais. Tai gali padėti sumažinti anglies dioksido kiekį ir sumažinti išlaidų.
• Pakartotinis atliekų perdirbimas ar panaudojimas (pvz., plastikinių maišelių, butelių, stiklo ar popieriaus) gali prisidėti mažinant visuotinį atšilimą.
• Turėtume susilaikyti nuo atliekų (pvz., sausų lapų, šiukšlių, plastikinių atliekų) deginimo atviroje vietoje, nes jų degimo metu išsiskiria kenksmingos dujos, tokios kaip anglies dioksidas, anglies monoksidas, sieros dioksidas ir kt.
• Kovojant su visuotiniu atšilimu labai svarbu pasodinti kuo daugiau medžių ir padidinti žaliąją žemės dangą – tai atsvertų miškų naikinimo ir kenksmingų dujų išmetimo į atmosferą padarinius. Be žaliosios dangos kyla žemės temperatūra, o medžiai padeda ją sureguliuoti.
Straipsnis parengtas remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija
BIRŽELIO 3-IOJI: PASAULINĖ DVIRAČIO DIENA
Važiavimas dviračiu teigiamai veikia visą mūsų organizmą. Minant dviračio pedalus dirba beveik visi kūno raumenys, gerėja medžiagų apykaita, širdies veikla, lavinami raumenys, deginami riebalai.
Jeigu nusprendėte pradėti važinėti dviračiu:
pasirinkite dviratį, kuris atitinka vairuotojo ūgį, nes važiuojant netinkama transporto priemone greičiau pavargstama, per daug įsitempia raumenys;jeigu iki pirmojo važiavimo dviračiu mažai judėjote, nepulkite iš karto važiuoti didelių atstumų;važiavimo dviračiu laiką reikėtų didinti palaipsniui, o jeigu pasirinkote važiuoti ilgą atstumą nepamirškite sustoti pailsėti;važinėtis dviračiu nerekomenduojama sergantiems tromboflebitu, venų išsiplėtimu, jei skauda stuburą, juosmenį ar kaklą.Svarbu:
Pasirinkite intensyvumą ir distanciją pagal savo jėgas;Fizinis krūvis priklauso ir nuo vietovės, pvz., važiuojant lygiu, tiesiu keliu krūvis mažesnis;Svarbi taisyklinga ir patogi sėdėsena;Sėdynė neturi būti pakelta per aukštai, minti pedalus reikia ne pirštų galais, o kulnais;Vairas negali remtis į krūtinę, turi būti tolygus sėdynei, kad žmogus į priekį palinktų 45 laipsnių kampu: patogiau važiuoti, dalis krūvio tenka rankoms, juda nugaros raumenys.