Žiema – tinkamiausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito. Pradėti skiepytis nuo šios erkių platinamos ligos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai pataria šaltuoju metų laiku, kol erkės dar miega. Imunitetui nuo erkinio encefalito susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis.  Preliminariais ULAC duomenimis, pernai (2018 m.) Lietuvoje registruoti 384 erkinio encefalito (EE)  ir 2293 Laimo ligos  (LL) atvejai. Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis mažesnis nei užpernai (2017 m.), manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, vis dar išlieka didelis – 13,7 atv./ 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga 2–3 tūkst. žmonių. 2017 m. užregistruoti 474 susirgimai EE ir 2826 – LL, sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 16,8 atv. (EE) ir 99,9 atv. (LL). Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu. Galimas žmonių užsikrėtimas ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną EEV žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes. Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. EE ir LL liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Nors efektyviausia apsaugos nuo EE priemonė – skiepai, nuo LL vakcinos nėra, todėl labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių, naudoti repelentus.   LITERATŪRA: 1.  www.smlpc.lt 2. www.erkės.lt

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Gruodžio 9 dieną Gataučių M. Katiliūtės ir Gasčiūnų pagrindinėje mokyklose vykdėme akciją „Atšvaitą turi, matomas esi“.   Šios akcijos tikslas – skatinti mokinius dėvėti atšvaitus, šviesti juos saugaus eismo temomis, atkreipti dėmesį į „nematomų žmonių” problemą tamsoje, taip pat pasirūpinti, kad atšvaitus turėtų kuo daugiau vaikų. Akcijos metu atšvaitai ant viršutinių drabužių, kuprinių ar kepurių pritvirtinti termo būdu. Šis būdas ypatingas tuo, kad pritvirtintų atšvaitų neįmanoma nulupti, sugadinti ar pamesti. Šia akcija siekėme sumažinti kasmetinę tamsaus paros meto „nematomo žmogaus“ problemą.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokyklose 

Vaida Merkelytė  

Gruodžio 5 d. Visuomenės sveikatos biure vyko paskaita ,,Praktikiniai sveikos mitybos įgūdžių ugdymo mokymai". ?, kad į mokymus susirinko dvi pilnos dalyvių grupės, užsiėmimus vedė lektorės Aistė Kučinskienė ir Vilma Verygienė, kurios dalinosi savo žiniomis ir atsakė į individualiai pateikiamus klausimus. Žinoma smagiausia praktikinė mokymų dalis kartu gaminant patiekalus, kurių receptais mielai dalinames su visais mūsų draugais. Ačiū dalyvavusiems ❗️?

Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe. Pasitinkant Pasaulinę AIDS dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyta 119 naujų ŽIV infekcijos atvejų (86 vyrai ir 33 moterys). Tai 16 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (135). Pagal galimą užsikrėtimo būdą 38 asmenys šiais metais užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Kas antras asmuo ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 43 – heteroseksualių ir 17  – homoseksualių. Dvidešimt vieno asmens galimas ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas. Iki šiol dar nėra sukurta vaistų, kurie galėtų išgydyti ŽIV infekciją, tačiau yra vaistai, kurie labai veiksmingai kontroliuoja ŽIV ligos progresavimą. Šie vaistai skiriami visiems pacientams, kuriems jų reikia bei yra nemokami (kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto). Taigi nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų. Šiuo metu Lietuvoje išaiškinti 832 ŽIV užsikrėtę žmonės. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus. ŽIV užsikrečiama trimis būdais: per kraują, lytiniu būdu ir per motinos pieną. Užsikrėtimo tikimybė lytiškai yra nuo 1 iki 10 procentų. Užsikrečiama, kai sergama lytinėmis infekcijomis, nes tada lytinių organų oda būna labai pažeidžiama. Taip pat labai nemaža tikimybė užsikrėsti analinio akto metu. Šimtaprocentinė tikimybė užsikrėsti ŽIV yra per kraują. Perpilant kraują, būtina jį patikrinti, tačiau, jei donoras užsikrėtė neseniai, dėl inkubacinio periodo viruso kraujyje galima ir nepastebėti. Tokiu atveju antikūnai vis tiek patenka į kraują, ir po kurio laiko žmogus tampa ŽIV nešiotojas. Dar vienas, retesnis, bet galimas būdas užsikrėsti yra per motinos pieną. Lietuvoje kol kas nėra užregistruota tokių atvejų, nors infekuotų moterų yra. Taikant tinkamas gydymo priemones, galima išvengti kūdikio ligos, net jei mama ir infekuota ŽIV.

Pasauline kovos su AIDS diena tik norima priminti pasauliui, kad patys žmonės gali apsisaugoti nuo mirties tikrindamiesi kraują, mylėdamiesi su „sargiais“ ir nuolat primindami savo artimiems AIDS grėsmę, kuri tvyro kiekviename Žemės kampelyje.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Labiausiai pasaulyje paplitusios dvi burnos sveikatos problemos –  dantų  ėduonies ir periodontito ligos. Šių ligų atsiradimas didžiąja dalimi yra nulemtas mūsų elgsenos, t.y. burnos higienos įgūdžių, mitybos pobūdžio, žalingų įpročių ir t.t. Pvz. rūkymas blogina burnos higienos būklę. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas skatina po dantenomis ir virš jų esančių akmenų atsiradimą. Rūkantiems bei surūkantiems daugiau nei 20 cigarečių per dieną, 14 kartų padidėja rizika susirgti periodontitu nei nerūkantiems. Nemalonus kvapas iš burnos, nesveiki ir paslankūs dantys pirmieji požymiai sergant dantų ėduonimi, gingivitu, periodontitu. Burnos higiena ir jos ligų profilaktika yra efektyviausia ir ekonomiškiausia intervencija į burnos sveikatą. Deja, bet burnos sveikatos problemos yra labai paplitusios ir vis dar plinta, ypač tarp vaikų, nes dantų ėduonis išlieka labiausiai paplitusi lėtinė vaikų liga, kurią galima kontroliuoti tinkama burnos higiena, fluoridų poveikiu ir retesniu karieso geninio maisto vartojimu. Vaikystės paauglystės bei jaunystės perioduose tėvai atlieka svarbų vaidmenį siekiant, kad dantukai būtų apsaugoti nuo ėduonies.Dažnai šeimose vyrauja netinkamas požiūris į mitybą: vaikai valgo per mažai daržovių, mėgsta greitai paruošiamą maistą, nesilaiko mitybos rėžimo ir mėgsta saldžius, riebius, dažnus užkandžiavimus. Todėl didžiausias siekis yra išlaikyti sveikus vaikų dantis, ugdyti gerus burnos higienos bei mitybos įpročius, mažinančius dantų ėduonies išsivystymo galimybę. Tėvai privalo užtikrinti tinkamą vaikų mitybą ir nuo mažens vaikus mokyti teisingai valyti dantis. Yra skiriamos dvi burnos higienos rūšys: asmens ir profesionalioji burnos higiena. Asmens burnos higiena – kasdienė burnos ertmės priežiūra, kurią atlieka kiekvienas žmogus, naudodamasis asmens higienos priemonėmis. Pagrindinis asmens burnos higienos metodas – valant dantų šepetėliu du kartus per dieną, pašalinti apnašas, maisto likučius. Kiti metodai: tarpdančių valymas higieniniu siūlu, liežuvio valymas, skalavimas skalavimo skysčiu. Profesionalioji burnos higiena – tai higieninės procedūros, kurių metu šalinamos mineralizuotos ir nemineralizuotos apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, nustatomas dantų valymo efektyvumas, pacientai mokomi asmens higienos, atliekamos gydomųjų preparatų (pvz., fluoro) aplikacijos. Šias procedūras atlieka burnos ertmės higienistas. Laikytis pagrindinių burnos higienos taisyklių nėra sunku, tačiau daugeliui trūksta noro ir motyvacijos. Tyrimais įrodyta, kad vaikų požiūriui į burnos sveikatą turi įtakos tėvai, jie ugdo vaikų burnos higienos ir valgymo įpročius. Norint visą gyvenimą palaikyti gerą burnos ertmės sveikatą, svarbu tinkamai ją prižiūrėti nuo pat vaikystės. Pateikiame kelis patarimus, kaip išsaugoti sveikus dantis: Saikingai vartokite: Medų; Cukrų; Džiovintus ir konservuotus vaisius; Sultis; Greitą maistą; Saldintus, gazuotus gėrimus; Saldžius produktus (saldainius, ledus ir kt.). Koks maistas naudingas dantims? Pienas ir jo produktai; Švieži vaisiai ir daržovės (kiviai, salierai, morkos, svogūnai, petražolės); Sezamo sėklos; Riešutai (anakardžiai, migdolai, graikiniai); Grūdai; Juodasis šokoladas; Mėsa ir žuvis; Arbata; Alkoholiui ir tabakui NE, nes: Tabako kramtymas didina dantų ėduonies ir dantenų uždegimo (gingivito) tikimybę. Kramtant tabaką net 4 kartus greičiau genda dantų kaklelių paviršius; Atsiranda burnos gleivinės pažeidimų; Alkoholis skatina virš dantenų ir po jomis esančių akmenų susidarymą; Didėja burnos gleivinės sausumas; Atsiranda blogas burnos kvapas; Kinta dantų emalis, pagelsta dantys; Didėja parodontozės tikimybė, dėl kurios dantys pradeda kristi (tyrimais nustatyta, kad 42 proc. rūkančiųjų, sulaukę 60 metų, netenka visų dantų); Didėja burnos ertmės vėžio atsiradimo tikimybė. Taisyklinga burnos higiena: Dantys valomi 2–3 minutes, o skaičiuojant judesius – po 8–10 judesių vienai dantų porai; Dantys valomi mažiausiai 2 kartus per dieną: ryte ir vakare; Tinkamas dantų pastos ir šepetėlio parinkimas; Tarpdančių valymas siūlu; Dantų šepetėlio keitimas kas 2–3 mėnesius; Liežuvio apnašų valymas ryte ir vakare; Reguliarus lankymasis pas odontologą du kartus per metus.   Literatūra: 1.  www.sveikatossodas.lt 2. www.smlpc.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Lapkričio 8-ąją – Europos sveikos mitybos dieną – visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į tinkamos mitybos principus bei raginama sveikai maitintis. Nors nemažai apie tai kalbama, tačiau pasaulyje vis daugėja nutukusių žmonių bei ydingo maitinimosi sukeltų ligų. "Gyvenu ne tam, kad valgyčiau, o valgau tam, kad gyvenčiau", – turėtų skambėti kiekvieno žmogaus galvoje kasdien per pusryčius, pietus ir vakarienę, o ne tik šią minėtiną dieną. Nes neteisinga mityba – vidinio diskomforto, antsvorio ir rimtų ligų priežastis. Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas - tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų vaidmenį. Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai – taip išsaugosite gerą sveikatą ir gražią išvaizdą. Mitybos mokslas tiria maitinimąsi atitinkančią organizmo būklę ir jo gyvybinę veiklą tam tikru metu. Jis grindžiamas maisto medžiagų subalansavimo principais, kurių laikantis organizmas geriausiai aprūpinamas maisto ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Svarbiausias uždavinys yra nustatyti energetinių ir kitokių maisto medžiagų kiekius maiste, kurie patenkintų gyventojų poreikius ( atsižvelgiant į jų amžių, lytį, profesiją, klimatines, buitines, darbo sąlygas ) ir sudarytų nepalankias sąlygas ligoms plisti. Mityba turi įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui ne tik pakankamą kiekį energijos, bet ir kitus esminius veikliuosius komponentus, be kurių neįmanoma normali organizmo veikla. RACIONALI MITYBA TURI REMTIS TRIM PRINCIPAIS: SAIKINGUMAS. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai. ĮVAIRUMAS. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų. SUBALANSAVIMAS. Mitybos subalansavimas - tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis maisto racione turi būti 1:1:4. (Vaitkevičius, Vaitkevičienė) RACIONALI MITYBA – tai gera sveikata ir žvalumas, darbingumas ir ilgas amžius. Normalios racionalios mitybos sąlygos galimos tik esant energijos pusiausvyrai – kai gaunamas su maistu energijos kiekis per parą atitinka išeikvotos energijos kiekį. Maisto produktuose yra baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, mikroelementų, vitaminų, vandens ir kitokių junginių. ANGLIAVANDENIAI – tai pagrindinė energiją teikianti maisto medžiaga. Dažniausiai sudaro daugiau kaip pusę paros maisto kalorijų. Beveik visi angliavandeniai gaunami iš augalinių produktų, išskyrus pieną, vienintelį gyvulinės kilmės produktą, kuriame yra daug angliavandenių (laktozės). Gausiai vartojantys angliavandenių žmonės tunka, jiems anksti pradeda vystytis aterosklerozė, gali sutrikti riebalų ir angliavandenių apykaita, pablogėti kasos veikla, susidaryti palankios sąlygos susirgti cukriniu diabetu, sumažėti darbingumas. Maiste ypač nepageidautinas cukraus perteklius. Jo šaltiniai yra cukringi produktai ir konditerijos gaminiai: cukrus, medus, saldainiai, šokoladas, tortai, pyragaičiai ir kt. Juose angliavandenių paprastai būna daugiau kaip 70%, o jei būna mažiau, tuomet didelį kiekį sudaro riebalai. RIEBALAI – tai glicerino ir riebiųjų rūgščių junginiai. Cheminės riebalų savybės priklauso nuo riebiųjų rūgščių santykio. Organizme riebalai gali sintezuotis ne vien iš maisto riebalų, bet ir iš angliavandenių, o kartais – baltymų. Riebalų organizme mažėja badaujant, o daugėja tunkant. CHOLESTEROLIS – svarbus, reikalingas organizmui junginys: dalyvauja visų ląstelių „statyboje” (naudojamas ląstelių membranų sintezėje); vitamino D,  tulžies rūgščių, hormonų sintezėje; ypač svarbus galvos smegenų bei nervų sistemos ląstelėms (įeina į neuronų dangalo, mielino sudėtį). Cholesterolis gaminamas mūsų organizme: kepenyse, žarnų gleivinėje ir kitose ląstelėse –75%. Su  maistu gauname apie 25%. Skirstomas į: DTL – “geras” cholesterolis. Svarbiausias DTL vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse. MTL – “blogas” cholesterolis. Pagrindinė MTL funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų gleivinėje į periferinius audinius ir jų kraujagysles. Problema yra ne pats cholesterolis, bet tai, koks jo kiekis gaunamas su maistu, bei kokiame pavidale jis cirkuliuoja kraujyje. Organizmas gali pats pagaminti visą būtiną cholesterolio kiekį. Jeigu su maistu gauname per mažai cholesterolio, gali suaktyvėti jo gaminimas organizme (Moncevičiūtė – Eringienė, 2004). BALTYMAI. Baltymai reikalingi organizmo augimui, fiziniam ir protiniam vystymuisi. Tai sudėtingi aminorūgščių junginiai, randami gyvuosiuose organizmuose. Baltymai sudaryti iš anglies, vandenilio, deguonies ir azoto. Baltymų funkcijos: struktūrinė funkcija – jie yra jungiamojo audinio, membranų, tarpląstelinės medžiagos, sausgyslių ir kremzlių sudedamoji dalis; apsauginė funkcija – kraujo baltymas fibrinogenas dalyvauja kraujo krešėjimo procese ir apsaugo organizmą nuo nukraujavimo, patekus į organizmą svetimų medžiagų, susidaro antikūnai ir jas neutralizuoja; medžiagų pernašos funkcija – hemoglobinas transportuoja deguonį kraujyje; katalizinė funkcija - ląstelėse cheminių reakcijų eigą spartina fermentai; signalinė funkcija - išorinėje ląstelės membranoje yra baltymų molekulių, kurios sugeba keisti savo tretinę struktūrą, reaguodamas į išorinius dirgiklius, kaip temperatūra, pH pokyčiai, šviesa. Baltymai yra svarbi mitybos dalis. Rekomenduojama, kad per dieną būtų suvalgoma 0,8 gramo baltymų vienam kilogramui svorio. Baltymai yra randami įvairiuose maisto produktuose skirtingais kiekiais. VANDUO. Sudaro 70 proc. žmogaus organizmo. Jis reikalingas kaip įvairių mineralinių ir organinių druskų tirpiklis, perneša maisto medžiagas ir apykaitos produktus, padeda išlyginti organizmo temperatūrą. Žmogui skysčių derėtų išgerti 1,5 -2,2 litro per dieną. Apie pusę šio kiekio gaunama su maistu. Reikia valgyti vandeningus produktus – šviežias daržoves ir vaisius, gerti šviežias sultis, valgyti kruopų košes. Su vandeniu iš virškinimo trakto pašalinami medžiagų apykaitos produktai. MINERALINĖS DRUSKOS – dalyvauja visuose gyvybiniuose organizmo procesuose, įeina į ląstelių ir audinių sudėtį. Mineralinės medžiagos skirstomos į makro ir mikro elementus. Makro elementai – kalcis, fosforas, geležis, natris, kalis, magnis, chloras ir kt. Kalcis svarbus kaulams, širdžiai, nervų sistemai. Jo per parą reikia 1 g. Fosforas kartu su kalciu pagrindinė kaulų ir raumenų sudedamoji dalis, jis įeina į raumeninio ir nervų audinių fermentų sudėtį. Per parą reikia 1,5 – 2 g. Geležis – kraujo sudedamoji dalis, įeina į raumenų, kepenų fermentų sudėtį. Natris padeda reguliuoti osmosinį spaudimą ir skysčių reakciją. Kalis įeina į ląstelių protoplazmos sudėtį, didina ląstelių sienelių laidumą. Mikroelementų maisto produktuose yra labai mažai, matuojama mikrogramais. VITAMINAI – viena iš svarbiausių maisto organinių medžiagų. Jie yra būtini, nes reguliuoja medžiagų apykaitą. Jie skirstomi į dvi grupes: Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K); Vandenyje tirpūs vitaminai (B grupė, C, PP). MITYBOS REŽIMAS. Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas - tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius - maistas geriau suvirškinamas. Virškinimo sistema pailsi naktį, miegant. Ji turi ilsėtis ne mažiau, kaip 8-10 val. per parą. Maisto produktus, kurie turi daug gyvulinių baltymų ir riebalų, reikia vartoti dieną ar rytą, nes jie skatina medžiagų apykaitą, dirgina nervų sistemą, apsunkina miegą. Vakare geriau vartoti pieną, kefyrą, varškę, daržovių salotas, vaisius. Paros maisto raciono energetinės vertės dalis kiekvienam valgymui priklauso nuo darbo veiklos pobūdžio, fizinio krūvio ir amžiaus.   Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Atskirų valgymų rekomenduojamos energinės vertės: jei valgoma 4 kartus per dieną: pusryčiai -  25%;  pietūs -  35%; pavakariai (priešpiečiai) - 15%; vakarienė - 25% paros energinės vertės. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego. Norint pagerinti bei pagreitinti maisto medžiagų virškinimą ir pasisavinimą organizme, maistas termiškai apdorojamas. Pakaitinti baltymai ir angliavandeniai pasisavinami lengviau. Šiluma veikia ne tik teigiamai, bet ir neigiamai: dėl aukštos temperatūros poveikio dauguma organizmui reikalingų maisto medžiagų visiškai arba iš dalies suyra. VIRIMAS. Verdant ne tik suardomos maisto medžiagos, bet ir sunaikinami įvairūs mikroorganizmai. Mikroorganizmai žūsta, kai verdamo produkto viduje pasiekiama 75ºC temperatūra. Virdamos daržovės netenka iki 50 procentų vitamino C. Neluptose daržovėse išlieka daugiau vitaminų, nes odelė - tai puikus barjeras, neleidžiantis vitaminams patekti į vandenį. Verdant maisto produktus vandenyje prarandama daugiausia vitaminų, nes didelė jų dalis yra tirpūs vandenyje. KEPIMAS. Kepant maistas paprastai kaitinamas trumpiau negu verdant, tačiau kepimo temperatūra yra daug aukštesnė negu virimo. Be to, kepant vartojami riebalai, o jų ir taip dažnai vartojame per daug. Orkaitėje maistas kepa ilgiau. Todėl, pavyzdžiui, orkaitėje keptos bulvės netenka tiek pat vitaminų kaip ir virtos. Kaitinant augalinį aliejų aukštoje temperatūroje susidaro vėžį sukeliantys kenksmingi junginiai. Kepant maistą įkaitintuose riebaluose išsaugoma daugiau vitaminų, tačiau maisto produktai prisigeria riebalų ir būna labai kaloringi. GARŲ PUODAI. Garuose virtame maiste išlieka beveik du kartus daugiau vitaminų nei virtame įprastai, nes produktai neturi tiesioginio kontakto su skysčiu. Garuose ruoštas maistas ypač tinka tiems, kurie siekia sveikai maitintis ar laikosi dietos, nes gaminant maistą gariniame troškintuve nereikia riebalų. Produktai išlieka sultingi ir neprikepa prie indo sienelių dėl jame susidariusios drėgmės. Gaminant garuose nuodingų medžiagų nesusidaro. Mikrobangų krosnelėje maistas yra veikiamas elektromagnetinių bangų. Jų poveikis gali būti įvairus - pradedant nuo paprasto pašildymo ir baigiant molekulinės struktūros suardymu. Biologinės ląstelės pirmiausia žūva nuo didelės temperatūros. Jei gyvos ląstelės veikiamos taip, kad neperkaistų, tuomet suardoma DNR struktūra ir sugadintos ląstelės pradeda gaminti naujas sugadintas ląsteles. Vienos sugadintos ląstelės organizmas sunaikina kitas ląsteles kaip priešiškas, kitos sveikos žūva pačios, o trečios vadinamos vėžio ląstelėmis, kadangi organizmas neatpažįsta jų kaip blogų, ir jos dauginasi. Tokios ląstelės skirstomos į piktybines ir nepiktybines. Gaminant mikrobangų krosnelėje, maisto sudėtis nesikeičia. Biologiniai organizmai ir vitaminai gali žūti tik dėl perkaitimo. Taigi vieni vitaminai ir bakterijos išlieka, kitos žūva. Jų išgyvenimas priklauso nuo esančių riebalų, vandens ir cukraus molekulių temperatūros. Dėl nepilnavertės mitybos, kai maiste trūksta žmogaus organizmo funkcijoms palaikyti būtinų medžiagų, sumažėja organizmo atsparumas ir darbingumas. Dabartiniame amžiuje dauguma žmonių dirba sėdėdami, vengia nereikalingų judesių, skaniai ir sočiai valgo. Todėl nenuostabu, kad daugėja ligų, susijusių su medžiagų apykaitos sutrikimu. Dažniausiai maitinamasi gyvulinės kilmės riebiu maistu ir mažai vartojama augalinių produktų. Tuo tarpu daržovės, vaisiai ir uogos  yra svarbi žmogaus maisto raciono dalis. Maisto produktuose arba paruoštame maiste turi būti įvairių sudėtinių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų ir kt. Juk iš tokių medžiagų sudarytas ir žmogaus organizmas. Taigi subalansuota mityba yra labai reikšminga.   LITERATŪRA: www.smlpc.lt www.sveikatossodas.lt

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Kasmet spalio 16-ąja minima Pasaulinė maisto diena. Beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje kasmet suserga valgydamas užteršto maisto. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), maisto sauga kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai, o 40 proc. šių ligų naštos tenka vaikams iki 5 metų. Taip pat PSO skelbia, kad maistu plintančios ligos kliudo socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, daro žalą nacionalinei ekonomikai, turizmui ir prekybai. Solidarizuojamės su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos susirūpinimu, kad nesveika mityba yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, tam tikrų vėžinių susirgimų rizikos veiksnys. Tačiau nesaugus maistas taip pat gali būti užkrečiamųjų ligų rizikos veiksniu. Pastaraisiais metais Europos ir pasaulio visuomenės rūpesčiu tapo per maistą plintančių zoonozių sukėlėjų didėjantis atsparumas antimikrobiniams vaistams. Europos šalių pranešimuose pažymimas su maistu plintančių zoonozes sukeliančių Salmonella ir Campylobacter atsparumas kai kuriems, ypač svarbiems, antimikrobiniams vaistams. Didžiausią nerimą kelia kombinuoto atsparumo grėsmė, dėl kurios tūkstančiai žmonių Europos Sąjungoje turėtų ribotas gydymosi galimybes esant sunkioms infekcijoms. Protrūkių maisto grandinės atsekamumo tyrimai rodo, kad maistui auginami gyvūnai yra pagrindinis atsparių antibiotikams zoonozių sukėlėjų infekcijos šaltinis. Šveicarijos federalinio technologijų instituto mokslininkai skelbia, kad susirūpinimą kelia tai, kad besivystančiose šalyse taip pat didėja atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, nes būtent ten sparčiausiai auga mėsos vartojimas, o galimybė naudotis veterinariniais antimikrobiniais preparatais iš esmės nereglamentuojama. Europos Sąjungos Sveikatos ir maisto saugos komisaras dr. Vytenis Andriukaitis pabrėžia: ,,... kad žengiame į pasaulį, kur vis daugiau įprastų infekcijų tampa sunku ar net neįmanoma išgydyti. Tačiau kai kuriose šalyse vykdomos ambicingos nacionalinės politikos, ribojančios antimikrobinių medžiagų naudojimą, sąlygojo atsparumo mažėjimą. Todėl, kad pavojaus varpai netaptų kurtinančia sirena, užtikrinkime, kad visose šalyse dirbtume kartu, apjungdami visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos sektorius po vieningos sveikatos skėčiu“. Užsikrėtimo riziką ligas sukeliančiais mikroorganizmais  mažina: dažnas ir tinkamas rankų plovimas, tai paprasčiausias ir saugiausias būdas pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus ir  sumažinanti riziką užsikrėsti ne tik per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, bet ir virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, gripu; atsakingas maisto pasirinkimas, atkreipiant dėmesį į gamintojų nurodytą galiojimo ar suvartojimo laiką; saugus maisto gaminimas – tinkamas apdorojimas karščiu, tinkamas laikymas, tinkama maisto ruošimo ir rankų higiena.

 5 PAGARINDINĖS TAISYKLĖS, KAD MAISTAS BŪTŲ SAUGUS

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė