Rugsėjo 29 d. PASAULINĖ ŠIRDIES DIENA Viena iš šios dienos misijų – užtikrinti širdies sveikatinimo prieinamumą visiems, skatinti žmones pradėti veikti dabar, kad gyventų ilgiau, geriau, su sveika širdimi, paskatinti duoti pažadą: pažadą savo šeimoms – gaminti ir valgyti sveikesnį maistą; pažadą savo vaikams – daugiau mankštintis ir būti aktyvesniems, pasakyti „ne“ rūkymui ir pagelbėti artimiesiems mesti rūkyti; sveikatos priežiūros profesionalo pažadą – padėti pacientams mesti rūkyti ir sumažinti jų cholesterolio kiekį kraujyje; politikos formuotojo pažadą – remti politiką, palankią širdies sveikatai; darbdavio pažadą – investuoti į sveikai širdžiai palankią darbo aplinką. Tai paprasti pažadai savo širdžiai, artimųjų širdims, visų mūsų širdims! Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Bet nebūtinai taip turėtų būti: bent kiek pakeitę savo gyvenseną galime sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, pagerinti savo gyvenimo kokybę ir rodyti gerą pavyzdį jaunesnėms kartoms. Šis pažadas – tai būdas pasakyti sau, žmonėms, kurie mums rūpi, ir visiems pasaulio žmonėms, kaip svarbu yra rūpintis savo širdies sveikata. Kasmet pasaulyje dėl minėtos priežasties miršta apie 17,9 mln. žmonių, tai sudaro trečdalį visų pasaulio mirčių. 2018 m. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos sudarė daugiau kaip pusę, t. y. 54,4 proc., mirties priežasčių. Lėtinė išeminė širdies liga yra pagrindinė mirties priežastis tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų. 2018 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 17,8 proc. darbingo amžiaus vyrų ir 10,9 proc. 16–64 m. amžiaus moterų. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas. Dažnai širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. 80 proc. priešlaikinių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų galima būtų išvengti, jei būtų kontroliuojami keturi pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, nesveika mityba, fizinis pasyvumas bei žalingas alkoholio vartojimas. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. 2019 m. Pasaulinė širdies federacija ragina paminėti Pasaulinę širdies dieną ir pasižadėti keisti savo įpročius, pradėti valgyti subalansuotą maistą, reguliariai mankštintis, sumažinti alkoholio vartojimą, nerūkyti arba mesti, jei rūkote. Šie maži pokyčiai ne tik pagerins Jūsų sveikatą, bet ir padės mėgautis pilnaverčiu gyvenimu. Fizinis aktyvumas. 30 minučių aktyvaus judėjimo per dieną gali padėti išvengti širdies infarkto ir insulto. Stenkitės, kad fizinis aktyvumas taptų įprasta jūsų gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, naudokitės laiptais, o ne liftu, išlipkite iš autobuso keletą stotelių anksčiau ir eikite likusį kelią pėsti, žaiskite su vaikais judrius žaidimus, važiuokite dviračiu į darbą, intensyviai atlikite namų ruošos darbus. Fizinis aktyvumas yra puikus būdas atsikratyti streso ir kontroliuoti savo svorį – stresas ir antsvoris taip pat daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui. Subalansuota mityba. Su maistu kasdien turime gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Netinkamai maitinantis santykis sutrinka. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Valgykite daug šviežių vaisių ir daržovių, įvairių grūdų produktų, liesos mėsos, žuvies, žirnių, pupelių, lęšių ir mažai sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų. Saikingai vartokite perdirbtus maisto produktus, kuriuose dažnai yra daug druskos, cukraus ir riebalų. Venkite alkoholio ar bent jau sumažinkite jo kiekį, venkite ir saldžiųjų gėrimų. Saldumynus keiskite šviežiais vaisiais. Gerkite pakankamai vandens. Gyvenimas be tabako. Atsisakius rūkymo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika per metus sumažėja per pusę, o po 15 metų grįžta į nerūkančio žmogaus lygį. Venkite ir tabako dūmais užterštos aplinkos – nuolatinis buvimas prirūkytoje patalpoje ženkliai padidina širdies infarkto riziką. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena apie kvalifikuotos pagalbos galimybę vykdant Pasaulinės širdies federacijos skatinamus pažadus. Visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų: dalyvaukite Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje. Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Programoje gali dalyvauti asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau šiomis ligomis dar nesergantys. PROGRAMOS DALYVIAI SUPAŽINDINAMI SU: Sveika gyvensena ir jos reikšme lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai. Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniais, komplikacijomis, sveikatos rodikliais. Mitybos reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai. Fizinio aktyvumo reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai. Streso reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui; streso valdymu.
Rugsėjo 29 d. Pasaulinė Širdies Diena
Viena iš šios dienos misijų – užtikrinti širdies sveikatinimo prieinamumą visiems, skatinti žmones pradėti veikti dabar, kad gyventų ilgiau, geriau, su sveika širdimi, paskatinti duoti pažadą: pažadą savo šeimoms – gaminti ir valgyti sveikesnį maistą; pažadą savo vaikams – daugiau mankštintis ir būti aktyvesniems, pasakyti „ne“ rūkymui ir pagelbėti artimiesiems mesti rūkyti; sveikatos priežiūros profesionalo pažadą – padėti pacientams mesti rūkyti ir sumažinti jų cholesterolio kiekį kraujyje; politikos formuotojo pažadą – remti politiką, palankią širdies sveikatai; darbdavio pažadą – investuoti į sveikai širdžiai palankią darbo aplinką. Tai paprasti pažadai savo širdžiai, artimųjų širdims, visų mūsų širdims! Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Bet nebūtinai taip turėtų būti: bent kiek pakeitę savo gyvenseną galime sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, pagerinti savo gyvenimo kokybę ir rodyti gerą pavyzdį jaunesnėms kartoms. Šis pažadas – tai būdas pasakyti sau, žmonėms, kurie mums rūpi, ir visiems pasaulio žmonėms, kaip svarbu yra rūpintis savo širdies sveikata. Kasmet pasaulyje dėl minėtos priežasties miršta apie 17,9 mln. žmonių, tai sudaro trečdalį visų pasaulio mirčių. 2018 m. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos sudarė daugiau kaip pusę, t. y. 54,4 proc., mirties priežasčių. Lėtinė išeminė širdies liga yra pagrindinė mirties priežastis tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų. 2018 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 17,8 proc. darbingo amžiaus vyrų ir 10,9 proc. 16–64 m. amžiaus moterų. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas. Dažnai širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. 80 proc. priešlaikinių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų galima būtų išvengti, jei būtų kontroliuojami keturi pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, nesveika mityba, fizinis pasyvumas bei žalingas alkoholio vartojimas. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. 2019 m. Pasaulinė širdies federacija ragina paminėti Pasaulinę širdies dieną ir pasižadėti keisti savo įpročius, pradėti valgyti subalansuotą maistą, reguliariai mankštintis, sumažinti alkoholio vartojimą, nerūkyti arba mesti, jei rūkote. Šie maži pokyčiai ne tik pagerins Jūsų sveikatą, bet ir padės mėgautis pilnaverčiu gyvenimu. Fizinis aktyvumas. 30 minučių aktyvaus judėjimo per dieną gali padėti išvengti širdies infarkto ir insulto. Stenkitės, kad fizinis aktyvumas taptų įprasta jūsų gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, naudokitės laiptais, o ne liftu, išlipkite iš autobuso keletą stotelių anksčiau ir eikite likusį kelią pėsti, žaiskite su vaikais judrius žaidimus, važiuokite dviračiu į darbą, intensyviai atlikite namų ruošos darbus. Fizinis aktyvumas yra puikus būdas atsikratyti streso ir kontroliuoti savo svorį – stresas ir antsvoris taip pat daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui. Subalansuota mityba. Su maistu kasdien turime gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Netinkamai maitinantis santykis sutrinka. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Valgykite daug šviežių vaisių ir daržovių, įvairių grūdų produktų, liesos mėsos, žuvies, žirnių, pupelių, lęšių ir mažai sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų. Saikingai vartokite perdirbtus maisto produktus, kuriuose dažnai yra daug druskos, cukraus ir riebalų. Venkite alkoholio ar bent jau sumažinkite jo kiekį, venkite ir saldžiųjų gėrimų. Saldumynus keiskite šviežiais vaisiais. Gerkite pakankamai vandens. Gyvenimas be tabako. Atsisakius rūkymo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika per metus sumažėja per pusę, o po 15 metų grįžta į nerūkančio žmogaus lygį. Venkite ir tabako dūmais užterštos aplinkos – nuolatinis buvimas prirūkytoje patalpoje ženkliai padidina širdies infarkto riziką. Joniškio visuomenės sveikatos biuras primena apie kvalifikuotos pagalbos galimybę vykdant Pasaulinės širdies federacijos skatinamus pažadus. Visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų: dalyvaukite Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje. Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Programoje gali dalyvauti asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau šiomis ligomis dar nesergantys. PROGRAMOS DALYVIAI SUPAŽINDINAMI SU: Sveika gyvensena ir jos reikšme lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai. Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniais, komplikacijomis, sveikatos rodikliais. Mitybos reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai. Fizinio aktyvumo reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai. Streso reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui; streso valdymu. LITERATŪRA: 1.www.smlpc.lt
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė
PASAULINĖ APLINKOS SVEIKATOS DIENA!
RUGSĖJO 26-OJI – PASAULINĖ APLINKOS SVEIKATOS DIENA!
Jos tema šiais metais – „Klimato pokyčių iššūkiai – laikas visuomenei veikti vieningai aplinkos sveikatos srityje“. Klimato kaita – vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių, jos neigiamas poveikis turi įtakos siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus. Aplinkos temperatūros pokyčiai, jūros lygio kilimas, vandenynų rūgštėjimas ir kiti klimato kaitos padariniai daro didelę įtaką pakrančių teritorijoms ir žemumose esančioms pakrantės šalims. Kiekvienais metais Žemėje užfiksuojama begalė gamtos reiškiniųpotvynių, sausrų, stiprių liūčių, karščio bangų, miškų gaisrų, audrų, žemės drebėjimų, žemės nuošliaužų, uraganų ir kt. Didėjanti anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija – visa tai žmonių ūkinės veiklos padariniai, kurie prisideda prie klimato kaitos ir kelia pavojų globaliam klimato stabilumui. Dėl klimato kaitos poveikio vykstančios gamtos katastrofos nusineša daugybę žmonių gyvybių ir atneša nemažų materialinių nuostolių, turi skaudžių padarinių visuomenei tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir fiziologiniu aspektu – plinta su klimato kaita susijusios ligos, pvz., kraujotakos ir kvėpavimo sistemų. Keičiantis pasaulio klimatui, gamtinių (išorinių) veiksnių periodinė kaita ir stebėjimas yra pagrindinė sąlyga siekiant nustatyti jų sąsajas su įvairiomis sveikatos problemomis. Aplinkos tarša, klimato kaita, kenksmingų cheminių medžiagų poveikis ir ekosistemų destabilizavimas kelia grėsmę žmogaus teisei į sveikatą ir labiausiai veikia socialiai pažeidžiamų gyventojų grupes, dėl to dar labiau didėja socialinė nelygybė. Jautriausi klimato ir orų pokyčiams yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis bei socialinės atskirties grupės. Tiesioginis klimato kaitos poveikis sveikatai atsiranda dėl tokių reiškinių kaip karščio bangos, sausros ir audros. Netiesioginis – dėl ligos pernešėjų, oro ir vandens taršos. Organizmo atsparumas klimato veiksniams priklauso nuo jų dažnio bei intensyvumo. Remiantis Europos aplinkos apsaugos agentūros parengta ir pristatyta ataskaita, Lietuva yra toje Europos dalyje, kuriai dėl klimato kaitos gresia: ekstremaliai aukšta temperatūra, vandens temperatūros pokyčiai, miškų gaisrai, kritulių sumažėjimas vasarą, ekonominės miško vertės sumažėjimas. Klimato kaita įsibėgėjusi, todėl net ir sumažinus atmosferos taršą, dalis klimato pokyčių yra neišvengiami ir prie jų reikia prisitaikyti. Ankstyvos ir gerai suplanuotos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės padės sutaupyti lėšų ir išvengti galimų nelaimių ateityje. Todėl vyriausybė ir valdžios institucijos visais valdymo lygmenimis turi dalintis bendra atsakomybe už pasaulinės aplinkos apsaugą, pasitelkdamos tarp sektorinį bendradarbiavimą ir piliečių dalyvavimą procese, taip pat privalo skatinti ir apsaugoti visų žmonių kartų sveikatą nuo aplinkos rizikos veiksnių keliamo pavojaus visose politikos srityse. Sumažinti klimato kaitos ir ekstremalių orų keliamus pavojus visuomenės sveikatai galime tik veikdami išvien ir įgyvendindami užsibrėžtus tikslus. Tam visi kartu turėtume taikyti numatytas priemones, tokias kaip: karščio valdymo veiksmų planai, strategijos (prevencijos, pasirengimo ir ekstremalių situacijų); išankstinio perspėjimo apie ekstremalius orus sistema; medicinos įstaigų prisitaikymas (žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių perskirstymas) priimti papildomus pacientų srautus; pažeidžiamų visuomenės grupių išskyrimas ir jų stebėjimas; tinkamos graužikų, vabzdžių ir kitų ligų pernešėjų kontrolės programos ir pan. Kviečiame visus prisijungti minint Pasaulinę aplinkos sveikatos dieną. Literatūra: 1.www.smlpc.lt 2.www.aplinkos-profsajunga.ltVisuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė
Alzheimerio liga- kas tai?
Rugsėjo 21-oji – Tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Šią dieną įvairių šalių Alzheimerio ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomenė informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta 2003 m. Asociacija rūpinasi padėti neturtingiems šia liga sergantiems žmonėms, atkreipti visuomenės dėmesį į pirminius ligos požymius, leidžia informacinį žurnalą „Alzheimerio liga. Kas tai?“. Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi kenčia ne tik jis, bet ir artimieji. Lietuvoje viena iš didžiausių problemų – neturtas. Sergantis Alzheimerio liga iš savo pensijos net sauskelnių negali nusipirkti (kai liga įsisenėja, žmogui jų nuolat reikia, nes nebegali prisižiūrėti savęs). Kokie pirmieji ženklai išduoda apie Alzheimerio ligos grėsmę? Dėl ko turėtų suklusti pats asmuo ir jo artimieji? Neretai ligos pradžia nepastebima, kartais pradeda keistis elgesys, pomėgiai – buvęs aktyvus, daug bendraujantis asmuo tampa pasyvesnis, nustoja domėtis tuo, kas neseniai žadino aistrą gyventi. Aktyviai keliaujantis, einantis į koncertus, renginius asmuo nebetenka intereso su kuo nors bendrauti, net išeiti iš namų. Pradeda užmiršti nesenus įvykius, todėl kartais tai tampa priežastimi, kodėl nenori susitikti su draugais, giminaičiais. Neretai artimieji į tai nelabai kreipia dėmesio, nes mano, kad su amžiumi natūralu, jog siaurėja interesų ratas, iš namų nesinori išeiti ir dėl bendrai silpstančios sveikatos. Bet neretai tai jau yra Alzheimerio ligos pranašas. Kas vyksta žmogaus organizme, kai suserga Alzheimerio liga? Kai susergama Alzheimerio liga, plonėja nervų skaidulos, vyksta lėtinė neurodegeneracija, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Dėl to keičiasi elgesys, prastėja atmintis – ypač naujos informacijos įsiminimas ir trumpalaikė atmintis, keičiasi interesai, apima apatija, vargina nuotaikų kaita. Ši liga dažniausiai nustatoma vyresnio ir senyvo amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko atvejų, kai Alzheimerio liga diagnozuojama ir gana jauname amžiuje. Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, neretai pirmasis simptomas yra kalbos sutrikimas, pamirštami paprastų daiktų pavadinimai, trūksta žodžių, sakiniai tampa trumpi. Kokios šiuo metu sergančiųjų šia liga prognozės? Ar Alzheimerio liga turi įtakos gyvenimo trukmei? Tai lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga. Jeigu suserga jaunesnio amžiaus žmogus – iki 65 metų, neretai ir tik perkopęs 50 metų ribą, liga greičiau progresuoja, tad išgyvenamumas trumpesnis nei tų, kurie suserga sulaukę beveik 80 metų. Jeigu susergama jaunesnio amžiaus, išgyvenamumas – 5–7 metai, vyresniems – apie 10 metų. LITERATŪRA: 1. www.smlpc.lt 2. www.alheimeris.lt
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė
KVIEČIAME DALYVAUTI AKCIJOJE!
KVIEČIAME REGISTRUOTIS Į PROGRAMĄ!
PROSTATOS VĖŽYS- KAS TAI?
5 faktai apie prostatos vėžį Prostatos liauka yra vyrų reprodukcinės sistemos dalis. Prostatos vėžys yra labiausiai paplitusi vėžio forma tarp vyrų. Jis yra pagydomas, jei diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, kol yra neišplitęs. Pirmieji simptomai yra susiję su šlapinimosi problemomis. Reguliarus sveikatos patikrinimas – geriausias būdas laiku aptikti prostatos vėžį. Prostata yra riešuto dydžio vyrų lytinė liauka dar vadinama priešine liauka, esanti tiesiai po šlapimo pūsle, prieš tiesiąją žarną. Viena iš pagrindinių prostatos funkcijų yra gaminti specialų sekretą, kuris sudaro didžiąją dalį spermos, išsiliejančios ejakuliacijos metu. Manoma, jog prostatos sekretas padeda spermatozoidams judėti bei saugo, kad spermatozoidai išliktų gyvybingi, jiems nevisiškai palankioje terpėje. Prostatos išskiriamas baltymas prostatos specifinis antigenas (PSA) padeda spermai išlaikyti savo skystą būseną. Šio baltymo perteklius kraujyje yra vienas iš pirmųjų prostatos vėžio požymių. Prostata taip pat yra atsakinga už šlapimo tekėjimą. Šlaplė yra vamzdelis, per kurį sperma ir šlapimas išteka iš kūno. Ji taip pat praeina per prostatą, kuri gali susiaurinti ir apriboti šlapimo srautą per šlaplę tūkstančiais mažų raumeninių skaidulų. Daugiau kaip 95 proc. prostatos vėžio atvejų sudaro liaukinė adenokarcinoma, kuri dažniausiai išsivysto iš prostatos periferinės zonos, pradėjus nevaldomai dalytis priešinės liaukos ląstelėms. Prostatos vėžys dažniausiai metastazuoja į kaulinę sistemą. Kaulinės metastazės dažniausiai aptinkamos dubens kauluose, šlaunikauliuose ir šonkauliuose. Simptomai Prostatos vėžio pradžioje paprastai simptomų nėra. Pirmieji simptomai dažniausiai būna: padažnėjęs šlapinimasis (ypač naktį); sunku pradėti ir palaikyti normalų šlapinimąsi; kraujas šlapime; skausmingas šlapinimasis; gali būti sunku pasiekti ar išlaikyti erekciją, retesnė ejakuliacija. Pažengęs prostatos vėžys gali sukelti šiuos simptomus: kaulų skausmas, dažniausiai stuburo, šlaunikaulio, dubens ar šonkaulių; kaulų lūžiai. Jei vėžys plinta į stuburą ir suspaudžia nugarkaulį: kojų silpnumas; šlapimo nelaikymas; išmatų nelaikymas. Pastebėjus šiuos simptomus rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą, kad jis nustatytų teisingą diagnozę ir pritaikytų atitinkamą gydymą. Rizikos veiksniai Iki šiol tiksliai nėra žinoma, kas sukelia prostatos vėžį, tačiau galima išskirti keletą rizikos veiksnių. Vyrai, kurių giminaičiai yra sirgę prostatos vėžiu, bei vyrai, kurių šeimoje moterys sirgo krūties vėžiu, turėtų tikrintis dažniau. Prostatos vėžys yra reta liga vyrams iki 45 metų amžiaus, dažniau pasitaikanti po 50 metų. Taip pat didesnę riziką susirgti turi vyrai, gausiai vartojantys riebų gyvulinės kilmės maistą. Prostatos vėžys Lietuvoje vis dar dažniausia vyrų onkologinė liga. Nors ankstyva diagnostika padeda sumažinti ligos pasekmes ir išsaugoti gyvybes, tačiau žmonių sąmoningumas rūpintis sveikata, kai nėra jokių simptomų, vis dar yra per mažas. Būtent todėl vyrai yra skatinami pasitikrinti profilaktiškai, nes aptikus ligą ankstyvoje stadijoje yra daug lengviau ją suvaldyti. Jei liga pasireiškia prieš tai, kai ji prasiskverbia į kitus organus arba, kitaip tariant, metastazuoja į kitus organus, 5 metų išgyvenamumas yra 99 proc. Po penkiolikos 15 metų išgyvenamumas sumažėja iki 96 proc. Kai vėžys metastazuoja į kitus organus, 5 metų išgyvenamumas yra tik 29 proc. Norime priminti, kad Lietuvoje vykdoma prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa yra skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. LITERATŪRA: 1. www.smlpc.lt 2.www.prostatosvezys.lt
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė
AŠ IR MANO EMOCIJOS
Mokslo metų pradžioje Joniškio vaikų darželyje „Vyturėlis“ ir vaikų lopšelyje-darželyje„Saulutė“priešmokyklinių grupių vaikams vyko užsiėmimai „Aš ir mano emocijos“. Užsiėmimų metu vyko diskusija apie emocijas, kad nėra gerų ir blogų jausmų, yra tik netinkami jų reiškimo būdai. Iš rodomų nuotraukų su vaikai spėliojome pavaizduotas emocijas, jas įvardinome. Įtvirtinant žinias kartu su vaikais žaidėme žaidimą „Žaidžiu jausmus“. Tai lėlių rinkinys, kurį sudaro aštuonios emocijų lėlės su skirtingomis emocijomis. Vaikai turėjo atpažinti kiekvienos lėlės emociją, kaip jos jaučiasi ir jas apibūdinti. Mokėmės suvaldyti pyktį kvėpuojant. Užsiėmimo pabaigoje piešėme emocijas ir visi draugiškai apsikabinome.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Ramutė Jeskevičienė
STOP BAKTERIJOMS!
Rugsėjo 11 dieną Kriukų pagrindinėje mokykloje priešmokyklinio ugdymo grupės mokinukams vyko aktyvus užsiėmimas apie bakterijas. Jo metu vaikai sužinojo, kas yra bakterijos, kur jų būna daugiausiai, kurios iš jų yra kenksmingos, o kurios visai mums nekenkia. Bakterijų maišelio ir lempos pagalba galėjome pamatyti kiek bakterijų gyvena ant rankyčių! Vaikams taip pat buvo pasakojama, kaip bakterijos patekusios į žmogaus kūną, gali smarkiai pakenkti sveikatai. Vienas iš svarbiausių būdų apsaugoti save nuo įvairių ligų, tai plautis rankas. TAČIAU vien tik vandeniu rankų švariai nenuplausi, todėl pasigaminome muilų, kurie tikrai pašalins visas bakterijas! O pažadą, kad tikrai plausime rankas, įtvirtinome popieriaus lape, nuspalvinę ranką guašu palikome lape rankų antspaudus ir pažadėjome visada plauti rankas. Užsiėmimo pabaigoje mokėmės, kaip teisingai plauti rankas. Šokome švarių, teisingai nuplautų rankyčių šokį!
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Vaida Merkelytė
PASAULINĖ SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS DIENA!
Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių užkiršti tam kelią. Šios dienos vakarą žmonės raginami languose uždegti žvakę, skirtą atminti tiems, kurie pasitraukė iš gyvenimo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nusižudo apie milijoną žmonių. Lietuva - viena iš šalių, kurioje savižudybės skaičius itin didelis. Per metus mūsų šalyje nusižudo daugiau nei 1000 žmonių. Dauguma jų – kaimo gyventojai, vyrai. Kas 40 sekundžių nusižudo vienas žmogus. Kas 3 sekundės kas nors bando nusižudyti. Kiekviena savižudybė skaudžiai paveikia bent 6 žmones. Tyrimai rodo, kad net 75 procentų savižudžių apie ketinimą nusižudyti prasitaria šeimos nariams ar draugams, tad labai svarbu išklausyti artimą žmogų ir laiku padėti jam spręsti problemas. Šiuolaikiniame pasaulyje, nuolat augant socialinių tinklų vartotojų skaičiui ir daliai bendravimo persikeliant į virtualią erdvę, kai kuriuos įspėjamuosius ženklus galima pastebėti ir socialinių tinklų paskyrose, virtualiose pokalbių svetainėse bendraujant su daugiau ar mažiau pažįstamais žmonėmis. Apie savižudybę galvojantys žmonės Facebook ar kituose socialiniuose tinkluose gali dalintis savo būseną atspindinčiomis nuotraukomis ir mintimis. Pavyzdžiui, žmogus gali dalintis užuominomis, kad niekas nebeturi prasmės, viskas baigta, gyvenimas nieko nebevertas, taip pat jis gali tiesiog atsisveikinti su visais, prašydamas atleisti ar nepykti. Pagrindinės savižudybių priežastys: skurdas, nedarbas, psichinės ligos, nemalonumai šeimoje ar darbe, persisotinimas gyvenimu, sunkios ligos. Ekspertai pabrėžia, kad žmogaus savižudybę lemia sąveikaujančių veiksnių kompleksas – asmeninių, socialinių, psichologinių, kultūrinių, biologinių ir aplinkos. Taigi žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą. Žmogus dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, kad yra ir kitokių pasirinkimų. Daugelis savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes nori užbaigti emocines kančias, o ne mirti. Savižudybių procesas vyksta keliais etapais: minčių stadijoje žmogus tik pagalvoja apie savižudybę, nori pabėgti nuo rūpesčių, tačiau savižudybė dar neplanuojama; ketinimų stadijoje žmogus trokšta mirti ir pradeda siekti mirties; veiksmų etape, kuris yra paskutinis, žmogus apsisprendžia, kad mirtis yra pati geriausia išeitis. Todėl labai svarbu mokytis laiku ir teisingai gresiančio pavojaus ženklus įvertinti. Žmonės linksta į savižudybę tik tam tikrais gyvenimo momentais, nes savižudybė yra asmenybės krizės ir sutrikimo rezultatas, o ne šiaip apsisprendimas. Reikėtų įsidėmėti pavojaus ženklus: ankstesni bandymai žudytis, kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę, reikalų sutvarkymas prieš nusižudant, depresija. Depresija sergančiu asmeniu reikia itin susirūpinti, jei bent dvi savaites kone kasdien yra pastebimi nors penki iš šių pavojaus ženklų: ligonis atrodo prislėgtas, sutrinka jo miego ritmas, pakinta apetitas, svoris, kalbėsena tampa nepaprastai greita arba sulėtėja, nebedomina įprasti užsiėmimai, žmogus save smerkia, nebenori gyventi, labai neramus, piktnaudžiauja vaistais arba alkoholiu, puola į neviltį. Ketinimą nusižudyti būtina vertinti rimtai. Reikėtų leisti žmogui suprasti, kad juo rūpinatės ir jis tikrai nėra vienišas, o noras nusižudyti – laikinas, nes depresiją galima pagydyti, o problemas išspręsti. Galvojantys apie savižudybę dažniausiai netiki, kad jiems gali kas nors padėti, todėl reikalinga ne tik asmenį įtikinti apsilankyti pas specialistą, bet ir padėti jam tai padaryti. Ištikus krizei, nugabenti ligonį į psichikos sveikatos centrą ar psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrių. Nepalikti vieno, kol nebus suteikta pagalba. Pasirūpinti, kad po ranka ligoniui nebūtų daiktų, kuriuos galėtų panaudoti kaip savižudybės įrankį: vaistų, šaunamųjų ginklų, žirklių ir pan. Jei neįmanoma greitai pasiekti psichiatrijos įstaigos, kreiptis į ligoninę ar polikliniką. Savižudžiai paprastai patys neieško pagalbos ir dažniausiai vengia lankytis pas gydytoją. Šiuolaikiniame pasaulyje, nuolat augant socialinių tinklų vartotojų skaičiui ir daliai bendravimo persikeliant į virtualią erdvę, kai kuriuos įspėjamuosius ženklus galima pastebėti ir socialinių tinklų paskyrose, virtualiose pokalbių svetainėse bendraujant su daugiau ar mažiau pažįstamais žmonėmis. Apie savižudybę galvojantys žmonės Facebook ar kituose socialiniuose tinkluose gali dalintis savo būseną atspindinčiomis nuotraukomis ir mintimis. Pavyzdžiui, žmogus gali dalintis užuominomis, kad niekas nebeturi prasmės, viskas baigta, gyvenimas nieko nebevertas, taip pat jis gali tiesiog atsisveikinti su visais, prašydamas atleisti ar nepykti. Ką daryti jei socialiniame tinkle pastebėjus pažįstamo asmens žinutę, kuri skamba kaip pranešimas apie ketinimą žudytis? Kaip teigia Bendrojo pagalbos centro psichologė Ugnė Kabelkaitė, svarbu pabandyti susisiekti su tuo žmogumi ir paskatinti jį kalbėtis apie tai, kas atsitiko ir kaip jis jaučiasi. „Dažnai bijomasi, kad toks pokalbis gali paskatinti žmogų nusižudyti, tačiau galimybė išsikalbėti kaip tik gali suteikti palengvėjimą ir sumažinti tuo metu jaučiamą kančią, – sako U. Kabelkaitė. – Svarbiausia – susilaikyti nuo skubotų patarimų, priekaištavimo, raginimų pagalvoti apie kitus ir leisti žmogui papasakoti, ką jis išgyvena, net jei dalis istorijos klausytojui ir yra žinoma ar ne vieną kartą girdėta.“ Nereikia manyti, kad savižudiškos mintys yra tik nekaltas noras gauti dėmesio ar būdas manipuliuoti kitais. Kalbos apie savižudybę bet kuriuo atveju rodo problemas ir tai, kad su žmogumi kažkas vyksta. Ištieskite jam ranką ir padėkite rasti psichologinę pagalbą. Nemokama psichologinė pagalba telefonu: Jaunimo linija Emocinė parama telefonu 8 800 28888 (nemokamai, bet kuriuo paros metu). www.jaunimo linija.lt Vaikų linija Pagalba skirta vaikams ir paaugliams. Emocinė parama telefonu 116 111 (nemokamai, kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val.). www.vaikulinija.lt Vilties linija Emocinė parama telefonu 116 123 (nemokamai visą parą). www.kriziucentras.lt Pagalba moterims linija Pagalba teikiama moterims ir merginoms. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai. Emocinė parama telefonu 8 800 66366 (nemokamai, kiekvieną dieną 10-21 val.) www.moters-pagalba.lt/linija LITERATŪRA: www.savizudybes.lt www.smlpc.lt http://bpc.lrv.lt
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė