Visuomenės sveikatos biuro specialistės saulėtą liepos 12 d. popietę su globėjais ir globotiniais aptarė kaip būti sveikiems, saugiems, išvengti traumų ir nelaimių vasaros atostogų metu. Taip smagiai ir prasmingai praleistas laikas paminint Tarptautinę globėjų dieną. Dėkojame renginio organizatoriams Joniškio vaiko ir šeimos gerovės centrui už kvietimą bendrauti ir bendradarbiauti, renginio dalyviams už aktyvumą ir puikią nuotaiką. ?         

Joniškio miesto šventės „Laikas mylėti“ tradicinės mugės metu Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro akcija „MYLĖK IR BŪK SVEIKAS“ sulaukė didelio mugės lankytojų susidomėjimo. Pasisverti kūno kompozicijos stebėjimo svarstyklėmis ir sužinoti ne tik savo kūno svorį, bet ir amžių pagal medžiagų apykaitą, skysčių kiekį, visceralinius riebalus, kaulų masę, raumenų masę, pasimatuoti kraujospūdį panoro 100 joniškiečių. Biuro specialistės Laima Virbičianskienė, Ramunė Vičienė ir Vilma Mingailienė sparčiai sukosi palapinėje ir ne tik dirbo darbą, bet spėdavo maloniai pakalbinti akcijos dalyvius, duoti patarimų rūpimais klausimais. Džiaugiamės pavykusia akcija, dėkojame jos dalyviams ir pažadame, kad tokias akcijas organizuosime ir ateityje.?

ALERGIJA - ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį kiti žmonės nereaguoja. Manoma, kad alergija – civilizacijos liga. Alergijos atvejų nuolat daugėja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis. LIEPOS 8-OJI paskelbta Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis. ALERGIŠKUMĄ SKATINA: didėjanti aplinkos tarša; nenatūralūs maisto produktai su vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas; netgi stresas.   Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti. Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma). KAM PASIREIŠKIA ALERGIJA? Alergijos išsivystymui didelę reikšmę turi paveldimumas. Jeigu vienas iš tėvų yra alergiškas, tikimybė, kad vaikui išsivystys alergija yra apie 40 %. Jei alergiški abu tėvai, rizika padidėja iki 60–80 %. ALERGINĖ REAKCIJA GALI PASIREIKŠTI: Odos bėrimais, niežuliu, tinimu; Nosies simptomais: užgulimu, niežuliu, čiauduliu, sloga; Akių simptomais: paraudimu, ašarojimu, niežuliu; Kvėpavimo sistemos simptomais: dusuliu, kosuliu, švokštimu; Virškinimo sistemos simptomais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu. Sunkių alerginių reakcijų metu vienu metu gali pasireikšti net keli skirtingų tipų simptomai, gali nukristi kraujospūdis, žmogus gali netekti sąmonės – tokios reakcijos itin pavojingos, gali būti mirtinos. ALERGIJOS PAPLITIMAS Daugiau nei 40 % populiacijos patiria alerginių reakcijų vieną ar daugiau kartų per gyvenimą. Daugeliui žmonių pasireiškia silpni simptomai. Sunkūs alerginiai negalavimai pasireiškia 10–20 % populiacijos. Tarptautiniu mastu pastebima, kad alergijos atvejų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais išaugo. Daug požymių rodo, kad didelės reikšmės tam turi gyvenimo būdas, pvz., pasikeitusi mityba arba aplinka (nesveikas patalpų klimatas ir užterštumas lauke). Taip pat įtakos turi sumažėjęs kontaktas su bakterijomis ir aplinkoje pasikeitusi bakterijų flora. GYDYMO BŪDAI Jei tik įmanoma, venkite kontakto su medžiagomis, į kurias reaguojate. Tačiau maisto produktų atveju tai gali būti sunku, o žiedadulkių – beveik neįmanoma. Todėl gali prireikti alerginius simptomus gydyti medikamentais. Alerginės reakcijos gali būti greitos (pasireiškia iš karto po kontakto su alergenu) ir lėtosios (pasireiškia vėliau). Pagal tai, kokio tipo reakcija įtariama, gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas parenka tinkamiausią tyrimą alergijai nustatyti. Greito tipo alergija nustatoma odos dūrio mėginiais, kraujo tyrimais, o lėto tipo – odos lopo testais.   LITERATŪRA: http://www.sveikatossodas.lt www.smlpc.lt www.ULAC.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Birželio 17 dieną, Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos atvirame jaunimo centre vyko pirmosios pagalbos mokymai, M. Slančiausko progimnazijos 5-8 klasių moksleiviams. Šių mokymų tikslas - artėjant vasaros atostogoms, priminti, pakartoti kaip teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Pirmoje mokymų dalyje vaikams buvo pasakojama apie pirmąją pagalbą, kas tai yra, kodėl svarbu žinoti kaip ją teikti, apie pagalbos kvietimą ir ką reikia pasakyti paskambinus pagalbos telefonu 112. Antroje mokymų dalyje buvo paaiškinama  pirmos pagalbos veiksmų seka esant skirtingiems sužeidimams ir traumoms: įkandimai, įsipjovimai, sutrenkimai,  nudegimai, patempimai. Aptartos tvarstymo medžiagos bei tvarstymo būdai. Moksleiviams taip pat buvo aiškinama ir praktiškai rodoma, kaip paguldyti žmogų į stabilią šoninę padėtį, kokia yra pirmoji pagalba konkrečiose situacijose, pavyzdžiui, ką daryti, kai pradeda bėgti iš nosies kraujas, arba nudegėte saulėje, įgėlus bitei ar bet kokiam kitam vabzdžiui,  užspringus, žmogų purtant aukštai elektros įtampai, kraujuojant ir t.t. Mokymus vedė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje - Vilma Mingailienė.   

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos stiprinimą ir sveikatos priežiūrą mokykloje

Vaida Merkelytė

Birželio 11 dieną Gasčiūnų pagrindinėje mokykloje vyko interaktyvus (mitybos, fizinio aktyvumo, sveiko gyvenimo būdo) užsiėmimas. Šią paskaitą vedė Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos "Lobesity" prezidentė gydytoja dietologė - Rūta Petereit ir valdybos narys, motyvacinio ugdymo ir sveikos gyvensenos ugdymo specialistas - Artiomas Šabajevas.  Užsiėmimo pirmoje dalyje buvo pasakojama nuo ko priklauso sveikas gyvenimo būdas, kas sudaro sveiką mitybą, kokios yra mitybos klaidos, paaiškinama kas atsitinka su žmogumi kai jis nustoja tinkamai maitintis ir pradeda laikytis įvairiausių dietų. Mitybos klaidos pristatytos remiantis tikslinę amžiaus grupę atspindinčiais realiais atvejais, kurių analizė perteikiama vaizdo ir garso pagalba. Antroje paskaitos dalyje buvo kalbama apie fizinį aktyvumą, jo naudą bei žalą žmogui. Moksleiviai turintys mobiliuosius telefonus turėjo galimybę pasižiūrėti kiek vidutiniškai per mėnesį nueina žingsnių. Viso užsiėmimo metu buvo diskutuojama, už teisingus atsakymus moksleiviams dalinami sveikatai palankesni valgomi prizai. Dalyviams taip pat suteikta galimybė įsivertinti naujai gautas žinias, naudojant išmaniąsias technologijas. Renginys organizuotas vykdant Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Joniškio rajono gyventojų sveikatos stiprinimas ir ligų prevencijos vykdymas“ Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-61-0002.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje 

Vaida Merkelytė

Medikai jau skaičiuoja erkiniu encefalitu užsikrėtusius ligonius. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmas šios sunkios erkių platinamos ligos atvejis šiemet užregistruotas balandžio viduryje. Iš viso šiemet Lietuvoje EE susirgo septyni asmenys nuo 35 iki 73 m. amžiaus. Užsikrėtusiųjų yra  Vilniaus, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kauno rajonuose, Palangoje. Pernai didžiausias sergamumas EE registruotas Utenos apskrityje. Pernai EE Lietuvoje susirgo 384 asmenys, 2 iš jų mirė, Laimo liga susirgo 2293 asmenys. Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis pernai buvo mažesnis nei užpernai (2017 m.), manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, vis dar išlieka didelis – 13,7 atv./ 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu. Žmonės gali užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną EEV žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes. Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. EE ir LL liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Nors efektyviausia apsaugos nuo EE priemonė – skiepai, nuo LL vakcinos nėra, todėl labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių, naudoti repelentus. ERKIŲ AKTYVUMAS VASARĄ Erkių aktyvumas vasaros mėnesiais priklauso nuo klimato sąlygų. Jei oro temperatūra nėra aukšta ir pakanka drėgmės, erkių vystymuisi ir jų aktyvumui tai – labai tinkamos sąlygos. Esant aukštai temperatūrai, sausrai, erkėms gresia gyvybiškai pavojingas kūno drėgmės praradimas. Tokiu metu jų aktyvumas sumažėja. Paprastai šilčiausias ir sausiausias mėnuo mūsų šalyje yra liepa, todėl šį mėnesį stebimas erkių aktyvumo sumažėjimas. KA DARYTI ĮKANDUS ERKEI Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums EE virusą arba bakteriją. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Stebėkite erkės įkandimo vietą ir savo savijautą nuo 2 iki 4 savaičių. CHEMINIS ERKIŲ NAIKINIMAS NĖRA EFEKTYVUS  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad tinkamiausias būdas mažinti iksodinių ligas platinančių erkių populiaciją – tinkamai prižiūrėti parkus, sodybas, poilsiavietes: pjauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei nei 10 cm. Erkei reikalinga drėgmė. Kai žolė žema, erkei gresia išdžiūvimas. Atsižvelgiant į iksodinių erkių biologiją, nėra rekomenduojama mažinti šių erkių populiaciją cheminėmis priemonėmis. Šis būdas brangus ir neefektyvus, nes nėra būdų apsaugotiapipurkštą akaricidais teritoriją nuo erkių, kurios išlieka gyvos po miško paklote ir nuo tų, kurias perneša laukiniai gyvūnai. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Dėl šios priežasties cheminis preparatas turėtų būti panaudojamas antžeminiu būdu. Tai sunkiai įgyvendinama apruošiant didelius ir miškingus plotus. Be to, taip naikinant erkespaveikiamos ir kitos nariuotakojų grupės.   LITERATŪRA: http://www.erkes.lt www.ulac.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas. ŽIV sukelia AIDS – įgytą (akvizitinį) imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. KAIP PLINTA ŽIV INFEKCIJA? Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius. Per kraują (parenterinis): perpilant kraują ar jo komponentus; per nesterilias injekcijas (pvz., kai narkomanai dalijasi švirkštais ar adatomis). ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimobūdas) nėštumo, gimdymo metu arba maitinant vaiką krūtimi. ŽIV patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų. ŽIV NEUŽSIKREČIAMA: naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant. ŽIV INFEKCIJOS DIAGNOSTIKA - TYRIMAI DĖL ŽIV Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra ŽIV testas, t. y. tyrimas dėl ŽIV. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos ar iš piršto. Galima ir kita tiriamoji medžiaga. ŽIV organizme nustatomas metodais, kuriais aptinkami antikūnai prieš ŽIV arba aptinkama ŽIV genetinė medžiaga DNR arba RNR. Antikūnai organizme randami ne iš karto po užsikrėtimo, o praėjus 3–4 savaitėms ar net keliems mėnesiams. ŽIV LIGOS GYDYMAS ŽIV ligai gydyti skiriami antiretrovirusiniai vaistai (ARV), t.y. antiretrovirusinė terapija (– ART), slopinanti ŽIV dauginimąsi, tačiau šie vaistai viruso organizme nesunaikina.  Antiretrovirusinė terapija (toliau – ART) skiriama visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams (nepriklausomai nuo imuniteto būklės), kai pacientai yra pasiruošę ir motyvuoti pradėti gydymą. LYTIŠKAI PLINTANČIOS INFEKCIJOS (LPI) Lytiškai plintančios infekcijos - tai infekcijos, kuriomis užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių metu nuo užsikrėtusio lytinio partnerio. KAS SUKELIA LYTIŠKAI PLINTANČIAS INFEKCIJAS? Lytiškai plintančias infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, parazitai. Dauguma lytiškai plintančių infekcijų (sifilis, gonorėja, chlamidijozė, kt.), kurias sukelia bakterijos, yra pagydomos, o sukeliamos virusų (ŽIV infekcija, herpesas, lytinių organų karpos ir kt.) – yra lėtinės ir, dažniausiai, neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti. Skaičiuojama, kad šiuo metu yra apie 30 įvairių lytinių santykių metu plintančių infekcijų. Dažniausios lytiškai plintančios infekcijos: ŽIV infekcija, herpesvirusinė infekcija, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, virusinis hepatitas B (VHB), sifilis, chlamidiozė, gonorėja, trichomonozė. DAŽNIAUSI LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ POŽYMIAI YRA: išskyros, kurių spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos, dažnesnis ar skausmingas šlapinimasis, baltos apnašos varpoje, burnoje, bėrimai lyties organų srityje, išangėje, bėrimai ant delnų ar padų, padidėję kirkšnių ar kiti limfmazgiai, skausmingumas, kapšelyje, išeinamosios angos skausmas, perštėjimas, deginimas, karpos ant lytinių organų, išangės išskyros iš šlapimo takų ar lyties organų, LYTIŠKAI PLINTANČIOS INFEKCIJOS GYDOMOS: Kiekviena lytiškai plintanti infekcija gydoma skirtingai: tabletėmis, injekcijomis arba tepalais. Gydymo kursą visada reikia baigti (išgerti visus skirtus vaistus), nors simptomai ir išnyko. Gydymo metu reikėtų vengti lytinių santykių. Po gydymo visada reikia pakartotinai pasitikrinti.   LITERATŪRA: www.ulac.lt www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė