Krūties vėžys - dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Iš visų piktybinių ligų mirštamumas nuo krūties vėžio pasaulyje yra penktoje vietoje. Mirštamumą pirmiausia lemia tai, kada liga nustatoma. Lietuvoje vykdant atrankinę moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programą ankstyvos diagnozės atvejų daugėja, tačiau vis dar neretai nustatomas ir vėlyvos stadijos vėžys. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią. Joniškio rajone 2015–2017 m. nuo krūties vėžio mirė 20 moterų. Programa skirta moterų nuo 50 iki 69 m. amžiaus krūties vėžio prevencijai. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų šeimos gydytojai teikia informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslaugą. Mamogramų atlikimo paslaugą teikia įstaigos, turinčios mamografijos aparatus, į kurias siunčia šeimos gydytojas. Mamogramų vertinimo paslaugą teikia įstaigos, kuriose dirba atitinkamą darbo patirtį turintys radiologai. Norinčios dalyvauti programoje turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Visos šios paslaugos programoje dalyvaujančioms moterims teikiamos nemokamai. Joniškio rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2018 m. sausio 1 d. buvo 3810 prirašytų 50–69 metų amžiaus moterų. Per 2018 m. pagal Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programą planuota patikrinti 1906 moteris (2017 m. – 1903). Pagal programą suteikta informavimo ir siuntimo atlikti mamogramą paslaugų 505 Joniškio rajono moterims, t.y. 26,5 proc. nuo planuotų patikrinti moterų skaičiaus (2017 m. – 29,3 proc.) (1 pav.).               2018 m. vykdant Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programą Joniškio rajone nustatyti 2 ikivėžiniai pakitimai ir 4 piktybinio naviko atvejai (2017 m. – 7 ikivėžiniai pakitimai ir 4 piktybinio naviko atvejai). Parengė: visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną Laima Virbičianskienė    

Mityba - vienas iš pagrindinių gyvensenos veiksnių, turinčių įtakos vaiko sveikatai. Gegužės 10 dieną, Kriukų pagrindinėje mokykloje, priešmokyklinio ugdymo grupės mokinukams, vyko aktyvus užsiėmimas apie sveiką mitybą, bei daržovių ir vaisių vartojimą. Vaikams buvo pasakojama apie maisto pasirinkimo piramidę, kiek ir ko reikėtų valgyti daugiausiai ir ko vengti. Sekančiame užsiėmimo etape vaikai analizavo daržoves, mokėsi jas atpažinti ir įvardinti. Į pagalbą pasitelkę krepšelį įvairiausių daržovių bei "daržoves - lėlytes" žaidė įvairius žaidimus, spalvino savo mėgstamiausius vaisius bei daržoves. Įrodyta, kad sveiki mitybos įpročiai susiformuoja jau vaikystėje, todėl ypatingai svarbu juos diegti ir formuoti ankstyvame amžiuje.              

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Vaida Merkelytė

Gegužės 10 d. visame pasaulyje minima Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimą inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys. Todėl PSO ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant gyventojų sveikos gyvensenos ugdymą. Visiškai žmogaus kontroliuojami veiksniai, tiesiogiai priklausantys nuo jo elgsenos ir gyvensenos. Esminiai sveikos gyvensenos veiksniai yra šie: racionali mityba, fizinis aktyvumas (FA), žalingų įpročių nebuvimas, grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas ir kt PSO rekomendacijos fizinei veiklai: Ne mažiau 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla 5 dienas per savaitę suaugusiems sumažina pavojų susirgti šiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių ligomis; insultu; II tipo cukriniu diabetu; storosios žarnos vėžiu; krūties vėžiu. Didesnis fizinės veiklos intensyvumas teikia ir didesnę naudą sveikatai, ir tinkamas pvz., kompleksinei antsvorio ir nutukimo profilaktikai bei gydymui. Fizinio krūvio intensyvumas turi būti toks, kad apie 40–50 proc. padidintų širdies susitraukimų dažnį ir kvėpavimą, lyginant su ramybės būkle, bei padidintų prakaitavimą. Fizinio krūvio rūšis arba veiklos pobūdis pasirenkamas individualiai pagal asmens sveikatos būklę, fizinį pajėgumą ir galimybes. Tai gali būti pvz., greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šuoliukai su šokdyne, aerobika ar pramoginiai šokiai, bėgiojimas, krepšinis ar futbolas ir t. t. Svarbu poilsio tarp fizinio krūvio intervalų trukmė bei paties poilsio pobūdis. Poilsis būtinas, kad raumenyse atsinaujintų energetinės medžiagos ir pasišalintų jų skilimo produktai. Būtina pabrėžti, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų fizinė veikla turi būti reguliari. Intensyvus fizinis krūvis dozuojamas griežtai laikantis individualumo principo ir atsižvelgiant į sportuojančio amžių, lytį (moterims mažesnis), asmeninį bendrą fizinį pajėgumą, kūno svorį (turintiems didelį nutukimo laipsnį, krūvis dozuojamas itin atsargiai), lėtinius susirgimus. Siekiant apibendrinti informaciją ir remdamasi garsiosios Mayo klinikos (JAV)) pateikiamais duomenimis, 7 fizinio aktyvumo naudos įrodymai: Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį. Užsiimdami fizine veikla deginame su maistu gaunamas kalorijas. Čia galioja paprastas principas – kuo intensyvesnė veikla, tuo daugiau kalorijų sunaudojama. Judėjimas palaiko gerą sveikatos būklę ir padeda kovoti su ligomis. Nesvarbu, koks žmogaus svoris, aktyvumas padidina didelio tankio lipoproteinų (DTL), arba „gerojo“ cholesterolio, kiekį ir sumažina žalingų trigliceridų koncentraciją. Šis dvejopas efektas leidžia palaikyti sklandų kraujo tekėjimą kraujagyslėmis – dėl šios priežasties sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.Reguliarus judėjimas sumažina tikimybę susirgti ne viena liga. Iš jų svarbu paminėti insultą, medžiagų apykaitos sutrikimus, II tipo cukrinį diabetą, depresiją, tam tikras vėžines ligas, artritą. Fizinė veikla gerina emocinę būklę. Norime jausti emocinį pakilimą arba nuleisti garą? Darykime fizinius pratimus arba nors 30 minučių pasivaikščiokime lauke. Fizinis aktyvumas stimuliuoja įvairių smegenyse veikiančių cheminių medžiagų gamybą, o tai užtikrina laimės pojūtį ir padeda atsipalaiduoti. Reguliarus judėjimas skatina pozityviau vertinti save ir savo išvaizdą, taigi sustiprėja mūsų savivertės jausmas. Judėdami tampame energingesni. Fiziniai pratimai stiprina raumenų tonusą ir didina ištvermę. Judant deguonis ir maistinės medžiagos sparčiau pasiskirsto po kūno audinius, todėl širdis ir plaučiai ima veikti efektyviau, padaugėja energijos Fizinė veikla užtikrina miego kokybę. Sunku užmigti? Naktį dažnai pabundate? Reguliariai judėdami užmigsime greičiau, miegas bus kokybiškesnis. Tačiau reikia prisiminti, jog tarp fizinės veiklos ir miego turi praeiti šiek tiek laiko, antraip jausimės per daug energingi ir negalėsite pailsėti. Fizinis aktyvumas gerina intymaus gyvenimo kokybę. Dėl didėjančios energijos ir pozityvesnio savo kūno vertinimo fizinis aktyvumas siejamas su kokybiškesniu intymiu gyvenimu. Judėjimas gali tapti puikiu laiko leidimo būdu. Fizinė veikla leidžia atsipalaiduoti, pasimėgauti aplinka. Judėjimas, priklausomai nuo užsiėmimų specifikos, padeda suartėti su kitais šeimos ar bendruomenės nariais. Tiesiog turėtumėte atrasti veiklą, kuria galėtumėte mėgautis, nesvarbu, ar tai būtų bėgiojimas, šokiai, ar futbolas. Jei laikui bėgant imate jausti nuobodulį arba nepasitenkinimą, keiskite fizinę veiklą. Pirminis mūsų tikslas turėtų būti bent 30 minučių fizinės veiklos kasdien. Norėdami pasiekti konkretų tikslą – numesti svorio, sustiprinti tam tikrus raumenis, veikiausiai tam turėsime skirti daugiau laiko. Tačiau prieš pradėdami įgyvendinti fizinės veiklos programą turėtumėte nepamiršti pasikonsultuoti su medikais, ypač turint sveikatos sutrikimų. Taigi, remiantis šiuo išdėstymu, galima patvirtinti, kad fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių. Jis turi didelę įtaką mūsų kūno svoriui ir bendrai organizmo būklei, padeda išlikti sveikiems, žvaliems ir energingiems. Tad kiekvienas iš mūsų turėtų pasistengti surasti šiek tiek daugiau laiko bent nedideliems pokyčiams savo fizinės ir emocinės gerovės link.

JUDĖKIME IR BŪKIME ŽVALŪS, SVEIKI IR ENERGINGI!

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Gegužės 5 d. vienuoliktus metus iš eilės pasaulyje minima Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) inicijuota Rankų higienos diena. Šio judėjimo šūkis – „Plauk rankas – saugok gyvybes“. Prie jo jau prisijungė beveik 20 000 sveikatos priežiūros įstaigų iš 180 šalių, tarp kurių – ir Lietuva (5 įstaigos). Šių metų Rankų higienos dienos tema – „Kodėl infekcijų prevencija ir rankų higiena svarbios sveikatos priežiūros paslaugų kokybei?”. Norima atkreipti dėmesį į rankų higienos svarbą sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant visų amžiaus grupių žmonių geresnės sveikatos ir gerovės bei kokybiškų, saugių, efektyvių ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų. Rankų higienos svarba žmogaus sveikatai Toks atrodytų paprastas dalykas kaip rankų higiena nepaprastai svarbi kiekvieno iš mūsų sveikatai. Ji gali išsaugoti milijonus gyvybių kasmet bei turėti įtakos sveikatos priežiūros kokybei. Tyrimai rodo, kad rankų higiena padeda sumažinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų paplitimą. Vienas iš pagrindinių rodiklių, pagal kurį sprendžiama apie rankų higienos laikymąsi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, yra rankų antiseptiko sunaudojimas. Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovės dr. Rolandos Valintėlienės, naujausių tyrimų duomenimis, Lietuva sunaudoja du kartus mažiau rankų antiseptiko nei Europos Sąjungos šalys. Nuo 2012 m., kada buvo atliktas pirmas Europos Sąjungos šalių infekcijų paplitimo tyrimas, iki dabar situacija Lietuvoje pagerėjo tik nežymiai – rankų higiena išlieka aktualia problema asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kodėl svarbi rankų higiena? Dažniausiai infekcijų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos arba netinkamos rankų higienos didėja infekcinių susirgimų rizika. Rankų higiena – viena pagrindinių prevencinių priemonių, siekiant išvengti ligų, užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui ir kryžminiam jų perdavimui. Net 80 proc. infekcinių susirgimų galima išvengti tinkamai plaunant rankas. Kur ir kada dažniausiai užteršiamos rankos? Ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai), kurie įgyjami liečiant įvairius paviršius (pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, durų rankenas, laiptų turėklus ir kitus daiktus), bendraujant su žmonėmis, glostant gyvūnus. Kada būtina plauti rankas?   Rankas būtina plauti visada, kai: · jos akivaizdžiai nešvarios; · prieš valgant; · pasinaudojus tualetu; · prieš ir po maisto gaminimo; · po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais; · prieš vaiko maitinimą. · pakeitus vystyklus; · grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo; · pasinaudojus visuomeniniu transportu; · pabuvus viešose vietose; · pabendravus su sergančiu žmogumi; · po nosies valymo; · pažaidus su gyvūnais. Penki momentai, kuomet būtina personalo rankų higiena sveikatos priežiūros įstaigose: 1. Prieš sąlytį su pacientu, kad apsaugotume pacientą nuo pavojingų patogenų, esančių ant rankų. 2. Prieš aseptinę medicininę procedūrą, kad apsaugotume pacientą nuo kenksmingų patogenų bei užkirstume kelią paciento patogenams pakliūti į jo         kūną. 3. Susiteršus rankas kūno skysčiais ir po pirštinių nusimovimo, kad apsaugotume save ir darbo aplinką nuo pavojingų patogenų. 4. Po sąlyčio su pacientu, kad apsaugotume save ir aplinką nuo paciento mikroorganizmų. 5. Po sąlyčio su paciento aplinka, jei lietėte paciento aplinkos daiktus, paviršius spintelę, lovą ir kt., kad apsaugotumėt save ir aplinką, kurioje dirbate      (nuo pavojingų patogenų). Kaip tinkamai plauti rankas? Rankų plovimui su muilu ir vandeniu minimalus plovimo laikas turėtų būti ne mažiau nei 20 sekundžių ( 40-60 sek. ). Labai svarbu tinkamai plauti rankas. Kokias rankų higienos priemones rinktis? Rankų plovimui rekomenduojama naudoti skystą muilą be antimikrobinių priedų, neutralaus ph, dozatoriuose. Kietas muilas nerekomenduojamas viešose vietose, tačiau gali būti naudojamas namuose, jei juo naudojasi vienas žmogus ar šeimoje niekas neserga užkrečiamąja liga.  Plauti reikėtų vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo nuriebalina, skatina odos pabrinkimą (patinimą), išsausėjimą.   LITERATŪRA: 1. www.hi.lt 2. www.ulac.lt

Visuomenės sveikatos specialistė vykdanti, visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Balandžio mėnesį Joniškio miesto darželiuose vyko užsiėmimai „Inspektorius Muilys skuba į pagalbą“. Žmonės rankomis naudojasi visą laiką, todėl ant jų kasdien patenka milijonai mikrobų. Nors daugelis mikrobų nepavojingi, kai kurie jų gali būti kenksmingi. Vaikai sužinojo,  kad  mikrobus perduodame draugams ir kitiems žmonėms liesdami juos, todėl plauti rankas būtina. Buvo išsiaiškinta ,  jog mikrobai mėgsta tūnoti tarpupirščiuose ir panagėse! Vaikai sužinojo ne tik KADA, bet ir KAIP tinkamai plauti rankas, norint užkirsti kelią mikrobų plitimui ir galimai infekcijai. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas piešė „savo mikrobą“.                              

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Ramutė Jeskevičienė 

Priklausomybės nepaiso nei žmogaus amžiaus, nei lyties, nei išsilavinimo – susidurti su žalingo alkoholio vartojimo rizika gali kiekvienas. Šeimos nariai neretai slepia priklausomą asmenį, nemotyvuoja jo keistis ar netgi užsiima žalinga savigyda. Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure darbą pradeda priklausomybių konsultantai. Konsultantas teikia pagalbą turintiems problemų su alkoholiu ir (ar) kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, padeda priklausomų asmenų šeimos nariams, artimiesiems.   Konsultantai dirba tik mokslu pagrįstais metodais (nekoduojama, nehipnotizuojama ir pan.), laikosi anonimiškumo ir konfidencialumo principų. Priklausomybių konsultantas, atsižvelgdamas į besikreipiančio žmogaus situaciją, pasiūlys konkrečiai Jums aktualias paslaugas – nuo patarimų ir informacijos suteikimo iki trumpųjų intervencijų, stebėsenos.        BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA TELEFONU (8 426) 605 37.

Burnoje yra pilna bakterijų, dauguma jų yra nekenksmingos. Dažniausiai natūralūs žmogaus organizmo apsauginiai mechanizmai ir tinkama burnos ertmės priežiūra – kasdieninis dantų valymas, tarpdančių siūlo naudojimas – neleidžia šioms bakterijoms daryti žalos. Vis dėlto, netinkamai rūpinantis burnos ertme, bakterijos gali sukelti infekcijas, dantų gedimus ir dantenų ligas. Burnos sveikata yra neatsiejama nuo bendros sveikatos ir gyvenimo kokybės. Gera burnos sveikata yra laikoma nesiskundimas burnos ir veido skausmu, burnos ir gerklės vėžiu, burnos infekcijomis ir žaizdomis, periodonto ligomis, dantų gedimu, jų netekimu ir kitomis ligomis ar sutrikimais, apribojančiais asmens gebėjimą kąsti, kramtyti, šypsotis, kalbėti bei pasižymėjimą gera psichosocialinė savijauta. Tam, kad apsaugotumėte savo burnos sveikatą, reikia tinkamai rūpintis burnos higiena kiekvieną dieną. Pavyzdžiui: Tam, kad išvengtumėte apnašų kaupimosi, rekomenduojama valytis dantis bent du kartus per dieną minkštu, suapvalintus šerelių galus turinčiu dantų šepetėliu. Ypatingą dėmesį atkreipkite į vietas, kur dantenos liečiasi su dantimis. Naudokite dantų pastą, sudėtyje turinčią fluorido. Naudokite tarpdančių siūlą bent vieną kartą per dieną, kad pašalintumėte maisto likučius ir bakterijas. Kas šešis mėnesius rekomenduojama apsilankykite pas stomatologą arba burnos higienistą profilaktiniam patikrinimui ir burnos higienai. Pasiteiraukite savo stomatologo, ar Jums tiktų dantų silantai. Dantų silantai yra ploni plastikiniai dantų apvalkalai, padengiantys kramtomuosius dantų paviršius ir apsaugančius juos nuo dantų gedimų. Subalansuokite savo mitybą, sumažinkite užkandžių kiekį. Jeigu jaučiatės alkanas, pasirinkite maistingų produktų užkandžius, tokius kaip natūralų jogurtą, sūrį, vaisius ar šviežias daržoves. Dantų skausmo simptomai gali būti: Danties skausmas, kuris gali būti aštrus, tvinkčiojantis arba pastovus. Kai kuriems žmonėms skausmas pasireiškia tik spaudžiant dantį; Ištinimas aplink dantį; Karščiavimas ir galvos skausmas; Nemalonaus skonio išskyros iš infekcijos paveikto danties. Dažniausiai pasitaikančios burnos ertmės ligos yra: dantų gedimai, periodonto (dantenų) ligos, burnos ertmės vėžys, burnos ertmės infekcinės ligos, traumos ir paveldėti pažeidimai. Dantų gedimai. 60-90 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir beveik 100 proc. suaugusiųjų skundžiasi dantų gedimais, sukeliančiais skausmą ir diskomfortą. Periodonto ligos. Ūmios periodonto ligos, galinčios sąlygoti dantų netekimą, pasitaiko tarp 15-20 proc. vidutinio amžiaus (35-44 metų amžiaus) suaugusiųjų. Dantų netekimas. Dantų gedimai ir periodonto ligos yra pagrindinės dantų netekimo priežastys. Pilnas natūralių dantų netekimas yra paplitęs ir dažniausiai paveikia vyresnius žmones. Apie 30 proc. 65-74 metų amžiaus žmonių nebeturi natūralių dantų. Burnos ertmės vėžys. Burnos ertmės vėžio atvejai skirtingose šalyse svyruoja nuo 1 iki 10 atvejų 100 000 gyventojų. Atvejų paplitimas aukštesnis tarp vyrų, vyresnio amžiaus žmonių ir tarp žmonių, turinčių žemesnį išsilavinimą bei mažesnes pajamas. Tabako ir alkoholio vartojimas yra vienas iš pagrindinių ligos rizikos faktorių. Grybelių, bakterijų ar virusų sukeltos infekcijos, turint ŽIV. Beveik pusė (40-50 proc.) žmonių, turinčių ŽIV, serga burnos ertmės grybelių, bakterijų ar virusų sukeltomis infekcijomis. Jos dažnai pasireiškia ankstyvose ŽIV infekcijos stadijose. Burnos ertmės ir dantų traumos. Įvairiose šalyse, 16-40 proc. 6-12 metų amžiaus vaikų patiria burnos ertmės ir dantų traumas, sukeliamas dėl nesaugių žaidimo aikštelių ir mokyklų, nelaimingų atvejų keliuose, smurto. Kiškio lūpa ir gomurys. Gimimo defektai, tokie kaip kiškio lūpa ir gomurys pasitaiko vienam iš 500-700 naujagimių. Ši tikimybė varijuoja atsižvelgiant į skirtingas etnines grupes ir geografines vietas. Burnos sveikatos svarbą lemia organizme vykstantys procesai: bakterijos ir jų apytakos produktai pažeidžia smulkias burnos kraujagysles ir patenka į kraujotakos sistemą. Su kraujo srove keliaudamos po visą organizmą, bakterijos išskiria toksinus. Toksinai gali sukelti ligas arba komplikuoti jau esamų ligų eigą ir gydymą. Burnos higienos patarimai Kasdieninis dantų valymas dantų šepetėliu ir tarpdančių siūlo naudojimas yra būtini norint išsaugoti sveikus dantis. Jei nėra tinkamai rūpinamasi burnos higiena, suaugusiems žmonėms apnašos gali susikaupti itin greitai. Taip pat tai gali sąlygoti dantų gedimus ir dantenų ligas. Siekiant užtikrinti gerą burnos sveikatą, visi, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų: Valytis dantis fluoro turinčia pasta bent du kartus per dieną; Naudoti tarpdančių siūlą bent kartą per dieną; Reguliariai lankytis pas odontologą burnos higienai ir profilaktiniam patikrinimui.   Literatūra: http://dentalcarematters.com/wisdom-teeth/ www.sveikatossodas.lt https://www.nhs.uk/

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Sveikatai palanki mityba – tai ne kraštutinumai, o atsirinkimas sveikatai palankių maisto produktų, kurie užtikrina reikiamų maistinių medžiagų poreikius. Maistas padeda gyventi kokybišką gyvenimą ir įgyvendinti savo siekius. Mityboje be maisto produktų išsitrinkimo, labai svarbi reguliaraus ir lėto valgymo kultūra. Š. m. balandžio 18 d. Joniškio „Aušros“ gimnazijoje ir Gataučių M. Katiliūtės mokykloje sveikatai palankios ir sveikos mitybos paslaptimis dalinosi sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, lektorė Raminta Bogušienė.                

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Vilma Mingailienė