Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) daugiau nei prieš tris dešimtmečius, 1987 m. gegužės 31 d., paskelbė Pasaulinę dieną be tabako. PSO šią dieną telkia plačiąją visuomenę kovai su tabaku, pabrėždama, kad ne tik gegužės 31-oji, bet kiekviena diena pasaulyje turi būti diena be tabako. 2019 m. Pasaulinės dienos be tabako šūkis –„NELEISKITE TABAKUI ATIMTI GALIMYBĘ LAISVAI KVĖPUOTI!“. Šių metų Pasaulinė dienos be tabako kampanija (toliau – Kampanija) ragina visuomenę pažvelgti į pasirinkto šūkio svarbą: jis pabrėžia tabako ir plaučių ligų sąsają bei tikimybę rūkantiesiems ir jų aplinkoje esantiems asmenims susirgti plaučių ligomis. Moksliniai tyrimai patvirtina tabako dūmų pavojingumą sveikatai – iš tabako dūmuose esančių 7000 cheminių medžiagų 69 – kancerogeninės. Europos Komisija pabrėžia, jog apytiksliai vieno trečdalio visų vėžio atvejų įmanoma būtų išvengti laiku pasakius NE rūkymui, kaip vienam iš svarbiausių sveikatą žalojančių veiksnių. Šio rizikos veiksnio jokiu būdu negalima ignoruoti. Šiemet PSO ir kampanijos partneriai visame pasaulyje siekia visuomenę informuoti apie žalingas ir net mirtinas tiesioginio bei pasyvaus ar priverstinio rūkymo pasekmes plaučių sveikatai, taip pat oro taršai ir tokiu būdu ragina žmones tapti nepriklausomais nuo bet kokios rūšies tabako vartojimo. TIKSLAS: – informuoti visuomenę apie tiesioginio ir pasyviojo rūkymo poveikį sveikatai, ypač žalą plaučiams, lemiančią tokias ligas, kaip lėtiniai kvėpavimo sistemos sutrikimai, piktybiniai trachėjos, bronchų ir plaučių navikai (toliau – plaučių vėžys); – pabrėžti plaučių funkcijos svarbą siekiant sveikatos pažangos ir gerovės. Vienas pagrindinių kampanijos tikslų – raginti suinteresuotų tarpinstitucinių sektorių narius vienytis ir imtis neatidėliotinų veiksmų, kurie skatintų žmones tapti nepriklausomais nuo bet kokio tabako vartojimo ir tokiu būdu apsaugotų visuomenę nuo tabako vartojimo pasekmių sveikatai, socialinei ir ekonominei plėtrai. PSO duomenimis, trečdalis pasaulio žmonių, arba daugiau nei 1,1 mlrd., rūko, trečdalis jų – vyrai. Tenka pastebėti, kad daugiau nei ketvirtadalis rūkančiųjų – jaunimas iki 18 metų amžiaus. Europos Sąjungoje rūkantieji sudaro apie 28 proc., iš jų trečdalis – 15–24 metų amžiaus. Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvoje kasdien rūkančiųjų 15–64 m. amžiaus grupėje buvo 34 proc. 2018 m. Higienos instituto duomenimis, kasdien rūkantieji 18–85 metų amžiaus grupėje sudarė 17,3 proc., iš jų daugiausia Vilniaus rajono savivaldybėje (31,3 proc.), o mažiausia – Palangos miesto savivaldybėje (8,0 proc.). Net 80 proc. rūkančiųjų – jaunimas iki 18 metų ir 94 proc. – iki 25 metų. Tad sveikatos ugdymas, prevencijos priemonės pirmiausia turi būti nukreiptos į pažeidžiamiausią rizikos grupę – paauglius. Dauguma paauglių pradeda rūkyti tuomet, kai dar realiai nesuvokia rūkymo grėsmės sveikatai. Pasak mokslininkės U. Neniškytės, taip yra todėl, kad smegenys neuromoksliniu požiūriu paauglystės laikotarpiu, kuris dažnai trunka nuo 12 iki 20 metų ir vėliau, smarkiai persitvarko. Tuo metu persitvarkanti prieškaktinė smegenų sritis dažnai nepajėgi racionaliai atsakyti už mąstymą ar tam tikras taisykles. Tad akivaizdu, kad tuo kritiniu asmenybės formavimosi laikotarpiu tabako pramonė bando bet kokiu būdu pritraukti besiformuojantį ir itin lengvai paveikiamą jaunimą. Paradoksalu, kad net 97 proc. apklaustų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, nors ir suvokia rūkymo keliamą žalą sveikatai, toliau vartoja tabaką. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad jaunimas atsisakyti šio žalingo įpročio nenori arba jiems tai padaryti būtų sudėtinga. Tad jaunimo eksperimentavimas su dūmais virsta tiek psichine, tiek fizine priklausomybe, kuriai įveikti jau nepakanka vien ketinimų ar noro. Kaip yra sakęs amerikiečių rašytojas Markas Tvenas: „Mesti rūkyti – labai lengva. Žinau, ką sakau, – esu tai daręs daugybę kartų“. Kaip rodo moksliniai tyrimai, trys iš keturių rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio įpročio, tačiau dėl stiprios priklausomybės tik 7 proc. pajėgia tai padaryti savarankiškai. Tad rūkymas yra sudėtingai išsprendžiama problema, kuri dažnai be kitų pagalbos ir priežiūros neįveikiama. Tam būtina nuolatinė rūkymo paplitimo stebėsena, būtinos efektyvios ir laiku taikomos prevencinės priemonės. Moksliniai tyrimai patvirtinta, kad viena pagrindinių rizikų susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis – rūkymas. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais padaryta nemaža pažanga mažinant šią opią visuomenės sveikatos problemą, tabako vartojimas lemia 5–7 proc. pasaulinės ligų naštos, o ekonominiai nuostoliai siekia pusę trilijono dolerių. Tabako dūmai žaloja beveik kiekvieną organą, išprovokuoja daugelį ligų, kaip antai lėtines plaučių ligas, kvėpavimo organų ligas, piktybinius navikus ir kt. Rūkymas – kenksmingiausias tabako vartojimo būdas, sukeliantis sunkias su jo vartojimu susijusias ligas – piktybinius navikus. Trachėjos, bronchų ir plaučių navikai yra labiausiai paplitę tarp onkologinių ligų ir rūkymas yra viena pagrindinių šių navikų priežasčių. Dar 1929 m. sąsają tarp tabako vartojimo ir plaučių vėžio išplitimo patvirtino mokslininkas F. Lickintas iš Vokietijos. Jo moksliniai tyrimai konstatavo faktą, kad tarp vyrų plaučių vėžys yra vienas dažniausių piktybinių navikų. Po kelių dešimtmečių tyrinėtojas R. Dollas po savo mokslinių studijų, kurios truko 1951– 2001 m., pripažino faktą, kad rūkantys vyrai dažniau serga plaučiu vėžiu nei nerūkantys. Taip pat buvo nustatyta, kad tabako vartojimas pražudo daugiau nei pusę ilgą laiką rūkiusių vyrų. STATISTIKA LIETUVOJE Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1500 naujų trachėjos, bronchų, plaučių piktybinių navikų. 2016 m. buvo užregistruoti 1442 šių navikų atvejai, o 2017 m. – 1540. 2014–2017 m. Lietuvoje vykdytas tyrimas taip pat įrodo, kad tarp vyresnių kaip 35 m. gyventojų labiausiai paplitę su rūkymu susiję trachėjos, bronchų ir plaučių navikai. Rūkymas kelia pavojų sveikatai, kurio galima būtų išvengti, jei atsisakytume tabako. Kasmet pasaulyje dėl rūkymo sukeltų ligų miršta apie 6 mln. žmonių, o Europos Sąjungoje – 700 000 žmonių. Nustatyta, kad 50 proc. rūkančiųjų miršta 14 metų anksčiau. Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų 2017 m. mirė 1650 gyventojų, iš jų 1317 vyrų ir 333 moterys. Gydytojo E. Danilos teigimu, rūkančių žmonių mirtingumas yra 1,7 karto didesnis už nerūkančiųjų. Nerūkantys žmonės gyvena vidutiniškai 7,5 metų ilgiau. Taip pat nustatyta, kad 70 metų sulaukia 80 proc. nerūkančių ir 59 proc. rūkančių asmenų. PSO skelbia, jog jei ir toliau bus atsainiai vykdomi PSO Tabako kontrolės pagrindų susitarimai, tabakas kasmet pražudys jau nebe 6 mln., o 8 mln. gyvybių ir šį šimtmetį dėl rūkymo mirs 1 milijardas žmonių. Šių mirčių galima būtų išvengti, jei nepradėtume rūkyti arba rūkymo atsisakytume. PSO skelbia, jog metus rūkyti, maždaug po 10 metų rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja 50 proc. Moksliniai duomenys apie tabako ir plaučių ligų sąsąją: – tabako dūmai ore išlieka iki penkių valandų, todėl kvėpuojant užterštu oru didėja rizika susirgti plaučių vėžiu; – rūkantieji 10–20 kartų dažniau serga plaučių vėžiu nei nerūkantieji; – mirtingumas nuo trachėjos, bronchų ir plaučių navikų didesnis tarp tų žmonių, kurie kasdien reguliariai rūko ir surūko daugiau cigarečių per dieną; – moterys, kurių vyrai rūko, turi 30 proc. didesnę tikimybę susirgti trachėjos, bronchų ir plaučių navikais; – vaikai, kurių šeimoje vienas iš tėvų rūkė ir (ar) rūko, dažniau serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, alergijomis ir navikais. Faktai patvirtina neginčijamą tiesioginio ir pasyviojo rūkymo sąsają su plaučių ligų išsivystymu. Tad Pasaulinės dienos be tabako proga ne tik prisiminkime 2003 m. Europos kovos su vėžiu kodekso šūkį, bet ir skelbkime jį asmeniniu pavyzdžiu: „Nerūkykite, jei rūkote – meskite. Jei nemetate, nerūkykite šalia nerūkančiųjų“.   LITERATŪRA: http://www.smlpc.lt/ http://nerukysiu.lt/

Priklausomybės nepaiso nei žmogaus amžiaus, nei lyties, nei išsilavinimo – susidurti su žalingo alkoholio vartojimo rizika gali kiekvienas. Šeimos nariai neretai slepia priklausomą asmenį, nemotyvuoja jo keistis ar netgi užsiima žalinga savigyda. Konsultantas teikia pagalbą turintiems problemų su alkoholiu ir (ar) kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, padeda priklausomų asmenų šeimos nariams, artimiesiems. Priklausomybių konsultantas, atsižvelgdamas į besikreipiančio žmogaus situaciją, pasiūlys konkrečiai Jums aktualias paslaugas – nuo patarimų ir informacijos suteikimo iki trumpųjų intervencijų, stebėsenos. Kreipiantis į priklausomybių konsultantus nereikia šeimos ar kito gydytojo siuntimo!  Konsultantai dirba tik mokslu pagrįstais metodais (nekoduojama, nehipnotizuojama ir pan.), laikosi anonimiškumo ir konfidencialumo principų. BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA Tel. (8 426) 605 37 PRIKLAUSOMYBĖS KONSULTANTO DARBO GRAFIKAS VASAROS LAIKOTARPIU   Vietų skaičius ribotas, jeigu pagal Jūsų pasirinktą konsultavimo datą laisvų vietų nebebūtų, informuosime ir derinsime kitą datą.  

Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei tūkstantis storosios žarnos vėžio atvejų. Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys užima trečiąją vietą tarp onkologinių ligų pagal dažnumą – vyrams po plaučių ir skrandžio vėžio, moterims po krūties ir gimdos kaklelio vėžio. Joniškio rajone nuo mirtingumas nuo storosios (gaubtinės) žarnos vėžio 2017 m. sudarė 18,17 atvejų tenkančių 100000 gyventojų (Lietuvoje – 18,67/100000 gyv.). Programa skirta asmenims nuo 50–74 metų amžiaus storosios žarnos vėžio prevencijai. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, leidžiantis pagerinti ankstyvųjų storosios žarnos vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos. Norintys dalyvauti programoje turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2018 m. aptarnaujamų 50–74 metų rajono gyventojų buvo 8429. Pagal programą Joniškio rajone planuota patikrinti 4215 asmenų (2017 m. – 8392), informavimo paslaugų suteikta 1446 asmenims, t. y. 34,3 proc. nuo planuotų patikrinti asmenų skaičiaus (2017 m. – 28,0 proc.) (1 pav.). 2018 m. vykdant Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą Joniškio rajone nustatyti 2 piktybinio naviko atvejai (2017 m. – 1 ikivėžinis pakitimas ir 1 piktybinio naviko atvejis).                 Parengė: visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną Laima Virbičianskienė

HIPERTENZIJA (aukštas kraujospūdis)– liga, su kuria šiandien susiduria vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių. Nerimą kelia faktas, jog nemaža dalis žmonių, pajutę pirmuosius šios ligos simptomus, nėra jų linkę sieti su padidėjusiu kraujospūdžiu arba yra įsitikinę, jog nemalonūs pojūčiai praeis savaime. Tačiau tai – ne vienintelis atvejis, su kuriuo susiduria pacientai. Tam tikras kraujo spaudimo lygmuo yra būtinas žmogaus organų veiklai palaikyti, nes, susitraukiant širdžiai, išstumiamas kraujas nuneša deguonį ir maisto medžiagas į visas kūno dalis ir organus. Kas sukelia hipertenziją? Daugumai žmonių hipertenzijos priežastis nėra aiški. Kraujo spaudimas gali didėti dėl kelių veiksnių: susiaurėjusio arterijų spindžio, didesnio nei paprastai kraujo kiekio, pagreitėjusios širdies veiklos, padidėjusios širdies susitraukimo jėgos. Apie dešimtadalį arterinės hipertenzijos atvejų lemia kitos ligos arba būklės, kurias pašalinus išgydoma ir arterinė hipertenzija. Aukštas arterinis kraujospūdis lemia pasunkėjusį širdies darbą. Jei jis ilgai nekoreguojamas, gali pažeisti ne tik širdį ir kraujagysles, bet ir kitus organus, lemiančius specifinių simptomų atsiradimą. Pagrindinės arterinės hipertenzijos sukeliamos komplikacijos: insultas, sutrikusi rega, inkstų pažeidimas, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas ir kt. Dažniausi arterinės hipertenzijos simptomai: ○ Galvos skausmas, ypač pakaušio srityje; ○ Pasikartojantis kraujavimas iš nosies; ○ Įvairaus pobūdžio skausmas krūtinėje arba širdies plote; ○ Dusulys fizinio krūvio metu; ○ Koordinacijos sutrikimai; ○ Dažnas šlapinimasis Ignoruoti nereikėtų ir mirgėjimo akyse, drebulio, didžiulio, be jokios paaiškinamos priežasties aplankiusio baimės jausmo – gali būti, kad dėl šių nemalonių potyrių taip pat yra kaltas aukštas kraujospūdis.                                                                    Arterinio kraujo spaudimo klasifikacija Kategorija Sistolinis KS Diastolinis KS Optimalus <120  <80 Normalus 120-129  80-84 Aukštas-normalus 130-139 85-89 I laipsnio hipertenzija (lengva) 140-159 90-99 II laipsnio hipertenzija (vidutinė) 160-179 100-109 III laipsnio hipertenzija (sunki) >180 >110 Izoliuota sistolinė hipertenzija >140 <90                                                    Ar galima išvengti arterinės hipertenzijos? Jei jums arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs, galite jį mažinti ar reguliuoti tinkamu gydymu. Jei šiuo metu jūsų kraujospūdis normalus, galite imtis priemonių išvengti hipertenzijos išsivystymo ateityje. Norėdami kontroliuoti ar išvengti hipertenzijos, galite imtis šių priemonių: reguliuokite savo kūno svorį, jei turite antsvorį – mažinkite jį, nes svarbus kiekvienas numestas kilogramas; reguliariai mankštinkitės – bent 30 min. kasdien tris ar daugiau kartų per savaitę; mažinkite suvartojamos druskos kiekį; vartokite daugiau vaisių ir daržovių, liesų pieno gaminių, mažiau riebalų; vartokite maisto produktų, kuriuose daug kalio – yra duomenų, kad kalis apsaugo nuo hipertenzijos; ribokite arba visiškai atsisakykite alkoholio; jei gydytojas paskyrė jums antihipertenzinių vaistų, vartokite juos tiksliai pagal nurodymus, kad būtų pasiektas geriausias vaistų veikimo efektas;  prieš imdamiesi kokių nors veiksmų visada pasikonsultuokite su savo gydytoju. Ar galima arterinį kraujo spaudimą matuotis namuose? Kai kuriems žmonėms kraujo spaudimas pakyla vien nuo apsilankymo pas gydytoją. Tai vadinama „baltojo chalato“ sindromu. Tokiu atveju objektyviai vertinti arterinio kraujo spaudimo pokyčius galima būtų pačiam ligoniui kraujospūdį matuojant namuose arba jį reguliariai sekant tam skirtu aparatu 24 valandų laikotarpiu. Keletas patarimų, kaip taisyklingai pasimatuoti kraujo spaudimą: mažiausiai 30 min. iki matavimo negerkite kavos ir nerūkykite; jei reikia, prieš matavimą pasinaudokite tualetu; dėvėkite laisvus drabužius; prieš kraujo spaudimo matavimą ramiai pasėdėkite bent 5 minutes visai ant žemės nuleistomis kojomis ir patogiai atsirėmę; manžetė turi būti tinkamo dydžio ir uždėta ant žasto širdies lygyje; matuodami kraujo spaudimą nekalbėkite, nesijuokite ir neužsiimkite pašaline veikla; matuokite mažiausiai du kartus, tarp matavimų darydami bent 2 minučių pertrauką.   LITERATŪRA: Petrulionienė, Ž. (2010). Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: „Vaistų žinios“. www.smlpc.lt http://www.heart.lt

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Krūties vėžys - dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Iš visų piktybinių ligų mirštamumas nuo krūties vėžio pasaulyje yra penktoje vietoje. Mirštamumą pirmiausia lemia tai, kada liga nustatoma. Lietuvoje vykdant atrankinę moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programą ankstyvos diagnozės atvejų daugėja, tačiau vis dar neretai nustatomas ir vėlyvos stadijos vėžys. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią. Joniškio rajone 2015–2017 m. nuo krūties vėžio mirė 20 moterų. Programa skirta moterų nuo 50 iki 69 m. amžiaus krūties vėžio prevencijai. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų šeimos gydytojai teikia informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslaugą. Mamogramų atlikimo paslaugą teikia įstaigos, turinčios mamografijos aparatus, į kurias siunčia šeimos gydytojas. Mamogramų vertinimo paslaugą teikia įstaigos, kuriose dirba atitinkamą darbo patirtį turintys radiologai. Norinčios dalyvauti programoje turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Visos šios paslaugos programoje dalyvaujančioms moterims teikiamos nemokamai. Joniškio rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2018 m. sausio 1 d. buvo 3810 prirašytų 50–69 metų amžiaus moterų. Per 2018 m. pagal Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programą planuota patikrinti 1906 moteris (2017 m. – 1903). Pagal programą suteikta informavimo ir siuntimo atlikti mamogramą paslaugų 505 Joniškio rajono moterims, t.y. 26,5 proc. nuo planuotų patikrinti moterų skaičiaus (2017 m. – 29,3 proc.) (1 pav.).               2018 m. vykdant Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programą Joniškio rajone nustatyti 2 ikivėžiniai pakitimai ir 4 piktybinio naviko atvejai (2017 m. – 7 ikivėžiniai pakitimai ir 4 piktybinio naviko atvejai). Parengė: visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną Laima Virbičianskienė    

Mityba - vienas iš pagrindinių gyvensenos veiksnių, turinčių įtakos vaiko sveikatai. Gegužės 10 dieną, Kriukų pagrindinėje mokykloje, priešmokyklinio ugdymo grupės mokinukams, vyko aktyvus užsiėmimas apie sveiką mitybą, bei daržovių ir vaisių vartojimą. Vaikams buvo pasakojama apie maisto pasirinkimo piramidę, kiek ir ko reikėtų valgyti daugiausiai ir ko vengti. Sekančiame užsiėmimo etape vaikai analizavo daržoves, mokėsi jas atpažinti ir įvardinti. Į pagalbą pasitelkę krepšelį įvairiausių daržovių bei "daržoves - lėlytes" žaidė įvairius žaidimus, spalvino savo mėgstamiausius vaisius bei daržoves. Įrodyta, kad sveiki mitybos įpročiai susiformuoja jau vaikystėje, todėl ypatingai svarbu juos diegti ir formuoti ankstyvame amžiuje.              

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Vaida Merkelytė

Gegužės 10 d. visame pasaulyje minima Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimą inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys. Todėl PSO ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant gyventojų sveikos gyvensenos ugdymą. Visiškai žmogaus kontroliuojami veiksniai, tiesiogiai priklausantys nuo jo elgsenos ir gyvensenos. Esminiai sveikos gyvensenos veiksniai yra šie: racionali mityba, fizinis aktyvumas (FA), žalingų įpročių nebuvimas, grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas ir kt PSO rekomendacijos fizinei veiklai: Ne mažiau 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla 5 dienas per savaitę suaugusiems sumažina pavojų susirgti šiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių ligomis; insultu; II tipo cukriniu diabetu; storosios žarnos vėžiu; krūties vėžiu. Didesnis fizinės veiklos intensyvumas teikia ir didesnę naudą sveikatai, ir tinkamas pvz., kompleksinei antsvorio ir nutukimo profilaktikai bei gydymui. Fizinio krūvio intensyvumas turi būti toks, kad apie 40–50 proc. padidintų širdies susitraukimų dažnį ir kvėpavimą, lyginant su ramybės būkle, bei padidintų prakaitavimą. Fizinio krūvio rūšis arba veiklos pobūdis pasirenkamas individualiai pagal asmens sveikatos būklę, fizinį pajėgumą ir galimybes. Tai gali būti pvz., greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šuoliukai su šokdyne, aerobika ar pramoginiai šokiai, bėgiojimas, krepšinis ar futbolas ir t. t. Svarbu poilsio tarp fizinio krūvio intervalų trukmė bei paties poilsio pobūdis. Poilsis būtinas, kad raumenyse atsinaujintų energetinės medžiagos ir pasišalintų jų skilimo produktai. Būtina pabrėžti, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų fizinė veikla turi būti reguliari. Intensyvus fizinis krūvis dozuojamas griežtai laikantis individualumo principo ir atsižvelgiant į sportuojančio amžių, lytį (moterims mažesnis), asmeninį bendrą fizinį pajėgumą, kūno svorį (turintiems didelį nutukimo laipsnį, krūvis dozuojamas itin atsargiai), lėtinius susirgimus. Siekiant apibendrinti informaciją ir remdamasi garsiosios Mayo klinikos (JAV)) pateikiamais duomenimis, 7 fizinio aktyvumo naudos įrodymai: Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį. Užsiimdami fizine veikla deginame su maistu gaunamas kalorijas. Čia galioja paprastas principas – kuo intensyvesnė veikla, tuo daugiau kalorijų sunaudojama. Judėjimas palaiko gerą sveikatos būklę ir padeda kovoti su ligomis. Nesvarbu, koks žmogaus svoris, aktyvumas padidina didelio tankio lipoproteinų (DTL), arba „gerojo“ cholesterolio, kiekį ir sumažina žalingų trigliceridų koncentraciją. Šis dvejopas efektas leidžia palaikyti sklandų kraujo tekėjimą kraujagyslėmis – dėl šios priežasties sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.Reguliarus judėjimas sumažina tikimybę susirgti ne viena liga. Iš jų svarbu paminėti insultą, medžiagų apykaitos sutrikimus, II tipo cukrinį diabetą, depresiją, tam tikras vėžines ligas, artritą. Fizinė veikla gerina emocinę būklę. Norime jausti emocinį pakilimą arba nuleisti garą? Darykime fizinius pratimus arba nors 30 minučių pasivaikščiokime lauke. Fizinis aktyvumas stimuliuoja įvairių smegenyse veikiančių cheminių medžiagų gamybą, o tai užtikrina laimės pojūtį ir padeda atsipalaiduoti. Reguliarus judėjimas skatina pozityviau vertinti save ir savo išvaizdą, taigi sustiprėja mūsų savivertės jausmas. Judėdami tampame energingesni. Fiziniai pratimai stiprina raumenų tonusą ir didina ištvermę. Judant deguonis ir maistinės medžiagos sparčiau pasiskirsto po kūno audinius, todėl širdis ir plaučiai ima veikti efektyviau, padaugėja energijos Fizinė veikla užtikrina miego kokybę. Sunku užmigti? Naktį dažnai pabundate? Reguliariai judėdami užmigsime greičiau, miegas bus kokybiškesnis. Tačiau reikia prisiminti, jog tarp fizinės veiklos ir miego turi praeiti šiek tiek laiko, antraip jausimės per daug energingi ir negalėsite pailsėti. Fizinis aktyvumas gerina intymaus gyvenimo kokybę. Dėl didėjančios energijos ir pozityvesnio savo kūno vertinimo fizinis aktyvumas siejamas su kokybiškesniu intymiu gyvenimu. Judėjimas gali tapti puikiu laiko leidimo būdu. Fizinė veikla leidžia atsipalaiduoti, pasimėgauti aplinka. Judėjimas, priklausomai nuo užsiėmimų specifikos, padeda suartėti su kitais šeimos ar bendruomenės nariais. Tiesiog turėtumėte atrasti veiklą, kuria galėtumėte mėgautis, nesvarbu, ar tai būtų bėgiojimas, šokiai, ar futbolas. Jei laikui bėgant imate jausti nuobodulį arba nepasitenkinimą, keiskite fizinę veiklą. Pirminis mūsų tikslas turėtų būti bent 30 minučių fizinės veiklos kasdien. Norėdami pasiekti konkretų tikslą – numesti svorio, sustiprinti tam tikrus raumenis, veikiausiai tam turėsime skirti daugiau laiko. Tačiau prieš pradėdami įgyvendinti fizinės veiklos programą turėtumėte nepamiršti pasikonsultuoti su medikais, ypač turint sveikatos sutrikimų. Taigi, remiantis šiuo išdėstymu, galima patvirtinti, kad fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių. Jis turi didelę įtaką mūsų kūno svoriui ir bendrai organizmo būklei, padeda išlikti sveikiems, žvaliems ir energingiems. Tad kiekvienas iš mūsų turėtų pasistengti surasti šiek tiek daugiau laiko bent nedideliems pokyčiams savo fizinės ir emocinės gerovės link.

JUDĖKIME IR BŪKIME ŽVALŪS, SVEIKI IR ENERGINGI!

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Gegužės 5 d. vienuoliktus metus iš eilės pasaulyje minima Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) inicijuota Rankų higienos diena. Šio judėjimo šūkis – „Plauk rankas – saugok gyvybes“. Prie jo jau prisijungė beveik 20 000 sveikatos priežiūros įstaigų iš 180 šalių, tarp kurių – ir Lietuva (5 įstaigos). Šių metų Rankų higienos dienos tema – „Kodėl infekcijų prevencija ir rankų higiena svarbios sveikatos priežiūros paslaugų kokybei?”. Norima atkreipti dėmesį į rankų higienos svarbą sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant visų amžiaus grupių žmonių geresnės sveikatos ir gerovės bei kokybiškų, saugių, efektyvių ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų. Rankų higienos svarba žmogaus sveikatai Toks atrodytų paprastas dalykas kaip rankų higiena nepaprastai svarbi kiekvieno iš mūsų sveikatai. Ji gali išsaugoti milijonus gyvybių kasmet bei turėti įtakos sveikatos priežiūros kokybei. Tyrimai rodo, kad rankų higiena padeda sumažinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų paplitimą. Vienas iš pagrindinių rodiklių, pagal kurį sprendžiama apie rankų higienos laikymąsi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, yra rankų antiseptiko sunaudojimas. Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovės dr. Rolandos Valintėlienės, naujausių tyrimų duomenimis, Lietuva sunaudoja du kartus mažiau rankų antiseptiko nei Europos Sąjungos šalys. Nuo 2012 m., kada buvo atliktas pirmas Europos Sąjungos šalių infekcijų paplitimo tyrimas, iki dabar situacija Lietuvoje pagerėjo tik nežymiai – rankų higiena išlieka aktualia problema asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kodėl svarbi rankų higiena? Dažniausiai infekcijų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos arba netinkamos rankų higienos didėja infekcinių susirgimų rizika. Rankų higiena – viena pagrindinių prevencinių priemonių, siekiant išvengti ligų, užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui ir kryžminiam jų perdavimui. Net 80 proc. infekcinių susirgimų galima išvengti tinkamai plaunant rankas. Kur ir kada dažniausiai užteršiamos rankos? Ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai), kurie įgyjami liečiant įvairius paviršius (pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, durų rankenas, laiptų turėklus ir kitus daiktus), bendraujant su žmonėmis, glostant gyvūnus. Kada būtina plauti rankas?   Rankas būtina plauti visada, kai: · jos akivaizdžiai nešvarios; · prieš valgant; · pasinaudojus tualetu; · prieš ir po maisto gaminimo; · po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais; · prieš vaiko maitinimą. · pakeitus vystyklus; · grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo; · pasinaudojus visuomeniniu transportu; · pabuvus viešose vietose; · pabendravus su sergančiu žmogumi; · po nosies valymo; · pažaidus su gyvūnais. Penki momentai, kuomet būtina personalo rankų higiena sveikatos priežiūros įstaigose: 1. Prieš sąlytį su pacientu, kad apsaugotume pacientą nuo pavojingų patogenų, esančių ant rankų. 2. Prieš aseptinę medicininę procedūrą, kad apsaugotume pacientą nuo kenksmingų patogenų bei užkirstume kelią paciento patogenams pakliūti į jo         kūną. 3. Susiteršus rankas kūno skysčiais ir po pirštinių nusimovimo, kad apsaugotume save ir darbo aplinką nuo pavojingų patogenų. 4. Po sąlyčio su pacientu, kad apsaugotume save ir aplinką nuo paciento mikroorganizmų. 5. Po sąlyčio su paciento aplinka, jei lietėte paciento aplinkos daiktus, paviršius spintelę, lovą ir kt., kad apsaugotumėt save ir aplinką, kurioje dirbate      (nuo pavojingų patogenų). Kaip tinkamai plauti rankas? Rankų plovimui su muilu ir vandeniu minimalus plovimo laikas turėtų būti ne mažiau nei 20 sekundžių ( 40-60 sek. ). Labai svarbu tinkamai plauti rankas. Kokias rankų higienos priemones rinktis? Rankų plovimui rekomenduojama naudoti skystą muilą be antimikrobinių priedų, neutralaus ph, dozatoriuose. Kietas muilas nerekomenduojamas viešose vietose, tačiau gali būti naudojamas namuose, jei juo naudojasi vienas žmogus ar šeimoje niekas neserga užkrečiamąja liga.  Plauti reikėtų vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo nuriebalina, skatina odos pabrinkimą (patinimą), išsausėjimą.   LITERATŪRA: 1. www.hi.lt 2. www.ulac.lt

Visuomenės sveikatos specialistė vykdanti, visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė