GRIPO SITUACIJA JONIŠKIO RAJONE IR ŠIAULIŲ APSKRITYJE 2019 m. 14-ąją sav. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Pakruojo ir Radviliškio rajonus. Apibendrinus 14-osios metų savaitės (balandžio 1 – 7 d.) duomenis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo nuo 55,3 iki 53,8 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI. Gripas kliniškai diagnozuotas tik 1 Kelmės rajono gyventojui. Lyginat su prieš tai buvusia savaite, Šiaulių apskrityje sergančiųjų ŪVKTI sumažėjo nuo 1461 iki 1423 atvejų. 67,1 proc. iš visų susirgusiųjų ŪVKTI sudarė vaikai. Joniškio rajone bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo nuo 34,9 iki 38,3 atvejų tenkančių 10 000 gyventojų. Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 82 asmenys, gripas nebuvo diagnozuotas nė vienam Joniškio rajono gyventojui.
News
ORGANIZUOTAS SEMINARAS DĖL PRIKLAUSOMYBĖS KONSULTANTŲ
Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras balandžio 3 dieną organizavo dviejų dalių seminarą „Pagalbos žalingai alkoholį vartojantiems ir priklausomiems asmenims galimybės“. Pirmoje seminaro dalyje „Paslaugų poreikio įvertinimas“ dalyvavo Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentė Nijolė Goštautaitė – Midttun, Priklausomybės ligų specialistų asociacijos (PLSA) pirmininkas Gytis Jurevičius, Joniškio rajono savivaldybės mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė, Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Laima Klemienė, administracijos darbuotojai, policijos atstovai, įstaigų, teikiančių socialines paslaugas darbuotojai, visuomenės sveikatos specialistai, psichologai. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentė Nijolė Goštautaitė – Midttun pristatė priklausomybių sutrikimų ligos ir sveikatos modelį, priklausomybių gydymo sistemą, pagalbos žalingai vartojantiems paslaugų, iniciatyvų ir projektų įvairovę. Susitikimo metu kalbėta apie paslaugų priklausomiems asmenims galimybes ir poreikį rajone. Artimiausiu metu gydytoja psichiatrė Midttun parengs rekomendacijas dėl paslaugų plėtros Joniškio savivaldybėje. Priklausomybės ligų specialistų asociacijos (PLSA) pirmininkas Gytis Jurevičius pristatė priklausomybių konsultanto darbo specifiką – dirbti ne tik su priklausomais nuo alkoholio, bet ir jų šeimos nariais; motyvuoti vartojančius alkoholį keisti žalingus gėrimo įpročius; teikti paramą sveikstantiems žmonėms, baigusiems gydymo nuo priklausomybių programą; kaupti ir teikti informaciją apie veikiančias institucijas ir vietas, kur galima gauti gydymą ir pagalbą. Konsultacijos bus teikiamos priklausomybių konsultaciniame kabinete. Norint jame apsilankyti nereikės šeimos ar kito gydytojo siuntimo, bus laikomasi anonimiškumo ir konfidencialumo, niekam nebus perduoti asmens duomenys. Antroji seminaro dalis „Pagalbos žalingai alkoholį vartojantiems galimybės“ buvo skirta platesniam specialistų ratui: socialiniams darbuotojams, seniūnams, policijos pareigūnams, švietimo įstaigų atstovams, psichologams, socialiniams pedagogams, visuomenės sveikatos specialistams ir kitiems specialistams, kurie susiduria savo darbe su rizikingai alkoholį vartojančiais asmenimis. Susitikimo metu buvo pristatyti mokslu pagrįsti priklausomybių terapijos metodai, dalyviai supažindinti su priklausomybių konsultantais ir jų teikiamomis paslaugomis. Kalbėta apie priklausomybių gydymo prieinamumo didinimą, ankstyvąjį problemos nustatymą ir nukreipimą tinkamai pagalbai. Apgalvotai įdiegta priklausomybės konsultantų paslauga gali mažinti dėl priklausomybės ligų patiriamą stigmą asmenims ir šeimoms, pagreitinti pagalbos gavimą. Seminaro dalyviams, mūsų kraštietis, prof. Habil. dr. Antanas Goštautas pristatė mokslinį su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimą. Tyrimas apėmė 4 dešimtmečius, o išvados atskleidė kokią didelę neigiamą įtaką žmogaus sveikatai turi žalingi įpročiai. Nuo 2019 m. rudens priklausomybių paslaugų konsultantų paslaugos taps prieinamos Joniškio rajono gyventojams. Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pastangomis rajone duris atvers priklausomybės konsultantų kabinetas. Rajono gyventojai galės anonimiškai be gydytojo siuntimo kreiptis pagalbos dėl savo ar šeimos narių priklausomybės nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų.
- 2019 April 09 d.
Kaip apsisaugoti nuo ERKIŲ platinamų ligų?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, kad atšilus orui jau pabudo erkės, kurios platina pavojingas ligas. Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (EE) ir Laimo liga (LL) asmenys serga net kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Daugelis erkių rūšių platina infekcines ligas. Erkės savo seilėse ar žarnyne gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos siurbdamos kraują perneša į žmogaus organizmą. Dažniausiai registruojamos erkių platinamos ligos – erkinis ENCEFALITAS bei LAIMOS liga.
DAŽNIAUSIAI ĮKANDAMOS VIETOS
KAS YRA ERKINIS ENCEFALITAS? Erkinis encefalitas (EE) - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. EE sergama daugelyje pasaulio šalių. KAIP UŽSIKREČIAMA? Įsisiurbus erkei. EEV pernešėjai, taip pat ir viruso rezervuaras yra erkės. Europoje ir Lietuvoje EEV virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose. Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė. Didesnį pavojų susirgti EE turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai. Pirmosios ligos fazės kliniką, kuri trunka 1 – 8 dienas, sukelia pirmoji viremijos banga. Jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20 – 30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi CNS pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje. LIGOS PASEKMĖS Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių EE, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. PROFILAKTIKA Vakcinacija Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – SKIEPAI. EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. KAS YRA ERKINĖ LAIMO LIGA? Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Dar kitaip ši liga vadinama Laimo borelioze. LL SIMPTOMAI Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema (Erythema migrans), atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1-4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Bėrimas yra didesnis nei 5 cm ir plečiasi. Eritema susiformuoja 80-90 % atvejų. Antroji ligos stadija – tai neurologinių ir kardialinių sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Dažniausiai ligoniai skundžiasi: nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, galvos svaigimas, skausmu ausyje ir kt. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo. Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai. Sąnarių patologija, sergant Laimo liga primena reumatoidinį artritą. GYDYMAS Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. KĄ DARYTI ĮSISIURBUS ERKEI? Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus. Tad pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuojame. Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo nėra. INDIVIDUALIOS APSAUGOS PRIEMONĖS Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą. Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis. Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. LITERATŪRA: http://www.ulac.lt/ http://www.sveikatossodas.lt/Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė
- 2019 April 05 d.
Tik nuo mažens formuodami teisingus dantų priežiūros įpročius, išsaugosime gražius ir sveikus dantukus
Kovo mėnesį Joniškio m. darželiuose vyko edukacinės pamokėlės ikimokyklinio ugdymo grupių vaikams apie dantukų priežiūrą. Vaikai klausėsi pasakos apie Tomuko dantukų miestelį, kurios metu vaikai sužinojo apie dantų rūšis, paskirtį bei dantims sveiką ir nesveiką maistą. Išklausę pasakos aptarė pagrindines dantų gedimo priežastis, įtvirtino žinias apie dantukams naudingą bei žalingą maistą , diskutavo, kaip taisyklingai prižiūrėti dantukus. Naudodami dantų muliažą visi praktiškai mokėsi taisyklingai valyti dantukus. Po to išsirinko spalvojimui skirtus paveikslėlius apie dantukus ir spalvojo juos.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Ramutė Jeskevičienė
- 2019 April 03 d.
Išsitirk kokį vandenį geri!
- 2019 April 02 d.
Konferencija "Ankstyvosios intervencijos teoriniai ir praktiniai aspektai"
2019 m. kovo 27 d. Šiaulių miesto pedagoginė psichologinė tarnyba kartu su savivaldybės visuomenės sveikatos biuru organizavo pirmą Lietuvoje respublikinę konferenciją „Ankstyvosios intervencijos teoriniai ir praktiniai aspektai“, skirtą Ankstyvosios intervencijos programos viešinimui. Konferencijoje dalyvavo 130 pedagogų, socialinių darbuotojų, bendruomenės pareigūnų, visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių su nepilnamečiais ir jaunimu. Konferencijos dalyvius ir lektorius sveikino Šiaulių vicemeras Justinas Sartauskas, Šiaulių miesto Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė. Pranešimus skaitė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorė dr. Laimutė Bulotaitė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Simona Bieliūnė, Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Alina Ubaitė-Erlickienė ir socialinė pedagogė Ligita Mickienė, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja Danutė Jakubkienė, Lieporių gimnazijos socialinė pedagogė Irma Baltrušaitienė-Šablinskienė, VU ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras. Konferencijoje viešinome ankstyvosios intervencijos programą, kurią kartu su Šiaulių miesto pedagogine psichologine tarnyba vykdo Visuomenės sveikatos biuras. Specialistai dalinosi programos vykdymo patirtimi: su kokiais iššūkiais susiduria ir kuo gali pasidžiaugti. Ankstyvosios intervencijos sėkmę lemia tarpinstitucinis dialogas ir bendradarbiavimas. Bendraujant su jaunimu ne mažiau svarbus yra motyvuojantis pokalbis, puiki kliento savarankiškumo ir autonomijos stiprinimo priemonė. Siekdami pokalbio kokybės ir ateidami pedagogams į pagalbą Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologai parengė leidinį “Individualaus pokalbio su mokiniu organizavimo praktiniai aspektai”, rekomendacijos pedagogams. Leidiniai buvo padovanoti kiekvienam iš konferencijos dalyvių. Džiaugiamės sėkmingu renginiu, kuris subūrė tikrai gausų specialistų ratą iš visos Lietuvos.
- 2019 April 02 d.
Rekomendacijos dantų ėduonies ir periodonto ligų prevencijai
Lietuvos periodontologų draugija pateikia Europos Periodontologų Federacijos inicijuoto projekto Perio&Caries darbo grupės parengtas rekomendacijas dantų ėduonies ir periodonto ligų prevencijai.
- 2019 April 02 d.
Rekomendacijos dantų ėduonies ir periodonto ligų prevencijai
Lietuvos periodontologų draugija pateikia Europos Periodontologų Federacijos inicijuoto projekto Perio&Caries darbo grupės parengtas rekomendacijos dantų ėduonies ir periodonto ligų prevencijai. Rekomendacijos_dantų_ėduonies_periodonto_ligų_prevencijai
- 2019 April 02 d.
Sergamumas ŪVKTI padidėjo
GRIPO SITUACIJA JONIŠKIO RAJONE IR ŠIAULIŲ APSKRITYJE 2019 m. 13-ąją sav. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Šiaulių ir Pakruojo rajonus. Šiaulių mieste sergamumas ŪVKTI išlieka aukštas. Apibendrinus 13-osios metų savaitės (kovo 25 – 31 d.) duomenis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 49,6 iki 55,3 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, registruojami pavieniai gripo atvejai. Joniškio rajone bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo nuo 23,8 iki 34,9 atvejų tenkančių 10 000 gyventojų. Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 75 asmenys, gripas nebuvo diagnozuotas nė vienam Joniškio rajono gyventojui.
- 2019 April 01 d.
Jei norite būti sveikesni – valgykite daugiau skaidulinių medžiagų turintį maistą
Moksliniai tyrimai rodo, kad kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto, storosios žarnos vėžio atsiradimo rizika, todėl sveikos mitybos specialistai ragina gyventojus vartoti daugiau šių medžiagų turinčius maisto produktus. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad daug skaidulinių medžiagų yra avižų kruopose ir daržovėse bei pupelėse, tačiau apie pusė apklausos dalyvių teigė manantys, kad daug šių medžiagų yra bananuose, o apie trečdalis minėjo žuvį, bulves ir kai kuriuos kitus maisto produktus. SAM primena, kad suaugusiesiems per parą rekomenduojama suvartoti 25–35 g skaidulinių medžiagų. „Kitaip sakant, jei jūs per parą su maistu gaunate 2000 kcal, tai tame maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulinių medžiagų. Deja, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jų gauna tik apie 16 g, todėl jei norime būti sveikesni, turėtume dažniau rinktis ir daugiau vartoti tų maisto produktų, kuriuose jų yra daugiau“, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas. Tačiau kas gi yra tos skaidulinės medžiagos, kuo jos ypatingos, kodėl jos tokios svarbios mūsų organizmui ir kokius maisto produktus pasirinkti, kad gautume pakankamą jų kiekį? Skaidulinės medžiagos, kartais vadinamos maistinėmis skaidulomis ar ląsteliena, – tai angliavandeniai, kurie nėra nei virškinami, nei absorbuojami žmogaus plonojoje žarnoje, bet jas gali skaldyti storosios žarnos mikroflora. Skaidulinės medžiagos skirstomos į tirpias vandenyje (pektinai, beta gliukanai, guaro guma, inulinas ir kt.) ir netirpias (celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas, protopektinai ir kt.). Jų fiziologinis poveikis žmogaus organizmui taip pat skirtingas. Skaidulinių medžiagų poveikis žmogaus organizmui: apsaugo nuo vidurių užkietėjimo; padeda greitinti maisto judėjimą žarnyne (ypač netirpios skaidulinės medžiagos, kurių daug yra kviečių sėlenose); padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje bei mažinti padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje iš karto pavalgius (ypač esančios avižų ir miežių sėlenose tirpios skaidulinės medžiagos); mažina širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto bei storosios žarnos vėžio atsiradimo riziką. Skaidulinės medžiagos taip pat vadinamos prebiotikais, nes šios medžiagos yra gerųjų bakterijų (bifidobakterijų, laktobakterijų ir kt.) maistas ir skatina jų augimą. Vartoti prebiotikus reikia dėl to, kad taip atkuriama normali žarnyno mikroflora. Daugiau skaidulinių medžiagų turintis maistas paprastai turi mažiau kalorijų, nei toks pat kiekis mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto, o laikantis sumažintos energinės vertės dietos, didesnis skaidulinių medžiagų, ypač esančių grūdinėse kultūrose, kiekis gali padėti mažinti svorį. Skaidulinių medžiagų šaltiniai: viso grūdo dalių turintys duonos gaminiai; ankštiniai; riešutai; sėklos; dauguma daržovių; vaisiai, uogos; kviečių bei avižų sėlenos; džiovintos slyvos. Tačiau nors nemažai vaisių, pvz., bananai, apelsinai, mandarinai, mangai, ananasai, kriaušės, arbūzai ir kiti turi skaidulinių medžiagų, jie nėra tokie palankūs sveikatai, kadangi juose yra ir gana daug cukrų. O gyvūninės kilmės produktai skaidulinių medžiagų neturi. SAM primena, kad daugiau skaidulinių medžiagų, lyginant su kitais panašiais tos pačios grupės produktais, yra ir tuose maisto produktuose, kurie pažymėti tarptautiniu simboliu „Rakto skylutė“. Beje, šie maisto produktai naudingi sveikatai ir dėl to, kad juose yra įdėta mažiau riebalų, cukraus ir druskos. Literatūra: 1. www.smlpc.lt
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė
- 2019 March 31 d.