Gegužės 5 d. vienuoliktus metus iš eilės pasaulyje minima Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) inicijuota Rankų higienos diena. Šio judėjimo šūkis – „Plauk rankas – saugok gyvybes“. Prie jo jau prisijungė beveik 20 000 sveikatos priežiūros įstaigų iš 180 šalių, tarp kurių – ir Lietuva (5 įstaigos). Šių metų Rankų higienos dienos tema – „Kodėl infekcijų prevencija ir rankų higiena svarbios sveikatos priežiūros paslaugų kokybei?”. Norima atkreipti dėmesį į rankų higienos svarbą sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant visų amžiaus grupių žmonių geresnės sveikatos ir gerovės bei kokybiškų, saugių, efektyvių ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų. Rankų higienos svarba žmogaus sveikatai Toks atrodytų paprastas dalykas kaip rankų higiena nepaprastai svarbi kiekvieno iš mūsų sveikatai. Ji gali išsaugoti milijonus gyvybių kasmet bei turėti įtakos sveikatos priežiūros kokybei. Tyrimai rodo, kad rankų higiena padeda sumažinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų paplitimą. Vienas iš pagrindinių rodiklių, pagal kurį sprendžiama apie rankų higienos laikymąsi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, yra rankų antiseptiko sunaudojimas. Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovės dr. Rolandos Valintėlienės, naujausių tyrimų duomenimis, Lietuva sunaudoja du kartus mažiau rankų antiseptiko nei Europos Sąjungos šalys. Nuo 2012 m., kada buvo atliktas pirmas Europos Sąjungos šalių infekcijų paplitimo tyrimas, iki dabar situacija Lietuvoje pagerėjo tik nežymiai – rankų higiena išlieka aktualia problema asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kodėl svarbi rankų higiena? Dažniausiai infekcijų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos arba netinkamos rankų higienos didėja infekcinių susirgimų rizika. Rankų higiena – viena pagrindinių prevencinių priemonių, siekiant išvengti ligų, užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui ir kryžminiam jų perdavimui. Net 80 proc. infekcinių susirgimų galima išvengti tinkamai plaunant rankas. Kur ir kada dažniausiai užteršiamos rankos? Ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai), kurie įgyjami liečiant įvairius paviršius (pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, durų rankenas, laiptų turėklus ir kitus daiktus), bendraujant su žmonėmis, glostant gyvūnus. Kada būtina plauti rankas?   Rankas būtina plauti visada, kai: · jos akivaizdžiai nešvarios; · prieš valgant; · pasinaudojus tualetu; · prieš ir po maisto gaminimo; · po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais; · prieš vaiko maitinimą. · pakeitus vystyklus; · grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo; · pasinaudojus visuomeniniu transportu; · pabuvus viešose vietose; · pabendravus su sergančiu žmogumi; · po nosies valymo; · pažaidus su gyvūnais. Penki momentai, kuomet būtina personalo rankų higiena sveikatos priežiūros įstaigose: 1. Prieš sąlytį su pacientu, kad apsaugotume pacientą nuo pavojingų patogenų, esančių ant rankų. 2. Prieš aseptinę medicininę procedūrą, kad apsaugotume pacientą nuo kenksmingų patogenų bei užkirstume kelią paciento patogenams pakliūti į jo         kūną. 3. Susiteršus rankas kūno skysčiais ir po pirštinių nusimovimo, kad apsaugotume save ir darbo aplinką nuo pavojingų patogenų. 4. Po sąlyčio su pacientu, kad apsaugotume save ir aplinką nuo paciento mikroorganizmų. 5. Po sąlyčio su paciento aplinka, jei lietėte paciento aplinkos daiktus, paviršius spintelę, lovą ir kt., kad apsaugotumėt save ir aplinką, kurioje dirbate      (nuo pavojingų patogenų). Kaip tinkamai plauti rankas? Rankų plovimui su muilu ir vandeniu minimalus plovimo laikas turėtų būti ne mažiau nei 20 sekundžių ( 40-60 sek. ). Labai svarbu tinkamai plauti rankas. Kokias rankų higienos priemones rinktis? Rankų plovimui rekomenduojama naudoti skystą muilą be antimikrobinių priedų, neutralaus ph, dozatoriuose. Kietas muilas nerekomenduojamas viešose vietose, tačiau gali būti naudojamas namuose, jei juo naudojasi vienas žmogus ar šeimoje niekas neserga užkrečiamąja liga.  Plauti reikėtų vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo nuriebalina, skatina odos pabrinkimą (patinimą), išsausėjimą.   LITERATŪRA: 1. www.hi.lt 2. www.ulac.lt

Visuomenės sveikatos specialistė vykdanti, visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Balandžio mėnesį Joniškio miesto darželiuose vyko užsiėmimai „Inspektorius Muilys skuba į pagalbą“. Žmonės rankomis naudojasi visą laiką, todėl ant jų kasdien patenka milijonai mikrobų. Nors daugelis mikrobų nepavojingi, kai kurie jų gali būti kenksmingi. Vaikai sužinojo,  kad  mikrobus perduodame draugams ir kitiems žmonėms liesdami juos, todėl plauti rankas būtina. Buvo išsiaiškinta ,  jog mikrobai mėgsta tūnoti tarpupirščiuose ir panagėse! Vaikai sužinojo ne tik KADA, bet ir KAIP tinkamai plauti rankas, norint užkirsti kelią mikrobų plitimui ir galimai infekcijai. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas piešė „savo mikrobą“.                              

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Ramutė Jeskevičienė 

Priklausomybės nepaiso nei žmogaus amžiaus, nei lyties, nei išsilavinimo – susidurti su žalingo alkoholio vartojimo rizika gali kiekvienas. Šeimos nariai neretai slepia priklausomą asmenį, nemotyvuoja jo keistis ar netgi užsiima žalinga savigyda. Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure darbą pradeda priklausomybių konsultantai. Konsultantas teikia pagalbą turintiems problemų su alkoholiu ir (ar) kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, padeda priklausomų asmenų šeimos nariams, artimiesiems.   Konsultantai dirba tik mokslu pagrįstais metodais (nekoduojama, nehipnotizuojama ir pan.), laikosi anonimiškumo ir konfidencialumo principų. Priklausomybių konsultantas, atsižvelgdamas į besikreipiančio žmogaus situaciją, pasiūlys konkrečiai Jums aktualias paslaugas – nuo patarimų ir informacijos suteikimo iki trumpųjų intervencijų, stebėsenos.        BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA TELEFONU (8 426) 605 37.

Burnoje yra pilna bakterijų, dauguma jų yra nekenksmingos. Dažniausiai natūralūs žmogaus organizmo apsauginiai mechanizmai ir tinkama burnos ertmės priežiūra – kasdieninis dantų valymas, tarpdančių siūlo naudojimas – neleidžia šioms bakterijoms daryti žalos. Vis dėlto, netinkamai rūpinantis burnos ertme, bakterijos gali sukelti infekcijas, dantų gedimus ir dantenų ligas. Burnos sveikata yra neatsiejama nuo bendros sveikatos ir gyvenimo kokybės. Gera burnos sveikata yra laikoma nesiskundimas burnos ir veido skausmu, burnos ir gerklės vėžiu, burnos infekcijomis ir žaizdomis, periodonto ligomis, dantų gedimu, jų netekimu ir kitomis ligomis ar sutrikimais, apribojančiais asmens gebėjimą kąsti, kramtyti, šypsotis, kalbėti bei pasižymėjimą gera psichosocialinė savijauta. Tam, kad apsaugotumėte savo burnos sveikatą, reikia tinkamai rūpintis burnos higiena kiekvieną dieną. Pavyzdžiui: Tam, kad išvengtumėte apnašų kaupimosi, rekomenduojama valytis dantis bent du kartus per dieną minkštu, suapvalintus šerelių galus turinčiu dantų šepetėliu. Ypatingą dėmesį atkreipkite į vietas, kur dantenos liečiasi su dantimis. Naudokite dantų pastą, sudėtyje turinčią fluorido. Naudokite tarpdančių siūlą bent vieną kartą per dieną, kad pašalintumėte maisto likučius ir bakterijas. Kas šešis mėnesius rekomenduojama apsilankykite pas stomatologą arba burnos higienistą profilaktiniam patikrinimui ir burnos higienai. Pasiteiraukite savo stomatologo, ar Jums tiktų dantų silantai. Dantų silantai yra ploni plastikiniai dantų apvalkalai, padengiantys kramtomuosius dantų paviršius ir apsaugančius juos nuo dantų gedimų. Subalansuokite savo mitybą, sumažinkite užkandžių kiekį. Jeigu jaučiatės alkanas, pasirinkite maistingų produktų užkandžius, tokius kaip natūralų jogurtą, sūrį, vaisius ar šviežias daržoves. Dantų skausmo simptomai gali būti: Danties skausmas, kuris gali būti aštrus, tvinkčiojantis arba pastovus. Kai kuriems žmonėms skausmas pasireiškia tik spaudžiant dantį; Ištinimas aplink dantį; Karščiavimas ir galvos skausmas; Nemalonaus skonio išskyros iš infekcijos paveikto danties. Dažniausiai pasitaikančios burnos ertmės ligos yra: dantų gedimai, periodonto (dantenų) ligos, burnos ertmės vėžys, burnos ertmės infekcinės ligos, traumos ir paveldėti pažeidimai. Dantų gedimai. 60-90 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir beveik 100 proc. suaugusiųjų skundžiasi dantų gedimais, sukeliančiais skausmą ir diskomfortą. Periodonto ligos. Ūmios periodonto ligos, galinčios sąlygoti dantų netekimą, pasitaiko tarp 15-20 proc. vidutinio amžiaus (35-44 metų amžiaus) suaugusiųjų. Dantų netekimas. Dantų gedimai ir periodonto ligos yra pagrindinės dantų netekimo priežastys. Pilnas natūralių dantų netekimas yra paplitęs ir dažniausiai paveikia vyresnius žmones. Apie 30 proc. 65-74 metų amžiaus žmonių nebeturi natūralių dantų. Burnos ertmės vėžys. Burnos ertmės vėžio atvejai skirtingose šalyse svyruoja nuo 1 iki 10 atvejų 100 000 gyventojų. Atvejų paplitimas aukštesnis tarp vyrų, vyresnio amžiaus žmonių ir tarp žmonių, turinčių žemesnį išsilavinimą bei mažesnes pajamas. Tabako ir alkoholio vartojimas yra vienas iš pagrindinių ligos rizikos faktorių. Grybelių, bakterijų ar virusų sukeltos infekcijos, turint ŽIV. Beveik pusė (40-50 proc.) žmonių, turinčių ŽIV, serga burnos ertmės grybelių, bakterijų ar virusų sukeltomis infekcijomis. Jos dažnai pasireiškia ankstyvose ŽIV infekcijos stadijose. Burnos ertmės ir dantų traumos. Įvairiose šalyse, 16-40 proc. 6-12 metų amžiaus vaikų patiria burnos ertmės ir dantų traumas, sukeliamas dėl nesaugių žaidimo aikštelių ir mokyklų, nelaimingų atvejų keliuose, smurto. Kiškio lūpa ir gomurys. Gimimo defektai, tokie kaip kiškio lūpa ir gomurys pasitaiko vienam iš 500-700 naujagimių. Ši tikimybė varijuoja atsižvelgiant į skirtingas etnines grupes ir geografines vietas. Burnos sveikatos svarbą lemia organizme vykstantys procesai: bakterijos ir jų apytakos produktai pažeidžia smulkias burnos kraujagysles ir patenka į kraujotakos sistemą. Su kraujo srove keliaudamos po visą organizmą, bakterijos išskiria toksinus. Toksinai gali sukelti ligas arba komplikuoti jau esamų ligų eigą ir gydymą. Burnos higienos patarimai Kasdieninis dantų valymas dantų šepetėliu ir tarpdančių siūlo naudojimas yra būtini norint išsaugoti sveikus dantis. Jei nėra tinkamai rūpinamasi burnos higiena, suaugusiems žmonėms apnašos gali susikaupti itin greitai. Taip pat tai gali sąlygoti dantų gedimus ir dantenų ligas. Siekiant užtikrinti gerą burnos sveikatą, visi, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų: Valytis dantis fluoro turinčia pasta bent du kartus per dieną; Naudoti tarpdančių siūlą bent kartą per dieną; Reguliariai lankytis pas odontologą burnos higienai ir profilaktiniam patikrinimui.   Literatūra: http://dentalcarematters.com/wisdom-teeth/ www.sveikatossodas.lt https://www.nhs.uk/

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Sveikatai palanki mityba – tai ne kraštutinumai, o atsirinkimas sveikatai palankių maisto produktų, kurie užtikrina reikiamų maistinių medžiagų poreikius. Maistas padeda gyventi kokybišką gyvenimą ir įgyvendinti savo siekius. Mityboje be maisto produktų išsitrinkimo, labai svarbi reguliaraus ir lėto valgymo kultūra. Š. m. balandžio 18 d. Joniškio „Aušros“ gimnazijoje ir Gataučių M. Katiliūtės mokykloje sveikatai palankios ir sveikos mitybos paslaptimis dalinosi sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, lektorė Raminta Bogušienė.                

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Vilma Mingailienė

Kai balandis mus lepina vasariškais orais, kone kiekvienas savaitgalis pakvimpa gardžia, ant laužo kepama mėsyte. Tačiau, kad mėsa būtų ne tik skani, bet ir sveika, reikia nepamiršti kelių svarbių jos ruošimo taisyklių. Kodėl žmonės taip mėgstą keptą mėsą ant griliaus? Kepimo metu atsiskleidžia produkto skonis ir kvapas, spalva tampa patraukli, todėl keptas maistas mums atrodo skanesnis. Prasidėjus grilio kepsnių sezonui, kaip iškepti mėsą, kad ji būtų ne tik skani, bet ir sveika? Pirmiausia reikia pasirinkti kokybišką mėsą, tinkamai ją paruošti. Dabar orai labai šilti, nebe pavasariški. Todėl nepamirškime stovyklaujant mėsą laikyti vėsiai. Jei nėra šaldytuvo, reikia naudoti šaltkrepšius. Žalią mėsą iškepti tą pačią dieną, kad ji nesugestų. Antra, mėsos paruošimas taip pat svarbus. Pirkdami jau paruoštą, marinuotą mėsą, patikrinkite etiketes, ar marinate nėra sveikatai kenksmingų maisto priedų (konservantų, skonio ir kvapo stipriklių, dažiklių ir t.t.), rinkitės, kur daugiausia mėsos ir liesesnės jos dalys, trumpiausias sudedamųjų dalių sąrašas, nėra krakmolo, rafinuotų aliejų, druskos iki 1 g/100 g, be pridėtinio cukraus. Jei ruošiate patys, nepersūdykite, geriau naudokite daugiau šviežių ir džiovintų prieskoninių žolelių – čiobrelių, rozmarinų, raudonėlių, kurie ne tik suteikia mėsai puikų aromatą, bet ir apsaugo nuo kancerogeninių medžiagų susidarymo. Trečia, labai svarbu, kad kepdami mėsą jos neperkaitintume, nesudegintume, kad išsaugotume jos maistinę vertę ir sultingumą. Kepant ant griliaus, svarbu nekepti mėsos ant tiesioginės ugnies, tik ant žarijų. Neatsitraukti nuo kepamos mėsos, o nuo varvančių riebalų įsiplieskus ugniai, ją užlieti vandeniu. Mėsai apdegus, matoma tamsiai rudos ar net apanglėjusios dalelės ir prisismelkus dūmų  susidaro kancerogeninės medžiagos. Valgydami juos, praryjame kancerogenines medžiagas – heterociklinius aminus ir policiklinius aromatinius angliavandenilius, kurie apsunkina virškinimą, sukelia sunkumą skrandyje, nuovargio jausmą pavalgius. Reguliariai maitinantis tokiu maistu, organizmas pamažu apsinuodija ir pradeda sirgti. Pabandykite ant griliaus mėsą kepti folijoje. Taip apsaugosite mėsą nuo kaitrios ugnies, ji bus tokia pati kvapni, bet ypač sultinga, nes neišgaruos jos natūralios sultys. Folijoje rekomenduočiau kepti liesesnę mėsą – vištienos ar kalakutienos krūtinėlę, kiaulienos išpjovą. Tačiau riebesnę mėsą geriau kepkite be folijos, kad nulašėtų riebalai. Dabar madinga prie mėsos ant griliaus kepti daržoves. Kaip griliui paruošti daržoves, kaip sveikiausia jas kepti? Labai svarbu, kad su mėsa valgytume daržovių. Ir jų turėtų būti daugiau nei mėsos! Jei ant griliaus kepsite daržoves, labai svarbu, kaip ir mėsos, jų nesudeginti. Nes iš tokių daržovių bus ne nauda, o tik žala. Dabar gamta mums gausiai dovanoja įvairias salotas, špinatus, ridikėlius, svogūnų laiškus. Valgykime sezonines daržoves, gardinkime jas šaltai spaustu, nerafinuotu aliejumi, citrinų sultimis, prieskoninėmis žolelėmis. Jei vis gi norime paįvairinti daržovių asortimentą, kepkime jas folijoje, troškinkime ketaus puode. Taip nesudeginsime, išsaugosime vertingas medžiagas. Reikia prisiminti, kad virškinimas prasideda jau burnoje, todėl lėtai valgydami ir gerai sukramtydami maistą mes padedame savo organizmui jį lengviau suvirškinti ir pasisavinti!   Literatūra: https://sveikataipalankus.lt http://www.smlpc.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

GRIPO SITUACIJA JONIŠKIO RAJONE IR ŠIAULIŲ APSKRITYJE 2019 m. 14-ąją sav. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Pakruojo ir Radviliškio rajonus. Apibendrinus 14-osios metų savaitės (balandžio 1 – 7 d.) duomenis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo nuo 55,3 iki 53,8 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI. Gripas kliniškai diagnozuotas tik 1 Kelmės rajono gyventojui. Lyginat su prieš tai buvusia savaite, Šiaulių apskrityje sergančiųjų ŪVKTI sumažėjo nuo 1461 iki 1423 atvejų. 67,1 proc. iš visų susirgusiųjų ŪVKTI sudarė vaikai. Joniškio rajone bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo nuo 34,9 iki 38,3 atvejų tenkančių 10 000 gyventojų. Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 82 asmenys, gripas nebuvo diagnozuotas nė vienam Joniškio rajono gyventojui.