Mūsų visuomenėje dar galime pastebėti lytinę, rasinę, tautinę ir kitokią diskriminaciją ir iš to iškylančius dvigubus standartus, dėl to labai svarbu nuo jauno amžiaus asmenyje ugdyti didesnį supratimą ir toleranciją. Kovo 28 d. Žagarės ir Skaistgirio gimnazijose vyko paskaitos apie lyčių lygybę ir nediskriminavimą dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ir socialinės padėties 6-7  klasių moksleiviams. Šias paskaitas moksleiviams vedė lektorė – psichologė Justina Dambrauskienė. Užsiėmimo metu buvo pasakojama ką reiškia būti tolerantiškam mus supančiam pasauliui, dėl ko žmonės diskriminuoja kitus, kaip diskriminuojami asmenys jaučiasi, kokios yra diskriminacijos pasekmės ir ką svarbu žinoti apie lyčių lygybę. Paskaitų tikslas – ugdyti sveiką ir tolerantišką moksleivių požiūrį į kitokios lyties, rasės, tautybės bei socialinės padėties asmenis.                

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos stiprinimą ir sveikatos priežiūrą mokykloje 

Vaida Merkelytė

Imuninė sistema paprastai kovoja su bet kokiais kenksmingais mikrobais, kurie gali patekti į mūsų organizmą. Pakankamas poilsis, sveika mityba ir geras miegas padeda mūsų imuninei sistemai tinkamai veikti, t.y. užkirsti kelią infekcijai. Kitas būdas padėti imuninei sistemai – skiepijimas. Skiepai naudojami NE infekcijai gydyti, o užkirsti jai kelią. Skiepas paprastai gaminamas iš silpnų arba neaktyvių tų pačių mikrobų, kurie mus susargdina. Kai kuriais atvejais skiepai gaminami iš organizmų, kurie labai panašūs į ligą sukeliančius mikrobus, nors ir ne visiškai tokie patys. Kai skiepai sušvirkščiami į organizmą, imuninė sistema juos puola kaip į organizmą prasiskverbusius kenksmingus mikrobus. Baltieji kraujo kūneliai pagamina daugybę antikūnų, kurie prikimba prie antigenais vadinamų specialių molekulių, esančių ant įšvirkštų organizmų paviršiaus. Kadangi skiepai yra gerokai susilpninta kenksmingų mikrobų atmaina, BKK sėkmingai juos visus sunaikina ir apsaugo mus nuo ligos. Sėkmingai sunaikinusi visus skiepo antigenus, imuninė sistema įsimena, kaip įveikti šiuos mikrobus. Kitą kartą į organizmą patekus mikrobams su tokiu pačiu antigenu, imuninė sistema jau yra pasiruošusi juos įveikti, kol jie mūsų nesusargdino. Kai kuriais atvejais imuninei sistemai reikia priminimo, todėl kai kuriuos skiepus reikia įšvirkšti pakartotinai. Kai kurie mikrobai, pavyzdžiui gripo, yra apgaulingi. Jie labai greitai vystosi, keisdami savo antigenus. Tai reiškia, kad imuninė sistema nebeturi priemonių su jais kovoti. Dėl šios priežasties mes kasmet skiepijamės nuo gripo. Dėl skiepijimo kai kurios anksčiau labai plitusios ligos, pavyzdžiui, raupai, dabar yra išnykusios. Kai kurios kitos ligos, pavyzdžiui, tymai, gali vėl atsirasti dėl to, kad nuo jų nėra paskiepijama pakankamai didelė gyventojų dalis. Epidemijoms galima užkirsti kelią paskiepijant dalį gyventojų ir taip sukuriant kolektyvinį imunitetą.   Literatūra: 1.  http://www.ulac.lt 2. http://www.sveikatossodas.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Kovo 20 dieną Kriukų pagrindinėje mokykloje 3 klasės mokiniams vyko aktyvus užsiėmimas "Baimė - kas tai?". Su moksleiviais aptarta viena iš emocijų - baimė. Vaikai turi įvairiausių baimių: vieni bijo gyvačių, didelių šunų, gydytojų stomatologų kiti vorų, ryklių. Vaikams buvo paaiškinta kuo skiriasi baimė nuo nerimo ar fobijos. Kad ko nors bijoti nėra blogai, priešingai tai padeda mokytis, skatina stengtis ir būti budriam. Įvairios baimės būtinos tam, kad žmonės išliktų kaip rūšis. Kai kurias baimes, mes paveldėjome iš savo tolimų protėvių kaip išlikimo instinktą. Gali būti įvairios baimės, kurios būdingos visai giminei ar šeimai pavyzdžiui: kraujo, gydytojų baimė. Diskusijos metu bandyta išsiaiškinti ar galima įveikti savo baimes ir kaip tą padaryti.  Kadangi didžiausia vaikų baimė vorai, moksleiviai patys lipdė ir gamino vorus, kad įveiktų savo baimę šiems gyvūnėliams.                                                   

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos stiprinimą ir sveikatos priežiūrą mokykloje 

Vaida Merkelytė

GRIPO SITUACIJA JONIŠKIO RAJONE IR ŠIAULIŲ APSKRITYJE 2019 m.  11-ąją sav. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) sumažėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose. Apibendrinus 11-osios metų savaitės (kovo 11 – 17 d.) duomenis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo nuo 56,7 iki 45,0 atv. / 10 tūkst. gyventojų, gripas sudaro tik 1,6 proc. viso sergamumo. Lyginat su prieš tai buvusia savaite, sergamumas gripu sumažėjo nuo 68 iki 20 atvejų, ŪVKTI – nuo 1 430 iki  1 169 atvejų. ŪVKTI daugiau serga vaikai (67,2 proc.), gripu – suaugę asmenys (85,0 proc.). Lyginat su prieš tai buvusia savaite, sergamumas gripu sumažėjo nuo 123 iki 68 atvejų, ŪVKTI – nuo 1433 iki 1430 atvejų. Peršalimo ligomis daugiau serga vaikai (60,9 proc.), gripu – suaugę asmenys (72,1 proc.). Joniškio rajone bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo nuo 32,2 iki 23,8 atvejų tenkančių 10 000 gyventojų. ŪVKTI ir gripu sirgo 51 asmuo, gripas nebuvo diagnozuotas nė vienam Joniškio rajono gyventojui. Daugiausia gripo atvejų užregistruota Šiaulių mieste ir Kelmės rajone, kitose administracinėse teritorijose tik pavieniai atvejai. Palyginus tarp Šiaulių apskrities administracinių teritorijų, didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI išlieka Šiaulių mieste, mažiausias – Šiaulių rajone (žr. pav.).

Žengiant šiuolaikinio gyvenimo ritmu streso išvengti praktiškai neįmanoma.  Greitas gyvenimo tempas, nauji iššūkiai, ar pokyčiai lemia vis dažnesnę įtampą, o tai didina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Tai vienas pagrindinių imuninės sistemos priešų. Norint žinoti kaip su stresu susidoroti, reikėtų jį pažinti. Kas yra stresas? Stresas– tai visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, kuriomis žmogaus organizmas atsako į nepalankius veiksnius. Stresas nėra liga, tačiau ilgalaikis stresas sumažina darbo našumą ir gali tapti blogos sveikatos priežastimi. Stresas – psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kurios galima išvengti ar ją sumažinti. Kaip jis veikia mus?  Vienodi dirgikliai sukelia nevienodus išgyvenimus. Ta pati situacija vieniems atrodo visiškai patenkinama, kitiems sukelia stresą. Stresas priklauso nuo asmenybės savybių, auklėjimo, aplinkos sąlygų. Tačiau net ir tuos, kuriems būdinga emocinė pusiausvyra, per didelis darbo krūvis, nepalankios darbo aplinkos sąlygos paveikia neigiamai. Streso požymiai Psichologiniai: nerimas, baimė, įtampa, irzlumas, pusiausvyros praradimas, pasitikėjimo savimi trūkumas, užmaršumas, negatyvumas, negebėjimas susitelkti, prislėgta nuotaika. Fiziologiniai: prakaitavimas, pagreitėjęs kvėpavimas, galvos skausmai, silpnumas, pykinimas, nemiga, priklausomybė nuo tabako, alkoholio ar vaistų, valgymas per daug ar per mažai. Socialiniai: išsiblaškymas, nedėmesingumas, nelaimingi atsitikimai, perdėta reakcija, pykčio protrūkiai, nerišli kalba, žmonių vengimas, nedalyvavimas socialiniuose įvykiuose, agresyvus vairavimas. Elgesio: sustingimas, nesugebėjimas planuoti, idėjų neturėjimas, dažnas galvojimas apie praeitį, terminų nesilaikymas. Išgyvenimo stresas – tai „kovoti arba pabėgti“ atsakas į pavojus. Jis būdingas visiems žmonėms ir gyvūnams. Kuomet žmogus išsigąsta, jog kas nors gali Jį sužeisti, žmogaus kūnas į tai reaguoja natūraliu jėgų antplūdžiu, kad galėtų išgyventi pavojingą situaciją – kovoti arba pabėgti iš jos. Vidinis stresas – tai nerimas dėl dalykų, kurių negalima pakeisti arba nerimas be akivaizdžios priežasties. Vidinį stresą žmonės neretai sukelia patys sau. Tai dažnai nutinka, kuomet nerimaujama dėl dalykų, kurių negali žmogus kontroliuoti arba pastato save į tokias situacijas, kurios kelia stresą. Kai kurie žmonės tampa priklausomi nuo tam tikros rūšies įtempto, pilno nerimo bei skubaus gyvenimo būdo. Tai kyla dėl nuolatinio streso. Šie žmonės netgi ieško stresinių situacijų ir jaučia stresą dėl dalykų, kurie įprastai streso nekelia. Aplinkos stresas - tai atsakas į aplink mus vykstančius reiškinius, kurie kelia mums stresą. Tarkime, tai gali būti triukšmas, grūstis, įtampa darbe ar šeimoje. Aplinkos streso indentifikavimas ir mokymasis su juo susitvarkyti ar net jo išvengti gali padėti sumažinti mūsų streso lygį. Išsekimas ir persidirbimas. Šis stresas kaupiasi per ilgą laiką, kol galiausiai sukelia „perdegimą“. Jo priežastis – pernelyg ilgos darbo valandos ar pernelyg sunkus darbas. Taip pat priežastis gali būti netinkamas savo laiko organizavimas ar nepakankamas poilsis bei atsipalaidavimas. Dažniausiai stresą darbe sukelia: laiko trūkumas ar per greitas darbo tempas; ribota sprendimų laisvė; nepakankama viršininkų ar kolegų parama ir pripažinimo stoka; neaiškios darbo, pareigybės instrukcijos; pusiausvyros tarp darbuotojų teisės ir atsakomybės stoka; kompetencijos trūkumas; darbo įvertinimo ir užmokesčio stoka; baimė prarasti darbą; pavojingas darbas; darbas, atliekamas izoliuotai nuo kitų darbuotojų; konkurencija; darbo aplinkos veiksniai (cheminiai, fizikiniai, biologiniai, ergonominiai, fiziniai). Remiantis Europos rizikos stebėjimo tarnybos duomenimis, psichosocialinė rizika ir su darbu susijęs stresas yra viena didžiausių darbuotojų saugos ir sveikatos problemų. Beveik 50 proc. Europos darbuotojų nuomone, stresas yra įprastas jų darbo vietoje ir jis yra maždaug pusės visų prarastų darbo dienų priežastis. Keletas rekomendacijų kaip sumažinti stresą: Išmokite ir praktikuokite vieną ar daugiau relaksacijos technikų; Pastebėkite, kada pakliūnate į negatyvaus mąstymo ar nerimo užburtą ratą ir išeikite iš jo; Atraskite savo gyvenimo paskirtį ir gyvenkite pagal ją; Priimkite save kaip žmogų, kuris gali klysti ir mokinkitės iš savo klaidų; Praktikuokite dėkingumą. Būkite dėkingi ne tik už gerus, bet ir blogus dalykus; Prisiminkite, jog gyvenimas savaime yra dovana; Siekite, kad Jus suptų artimi, mylintys ir palaikantys žmonės; Darykite mankštą ar užsiimkite kita mėgstama fizine veikla; Tiesiog dažniau juokitės; Švęskite savo pergales netgi mažuose dalykuose; Praktikuokite kvėpavimo pratimus kaip priemonę sumažinti įtampą; Maitinkitės sveikai, geriausia – tuo pačiu metu. Nepraleiskite pusryčių.   Literatūra: www.sveikatossodas.lt www.hi.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

2019 m. kovo 8 dieną Gasčiūnų pagrindinėje ir Gataučių M. Katiliūtės mokyklose vyko lytiškumo ugdymo užsiėmimai 6-8 klasių mokiniams. Šiuos užsiėmimus merginoms vedė psichologė Inga Lukšaitė – Samaitienė, o vaikinams –  edukologas Giedrius Girdvainis. Užsiėmimų metu buvo diskutuota apie pagrindinius lyčių skirtumus, vaikų virsmą vaikinais ir merginomis, buvimą vaikinu / mergina, natūralų fizinių ir psichologinių pokyčių brendimo metu priėmimą, susidomėjimą priešinga lytimi, kylančius seksualinius potraukius ir jų patenkinimo galimybes. Užsiėmimų pabaigoje mokiniams buvo sudaryta galimybė konsultuotis individualiai jiems rūpimais klausimais.              

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Vaida Merkelytė

GRIPO SITUACIJA JONIŠKIO RAJONE IR ŠIAULIŲ APSKRITYJE 2019 m.  10-ąją sav. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad mažesni sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodikliai registruoti visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Šiaulių miestą, Akmenės ir Kelmės rajonus. Š. m. kovo 6 d. gripo epidemijos pabaiga paskelbta Radviliškio ir Joniškio rajonų savivaldybėse, kovo 8 d. – Šiaulių miesto savivaldybėje. Apibendrinus 10-osios metų savaitės (kovo 4 – 10 d.) duomenis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo nuo 58,9 iki 56,7 atv. / 10 tūkst. gyventojų, gripas sudaro 4,5 proc. viso sergamumo. Lyginat su prieš tai buvusia savaite, sergamumas gripu sumažėjo nuo 123 iki 68 atvejų, ŪVKTI – nuo 1433 iki 1430 atvejų. Peršalimo ligomis daugiau serga vaikai (60,9 proc.), gripu – suaugę asmenys (72,1 proc.) (žr. lentelę). Joniškio rajone bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo nuo 35,9 iki 32,2 atvejų tenkančių 10 000 gyventojų. ŪVKTI ir gripu sirgo 69 asmenys, gripas diagnozuotas vienam Joniškio rajono gyventojui. Sergamumas gripu sumažėjo palyginus su 9-osios savaitės (vasario 25 – kovo 3 d.) duomenimis (11 gripo atvejų).

Gataučių M. Katiliūtės mokykloje lankėsi burnos higienistė Sonata Kvyklienė kuri mokiniams dalijo patarimus apie tai, kaip išlaikyti sveikus dantis, pabrėždama, kad nuo dantų higienos priklauso ir išvaizda, ir sveikata. Vaikai galėjo iš arti susipažinti su dantų priežiūros priemonėmis ir dantų valymo technika, o patys drąsiausi mokiniai, klausydami higienistės nurodymų, nepabūgo visiems matant pademonstruoti, kaip taisyklingai išvalyti dantis ir tarpdančius.                

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Vilma Mingailienė

Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. įsakymu Joniškio rajone atšaukiama gripo epidemija. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) pastarąsias dvi savaites mažėja. Vadovaujantis LR teisės aktais ir atsižvelgiant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento rekomendacijas, nuo 2019 m. kovo 6 d. Joniškio rajono savivaldybėje yra skelbiama gripo epidemijos pabaiga. Lyginat su prieš tai buvusia savaite, sergamumas gripu Joniškio rajone sumažėjo nuo 32 iki 11 atvejų. Bendroje sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas iš visų susirgusiųjų sudaro 14,3 proc. Epidemija Joniškio rajone buvo paskelbta š. m. vasario 6 dieną.