2019 m. vasario 7 dieną Žagarės gimnazijoje ir Kriukų pagrindinėje mokykloje vyko lytiškumo ugdymo užsiėmimai 6-8 klasių mokiniams. Šiuos užsiėmimus merginoms vedė psichologė Inga Lukšaitė - Samaitienė, o vaikinams -  edukologas Giedrius Girdvainis. Užsiėmimų metu buvo diskutuota apie pagrindinius lyčių skirtumus, vaikų virsmą vaikinais ir merginomis, buvimą vaikinu / mergina, natūralų fizinių ir psichologinių pokyčių brendimo metu priėmimą, susidomėjimą priešinga lytimi, kylančius seksualinius potraukius ir jų patenkinimo galimybes. Užsiėmimų pabaigoje mokiniams buvo sudaryta galimybė konsultuotis individualiai jiems rūpimais klausimais.                                          

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Vaida Merkelytė

Vasario mėnesį Kriukų pagrindinėje mokykloje priešmokyklinio ugdymo grupės  mokiniams vyko užsiėmimas "Aš ir mano emocijos".  Šio užsiėmimo tikslas - supažindinti vaikus su emocijų rūšimis, aptarti emocijas - pyktį, baimę, džiaugsmą, liūdesį ir kt. Žaidimo "Žaidžiu jausmus", kurį sudaro 8 skirtingos lėlytės su skirtingomis emocijomis pagalba buvo mokomasi atpažinti emocijas, jas apibūdinti. Šio užsiėmimo metu vaikai ne tik žaidė ir vaidino, taip pat dėliojo jausmų dėliones, atliko įvairias užduotis.                      

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Vaida Merkelytė

GRIPO SITUACIJA JONIŠKIO RAJONE IR ŠIAULIŲ APSKRITYJE 2019 m.  5-ąją sav. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento duomenimis, 2019 m.  5-ąją savaitę bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 114,1 iki 152,9 atvejų / 10 tūkst. gyventojų. Joniškio rajone bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI rodiklis taip pat padidėjo nuo 104,04 iki 154,4 atvejų tenkančių 10 000 gyventojų. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas sudaro 16,7 proc. viso sergamumo. Per savaitę gripas kliniškai diagnozuotas 676 asmenims, iš jų  – 215 vaikų (31,8 proc.). Didžiausi sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai registruojami Šiaulių mieste, Joniškio ir Radviliškio rajonuose. Joniškio rajone ŪVKTI ir gripu sirgo 331 asmuo, gripas diagnozuotas 90 Joniškio rajono gyventojų. Gripo atvejų skaičius iš visų susirgusiųjų sudaro 27,2 proc. Palyginus su prieš tai buvusios 4-osios savaitės (sausio 21 – 27 d.) duomenimis, sergamumas gripu Joniškio rajone išaugo 3 kartus nuo 30  iki 90 atvejų. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A-107 „Dėl gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemijos paskelbimo“, nuo 2019 m. vasario 6 d. skelbiama gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemija Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje.            

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Šiaulių apskrityje 2019 m. 3 – 5 sav. (10 000 gyv.)

Šaltinis Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamentas

Daugiau skaitykite apie GRIPO profilaktiką: http://www.vsbjoniskis.lt/2019/01/gripas

Judėjimas - sveiko vaiko gyvybinis poreikis. Plokščiapėdystė dažnai „apkartina” šį poreikį, nes vaikai eidami plačiai mosikuoja rankomis, trepsena, eina įsitempę, nerangiai. Kad išvengti plokščiapėdystės, Mato Slančiausko progimnazijoje, vasario 5 dieną 1 a ir 2 a klasių moksleiviams pravesti aktyvūs užsiėmimai „Sveikos pėdos - sveiki vaikai”. Jų metu buvo paaiškinta, kodėl reikia mankštinti pėdas, lavinti koordinaciją, kūno lankstumą, ištvermę. Buvo naudojami įvairių formų diskai, balansavimo takeliai, dygliuoti kamuoliukai, pusrutuliai. Visus pratimus vaikai turėjo atlikti basomis kojomis. Daug pastangų kiekvienas turėjo įdėti organizuotose estafetėse, kurių nugalėtojai buvo apdovanoti šauniais rašikliais.                            

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Rita Goštautienė

Kiekvienais metais vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šią dieną visas pasaulis susivienija siekiant bendro tikslo – sėkmingai ir nepaliaujamai kovoti su onkologinėmis ligomis. Siekiama kuo plačiau informuoti visuomenę apie šią klastingą ligą, bei paskatinti šalių vyriausybes dėti dar daugiau pastangų kovojant su vėžiu. Ekspertai numato, kad iki 2030 m. mirties nuo vėžio atvejų skaičius padidės iki 13 mln. – jei mes nesiimsime jokių priemonių. O kas bus, jei imsimės veiksmų? Tokiu atveju galime užkirsti kelią daugiau nei trečdaliui vėžio atvejų. Kitas trečdalis gali būti išgydytas, jei liga bus nustatyta anksti ir tinkamai gydoma. Įgyvendindami į išteklius orientuotas prevencijos, ankstyvo aptikimo ir gydymo strategijas, kasmet galime išgelbėti iki 3,7 mln. gyvybių. Šiandien mes žinome apie vėžį daugiau nei bet kada anksčiau. Investuodami į mokslinius tyrimus ir inovacijas, pasiekėme nepaprastų laimėjimų medicinos, diagnostikos ir mokslo srityse. Kuo daugiau žinome, tuo daugiau galime padaryti mažindami rizikos veiksnius, gerindami prevenciją ir vėžio diagnostiką, gydymą ir priežiūrą. Apie vėžį: Kasmet nuo vėžio miršta 9,6 mln. žmonių. Mažiausiai trečdalio vėžio atvejų galima išvengti. Vėžys yra antra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Kol žmonės visame pasaulyje nebus tinkamai informuoti apie šią ligą ir nebus imtasi jos prevencijos ir gydymo, kasmet beprasmiškai mirs milijonai žmonių. Lietuvoje: Lietuvoje mirtingumas nuo piktybinių navikų yra antra mirties priežastis po kraujotakos sistemos ligų. 2017 metais Lietuvoje nuo piktybinių navikų mirė 7996 asmenys, tai sudarė 19,9 proc. visų mirties priežasčių. Tarp vyrų 2017 m. daugiausiai mirčių nulėmė šie piktybiniai navikai: trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio. Tarp moterų daugiausia mirčių 2017 metais nulėmė šie piktybiniai navikai: krūties, kasos bei trachėjos, bronchų ir plaučių.

                                                Lietuvoje vykdomos vėžio prevencijos programos

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

Lytiškai plintančios infekcijos – tai infekcijos, kuriomis užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių metu nuo užsikrėtusio lytinio partnerio. Kas sukelia infekcijas? Lytiškai plintančias infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, parazitai. Dauguma lytiškai plintančių infekcijų (sifilis, gonorėja, chlamidiozė, kt.), kurias sukelia bakterijos, yra išgydomos, o sukeliamos virusų (ŽIV infekcija, herpesas, lyties organų karpos ir kt.) yra lėtinės ir dažniausiai neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti. Siekiant išvengti sergamumo lytiškai plintančiomis ligomis, esminės prevencijos priemonės: monogaminiai santykiai su neužsikrėtusiu partneriu; taisyklingas (pastovus ir tinkamas) prezervatyvų naudojimas; atsitiktinių lytinių partnerių skaičiaus mažinimas; rizikingos elgsenos mažinimo intervencijos, informavimas, švietimas ir komunikacija; skiepai nuo virusinio hepatito B, A ir ŽPV! Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija tai virusinė, dažniausiai, lėtinė liga, kai šios infekcijos sukėlėjas išlieka latentinėje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti kliniškai įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus ar galimi iki vėžiniai ar vėžiniai susirgimai. ŽPV plinta: lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu; ŽPV plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius; ŽPV galima užsikrėsti visų rūšių ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu; infekuota ŽPV motina virusą gali perduoti vaikui gimdymo metu; kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas. Daugumai ŽPV užsikrėtusių žmonių nėra jokių simptomų ir jie niekuo nesiskundžia. Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per pora metų praeina savaime be jokio gydymo. Tais atvejais, kai ŽPV infekcija pasilieka organizme, neretai ji sukelia lėtinį uždegimą ar įvairias sveikatos problemas, kurios priklauso nuo ŽPV tipo. Kaip organizmą veikia skiepai nuo ŽPV? Pasiskiepijus, organizmas kraujyje ir ląstelių paviršiuose pradeda gaminti antikūnus, kurie, žmogaus papilomos virusui patekus į organizmą, jį neutralizuoja, neleidžia jam patekti į ląsteles, todėl šios lieka sveikos. Ar vakcinos nuo ŽPV sukelia nepageidaujamų reakcijų? Dažniausiai ŽPV nepageidaujamos reakcijos yra šios: vakcinos injekcijos vietos paraudimas, paburkimas, skausmas bei galvos skausmas. Visos nepageidaujamos reakcijos yra trumpalaikės. Siekiant laiku pastebėti alerginę reakciją, visi paskiepytieji turi būti stebimi dar 15 minučių po vakcinacijos. Ar vakcinacija nuo ŽPV apsaugo nuo šios infekcijos visą likusį gyvenimą? Tyrimais stebimas vakcinų efektyvumas – beveik 10 metų. Vertinant turimus duomenis, apskaičiuotas vakcinų efektyvumas – daugiau kaip 20 metų. Geriausias vakcinų imuninis atsakas (antikūnų kiekis) gaunamas tada, kai skiepijamos jaunos mergaitės, o efektyvumas – jei skiepijamos mergaitės, dar neturėjusios kontakto su ŽPV (neturėjusios lytinių santykių). Jaunoms mergaitėms užtenka tik dviejų vakcinų dozių, kai tuo tarpu vyresnėms mergaitėms ir moterims, norint pasiekti tokį patį imuninį atsaką, reikia trijų vakcinos dozių. Virusinis hepatitas B tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį, visišką kepenų funkcijos nepakankamumą. Kaip plinta virusinis hepatitas B? Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. VHB kur kas lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes jo infekcinės savybės šimtą kartų didesnės nei ŽIV. Hepatitu B simptomai pasireiškia per maždaug keturis mėnesius nuo viruso patekimo į organizmą. Hepatito B simptomai ir požymiai: pilvo skausmas; tamsus šlapimas; karščiavimas; sąnarių skausmas; apetito praradimas; pykinimas ir vėmimas; silpnumas ir nuovargis; pagelsta oda ir akių baltymai (gelta). Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusiniu hepatitu B? Patikima apsauga nuo VHB infekcijos priemonė yra vakcinacija (skiepai). Lietuvoje nuo 1998 metu pradėti skiepyti visi naujagimiai. Tyrimų duomenimis, įskiepijus pilną vakcinos kursą (trys dozės), užtikrinama apsauga mažiausiai 15 metų, o kai kuriais atvejais gali tęstis ir visą likusį gyvenimą. Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus. Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis. Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt. Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis. Informuokite Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito B virusu. Kam rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito B infekcijos: naujagimiams; vaikams, kurie nebuvo paskiepyti ankstesniame amžiuje; seksualiai aktyviems asmenims, kurie turi atsitiktinius lytinius santykius; homoseksualiems vyrams; švirkščiamųjų narkotikų vartotojams; medicinos darbuotojams, kurie gali turėti kontaktą su paciento krauju; hemodializuojamiems pacientams; keliautojams; užsikrėtusiems ŽIV asmenims; visiems asmenims, kurie nori apsisaugoti nuo hepatito B infekcijos. Kiek ilgai išlieka imunitetas pasiskiepijus nuo hepatito B viruso infekcijos? Tyrimų duomenimis, imunologinis atsakas išlieka mažiausiai 15 - 20 metų paskiepijus sveiką asmenį iki 6 mėnesių amžiaus pilnu kursu (trimis dozėmis). Kaip turi gyventi ir elgtis ligoniai, sergantys lėtiniu hepatitu B? Ligoniai turi vengti alkoholio ir narkotikų, nes tai skatina viruso dauginimąsi ir sunkina kepenų pažeidimą. Taip pat reikia atsargiai vartoti įvairius vaistus, nes pažeistų kepenų būklė gali pablogėti. Užsikrėtusieji VHB turi aptvarstyti savo žaizdas, kad kraujas nepatektų aplinkiniams. Negalima naudotis tais pačiais dantų šepetukais ir skutimosi įrankiais. Tokie asmenys negali būti kraujo, organų, spermos donorais.   LITERATŪRA: www.ULAC.lt http://www.smlpc.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

Žiema – tinkamiausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito. Pradėti skiepytis nuo šios erkių platinamos ligos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai pataria šaltuoju metų laiku, kol erkės dar miega. Imunitetui nuo erkinio encefalito susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis. Preliminariais ULAC duomenimis, pernai (2018 m.) Lietuvoje registruoti 384 erkinio encefalito (EE)  ir 2293 Laimo ligos  (LL) atvejai. Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis mažesnis nei užpernai (2017 m.), manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, vis dar išlieka didelis – 13,7 atv./ 100 tūkst. gyventojų.Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga 2–3 tūkst. žmonių. 2017 m. užregistruoti 474 susirgimai EE ir 2826 – LL, sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 16,8 atv. (EE) ir 99,9 atv. (LL). Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu. Galimas žmonių užsikrėtimas ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną EEV žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes. Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. EE ir LL liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Nors efektyviausia apsaugos nuo EE priemonė – skiepai, nuo LL vakcinos nėra, todėl labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių, naudoti repelentus. Daugiau apie erkes ir jų platinamų ligų profilaktiką http://www.ulac.lt/lt/erkes Daugiau informacijos: Zigmas Nagys Švietimo ir komunikacijos skyrius Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras 8 684 33174, zigmas@ulac.lt, www.ulac.lt

  Iš visų burnos ligų labiausiai yra paplitusios dantų ėduonis ir dantenų uždegimas. Jei dantenų uždegimai kankina suaugusius ir vyresnius žmones, tai dantų ėduonis atsiranda dar ankstyvoje vaikystėje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 60–90 % vaikų ir beveik 100 % suaugusiųjų turi dantų problemų. Net 92 % žmonių neteisingai prižiūri dantis. Taigi dalis suaugusiųjų ir vaikus išmokina netaisyklingų higienos įpročių. Sausio 30 dieną, Kriukų pagrindinėje mokykloje  tėveliams ir mokiniams vyko paskaitos apie burnos sveikatą ir priežiūrą. Paskaitas vedė burnos higienistė Sonata Kvyklienė. Tėvams buvo akcentuojama vaikų burnos higienos reikšmė, silantavimo programa. Vaikams lektorė dėstė apie teisingas dantų, tarpdančių ir liežuvio valymo technikas. Paaiškino kaip ir kodėl atsiranda ėduonis, kas sveika ir kas kenkia vaikų dantukams.                          

Visuomenės sveikatos specialistė

Vaida Merkelytė

                                       SUSIRGIMŲ SKAIČIUS DIDĖJA

Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas sudaro 10,2 proc. viso sergamumo. Per savaitę ŪVKTI susirgo 2 707 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų 67,8 proc. sudarė vaikai. Gripas kliniškai diagnozuotas 309 asmenims, iš jų – 108 vaikams. Palyginus su prieš tai buvusios savaitės duomenimis, gripo atvejų skaičius Šiaulių apskrityje išaugo nuo 178 iki 309 atvejų.

Joniškio rajone ŪVKTI ir gripu sirgo 223 asmenys. Gripas diagnozuotas 30 Joniškio rajono gyventojų. Palyginus su prieš tai buvusios 3-osios savaitės (sausio 14 – 20 d.) duomenimis, sergamumas gripu Joniškio rajone išaugo 2,5 karto nuo 12 iki 30 atvejų.

NVSC Šiaulių departamentas primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv. / 10 tūkst. gyv. per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.