Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Asociacijai priklauso ir Lietuvos urologų draugija. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus – šia liga serga kone kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ūminiu prostatos uždegimu dažniau serga jaunesni vyrai. Dažniausiai prostatos vėžys išsivysto vyresnio amžiaus vyrams. Daugeliu atvejų prostatos vėžys auga lėtai, dėl jo nepakinta gyvenimo kokybė, todėl aktyvaus gydymo gali ir neprireikti. Kartais prostatos vėžys agresyvesnis, išplinta į kitas kūno dalis, tačiau gydymas sušvelnina ligos eigą. Ir apskritai, kuo labiau vėžys pažengęs (kuo jis didesnis ir toliau išplitęs), tuo mažiau šansų ligą išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio plitimą. Prostata – tai graikinio riešuto dydžio priešinė liauka, esanti tuoj po šlapimo pūsle. Viena prostatos dalis prigludusi prie tiesiosios žarnos, o kita siekia varpos pagrindą. Prostata supa į vamzdelį panašų kanalą arba šlaplę, kuriuo per varpą teka šlapimas ir sperma. Prostata gamina spermos sudedamąją dalį – sekretą, kuris skystina spermą, saugo spermatozoidus, lengvina jų judrumą ir tekėjimą. Prostatos vėžys išsivysto, kai priešinės liaukos ląstelės pakinta, pradeda nevaldomai dalytis ir telktis į darinį, vadinamą augliu. Auglys gali būti gerybinis (nevėžinis) arba piktybinis (vėžinis). Piktybinis auglys gali išplisti į kitas kūno dalis. Prostatos vėžys yra piktybinis auglys. Kai kurie prostatos navikai auga labai lėtai, todėl žmogus ilgą laiką nejaučia jokių simptomų ar požymių. Daugelis prostatos vėžio ląstelių pradeda gaminti pernelyg daug baltymo, vadinamo prostatos specifiniu antigenu. Prostatos vėžys gerokai skiriasi nuo kitų vėžio rūšių, nes iš prostatos beveik neišplinta. Dažnai net ir išplitusį prostatos naviką galima sėkmingai gydyti ir suteikti šia liga sergantiems vyrams galimybę dar keletą metų džiaugtis gera sveikata ir gyvenimu. Jeigu vėžys išplinta (atsiranda metastazių) į kitus organus ir ligos nepavyksta efektyviai kontroliuoti, jis gali sukelti skausmą, nuovargį ar kitokių simptomų. Prostatos vėžys gali būti skirtingų rūšių. Rūšis nustatoma pagal tai, iš kurių ląstelių ir audinių išsivystęs pirminis prostatos navikas. Nevėžinių (gerybinių) ir vėžinių (piktybinių) prostatos auglių simptomai labai panašūs: staigus noras šlapintis; dažnesnis nei įprastai noras šlapintis, ypač naktį; sunku nusišlapinti, šlapinantis jaučiamas veržimas, reikia pastangų pradėti ir baigti veiksmą; jausmas, kad vis nepavyksta iki galo ištuštinti šlapimo pūslės; baigus šlapintis po kelių minučių vėl gali nuvarvėti šiek tiek šlapimo ir suteršti apatinius; sėdint, važiuojant dviračiu dėl padidėjusios prostatos jaučiamas diskomfortas. Labai retai gali atsirasti ir tokių simptomų: skausmas šlapinantis; šlapimas ar sperma su kraujo priemaišomis; skausmas ties varpos pagrindu. Padidėję vėžio navikai ar išvešėjusi prostata ima spausti šlaplę. Per suspaustą šlaplę negali pratekėti šlapimo srovė, todėl šlapinimasis tampa skausmingas. Skausmas prie varpos pagrindo ar kraujo priemaišos šlapime dažniausiai signalizuoja apie piktybinę prostatos ligą. Priešinės liaukos vėžys dažniausiai auga lėtai, ypač vyresnio amžiaus vyrams. Simptomai gali būti vos juntami ir atsirasti per daugelį metų. Kartais pirmieji prostatos vėžio simptomai pasireiškia tik ligai išplitus į kaulus, bet taip nutinka retai. Į kaulus išplitę prostatos vėžio ląstelės gali sukelti nugaros, klubų, dubens, kitų kaulinių sričių skausmą. Vėžio navikui pradėjus spausti stuburą gali pasireikšti kojų ar pėdų silpnumas ar tirpimas, šlapimo ar išmatų nelaikymas. Vėžys, išplitęs į kitas kūno dalis, vadinamas metastazėmis arba antriniu prostatos vėžiu. Prostatos vėžys gali sukelti ir kitokių simptomų, pvz., kristi svoris, ypač vyresniame amžiuje, trikti erekcija (jeigu prieš tai sutrikimų nebuvo). Kuo anksčiau vėžys randamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Bet kurio amžiaus vyras, pajutęs ar pastebėjęs neįprastus simptomus, turėtų kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją. Prostatos vėžio rizikos veiksniai Kas konkrečiai sukelia prostatos vėžį – iki šiol nėra gerai žinoma, tačiau nustatyti kai kurie bendrieji rizikos veiksniai, kurie gali didinti tikimybę susirgti šia vyriška liga. Amžius. Didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu vyresniems nei 50 metų asmenims. Apie 80 proc. prostatos vėžio atvejų nustatomi vyresniems nei 65 metų vyrams. Rasė. Juodosios rasės vyrai prostatos vėžiu serga dažniau nei baltaodžiai. Europoje prostatos vėžys dažniau diagnozuojamas šiaurinių regionų vyrams. Šeiminis polinkis. Manoma, kad prostatos vėžį gali sukelti vienas ar keli pakitę arba pažeisti ląstelės genai. Maždaug 75 proc. prostatos vėžio atvejų yra sporadiniai. Tai reiškia, kad genetiniai pakitimai įvyksta atsitiktinai, žmogui jau gimus. Apie 20 proc. prostatos vėžio atvejų yra šeiminiai, t. y. vėžys išsivysto dėl šeimose vyraujančių genų pokyčių ir jų sąveikos su aplinkos veiksniais. Apie 5 proc. prostatos vėžio atvejų yra paveldimi. Paveldimas prostatos vėžys išsivysto dėl genetinių pakitimų. Pakitę genai perduodami palikuonims. Jeigu pirmos eilės giminaičiui (tėvui, broliui ar vaikui) buvo diagnozuotas prostatos vėžys, kitiems šios šeimos vyrams rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja 2-3 kartus. Nors nėra įrodymų, kad netinkama mityba ar tam tikri produktai gali tiesiogiai sukelti prostatos vėžį arba apsaugoti nuo šio ligos, tačiau daugelis mokslininkų įžvelgia sąsajas tarp mitybos įpročių ir sergamumo onkologinėmis ligomis. Riebus maistas, ypač gyvuliniai riebalai, laikomi vienu iš prostatos vėžio rizikos veiksnių. Siekiant išvengti prostatos vėžio reikėtų atsisakyti riebaus maisto ir vietoje gyvulinės kilmės riebalų verčiau rinktis augalinius, daugiau valgyti daržovių, vaisių ir ankštinių augalų. Sveikai maitintis reikėtų įprasti nuo jaunų dienų, tačiau ir vėlesniais metais keisti mitybos įpročius – tik į naudą. 5 faktai apie prostatos vėžį: Prostatos liauka yra vyrų reprodukcinės sistemos dalis. Prostatos vėžys yra labiausiai paplitusi vėžio forma tarp vyrų. Jis yra pagydomas, jei diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, kol yra neišplitęs. Pirmieji simptomai yra susiję su šlapinimosi problemomis. Reguliarus sveikatos patikrinimas – geriausias būdas laiku aptikti prostatos vėžį.   Straipsnis parengtas remiantis: Skausdickas, D. (2009). Viskas apie prostatą. Kas žinotina pacientui. Kaunas. http://www.smlpc.lt/lt/neinfekciniu_ligu_profilaktika/ligu_profilaktika/rugsejo_15_diena_minima_pasauline_kovos_su_prostatos_veziu_diena.html  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą

Monika Balčiūnienė

Kasmet, minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną- rugsėjo 10d. Šių metų Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos šūkis – „Mažinkime savižudybes, veikdami kartu“. Šiuo šūkiu siekiama parodyti, kad kiekvienas bendruomenės narys gali padėti žmogui, turinčiam minčių apie savižudybę, bei kviečiama vienyti skirtingų bendruomenės narių pastangas. Savižudybių dažniausiai galima išvengti. Skirtingai nei daugelio kitų su sveikatos problemomis susijusių negandų akivaizdoje, šiuo atveju esama svarbių priemonių, leidžiančių sumažinti tragiškas netektis. Bendromis pastangomis ėmusis veiksmų šiai rimtai problemai pripažinti ir spręsti, atsiradus politinei valiai ir skyrus tam išteklių, savižudybių skaičių visame pasaulyje iš tiesų įmanoma sumažinti. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. žmonių. Tai yra viena savižudybė kas 40 sekundžių. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones. Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvyksiant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės – tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą. Daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, įvairias emocines krizes – dažniausias savižudybių priežastis, beveik visada įmanoma atpažinti ir išgydyti. Savižudžiams ypač būdingi trys bruožai: Ambivalentiškumas: daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Noras gyventi ir noras mirti savižudžio dvasioje svyruoja kaip svarstyklių lėkštės ar sūpuoklių lenta: aukštyn-žemyn. Nekantraujama pabėgti nuo gyvenimo sopulių ir tuo pat metu trokštama gyventi. Dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti - jie tik neištveria gyvenimo. Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja. Impulsyvumas: savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Kaip bet koks kitas impulsas, taip ir impulsas žudytis yra nepastovus ir trunka kelias minutes ar valandas. Paprastai jį įžiebia nemalonūs kasdieniniai dalykai. Gesindamas tokią kibirkštį ir išlošdamas laiko sveikatos priežiūros darbuotojas gali nuslopinti norą žudytis. Rigidiškumas - savižudžio mąstymas, jausmai ir veiksmai būna suvaržyti, riboti. Jis nuolat galvoja apie savižudybę ir nesugeba persijungti, surasti kokią nors kitą išeitį iš padėties. Jo mąstymas radikalus, ekstremistiškas. Dauguma savižudžių išsako savo mintis ir ketinimus arba kaip nors kitaip išreiškia savo norą mirti, nereikalingumo jausmą ir pan. Visa tai yra pagalbos prašymo ženklai, kurių jokiu būdu nereikia ignoruoti. Savižudžių problemos būna įvairios, bet jų jausmai ir mintys visame pasaulyje esti beveik vienodos. Ką daryti jeigu žmogus nori nusižudyti: Išklausyti, suprasti, būti ramiam Rodyti dėmesį ir atidumą Rimtai įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį Išsiteirauti apie ankstesnius bandymus žudytis Išanalizuoti kitokias išeitis Išklausinėti jį apie savižudybės planą Laimėti laiko, kol pavyks susitarti Pasitelkti į pagalbą kitus Pašalinti savižudybės priemones (jeigu tai įmanoma) Veikti - pranešti kitiems, pasitelkti juos į pagalbą, esant didelei rizikai nepalikti šio asmens vieno. Ko nedaryti: Neignoruoti susidariusių aplinkybių Neparodyti pasibaisėjimo, sutrikimo ar panikos Nesakyti, kad viskas bus gerai Neprovokuoti savižudžio daryti kaip pats išmano Nemenkinti problemos Neduoti melagingų patikinimų Nesipiktinti už jo akių Nepalikti savižudžio vieno. Straipsnis parengtas remiantis: http://krizesiveikimas.lt/ http://www.vpsc.lt/

Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą

Monika Balčiūnienė

Visuomenės sveikatos biuras primena, kad nuo rugsėjo darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose vaikai turės gauti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro patvirtintame naujame maitinimo organizavimo šiose įstaigose tvarkos apraše. Taip užtikrinti sveikatai palankesnę vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius. Pagrindinius vaikų maitinimo pokyčius mokymo įstaigose apžvelgia sveikatai palankios vaikų mitybos iniciatorė, maisto technologė Raminta Bogušienė. 1. Į darželius nuo rugsėjo – jokių užkandžių. Vaikai darželiuose dažnai nevalgo jiems patiekiamo maisto. Kodėl taip nutinka? Jei prieš pietus vaikai užkandžiauja – valgo sausainius ar saldainius, po to nevalgo nei sriubos, nei salotų. Nes saldumynai gadina natūralų skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus. Blogiausia, kad vaikas negauna maisto medžiagų – tik menkavertes kalorijas. Todėl įstatyme nurodytų produktų neštis nebebus galima. Tėveliai galės įdėti vaikams uogų, vaisių, daržovių ar kitų sveikatai palankių produktų. Su šiuo įsakymu mokyklose turėtų būti peržiūrėti užkandžių automatai ir bufetai su menkaverčiais gardumynais, nes apribotas desertų, konditerinių gaminių cukrų kiekis iki 16 g/100 g, gėrimuose cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 g, o tarp saldiklių negali būti netgi net steviolio glikozido (E960), kuris dažnai sutinkamas gėrimuose be cukraus. Jei mokykla norės pardavinėti šaltus užkandžius, ji turės tai raštiškai suderinti su tėvelių atstovais. Mokyklose vaikams turi būti sudaryta galimybė laikyti ir maitintis tą dieną iš namų atsineštu maistu. Tėveliai turės atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas, nebūtų draudžiamų maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais, per dideliu cukraus kiekiu. Negalima vaikams dėti saldainių, šokolado, pieno produktų ar konditerinių gaminių su glaistu, rūkytų mėsos ar žuvies gaminių, traškučių, kramtomosios gumos. 2. Pietums – tik subalansuoti patiekalai. Pica, populiariausias mokyklos pietų patiekalas, nėra priskiriamas sveikai mitybai. Todėl, su nauju teisės aktu, vaikai mokyklose, tikėtina, nebegaus picų. Pietums turės būti patiekiami tik subalansuoti patiekalai, kuriuose bus ne tik baltymai, riebalai, angliavandeniai, bet ir vitaminai bei kitos vertingos maistinės medžiagos. Nuo šiol per pietus vaikai gaus mėsos, bent kartą per savaitę žuvies, net tris kartus per savaitę darželiuose pietums ar vakarienei ankštinių daržovių, o trečdalį pietų patiekalo turės sudaryti daržovės darželiuose ir mokyklose. 3. Sriubos kultas nyksta. Vaikas, mokykloje pavalgęs sriubos, antro patiekalo jau nebenori. Nuo šiol sriubos bus tiekiama mažiau – vos pusė stiklinės (100-150 ml). Ir nesvarbu tau 1 ar 18 metų. Nes svarbu, kad vaikas valgytų kuo įvairiau, gautų visų reikalingų maistinių medžiagų. Taip pat siekiama sumažinti maisto švaistymo problemą. Galima pietums tiekti tik antrą patiekalą, o sriubą vaikams siūlyti papildomo maitinimo metu. 4. Mažiau bulvių, nebus saldintų gėrimų. Įstatymu apribotos bulvės ir jų patiekalai, nes krakmolo turintys produktai apsunkina virškinimo sistemą, nukenčia maisto įvairovė. Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo. Vaikų taip mėgstamos bulvės nėra uždraustos, išskyrus bulvių traškučius ir fri bulvytes, tačiau apribota, kad bulvės darželiuose prie karšto patiekalo galės būti valgomos ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Virtų bulvių patiekalai – ne dažniau nei kartą per savaitę, o tarkuotų bulvių – ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Bulvių patiekalai negali būti su riebiais padažais, tik su liesesniais jogurtais, pomidorų padažu. Nei saldinti kompotai, nei saldintos arbatos, nei sultys nebus tiekiami su patiekalais, išimtis galima taikyti priešpiečiams ar pavakariams prie užkandžių, tik gėrimuose ribojant cukrų kiekį iki 5 g/ 100 g. Šis reikalavimas priimtas siekiant sumažinti cukraus suvartojimą, atpratinti nuo saldintų gėrimų ir todėl, kad geriant saldintus gėrimus su maistui trikdomas virškinimas. Geriausias gėrimas vaikams – vanduo, nesaldinta arbata. 5. Mažiau cukraus, druskos, daugiau skaidulinių medžiagų. Nuo rugsėjo maisto produktai mokymosi įstaigose turės būti tiekiama atsižvelgiant į nustatytus cukraus ir druskos bei skaidulinių medžiagų kiekius. Duona mokymosi įstaigose turės atitikti net tris kriterijus: cukrų kiekis ne didesnis nei 5 g, druskos ne daugiau nei 1 g, o skaidulinių medžiagų – ne mažiau nei 6 g šimte gramų. Pagal šį reikalavimą, vaikams negalima bus tiekti saldžių sausų pusryčių – leidžiamas cukraus kiekis iki 16 g/ 100 g. Galime pasidžiaugti, kad vaikai jau nebebus „užkemšami“ tuščias kalorijas turinčiais batonais. Taip pat vaikų meniu pradings ir saldinti jogurtai, kurių cukraus kiekis neturės viršyti 10 g/ 100 g, o kiekvienais mokslo metais bus mažinama po 1 g pridėtinio cukraus jogurtuose, kol pasieks 5 g/100 g. Sveikatai palankios mitybos specialistė Raminta Bogušienė pataria tėvams skaityti produktų etiketes ir rekomendacijų laikytis taip pat ir namie. Nes perteklinis cukraus, druskos kiekis mityboje ne tik kenkia sveikatai, bet ir išderina natūralaus skonio suvokimą, todėl sveikas maistas tampa neskanus. 6. Daugiau daržovių, vaisių ir uogų. Rekomenduojama vaikams kasdien patiekti šviežių daržovių ir vaisių. Įstatymas rekomenduoja daržoves ir jų patiekalus tiekti pagal sezonus, pavyzdžiui, burokėlių sriubą rudenį, šaltibarščius – pavasarį. Daržovių salotos negalės būti maišomos su grietine, jos turėtų būti gardinamos šalto spaudimo nerafinuotais aliejais arba jogurtu. Mokyklose, jei vaikai valgys tik pietus, kasdien turės gauti ne tik trečdalį daržovių pietų lėkštėje, bet ir vaisių. Darželiuose vaisiai bus tiekiami bent kartą per dieną. 7. Į mokyklas atkeliauja pilno grūdo miltai. Nuo naujų mokslo metų, darželių ir mokyklų meniu negalės sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai ir kvietinių miltų gaminiai. Nuo šiol pirmenybė teikiama viso grūdo produktams. Vaikai turės valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius, viso grūdo ruginę duoną, o makaronai taip pat bus sveikesni – iš kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų. 8. Dešrelės – leidžiamos, valgomieji ledai – draudžiami. Įstatymas numato pirmenybę šviežiai, nešaldytai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Tačiau mokyklose ir darželiuose išlieka virti mėsos gaminiai. Džiugu nors tai, kad dešreles ar „daktarišką“ dešrą vaikai galės valgyti tik ne dažniau kaip kartą per savaitę. Vaikai mokyklose ir darželiuose nevalgys nei rūkytos dešros, nei rūkytos žuvies. Nuo vaikų stalo pranyks cukruoti vaisiai, o auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai turės būti keičiami tamsiais – be sulfitų. Neliks glaistytų varškės sūrelių, kremu ar glajumi gardintų saldžių gaminių. Nebus galima tiekti ir valgomųjų ledų. 9. Jokio pridegusio maisto! Apskrudę blynai, pridegę karbonadai – šalin iš lėkštės! Maisto pervirimas, perkepimas ir apskrudinimas – draudžiamas. Maistas turės būti gaminamas troškinant, verdant, ant garų ar orkaitėje, kad išsaugotume kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų. Neliks Kijevo kotletų, karbonadų, nes džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai nuo šiol bus draudžiami. Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turės būti tausojantys, o mokyklose bent pusę tausojantys arba augaliniai. Jei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra 3 maitinimai per dieną (15 per savaitę), tai iš jų 12 turi būti tausojantys, o 3 gali būti kitaip pagaminti patiekalai. Jei bendrojo ugdymo mokykloje organizuojami tik pietūs (iš viso 5 per savaite). 3 patiekalai turi būti tausojantys arba augaliniai, o du – kitaip pagaminti. Tausojantis patiekalas – tai maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. Anksčiau tausojantys turėjo būti ne mažiau kaip pusė pietų patiekalų. Tausojantiems patiekalams nepriskiriami tarkuotų bulvių patiekalai. 10. Daugiau augalinio maisto. Darželiuose vaikai kasdien turės gauti bent vieną patiekalą iš augalinės kilmės maisto produktų. Tai šaltas arba šiltas patiekalas, pagamintas be pieno produktų (sviesto, pieno, grietinės ir kt.), be kiaušinių, be mėsos, be žuvies – be jokio gyvūninės kilmės maisto. „Esame sudarę naujus, perspektyvinius valgiaraščius, kurie ne tik atitinka naujausius vaikų maitinimo reikalavimus, bet yra dar labiau pritaikyti mokykloms ir darželiams“, – pasakoja maisto technologė Raminta Bogušienė. 11. Nelieka margarino. “Vasaros pradžioje iškėliau klausimą apie tai, kad vaikų mitybos rekomendacijose buvo siūloma “sviestą kur įmanoma keisti margarinu”. Kiti sveikos mitybos specialistai bei gydytojai taip pat pasisakė už sviestą ir netrukus buvo priimtos įstatymo pataisos, kur tokio reikalavimo nebėra” – džiaugiasi Raminta Bogušienė, – “ nė viename VšĮ “Sveikatai palankus” valgiaraštyje margarinas nėra ir nebus naudojamas. Viliamės, kad aliejų, kuriuos siūloma naudoti vaikų maitinime, kokybė taip pat bus aiškiau reglamentuota, nors rengdami žaliavų specifikacijas ugdymo įstaigoms viešiesiems pirkimams iškeliame aiškius kriterijus, kad vaikus pasiektų kokybiški maisto produktai tarp jų ir aliejus.” Gera maisto kokybė ir jo įvairovė, maitinimo režimas – pagrindiniai reikalavimai vaikų maitinimui. Šiuos reikalavimus visai nesunku įvykdyti paprasčiausiomis sąlygomis. Pamažu visa tai pasidarys Jūsų, Tėveliai, ir Jūsų vaikų įpročiu ir nesukels jokių ypatingų rūpesčių. Vaikai valgo ne tik mokykloje, darželyje, bet ir namuose. Neužmirškime, jog mes, suaugusieji, esame pavyzdys vaikams.

Kepimo metu atsiskleidžia produkto skonis ir kvapas, spalva tampa patraukli, todėl keptas maistas mums atrodo skanesnis. Pirmiausia reikia pasirinkti kokybišką mėsą, tinkamai ją paruošti. Dabar orai labai karšti. Todėl nepamirškime stovyklaujant mėsą laikyti vėsiai. Jei nėra šaldytuvo, reikia naudoti šaltkrepšius. Žalią mėsą iškepti tą pačią dieną, kad ji nesugestų. Pirkdami jau paruoštą, marinuotą mėsą, patikrinkite etiketes, ar marinate nėra sveikatai kenksmingų maisto priedų (konservantų, skonio ir kvapo stipriklių, dažiklių ir t.t.), rinkitės, kur daugiausia mėsos ir liesesnės jos dalys, trumpiausias sudedamųjų dalių sąrašas, nėra krakmolo, rafinuotų aliejų, druskos iki 1 g/100 g, be pridėtinio cukraus. Jei ruošiate patys, nepersūdykite, geriau naudokite daugiau šviežių ir džiovintų prieskoninių žolelių – čiobrelių, rozmarinų, raudonėlių, kurie ne tik suteikia mėsai puikų aromatą, bet ir apsaugo nuo kancerogeninių medžiagų susidarymo. Labai svarbu, kad kepdami mėsą jos neperkaitintume, nesudegintume, kad išsaugotume jos maistinę vertę ir sultingumą. Kepant ant griliaus, svarbu nekepti mėsos ant tiesioginės ugnies, tik ant žarijų. Neatsitraukti nuo kepamos mėsos, o nuo varvančių riebalų įsiplieskus ugniai, ją užlieti vandeniu. Mėsai apdegus, matoma tamsiai rudos ar net apanglėjusios dalelės ir prisismelkus dūmų susidaro kancerogeninės medžiagos. Valgydami juos, praryjame kancerogenines medžiagas – heterociklinius aminus ir policiklinius aromatinius angliavandenilius, kurie apsunkina virškinimą, sukelia sunkumą skrandyje, nuovargio jausmą pavalgius. Reguliariai maitinantis tokiu maistu, organizmas pamažu apsinuodija. Pabandykite ant griliaus mėsą kepti folijoje. Taip apsaugosite mėsą nuo kaitrios ugnies, ji bus tokia pati kvapni, bet ypač sultinga, nes neišgaruos jos natūralios sultys. Folijoje rekomenduočiau kepti liesesnę mėsą – vištienos ar kalakutienos krūtinėlę, kiaulienos išpjovą. Tačiau riebesnę mėsą geriau kepkite be folijos, kad nulašėtų riebalai. Tačiau pats sveikiausias, tausojantis, mėsos apdorojimo būdas – troškinimas. Pavyzdžiui, ketaus puodą puikiai galima naudoti ir ant laužo, maisto troškinimui – taigi puodas tinkamas ne tik šaltuoju sezonu, bet ir barbekiu sezono metu. Maisto ruošimui grilyje dar galima paminėti ir kedrines lenteles, kurios skirtos kepimui griliuje, orkaitėje arba konvekcinėje krosnelėje. Geriausiai tinka žuvies patiekalų gaminimui, tačiau puikiai tinka raudonos mėsos, kiaulienos, vištienos ir daržovių kepimui. Jei ant griliaus kepsite daržoves, labai svarbu, kaip ir mėsos, jų nesudeginti. Nes iš tokių daržovių bus ne nauda, o tik žala. Dabar gamta mums gausiai dovanoja įvairias salotas, špinatus, ridikėlius, svogūnų laiškus. Valgykime sezonines daržoves, gardinkime jas šaltai spaustu, nerafinuotu aliejumi, citrinų sultimis, prieskoninėmis žolelėmis. Jei vis gi norime paįvairinti daržovių asortimentą, kepkime jas folijoje, troškinkime ketaus puode. Taip nesudeginsime, išsaugosime vertingas medžiagas. Reikia prisiminti, kad virškinimas prasideda jau burnoje, todėl lėtai valgydami ir gerai sukramtydami maistą mes padedame savo organizmui jį lengviau suvirškinti ir pasisavinti. Straipsnis parengtas remiantis: 1. Stanton R. Sveikos mitybos vadovas: maistas gydo, maistas kenkia. Vilnius: Alma littera, 2008. 2. Laužadis, Š. (2010). Sveika mityba ir ekologiškas maistas. Vilnius: „Ciklonas“. 3. http://sveikataipalankus.lt 4. http://smlpc.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Norėdami apsaugoti savo bei artimųjų sveikatą per karščius, turime elgtis atsakingai. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, tačiau kai kuriems kyla didesnė rizika: kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms, asmenims, turintiems antsvorio, dirbantiems sunkų fizinį darbą, sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų. Karštą dieną rekomenduojama: • Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. • Apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val. • Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. • Dėvėti tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės. • Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC. • Nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų. • Palaikykite namų aplinką vėsią. Namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi; geriau naudokite tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria šilumą; dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio; patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį; jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Lytiškai plintančiomis infekcijomis (toliau – LPI) dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Buitiniu keliu, ypač laikantis higienos reikalavimų, LPI neužsikrečiama. Dauguma LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpesas, genitalijų karpos ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti. Užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna. Pagrindiniai LPI simptomai yra: • išskyros iš šlapimo - lyties organų (moterims jų pagausėja), jų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos; • skausmingas ar deginantis jausmas šlapinimasis; • baltos apnašos varpoje, vaginoje ar burnoje; • bėrimai lyties organų srityje; • padidėję kirkšnių limfmazgiai; • skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje; • kraujo pasirodymas po lytinių santykių. Kai kurios LPI gali neturėti simptomų, todėl jas tiksliai diagnozuoti galima tik specialiais tyrimais. LPI tyrimui atlikti imamas mėginys (paimama išskyrų) iš varpos, vaginos ar gimdos kaklelio, kartais iš burnos, išeinamosios angos. Kai kurioms infekcijoms (pvz. sifilio, ŽIV ir kt.) išsiaiškinti imamas kraujas iš venos. LPI diagnozuoja ir gydo gydytojai. Pradėtą gydymo kursą visada reikia pabaigti, nors susirgimo simptomai gali išnykti anksčiau. Susirgus ar gydymo metu reikėtų vengti lytinių santykių. Po gydymo visada rekomenduojama pakartotinai atvykti pasitikrinti pas gydytoją. Asmuo, užsikrėtęs LPI, kitus asmenis gali užkrėsti nuo užsikrėtimo momento, netgi neturėdamas jokių susirgimo požymių. LPI gydymas gali būti sėkmingas tik kartu gydant lytinį partnerį, todėl jį reikia informuoti apie susirgimą. Lytiškai plintančių infekcijų profilaktika Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Neįprastos išskyros iš lyties takų, pūslelės ar opos, bėrimai, niežulys – tai signalas susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant apsilankyti pas gydytoją. Asmuo, vieną kartą persirgęs sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir kt. LPI, gali užsikrėsti vėl.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS informaciją pranešimą parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Monika Balčiūnienė