Liepos 28-ąją bus minima Pasaulinė hepatito diena. Pažymint Pasaulinę hepatito dieną, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina šalis didinti tyrimų dėl hepatitų bei jų gydymo prieinamumą. Lėtiniai virusiniai hepatitai B ir C ilgą laiką, kartais net dešimtmečius, nesukelia jokių ligos simptomų, todėl, pasak, Pasaulio sveikatos organizacijos, 95 proc. užsikrėtusiųjų apie savo ligą net neįtaria, tačiau jie gali užkrėsti kitus. Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. Infekcinius hepatitus sukelia virusai: A, B, C, D, E. Virusiniai hepatitai skiriasi plitimo būdais, inkubaciniais laikotarpiais, ligos vystymusi ir jos sunkumu, profilaktikos priemonėmis bei kitais medicininiais ir socialiniais aspektais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją. Tačiau realus sergamumas yra neaiškus, nes dauguma hepatitų nepasireiškia jokiais simptomais, todėl jie nepatenka į oficialią sergamumo statistiką. Jie lieka nenustatyti ir neužregistruoti. Nežiūrint sergamumo ūmiu hepatitu B mažėjimo tendencijos Lietuvoje, visgi šis rodiklis lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra vienas aukščiausių greta Latvijos ir Rumunijos. Todėl ypač svarbu užtikrinti hepatito B prevenciją skiepais ir taip sumažinti sergamumą šia liga. Nuo hepatito C skiepų nėra, tačiau, pasak PSO, 95-99 proc. sergančiųjų hepatitu C galima visiškai išgydyti ir taip užkirsti kelią hepatitų komplikacijoms: kepenų cirozei ar kepenų vėžiui. PSO pranešime spaudai pažymi, kad daugiau kaip 60 proc. kepenų vėžio susirgimo atvejų priežastis pasaulyje - pavėluota virusinio hepatito B ir C diagnostika bei gydymas. Hepatitas A – galima užsikrėsti per užkrėstą maistą, vandenį, nešvarias rankas, todėl norint išvengti užkrato, ypač svarbu laikytis asmens higienos. Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu – oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypatingai tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio. Žymiai rečiau, tačiau infekcijos plitimas realizuojamas per homoseksualius lytinius santykius bei narkotinių medžiagų intraveninį naudojimą. Profilaktika: • Efektyviausia profilaktinė priemonė nuo virusinio hepatito A – vakcinacija. • Rankų higiena – yra pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti infekcijos plitimo riziką. Sergantis hepatitu A asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje. Hepatitas B – galima užsikrėsti per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per nesterilias adatas/švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Taip pat užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo ar gimdymo metu. Labiausiai rizikuoja užsikrėsti hepatito B infekcija asmenys, turintys daug lytinių partnerių; vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai). Profilaktika: • Efektyviausia profilaktinė priemonė nuo virusinio hepatito B – vakcinacija. • Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus. • Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis. • Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt. • Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis. • Informuokite Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito B virusu. Hepatitas C – plinta tais pačiais būdais kaip B, tačiau lytinių santykių metu bei perinataliniu (iš motinos vaikui) būdu – retai. Pagrindinis virusinio hepatito C užsikrėtimo kelias – per užkrėstą virusu kraują. Nuo hepatito C skiepų nėra. Profilaktika: • Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis. • Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus. • Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis. • Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt. • Informuokite Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito C virusu. Tyrimai rodo, kad hepatitais dažnai užsikrečia jauni žmonės. Užsikrėtusieji dažnai net patys to nežinodami gali platinti virusą. Hepatitai nėra lengvai suvaldoma užkrečiamoji liga, ji dažnai plinta nepastebimai.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Šiaulių universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su užsienio tyrėjais, sukūrė inovatyvų produktą PASYFO (pasyfo.lt), skirtą asmenims, kurie jautrūs žiedadulkių alergenams. Tai unikali sistema, sujungianti daugiametę oru plintančių žiedadulkių tyrimų patirtį ir sukauptus duomenis, Copernicus programos teikiamus oro kokybės parametrus bei informaciją iš Žiedadulkių dienoraščio (https://www.pollendiary.com). Esminis sistemos veikimo rezultatas – personalinės alergijos simptomų prognozės modelis, kuris leidžia gauti asmeninę prognozę laikotarpiui iki 3 dienų. PASYFO yra nemokamas įrankis, prieinamas kiekvienam asmeniui, esančiam Lietuvos ir Latvijos teritorijose. Asmeninė informacija gali būti gaunama tik naudojant mobiliąją programėlę PASYFO. Ją galima nemokamai parsisiųsti į mobiliuosius įrenginius iš „Google Play“ ir „App Store“. PASYFO paslaugos nauda vartotojui: 1. Gauna asmeninę informaciją, susijusią su žiedadulkių alergenų poveikiu savijautai. 2. Informacija pateikiama taip, kad asmuo gali tiesiogiai iš programėlės šia informaciją dalintis su gydytoju. 3. Gali tiksliau planuoti laiką lauke ir sumažinti žiedadulkių alergenų keliamus sveikatos sutrikimus. 4. Savalaikė personalinė informacija sukuria prielaidas mažiau vartoti alergijos simptomus slopinančių vaistų. 5. Programėlė veikia keturiomis kalbomis (lietuvių, latvių, rusų, anglų), todėl yra tinkama šalį lankantiems turistams.

Alergija - ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį kiti žmonės nereaguoja. Alergijos atvejų nuolat daugėja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, betgi šaltis. Liepos 8-oji paskelbta Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje padaugėjo sergančiųjų alerginėmis ligomis, tačiau sudėtinga įvertinti tikrąjį šių ligų mastą dėl kodavimo ypatumų. Dažniausiai pasikartojančios ligos yra alerginis dermatitas, rinitas ir astma. Pažeidžiamesni – vaikai (išskyrus konjunktyvitą). Vaikų ligotumas didžiausias iki 8 metų amžiaus (ypač vaikai jautrūs pirmaisiais dvejais gyvenimo metais). Ligotumo pasiskirstymas pagal lytį skiriasi priklausomai nuo ligos ir amžiaus, bet vertinant bendrą sergančių alergijomis asmenų skaičių pastebima, kad dėl alerginių susirgimų į gydytojus dažniau kreipiasi moterys (45,8 iš 1000 gyv.) nei vyrai (42,9 iš 1000 gyv.). Miesto gyventojams alerginiai susirgimai diagnozuojami dažniau, nei kaimo. Vienas pagrindiniu rizikos veiksniu yra paveldimumas, tačiau vien dėl genetinio polinkio sirgti, alergines ligos taip sparčiai neplistu. Pramones vystymasis, jos gaminiu populiarėjimas (chemijos, vaistu, nenatūraliu maisto produktu ir jų priedu) neigiamai veikia žmogaus sveikata. Žmones vis daugiau laiko leidžia namie, o ten yra veikiami įvairių medžiagų. Labiausiai paplitę patalpų teršalai – lakus organiniai junginiai ir tabako dūmai, taip pat alergija sukelia dulkiu erkes, pelėsiai ir kt. įtakos turi išorine aplinka – automobiliu kamščiai, didelis urbanizacijos lygis. Dėl klimato kaitos ilgėja augalu žydėjimo laikas, aplinkoje padaugėja alergijas sukeliančiu žiedadulkių. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti. Alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina tėvelius jau dabar pasirūpinti vaiko profilaktiniu sveikatos tikrinimu, nelaukiant naujų mokslo metų pradžios. Profilaktiškai tikrintis sveikatą ir apsilankyti pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Nuo šiol duomenys apie vaiko sveikatos būklę tvarkomi elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad tiek profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą atliekantis šeimos gydytojas, tiek gydytojas odontologas duomenis apie vaiko sveikatos būklę turi įvesti į elektroninį vaiko sveikatos pažymėjimą. Elektroniniu būdu tvarkant vaiko sveikatos duomenis užtikrinamas jų konfidencialumas, o ugdymo įstaigos gauna tikslias rekomendacijas dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei nurodymus, kokių pirmosios pagalbos priemonių reikėtų imtis, jei vaikui prireiktų skubios pagalbos mokykloje (pavyzdžiui, dėl alergijos ar lėtinių ligų). Be to, elektroninių vaiko sveikatos pažymėjimų informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą, kuri padeda mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams apibendrintus duomenis panaudoti planuojant sveikatos stiprinimo veiklas konkrečioje mokykloje. Norint patikrinti vaiko sveikatą ir gauti vaiko sveikatos pažymą, pirmiausia reikia iš anksto užsiregistruoti ir laiku atvykti pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą. Rekomenduojama vaiko sveikatos patikrai užsiregistruoti pas tą gydytoją, prie kurio vaikas yra prirašytas, nes jis geriausiai žino savo paciento sveikatos būklę. Svarbu tik nepamiršti, kad vaiką iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, kitaip gydytojas negalės atlikti patikrinimo, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo. Atvykus profilaktiškai pasitikrinti, gydytojas odontologas patikrina vaiko dantų ir žandikaulių būklę ir, esant reikalui, skiria gydymą. Tuo tarpu šeimos gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Radus pakitimų, pacientas yra siunčiamas pas atitinkamos srities specialistą konsultacijai arba tyrimams. VLK primena, kad už profilaktinę vaiko sveikatos patikrą tiek pas šeimos gydytoją, tiek pas gydytoją odontologą mokėti nereikia, nes vaikučiai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Vaiko sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Šiuo metu Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą kaupiami ir naudojami tik bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų sveikatos pažymėjimų duomenys. Vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas (darželius), sveikatos pažymėjimo duomenis VSS IS numatoma kaupti 2019–2020 m., įgyvendinus VSS IS plėtros projektą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Iki to laiko vaiko sveikatos pažymėjimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros specialistams tėvai galės perduoti asmeniškai (į rankas) arba išsiuntę elektroniniu paštu pažymos peržiūrėjimo kodą ir vaiko gimimo datą. Kodas sugeneruojamas tėvams prisijungus prie www.esveikata.lt portalo. Kaip sugeneruoti vaiko sveikatos pažymos kodą žiūrėkite: video        

Vasarą vaikai patiria ypač daug sužalojimų namuose, pradedant nedideliais įdrėskimais ir baigiant rimtais sveikatos sutrikdymais. Namuose daugiausiai sužalojimų patiria maži, dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaikai, o vyresni, mokyklinio amžiaus, vaikai dažniausiai linkę elgtis rizikingai, kai yra ne namuose, todėl sužalojimus gyvenamojoje aplinkoje jie patiria rečiau. Ikimokyklinio amžiaus vaikai siekia pažinti pasaulį, jie yra judrūs ir neturi susiformavusių tam tikrų savisaugos instinktų, o namų aplinka, kurioje jie praleidžia didžiąją dalį laiko, nėra pakankamai saugi. Dėl šių priežasčių vaikai dažnai patiria sužalojimų, kurių galima išvengti. Dažniausiai patiriami sužalojimai yra kritimas, užkliuvimas, bitės ar širšės įgėlimas, įsipjovimas ar įsidūrimas; jų metu dažniausiai sužalojamos rankos ir pečių lankas bei kojos ir dubuo. Vaikų sužalojimai namuose pagal susižalojimo mechanizmą dažniausiai skirstomi į kritimus, nudegimus, skendimus, apsinuodijimus. Kritimai: Viena iš dažniausių vaikų iki 15 m. sužalojimų priežasčių. Vaikai dažniausiai susižaloja griūdami lygioje vietoje, krisdami iš aukščio, atsitrenkę į kitus aplinkos daiktus. Pagal sunkumą dažniausiai šie sužalojimai būna lengvi ir vidutinio sunkumo. Daug rečiau buityje pasitaiko sunkių sužalojimų: daugybinių lūžių, neurotraumų, pilvo ar krūtinės sužalojimų, nudegimų ar apsinuodijimų. Dažni griuvimai ant ledo ir sniego žiemą, kurie lydimi pavojingų galvos sužalojimų. Patys sunkiausi sužalojimai įvyksta krintant iš aukščio: iš balkonų, per langus, iš medžių, nuo statybos pastolių ar stogų. Tokiu atveju reikalinga kuo skubesnė specializuota medicinos pagalba. Nudegimai: Tai dažnas sužalojimas buityje. Dažniausiai vaikai apsipila kaštais ar net verdančiais skysčiais, kai dalyvauja maisto gamyboje. Kita sparčiai plintanti nudegimų rūšis – nudegimai gamykline ar savadarbe pirotechnika, kuri labai vilioja paauglius. Šie nudegimai dažnai būna gilūs, II–III laipsnių ir sunkiai gyja. Neretai vaikai susižaloja elektros srove. Buitinė elektros srovė vaikų gyvybei pavojinga tik susidarius ypatingoms aplinkybėms – liečiant šlapiomis rankomis atvirus laidus, maudantis vonioje, kai įkrinta įjungtas elektros prietaisas, imant vienu metu abiem rankomis atvirus laidus, kuriais teka elektros srovė, esant blogai įžemintiems elektros prietaisams ir pan. Kuo aukštesnė įtampa tinkle, tuo didesni pakenkimai audiniams. Aukšta įtampa sukelia didelius kūno apdegimus, kartais nuplėšia galūnes, sustabdo širdies veiklą, labai pakenkia centrinės ir periferinės nervų sistemos veiklai ar ją paralyžiuoja. Šie sužalojimai patiriami, kai vaikai bando pakliūti į uždarytas aukštos įtampos pastotes, perlipti apsaugines tvoras, paženklintas įspėjamaisiais ženklais. Skendimai: Didelis pavojus nuskęsti gresia vaikams, nemokantiems plaukti, besimaudantiems be suaugusiųjų priežiūros, neleistinose vietose. Daug sužalojimų įvyksta dėl vaikų nerūpestingumo ir pavojaus sumenkinimo. Pervertinę savo jėgas per toli nuplaukia, pavargsta ir apėmus panikai nuskęsta. Apsinuodijimai: Dažniausiai vaikai apsinuodija chemikalais, skirtais voniai, baldams, grindims valyti, oro gaivikliais, skalbimo priemonėmis, dažais. Pasitaiko, kad vaikai netyčia išgeria rūgšties, acetono, alkoholio ar dažų skiediklio. Vaikai gali apsinuodyti medikamentais, laikomais neužrakintose spintelėse. Sužalojimai šaunamaisiais ginklais: Pastaruoju metu vis dažniau vaikai ir paaugliai susižaloja šaunamaisiais ginklais. Vis daugiau tėvų legaliai įsigyja šaunamuosius savigynai skirtus ar medžioklinius ginklus. Yra patvirtintos griežtos šaunamųjų ginklų laikymo ir naudojimo taisyklės, kurių laikantis nelaimių pavyktų išvengti. Mokslininkai teigia, kad 90 proc. vaikų traumų namuose galima išvengti. Nederėtų pamiršti, kad efektyviausiai vaikus nuo sužalojimų namuose apsaugo kompleksinis visų priemonių derinys: saugi aplinka, vaiko mokymas ir atidi suaugusiųjų priežiūra.

Sužalojimų buityje prevencijos rekomendacijos: Atidi priežiūra. Vaikų negalima nė akimirkai palikti vienų, ypač mažamečių. Mamai bemaudant vaiką išėjus paimti rankšluosčio šis gali nuskęsti, nusisukus nuo vaiko, jis gali pagriebti karštą kavos puodelį. Atidi vaiko priežiūra gali apsaugoti nuo potencialaus pavojaus – laiku jį pastebėjus galima užkirsti kelią nelaimei. Mokymas. Mažesnius vaikus galima efektyviai apsaugoti juos prižiūrint, tačiau būtina kuo anksčiau pradėti mokyti saugaus elgesio ir formuoti tam tikrus įgūdžius. Mokslininkai nustatė, kad vaiko mokymas, aiškinant jam apie saugą namuose, kartu su namų saugos įranga yra efektyvios priemonės pratinant vaiką prie saugaus elgesio. Įrodyta, kad tai veikia ypač efektyviai, kai vaikai yra mokomi namuose. Saugiai įrengti namai. Saugiai įrengti namai nuo sužalojimų gali apsaugoti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Namus reikia nuolat prižiūrėti, kad nebūtų pavojų (pvz.: atsivyniojusių kilimų ar linoleumo, atsilupusių grindjuosčių). Įrengiant namus pravartu pagalvoti apie ateitį ir namuose, kur tik įmanoma, taikyti Universalaus dizaino koncepciją, t. y., kad namai būtų patogūs visiems: tėvams, vaikams, seneliams, žmonėms su negalia ir kt. Taip galima išvengti papildomų investicijų į renovaciją ir į namų pritaikymą prie pasikeitusių namiškių poreikių. Kuo saugiau įrengsite namus, tuo saugiau jausitės Jūs ir Jūsų vaikas.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJA PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI 2018-06-22 Vilnius Net ir laisvų rankų įranga, naudojama pokalbiams telefonu, trikdo vairuotojo dėmesį ir kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui. Įvairios tyrimų studijos rodo, kad važiuodamas 40 km/h greičiu, esant tam tikriems dėmesio trikdžiams, kelyje pasitaikius netikėtai kliūčiai, vairuotojas dar nuvažiuoja 11 metrų ir tik tuomet sureaguoja. Pokalbius telefonu mėgstantys vairuotojai palengva pereina prie laisvų rankų įrangos naudojimo vairuojant, tačiau tik nedaugelis susimąsto, kad laikant telefoną prie ausies ir jį prijungus prie specialiosios įrangos grėsmė saugumui išlieka tokia pati. „Telefono laikymas apsunkina automobilio valdymą, ypač staigios, netikėtos eismo situacijos atvejais, o pokalbis telefonu daro įtaką vairuotojo dėmesingumui ir reakcijai. Vairuodamas ir kalbėdamas žmogus dėmesį sukoncentruoja į pokalbį ir jo turinį, o ne į eismo srautą ir konkrečius įvykius kelyje“, – apie pokalbio poveikį vairuotojo reakcijai sako Lietuvos transporto saugos administracijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialistas Eimantas Alminas. Pasak eksperto, pokalbis telefonu, ypač jei dėl ko nors diskutuojama, ginčijamasi, vairuotojo reakcijos greitį gali sumažinti net keliomis sekundėmis, o tai gali lemti, kad vairuotojas neįvertins konkrečios situacijos kelyje ir įvyks eismo įvykis. „Vairuotojo, kaip ir kiekvieno žmogaus, reakcijos trukmę ilgina visi išoriniai trikdžiai. Ne išimtis ir kalbėjimas telefonu. Deja, laisvų rankų įranga šio neigiamo efekto neišsprendžia. Įranga tik panaikinamas vairuotojo rankų judesių suvaržymas, t. y. vairuotojas gali laisvai abejomis rankomis valdyti transporto priemonę”, – kalbėjimo telefonu poveikį vairuotojo reakcijai taip pat patvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis. Siekdami įsitikinti, ar išoriniai trikdžiai tikrai turi įtakos vairuotojų reakcijai, septyni Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojai dalyvavo specialiuosiuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto vairuotojų reakcijos bandymuose. Specialiąja įranga stebėta vairuotojų reakcija be trikdžių, reakcija klausantis muzikos ir kalbantis telefonu. Bandymo rezultatai rodo, kad skirtingus žmones skirtingi trikdžiai veikia skirtingai. Pokalbis telefonu dėmesingumą veikia labiau nei muzikos klausymasis. Skirtingi trikdžiai vairuotojo reakciją veikia nuo kelių sekundės dalių iki trijų sekundžių. Kadangi bandymas darytas tik po kartą, tikėtina, kad, žmogui labiau atsipalaidavus, reakcija į trikdį didėtų. „Kalbėjimas telefonu naudojantis laisvų rankų įranga nepanaikina pagrindinio pavojaus – vairuotojo minčių, taigi ir dėmesio, atitraukimo nuo vairavimo bei nuolatinio eismo vertinimo. Pokalbis kalbantįjį dažnai mintimis nukelia į kitas erdves, sprendžiamos įvairios problemos, dalijamasi įspūdžiais. Visa tai sukelia papilomas emocijas ir vairuotoją netiesiogiai dar labiau atitolina nuo eismo situacijos, kurioje jis tuo metu yra”, – po bandymo sakė V Žuraulis. Pašnekovo teigimu, žmogus psichofiziologiškai vienu metu gali sukoncentruoti savo dėmesį į labai ribotą skaičių objektų, todėl vairuojant ir kalbant telefonu nepastebimi kelio ženklai, eismo signalai, kitų eismo dalyvių veiksmai, be to, pailgėja reakcijos trukmė. Pasak VGTU mokslininko, dažnai vos vienai ar kelioms dešimtosioms sekundės dalių atitraukus dėmesį gali įvykti eismo nelaimė. E. Alminas sako, kad vairuotojo reakciją taip pat trikdo pokalbiai su kitais automobilio keleiviais, garsios muzikos klausymasis, trumpųjų žinučių ar komentarų socialiniuose tinkluose rašymas, nes visas dėmesys sutelkiamas į kitą veiklą. „Pavyzdžiui, muzikos klausymasis ne tik blaško dėmesį, paties grotuvo perjunginėjimas panašus į naudojimąsi mobiliuoju telefonu ar trumpųjų žinučių rašymą – tuo metu vairuotojas savo dėmesio nesutelkia į kelią, ilgėja reakcijos laikas ir didėja incidento tikimybė“, – sako E. Alminas. Pašnekovo teigimu, paprastai manoma, jog dėmesį blaškantys veiksniai daugiau įtakos turi vyresnio amžiaus vairuotojams, tačiau didesnę variavimo patirtį turintys asmenys yra mažiau veikiami pašalinių objektų. „Kad ir kokia vairavimo patirtis būtų, tyrimai rodo, jog dėmesį blaškantys veiksniai – tiek automobilio viduje, tiek išorėje – veikia vairuotojo reakciją kelyje, ypač pavojingose situacijose: keičiasi stabdymo, reakcijos į kliūtį, kelio ženklus laikas, gebėjimas išlaikyti stabilų automobilio greitį, poziciją kelyje, prireikus manevruoti ir saugiai stabdyti“, – baigdamas pokalbį sako specialistas. Kontaktai žiniasklaidai: Irmantas Kuzas Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Mob. 8 616 06 003 El. p. irmantas.kuzas@ltsa.lrv.lt www.ltsa.lrv.lt

Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kiekvienais metais mokiniai turi pateikti gydytojo užpildytą Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma 027-1/a) apie jo profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus mokyklos sveikatos priežiūros specialistui. Primename, kad remiantis Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 75 punktu mokiniai iki 18 metų turi pateikti vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 027-1/a), išduotą ne anksčiau kaip prieš metus. Profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir gydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę su savo šeimos gydytoju aptarti pagrindinius ligų prevencijos bei sveikos gyvensenos ugdymo principus. Sveikatos patikros metu vaiką turi lydėti vienas iš tėvų arba teisėtų globėjų, nes be jų sutikimo vaiko sveikatos tikrinti negalima. Be išimties, visiems vaikams yra privalomas dantų ir žandikaulių būklės įvertinimas, todėl rekomenduojama pas savo šeimos gydytoją atvykti jau apsilankius pas odontologą. SPORTUOJANČIŲ MOKSLEIVIŲ TĖVELIŲ DĖMESIUI! Vaikai lankantys bet kokias organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, taip pat privalo reguliariai tikrintis sveikatą. Remiantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2015.01.01 Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 5 priedu, jei vaikas dalyvauja fizinėje veikloje reikia į mokyklą pristatyti pažymą/ leidimą (forma Nr. 068/a), kad vaikas gali užsiimti fizine veikla, ši pažyma galioja 4 mėnesius. Pažymą galite pasiimti vieno vizito metu, atvykę profilaktiškai pasitikrinti sveikatos. Laiku nepateikę minėtų pažymų ar pateikę netinkamai užpildytas pažymas, mokiniai negali dalyvauti mokyklos vykdomoje ugdymo veikloje.