News
Pagrindiniai vaikų maitinimo pokyčiai mokyklose ir darželiuose nuo rugsėjo
Visuomenės sveikatos biuras primena, kad nuo rugsėjo darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose vaikai turės gauti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro patvirtintame naujame maitinimo organizavimo šiose įstaigose tvarkos apraše. Taip užtikrinti sveikatai palankesnę vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius. Pagrindinius vaikų maitinimo pokyčius mokymo įstaigose apžvelgia sveikatai palankios vaikų mitybos iniciatorė, maisto technologė Raminta Bogušienė. 1. Į darželius nuo rugsėjo – jokių užkandžių. Vaikai darželiuose dažnai nevalgo jiems patiekiamo maisto. Kodėl taip nutinka? Jei prieš pietus vaikai užkandžiauja – valgo sausainius ar saldainius, po to nevalgo nei sriubos, nei salotų. Nes saldumynai gadina natūralų skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus. Blogiausia, kad vaikas negauna maisto medžiagų – tik menkavertes kalorijas. Todėl įstatyme nurodytų produktų neštis nebebus galima. Tėveliai galės įdėti vaikams uogų, vaisių, daržovių ar kitų sveikatai palankių produktų. Su šiuo įsakymu mokyklose turėtų būti peržiūrėti užkandžių automatai ir bufetai su menkaverčiais gardumynais, nes apribotas desertų, konditerinių gaminių cukrų kiekis iki 16 g/100 g, gėrimuose cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 g, o tarp saldiklių negali būti netgi net steviolio glikozido (E960), kuris dažnai sutinkamas gėrimuose be cukraus. Jei mokykla norės pardavinėti šaltus užkandžius, ji turės tai raštiškai suderinti su tėvelių atstovais. Mokyklose vaikams turi būti sudaryta galimybė laikyti ir maitintis tą dieną iš namų atsineštu maistu. Tėveliai turės atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas, nebūtų draudžiamų maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais, per dideliu cukraus kiekiu. Negalima vaikams dėti saldainių, šokolado, pieno produktų ar konditerinių gaminių su glaistu, rūkytų mėsos ar žuvies gaminių, traškučių, kramtomosios gumos. 2. Pietums – tik subalansuoti patiekalai. Pica, populiariausias mokyklos pietų patiekalas, nėra priskiriamas sveikai mitybai. Todėl, su nauju teisės aktu, vaikai mokyklose, tikėtina, nebegaus picų. Pietums turės būti patiekiami tik subalansuoti patiekalai, kuriuose bus ne tik baltymai, riebalai, angliavandeniai, bet ir vitaminai bei kitos vertingos maistinės medžiagos. Nuo šiol per pietus vaikai gaus mėsos, bent kartą per savaitę žuvies, net tris kartus per savaitę darželiuose pietums ar vakarienei ankštinių daržovių, o trečdalį pietų patiekalo turės sudaryti daržovės darželiuose ir mokyklose. 3. Sriubos kultas nyksta. Vaikas, mokykloje pavalgęs sriubos, antro patiekalo jau nebenori. Nuo šiol sriubos bus tiekiama mažiau – vos pusė stiklinės (100-150 ml). Ir nesvarbu tau 1 ar 18 metų. Nes svarbu, kad vaikas valgytų kuo įvairiau, gautų visų reikalingų maistinių medžiagų. Taip pat siekiama sumažinti maisto švaistymo problemą. Galima pietums tiekti tik antrą patiekalą, o sriubą vaikams siūlyti papildomo maitinimo metu. 4. Mažiau bulvių, nebus saldintų gėrimų. Įstatymu apribotos bulvės ir jų patiekalai, nes krakmolo turintys produktai apsunkina virškinimo sistemą, nukenčia maisto įvairovė. Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo. Vaikų taip mėgstamos bulvės nėra uždraustos, išskyrus bulvių traškučius ir fri bulvytes, tačiau apribota, kad bulvės darželiuose prie karšto patiekalo galės būti valgomos ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Virtų bulvių patiekalai – ne dažniau nei kartą per savaitę, o tarkuotų bulvių – ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Bulvių patiekalai negali būti su riebiais padažais, tik su liesesniais jogurtais, pomidorų padažu. Nei saldinti kompotai, nei saldintos arbatos, nei sultys nebus tiekiami su patiekalais, išimtis galima taikyti priešpiečiams ar pavakariams prie užkandžių, tik gėrimuose ribojant cukrų kiekį iki 5 g/ 100 g. Šis reikalavimas priimtas siekiant sumažinti cukraus suvartojimą, atpratinti nuo saldintų gėrimų ir todėl, kad geriant saldintus gėrimus su maistui trikdomas virškinimas. Geriausias gėrimas vaikams – vanduo, nesaldinta arbata. 5. Mažiau cukraus, druskos, daugiau skaidulinių medžiagų. Nuo rugsėjo maisto produktai mokymosi įstaigose turės būti tiekiama atsižvelgiant į nustatytus cukraus ir druskos bei skaidulinių medžiagų kiekius. Duona mokymosi įstaigose turės atitikti net tris kriterijus: cukrų kiekis ne didesnis nei 5 g, druskos ne daugiau nei 1 g, o skaidulinių medžiagų – ne mažiau nei 6 g šimte gramų. Pagal šį reikalavimą, vaikams negalima bus tiekti saldžių sausų pusryčių – leidžiamas cukraus kiekis iki 16 g/ 100 g. Galime pasidžiaugti, kad vaikai jau nebebus „užkemšami“ tuščias kalorijas turinčiais batonais. Taip pat vaikų meniu pradings ir saldinti jogurtai, kurių cukraus kiekis neturės viršyti 10 g/ 100 g, o kiekvienais mokslo metais bus mažinama po 1 g pridėtinio cukraus jogurtuose, kol pasieks 5 g/100 g. Sveikatai palankios mitybos specialistė Raminta Bogušienė pataria tėvams skaityti produktų etiketes ir rekomendacijų laikytis taip pat ir namie. Nes perteklinis cukraus, druskos kiekis mityboje ne tik kenkia sveikatai, bet ir išderina natūralaus skonio suvokimą, todėl sveikas maistas tampa neskanus. 6. Daugiau daržovių, vaisių ir uogų. Rekomenduojama vaikams kasdien patiekti šviežių daržovių ir vaisių. Įstatymas rekomenduoja daržoves ir jų patiekalus tiekti pagal sezonus, pavyzdžiui, burokėlių sriubą rudenį, šaltibarščius – pavasarį. Daržovių salotos negalės būti maišomos su grietine, jos turėtų būti gardinamos šalto spaudimo nerafinuotais aliejais arba jogurtu. Mokyklose, jei vaikai valgys tik pietus, kasdien turės gauti ne tik trečdalį daržovių pietų lėkštėje, bet ir vaisių. Darželiuose vaisiai bus tiekiami bent kartą per dieną. 7. Į mokyklas atkeliauja pilno grūdo miltai. Nuo naujų mokslo metų, darželių ir mokyklų meniu negalės sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai ir kvietinių miltų gaminiai. Nuo šiol pirmenybė teikiama viso grūdo produktams. Vaikai turės valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius, viso grūdo ruginę duoną, o makaronai taip pat bus sveikesni – iš kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų. 8. Dešrelės – leidžiamos, valgomieji ledai – draudžiami. Įstatymas numato pirmenybę šviežiai, nešaldytai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Tačiau mokyklose ir darželiuose išlieka virti mėsos gaminiai. Džiugu nors tai, kad dešreles ar „daktarišką“ dešrą vaikai galės valgyti tik ne dažniau kaip kartą per savaitę. Vaikai mokyklose ir darželiuose nevalgys nei rūkytos dešros, nei rūkytos žuvies. Nuo vaikų stalo pranyks cukruoti vaisiai, o auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai turės būti keičiami tamsiais – be sulfitų. Neliks glaistytų varškės sūrelių, kremu ar glajumi gardintų saldžių gaminių. Nebus galima tiekti ir valgomųjų ledų. 9. Jokio pridegusio maisto! Apskrudę blynai, pridegę karbonadai – šalin iš lėkštės! Maisto pervirimas, perkepimas ir apskrudinimas – draudžiamas. Maistas turės būti gaminamas troškinant, verdant, ant garų ar orkaitėje, kad išsaugotume kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų. Neliks Kijevo kotletų, karbonadų, nes džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai nuo šiol bus draudžiami. Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turės būti tausojantys, o mokyklose bent pusę tausojantys arba augaliniai. Jei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra 3 maitinimai per dieną (15 per savaitę), tai iš jų 12 turi būti tausojantys, o 3 gali būti kitaip pagaminti patiekalai. Jei bendrojo ugdymo mokykloje organizuojami tik pietūs (iš viso 5 per savaite). 3 patiekalai turi būti tausojantys arba augaliniai, o du – kitaip pagaminti. Tausojantis patiekalas – tai maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. Anksčiau tausojantys turėjo būti ne mažiau kaip pusė pietų patiekalų. Tausojantiems patiekalams nepriskiriami tarkuotų bulvių patiekalai. 10. Daugiau augalinio maisto. Darželiuose vaikai kasdien turės gauti bent vieną patiekalą iš augalinės kilmės maisto produktų. Tai šaltas arba šiltas patiekalas, pagamintas be pieno produktų (sviesto, pieno, grietinės ir kt.), be kiaušinių, be mėsos, be žuvies – be jokio gyvūninės kilmės maisto. „Esame sudarę naujus, perspektyvinius valgiaraščius, kurie ne tik atitinka naujausius vaikų maitinimo reikalavimus, bet yra dar labiau pritaikyti mokykloms ir darželiams“, – pasakoja maisto technologė Raminta Bogušienė. 11. Nelieka margarino. “Vasaros pradžioje iškėliau klausimą apie tai, kad vaikų mitybos rekomendacijose buvo siūloma “sviestą kur įmanoma keisti margarinu”. Kiti sveikos mitybos specialistai bei gydytojai taip pat pasisakė už sviestą ir netrukus buvo priimtos įstatymo pataisos, kur tokio reikalavimo nebėra” – džiaugiasi Raminta Bogušienė, – “ nė viename VšĮ “Sveikatai palankus” valgiaraštyje margarinas nėra ir nebus naudojamas. Viliamės, kad aliejų, kuriuos siūloma naudoti vaikų maitinime, kokybė taip pat bus aiškiau reglamentuota, nors rengdami žaliavų specifikacijas ugdymo įstaigoms viešiesiems pirkimams iškeliame aiškius kriterijus, kad vaikus pasiektų kokybiški maisto produktai tarp jų ir aliejus.” Gera maisto kokybė ir jo įvairovė, maitinimo režimas – pagrindiniai reikalavimai vaikų maitinimui. Šiuos reikalavimus visai nesunku įvykdyti paprasčiausiomis sąlygomis. Pamažu visa tai pasidarys Jūsų, Tėveliai, ir Jūsų vaikų įpročiu ir nesukels jokių ypatingų rūpesčių. Vaikai valgo ne tik mokykloje, darželyje, bet ir namuose. Neužmirškime, jog mes, suaugusieji, esame pavyzdys vaikams.
- 2018 August 29 d.
Kaip kepti mėsą, kad ji būtų ne tik skani, bet ir sveika?
Kepimo metu atsiskleidžia produkto skonis ir kvapas, spalva tampa patraukli, todėl keptas maistas mums atrodo skanesnis. Pirmiausia reikia pasirinkti kokybišką mėsą, tinkamai ją paruošti. Dabar orai labai karšti. Todėl nepamirškime stovyklaujant mėsą laikyti vėsiai. Jei nėra šaldytuvo, reikia naudoti šaltkrepšius. Žalią mėsą iškepti tą pačią dieną, kad ji nesugestų. Pirkdami jau paruoštą, marinuotą mėsą, patikrinkite etiketes, ar marinate nėra sveikatai kenksmingų maisto priedų (konservantų, skonio ir kvapo stipriklių, dažiklių ir t.t.), rinkitės, kur daugiausia mėsos ir liesesnės jos dalys, trumpiausias sudedamųjų dalių sąrašas, nėra krakmolo, rafinuotų aliejų, druskos iki 1 g/100 g, be pridėtinio cukraus. Jei ruošiate patys, nepersūdykite, geriau naudokite daugiau šviežių ir džiovintų prieskoninių žolelių – čiobrelių, rozmarinų, raudonėlių, kurie ne tik suteikia mėsai puikų aromatą, bet ir apsaugo nuo kancerogeninių medžiagų susidarymo. Labai svarbu, kad kepdami mėsą jos neperkaitintume, nesudegintume, kad išsaugotume jos maistinę vertę ir sultingumą. Kepant ant griliaus, svarbu nekepti mėsos ant tiesioginės ugnies, tik ant žarijų. Neatsitraukti nuo kepamos mėsos, o nuo varvančių riebalų įsiplieskus ugniai, ją užlieti vandeniu. Mėsai apdegus, matoma tamsiai rudos ar net apanglėjusios dalelės ir prisismelkus dūmų susidaro kancerogeninės medžiagos. Valgydami juos, praryjame kancerogenines medžiagas – heterociklinius aminus ir policiklinius aromatinius angliavandenilius, kurie apsunkina virškinimą, sukelia sunkumą skrandyje, nuovargio jausmą pavalgius. Reguliariai maitinantis tokiu maistu, organizmas pamažu apsinuodija. Pabandykite ant griliaus mėsą kepti folijoje. Taip apsaugosite mėsą nuo kaitrios ugnies, ji bus tokia pati kvapni, bet ypač sultinga, nes neišgaruos jos natūralios sultys. Folijoje rekomenduočiau kepti liesesnę mėsą – vištienos ar kalakutienos krūtinėlę, kiaulienos išpjovą. Tačiau riebesnę mėsą geriau kepkite be folijos, kad nulašėtų riebalai. Tačiau pats sveikiausias, tausojantis, mėsos apdorojimo būdas – troškinimas. Pavyzdžiui, ketaus puodą puikiai galima naudoti ir ant laužo, maisto troškinimui – taigi puodas tinkamas ne tik šaltuoju sezonu, bet ir barbekiu sezono metu. Maisto ruošimui grilyje dar galima paminėti ir kedrines lenteles, kurios skirtos kepimui griliuje, orkaitėje arba konvekcinėje krosnelėje. Geriausiai tinka žuvies patiekalų gaminimui, tačiau puikiai tinka raudonos mėsos, kiaulienos, vištienos ir daržovių kepimui. Jei ant griliaus kepsite daržoves, labai svarbu, kaip ir mėsos, jų nesudeginti. Nes iš tokių daržovių bus ne nauda, o tik žala. Dabar gamta mums gausiai dovanoja įvairias salotas, špinatus, ridikėlius, svogūnų laiškus. Valgykime sezonines daržoves, gardinkime jas šaltai spaustu, nerafinuotu aliejumi, citrinų sultimis, prieskoninėmis žolelėmis. Jei vis gi norime paįvairinti daržovių asortimentą, kepkime jas folijoje, troškinkime ketaus puode. Taip nesudeginsime, išsaugosime vertingas medžiagas. Reikia prisiminti, kad virškinimas prasideda jau burnoje, todėl lėtai valgydami ir gerai sukramtydami maistą mes padedame savo organizmui jį lengviau suvirškinti ir pasisavinti. Straipsnis parengtas remiantis: 1. Stanton R. Sveikos mitybos vadovas: maistas gydo, maistas kenkia. Vilnius: Alma littera, 2008. 2. Laužadis, Š. (2010). Sveika mityba ir ekologiškas maistas. Vilnius: „Ciklonas“. 3. http://sveikataipalankus.lt 4. http://smlpc.lt/
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė
- 2018 August 13 d.
Kaip apsisaugoti per karščius?
Norėdami apsaugoti savo bei artimųjų sveikatą per karščius, turime elgtis atsakingai. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, tačiau kai kuriems kyla didesnė rizika: kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms, asmenims, turintiems antsvorio, dirbantiems sunkų fizinį darbą, sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų. Karštą dieną rekomenduojama: • Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. • Apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val. • Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. • Dėvėti tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės. • Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC. • Nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų. • Palaikykite namų aplinką vėsią. Namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi; geriau naudokite tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria šilumą; dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio; patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį; jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė
- 2018 August 08 d.
Lytiškai plintančios infekcijos
Lytiškai plintančiomis infekcijomis (toliau – LPI) dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Buitiniu keliu, ypač laikantis higienos reikalavimų, LPI neužsikrečiama. Dauguma LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpesas, genitalijų karpos ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti. Užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna. Pagrindiniai LPI simptomai yra: • išskyros iš šlapimo - lyties organų (moterims jų pagausėja), jų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos; • skausmingas ar deginantis jausmas šlapinimasis; • baltos apnašos varpoje, vaginoje ar burnoje; • bėrimai lyties organų srityje; • padidėję kirkšnių limfmazgiai; • skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje; • kraujo pasirodymas po lytinių santykių. Kai kurios LPI gali neturėti simptomų, todėl jas tiksliai diagnozuoti galima tik specialiais tyrimais. LPI tyrimui atlikti imamas mėginys (paimama išskyrų) iš varpos, vaginos ar gimdos kaklelio, kartais iš burnos, išeinamosios angos. Kai kurioms infekcijoms (pvz. sifilio, ŽIV ir kt.) išsiaiškinti imamas kraujas iš venos. LPI diagnozuoja ir gydo gydytojai. Pradėtą gydymo kursą visada reikia pabaigti, nors susirgimo simptomai gali išnykti anksčiau. Susirgus ar gydymo metu reikėtų vengti lytinių santykių. Po gydymo visada rekomenduojama pakartotinai atvykti pasitikrinti pas gydytoją. Asmuo, užsikrėtęs LPI, kitus asmenis gali užkrėsti nuo užsikrėtimo momento, netgi neturėdamas jokių susirgimo požymių. LPI gydymas gali būti sėkmingas tik kartu gydant lytinį partnerį, todėl jį reikia informuoti apie susirgimą. Lytiškai plintančių infekcijų profilaktika Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Neįprastos išskyros iš lyties takų, pūslelės ar opos, bėrimai, niežulys – tai signalas susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant apsilankyti pas gydytoją. Asmuo, vieną kartą persirgęs sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir kt. LPI, gali užsikrėsti vėl.
Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS informaciją pranešimą parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Monika Balčiūnienė
- 2018 August 01 d.
Liepos 28 – ąją minima Pasaulinė hepatito diena
Liepos 28-ąją bus minima Pasaulinė hepatito diena. Pažymint Pasaulinę hepatito dieną, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina šalis didinti tyrimų dėl hepatitų bei jų gydymo prieinamumą. Lėtiniai virusiniai hepatitai B ir C ilgą laiką, kartais net dešimtmečius, nesukelia jokių ligos simptomų, todėl, pasak, Pasaulio sveikatos organizacijos, 95 proc. užsikrėtusiųjų apie savo ligą net neįtaria, tačiau jie gali užkrėsti kitus. Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. Infekcinius hepatitus sukelia virusai: A, B, C, D, E. Virusiniai hepatitai skiriasi plitimo būdais, inkubaciniais laikotarpiais, ligos vystymusi ir jos sunkumu, profilaktikos priemonėmis bei kitais medicininiais ir socialiniais aspektais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją. Tačiau realus sergamumas yra neaiškus, nes dauguma hepatitų nepasireiškia jokiais simptomais, todėl jie nepatenka į oficialią sergamumo statistiką. Jie lieka nenustatyti ir neužregistruoti. Nežiūrint sergamumo ūmiu hepatitu B mažėjimo tendencijos Lietuvoje, visgi šis rodiklis lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra vienas aukščiausių greta Latvijos ir Rumunijos. Todėl ypač svarbu užtikrinti hepatito B prevenciją skiepais ir taip sumažinti sergamumą šia liga. Nuo hepatito C skiepų nėra, tačiau, pasak PSO, 95-99 proc. sergančiųjų hepatitu C galima visiškai išgydyti ir taip užkirsti kelią hepatitų komplikacijoms: kepenų cirozei ar kepenų vėžiui. PSO pranešime spaudai pažymi, kad daugiau kaip 60 proc. kepenų vėžio susirgimo atvejų priežastis pasaulyje - pavėluota virusinio hepatito B ir C diagnostika bei gydymas. Hepatitas A – galima užsikrėsti per užkrėstą maistą, vandenį, nešvarias rankas, todėl norint išvengti užkrato, ypač svarbu laikytis asmens higienos. Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu – oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypatingai tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio. Žymiai rečiau, tačiau infekcijos plitimas realizuojamas per homoseksualius lytinius santykius bei narkotinių medžiagų intraveninį naudojimą. Profilaktika: • Efektyviausia profilaktinė priemonė nuo virusinio hepatito A – vakcinacija. • Rankų higiena – yra pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti infekcijos plitimo riziką. Sergantis hepatitu A asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje. Hepatitas B – galima užsikrėsti per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per nesterilias adatas/švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Taip pat užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo ar gimdymo metu. Labiausiai rizikuoja užsikrėsti hepatito B infekcija asmenys, turintys daug lytinių partnerių; vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai). Profilaktika: • Efektyviausia profilaktinė priemonė nuo virusinio hepatito B – vakcinacija. • Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus. • Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis. • Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt. • Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis. • Informuokite Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito B virusu. Hepatitas C – plinta tais pačiais būdais kaip B, tačiau lytinių santykių metu bei perinataliniu (iš motinos vaikui) būdu – retai. Pagrindinis virusinio hepatito C užsikrėtimo kelias – per užkrėstą virusu kraują. Nuo hepatito C skiepų nėra. Profilaktika: • Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis. • Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus. • Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis. • Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt. • Informuokite Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito C virusu. Tyrimai rodo, kad hepatitais dažnai užsikrečia jauni žmonės. Užsikrėtusieji dažnai net patys to nežinodami gali platinti virusą. Hepatitai nėra lengvai suvaldoma užkrečiamoji liga, ji dažnai plinta nepastebimai.
Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė
- 2018 July 27 d.
Joniškio rajono poilsio zonų vandens kokybės rezultatų atitikimas Lietuvos higienos normos HN 92:2018 reikalavimams
- 2018 July 23 d.
Kviečiame asmenis, kurie yra jautrūs žiedadulkių alergenams parsisiųsti mobiliąją programėlę PASYFO
Šiaulių universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su užsienio tyrėjais, sukūrė inovatyvų produktą PASYFO (pasyfo.lt), skirtą asmenims, kurie jautrūs žiedadulkių alergenams. Tai unikali sistema, sujungianti daugiametę oru plintančių žiedadulkių tyrimų patirtį ir sukauptus duomenis, Copernicus programos teikiamus oro kokybės parametrus bei informaciją iš Žiedadulkių dienoraščio (https://www.pollendiary.com). Esminis sistemos veikimo rezultatas – personalinės alergijos simptomų prognozės modelis, kuris leidžia gauti asmeninę prognozę laikotarpiui iki 3 dienų. PASYFO yra nemokamas įrankis, prieinamas kiekvienam asmeniui, esančiam Lietuvos ir Latvijos teritorijose. Asmeninė informacija gali būti gaunama tik naudojant mobiliąją programėlę PASYFO. Ją galima nemokamai parsisiųsti į mobiliuosius įrenginius iš „Google Play“ ir „App Store“. PASYFO paslaugos nauda vartotojui: 1. Gauna asmeninę informaciją, susijusią su žiedadulkių alergenų poveikiu savijautai. 2. Informacija pateikiama taip, kad asmuo gali tiesiogiai iš programėlės šia informaciją dalintis su gydytoju. 3. Gali tiksliau planuoti laiką lauke ir sumažinti žiedadulkių alergenų keliamus sveikatos sutrikimus. 4. Savalaikė personalinė informacija sukuria prielaidas mažiau vartoti alergijos simptomus slopinančių vaistų. 5. Programėlė veikia keturiomis kalbomis (lietuvių, latvių, rusų, anglų), todėl yra tinkama šalį lankantiems turistams.
- 2018 July 23 d.
Tarptautinė alergijos diena
Alergija - ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį kiti žmonės nereaguoja. Alergijos atvejų nuolat daugėja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, betgi šaltis. Liepos 8-oji paskelbta Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje padaugėjo sergančiųjų alerginėmis ligomis, tačiau sudėtinga įvertinti tikrąjį šių ligų mastą dėl kodavimo ypatumų. Dažniausiai pasikartojančios ligos yra alerginis dermatitas, rinitas ir astma. Pažeidžiamesni – vaikai (išskyrus konjunktyvitą). Vaikų ligotumas didžiausias iki 8 metų amžiaus (ypač vaikai jautrūs pirmaisiais dvejais gyvenimo metais). Ligotumo pasiskirstymas pagal lytį skiriasi priklausomai nuo ligos ir amžiaus, bet vertinant bendrą sergančių alergijomis asmenų skaičių pastebima, kad dėl alerginių susirgimų į gydytojus dažniau kreipiasi moterys (45,8 iš 1000 gyv.) nei vyrai (42,9 iš 1000 gyv.). Miesto gyventojams alerginiai susirgimai diagnozuojami dažniau, nei kaimo. Vienas pagrindiniu rizikos veiksniu yra paveldimumas, tačiau vien dėl genetinio polinkio sirgti, alergines ligos taip sparčiai neplistu. Pramones vystymasis, jos gaminiu populiarėjimas (chemijos, vaistu, nenatūraliu maisto produktu ir jų priedu) neigiamai veikia žmogaus sveikata. Žmones vis daugiau laiko leidžia namie, o ten yra veikiami įvairių medžiagų. Labiausiai paplitę patalpų teršalai – lakus organiniai junginiai ir tabako dūmai, taip pat alergija sukelia dulkiu erkes, pelėsiai ir kt. įtakos turi išorine aplinka – automobiliu kamščiai, didelis urbanizacijos lygis. Dėl klimato kaitos ilgėja augalu žydėjimo laikas, aplinkoje padaugėja alergijas sukeliančiu žiedadulkių. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti. Alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė
- 2018 July 05 d.
Konkursas
Vyriausiasis buhalteris (darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį) Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbia konkursą vyriausiojo buhalterio pareigoms užimti. Dokumentų priėmimas iki 2018 m. liepos 18 d. Detalesnė informacija tel. (8 426) 605 37 Dokumentų pateikimo būdas: el. būdu (per VATIS Prašymų teikimo modulį)
- 2018 July 04 d.