Vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, tai vadinama – arterine hipertenzija. Arterijos maitina gyvybiškai svarbius organus, todėl kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti koronarine širdies ar galvos smegenų kraujagyslių liga. Nustatytą, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris. Įtakos turi paveldėtas polinkis hipertenzijai. Dažniausiai arterinė hipertenzija pasireiškia darbingiausio amžiaus žmonėms, t.y. nuo 30 iki 60 metų. Didelė dalis ligonių nieko apie savo ligą nė neįtaria, nežino, kad jų arterinis spaudimas padidėjęs. Statistikos duomenimis apie 30 procentų nuo hipertenzijos kenčiančių žmonių nežino, kad jų kraujo spaudimas yra padidėjęs. Kiti 30 procentų ligonių žino apie savo ligą, tačiau nesigydo. Tik likę 30 procentų gydosi, bet tarp jų 12-13 procentų gydosi nepakankamai efektyviai arba neteisingai. Jeigu arterinė hipertenzija nėra gydoma arba gydoma nepakankamai, ilgainiui ji komplikuojasi į stenokardiją, miokardo infarktą, insultą arba baigiasi ūmia mirtimi. Kas yra tas kraujospūdis? Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus. Todėl Lietuvos širdies asociacija įspėja, kad padidėjęs kraujo spaudimas – arterinė hipertenzija – laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Tai – pavojingas širdies ir kraujagysliu ligų rizikos veiksnys. Todėl įsiminkite, kad optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neviršija 140/90. Tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – būtina susirūpinti. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu. Antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu. Vienas ar du jo pakilimai – tai dar ne liga. Kraujo spaudimas gali pakilti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kartais jis pakyla tik gydytojo kabinete. Toks reiškinys vadinamas „baltojo chalato“ hipertenzija. Dėl to neretai išsigąstama. Norint įsitikinti, kad tai tikrai „baltojo chalato“ hipertenzija, kraujospūdžio matavimą reikia pakartoti 10-15 min. ramiai pasėdėjus kabinete arba namuose. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzija. Padidėjusio kraujospūdžio priežastys Padidėjęs kraujospūdis dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties (iki 90 proc. visų ligos atvejų). Tokiu atveju nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Kraujospūdį gali didinti vidiniai organizmo mechanizmai, tokie kaip arterijų vidinio dangalo (endotelio) funkcijos sutrikimas, simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtaka, druskos bei skysčių susikaupimas organizme. Pirminei hipertenzijai įtakos gali turėti ir paveldimas polinkis hipertenzijai, amžius (daugiau nei 35 m.), rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis). Nereikėtų užmiršti ir pomėgio valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius ir tuo didina kraujospūdį. Retai kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos inkstų ar kitos ligos (apie 10 proc. atvejų). Tokiu atveju jau nustatoma antrinė arterinė hipertenzija. Padidėjusio kraujospūdžio simptomai Vienintelis simptomas ligos pradžioje – padidėjęs kraujospūdis. Kiti simptomai atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms, kurios gali pasireikšti: galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu, vėmimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtinėje, pilve, net sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu. Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nes pakankamai gerai jaučiasi arba tokius simptomus kaip galvos svaigimas ar regėjimo pablogėjimas priskiria patiriamam nuovargiui bei stresui. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes nemano, kad tai rimta. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai negrįžtamai pažeidžiami. Todėl labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti. Padidėjusio kraujospūdžio pasekmės Padidėjęs kraujo spaudimas – pagrindinė insulto, infarkto, širdies ar inkstų nepakankamumo, ritmo sutrikimų bei kitų ligų, galinčių baigtis invalidumu ir net mirtimi, priežastis. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti. Padidėjęs kraujospūdis ypač pagreitina aterosklerozės vystymąsi tiems žmonėms, kurių kraujyje yra per daug lipidų, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Todėl padidėjęs kraujospūdis turi būti nuolatos kontroliuojamas, gydomas vaistais ir kitomis priemonėmis. Negydomas ilgainiui jis pažeidžia širdį, smegenis, akis, inkstus. Padidėjusio kraujospūdžio prevencija ir gydymas Ar padidėjęs kraujospūdis turėtų spręsti gydytojas, reguliariai jį matuodamas. Tačiau kiekvienas mūsų, sulaukęs 35-erių ir daugiau metų, bent karta per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį. Nustačius jo padidėjimą, patartina įsigyti matavimo aparatą ir ryte bei vakare pasimatuoti pačiam. Tai nėra sudėtinga. O jeigu neturite kraujospūdžio matavimo aparato namie, visada kraujospūdį galite pasimatuoti vaistinėje. Nedaug padidėjusį kraujospūdį galima sumažinti įvertinus savo kūno svorį. Jeigu jis viršija normą, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų ir gardėsių, vengti riebaus maisto, mėsos patiekalus pakeisti žuvimi, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Pagrindinis riebalų šaltinis turėtų būti alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų aliejus. Svarbiausia – kuo mažiau sviesto, grietinėlės ir grietinės. Žinoma, nepamirškite gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymas – vienas didžiausių širdies sveikatos priešų. Stresas, įtampa – taip pat gali padaryti žalą jūsų širdžiai. Tad išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose.

Straipsnis parengtas remiantis: 1. Petrulionienė, Ž. (2010). Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: „Vaistų žinios“. 2. http://www.heart.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Gegužės 10 d. visame pasaulyje yra minima tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimo pradžią dar 2000 m. inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o nuo 2002 metų paminėjimai organizuojami daugumoje pasaulio valstybių. PSO ragina įvairiais renginiais ir akcijomis skatinti piliečių fizinį aktyvumą, kaip vieną iš svarbiausių kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonę. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių šios ligos jau pasiekė epidemijos lygį. To priežastis gali būti itin spartūs gyvenimo pokyčiai, susiję su sėdimu gyvenimo būdu tiek namuose, tiek ir darbe, nuolat mažėjančiu fiziniu aktyvumu, nesveika ir nesaikinga mityba bei didėjančiu antsvoriu ir nutukimu. Senyvame amžiuje (po 65 metų) ypač padažnėja širdies ir kraujagyslių ligų, senatvinės silpnaprotystės atvejų, insultų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kai kurių kitų susirgimų. Pasaulio sveikatos organizacija ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant gyventojų sveikos gyvensenos ugdymą ir skatinimą. Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą apie 40- 60 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys. Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, gerinti savo sveikatą. Sveikos gyvenseną sudaro: sveika mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas. Žmogaus sveikata ir darbingumas labai priklauso nuo fizinio aktyvumo. Todėl būtina laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo rekomendacijų: suaugusiesiems kasdien reikia bent 30 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Būtent tokio intensyvumo reguliari fizinė veikla mažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu, kai kurių rūšių vėžiu, mažina depresijos ir nerimo simptomus. Mankštinimasis motyvuoja atsisakyti žalingų įpročių bei veiksmingai mažina protinę ir psichinę įtampą bei gerina darbingumą. Fizinis aktyvumas veiksmingas tik tada, kai jis yra reguliarus (3-5 per savaitę, nedaryti didesnės nei 2 d. pertraukos), pakankamo intensyvumo (užsiėmimo metu turi būti toks tempas kad galėtumėte kalbėtis), dažnio ir trukmės. Nustatyta, jog vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis ne mažiau kaip 30 minučių penkis kartus per savaitę, kai per minutę išeikvojama apie 4–7 kilokalorijas (kcal.) (per savaitę apie 1000–1200 kcal.), stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina raumenų jėgą ir padeda išlaikyti optimalią kūno masę. Fizinis aktyvumas, kai per savaitę išnaudojama apie 2000 kcal., mažina mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką apie 24 proc. (palyginti su fiziškai neaktyviais žmonėmis). Kaip pradėti mankštintis? Prieš pradėdamas stiprinti savo fizinę sveikatą, žmogus turėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Jei nėra rimtesnių kliūčių, galite pasirinkti fizinio aktyvumo formą pagal savo poreikius ir galimybes. • Planuokite fizinę veiklą susiformuokite nuostatą nuolatos mankštintis. • Turėkite tikslą kodėl norite mankštintis? Reguliarus fizinis aktyvumas - vienas svarbiausių dalykų, stiprinančių sveikatą bei palaikančių fizinį pajėgumą. • Mėgaukitės. Išbandykite įvairias fizinio aktyvumo formas nuo praprasto mankštos iki netradicinės fizinės veiklos. Fizinis aktyvumas turi tapti gyvenimo džiaugsmo ir gerovės dalimi. • Nepersitempkite. Stiprinant sveikatą nesivaikykite maksimalių fizinių krūvių, įvertinkite savo galimybes, nuosekliai didinkite fizinį pajėgumą. • Pasirinkite aprangą ir avalynę. Apranga ir avalynė turėtų būti patogi, nevaržanti judesių. • Išlaikykite motyvaciją. Sveikata nėra sukuriama per vieną dieną. Bet kokia fizinio aktyvumo veiklos forma atitolina senėjimo procesą ir duoda naudos sveikatai bei lavina funkcinius gebėjimus. • Kasdien naudokite žingsniamatį. Apskaičiuota, kad dauguma suaugusių žmonių per dieną nueina apie 4500 žingsnių. Rekomenduojama, kad suaugusieji turėtų nueiti bent 10 000 žingsnių per dieną. Kad pasiektumėte šią normą, geriausia įsigyti žingsniamatį. Dabar yra mobiliųjų telefonų su žingsniamačio funkcija ir skaičiuojančių Jūsų sunaudotas kalorijas. Tyrimai rodo, kad žmonės, nešiojantys žingsniamatį natūraliai pradeda judėti daugiau, nes prietaisas veikia kaip išorinė motyvacijos priemonė. Straipsnis parengtas remiantis: 1. Dadelo, S. (2015). Sveika gyvensena: vadovėlis. Vilnius: VGTU „Technika“. 2. www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Kasmet Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gegužės 5 d., minėdama pasaulinę rankų higienos dieną, skelbia šūkį. Šių metų šūkis – „Teikiant medicininę pagalbą sepsio prevencija – tavo rankose“. Apskaičiuota, kad kasmet sepsis paveikia daugiau kaip 30 mln. pacientų. Atsižvelgiant į problemos aktualumą, 2017 m. gegužę. 17-oje Pasaulio sveikatos asamblėjoje valstybės narės priėmė rezoliuciją dėl sepsio prevencijos, diagnostikos ir gydymo gerinimo. Sepsis – tai infekcijos sukeltas sunkus kraujo užkrėtimas, sukeliantis viso organizmo sisteminį uždegiminį atsaką. Tai gyvybei pavojinga liga, pažeidžianti organus ir audinius. Augančias sepsio tendencijas mokslininkai sieja su senstančia visuomene, poliligotumu. Taip pat ne mažiau svarbus yra ir vis didėjantis mikroorganizmų, ypač gramneigiamų lazdelių, atsparumas vaistams, kuomet antimikrobinis gydymas tampa neveiksmingas. PSO ragina sveikatos priežiūros įstaigas imtis skubios hospitalinių infekcijų prevencijos, rankų higienos bei tinkamos kontrolės veiksmų. Efektyvi rankų higiena yra laikoma vienu iš svarbiausių prioritetų bei sepsio prevencijos garantu. Mokslininkai, ragindami suvienyti medikų pastangas siekiant išlaikyti aukštą rankų higienos lygį ne tik gydymo įstaigose, kviečia prisiminti apie higienos reikšmę kiekvieno žmogaus kasdieniame gyvenime. Dėl netinkamos rankų higienos galima susirgti: salmonelioze, rotovirusine ir norovirusine infekcija, virusiniu hepatitu A, vidurių šiltine, dizenterija. Taip pat oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis – kai kalbant ar kosint burna pridengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų (gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais), bei naminių gyvūnų platinamomis kirmėlinėmis ar grybelinėmis ligomis. Penki momentai, kuomet būtina personalo rankų higiena sveikatos priežiūros įstaigose: • Prieš sąlytį su pacientu, kad apsaugotume pacientą nuo pavojingų patogenų, esančių ant rankų. • Prieš aseptinę medicininę procedūrą, kad apsaugotume pacientą prieš kenksmingus patogenus bei užkirstume kelią paciento patogenams pakliūti į jo kūną. • Susiteršus rankas kūno skysčiais ir po pirštinių nusimovimo, kad apsaugotume save ir darbo aplinką nuo pavojingų patogenų. • Po sąlyčio su pacientu, kad apsaugotume save ir aplinką nuo paciento mikroorganizmų. • Po sąlyčio su paciento aplinka, jei lietėte paciento aplinkos daiktus, paviršius spintelę, lovą ir kt., kad apsaugotumėt save ir aplinką, kurioje dirbate (nuo pavojingų patogenų). Pagrindines sąlygas ir rankų higienos priemones medicinos įstaigose rasite interneto prieigoje: http://www.hi.lt/uploads/pdf/hospitalines/Kaip%20teisingai%20plauti%20rankas.pdf. Straipsnis parengtas remiantis: 1. http://www.smlpc.lt 2. http://www.ulac.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Pasaulio sveikatos organizacija kiekvienais metais mini Europos imunizacijos savaitę (balandžio 23-29 d.). Europos imunizacijos savaitės tikslas: didinti imunizacijos apimtis, gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą. Nesvarbu, kas esi. Liga nesirenka pagal profesiją, amžių ir lytį. Dažniausiai ji užklumpa pačiu netinkamiausiu metu ir ilgam išmuša žmogų iš gyvenimo ritmo, sugriauna rimtus planus. Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje. Šiandien vakcinomis galime kontroliuoti net 28 ligas, tereikia laiku pasiskiepyti. Kodėl reikia skiepytis? Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų. Medikas, skirdamas vakciną, vadovaujasi vakcinos aprašu, kuriame yra nurodytos įskiepijimo dozės ir pakartotino skiepijimosi laikas. Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų. Skiepijimai turi būti vykdomi dėl trijų svarbiausių priežasčių: • Kai kurios ligos yra plačiai paplitusios, todėl sprendimas neskiepyti gyventojų reiškia prisiimti šios ligos riziką. • Kai kurios infekcijos vis dar cirkuliuoja aplinkoje. Susirgimai šiomis infekcijomis pasitaiko retai. Sumažėjus skiepijimų (imunizacijos) apimtims, galimi šių ligų protrūkiai su gyvybei grėsmingomis komplikacijomis. • Išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos išnyko (pvz., tuberkuliozė, difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose jos ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai gali labai lengvai įvežti į bet kurią kitą šalį. Skiepai skirstomi pagal: • Skiepai, skirti vaikams pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Tai valstybės finansuojamos vakcinos, kurios skirtos asmenims iki 18 metų. Į šią grupę įeina skiepai nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, stabligės, difterijos, skiepai nuo B tipo Haemophilus influenzae, nuo poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės bei žmogaus papilomos viruso infekcijos. • Skiepai suaugusiesiems. Šiai grupei priklauso skiepai nuo difterijos ir stabligės. Vakcinos suaugusiems asmenims yra skiriamos kas penkeri, dešimt metų ir taip pat yra valstybės finansuojamos. Gripo vakcina skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys. • Visos kitos mokamos vakcinos atitinkamiems atvejams. Pvz., skiriamos keliaujantiems, asmenims prieš sunkias operacijas, sergantiems lėtinėmis ligomis, norint išvengti komplikacijų ir mirties atvejų. Rekomenduojamos nekompensuojamos vakcinos: Nekompensuojamos, tačiau rekomenduojamos vakcinos yra nuo Rotaviruso, vėjaraupių, Hepatito A, erkinio encefalito, gripo, keliautojų vakcinos, kurios skiriamos pagal kelionės tikslą. Rotavirusinė infekcija - viena dažniausių tarp mažų vaikų, kurios lengvesne ar sunkesne forma serga daugelis kūdikių ir vaikų iki 5 metų. Ligos sunkumas gali būti įvairus: nuo labai lengvos ar besimptomės (sergančiojo tėvai net nesikreipia į gydytoją) iki labai sunkios (kai prireikia gydymo ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje). Sunkiausiai sergama užsikrėtus pirmą kartą, sergant pakartotinai - klinikiniai ligos požymiai būna lengvesni. Išskyrus skiepus, nėra jokios rotavirusinės infekcijos profilaktikos. Nuo sunkių Rotaviruso formų padeda apsisaugoti geriamosios rotaviruso vakcinos. Jų sudėtyje yra gyvo susilpninto viruso dalelių, kurios skatina imuniteto formavimąsi prieš labiausiai paplitusius ir apie 80 proc. susirgimų sukeliančius viruso tipus. Vėjaraupiai - dažnai pasigirsta kalbų, kad geriausia persirgti vėjaraupiais, nei pasiskiepyti. Dar vis pasirodo straipsnių ir kalbų apie rengiamus vadinamuosius „vėjaraupių vakarėlius", kuriuose sergantys vėjaraupiais vaikai užkrečia kitus. Susirgti vėjaraupiais vaikystėje yra be abejonės lengvesnė liga, nei suaugusiems, tačiau ar tikslinga tą daryti? Persirgus vėjaraupiais, imunitetas įgyjamas ilgam, tačiau virusas lieka organizme. Susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai vyresniame amžiuje, jis gali sukelti juostinę pūslelinę, kuri be kitų simptomų pasireiškia stipriu skausmu išbėrimo vietoje (išberiama oda pagal nervų kamienus, dažniausiai tarpšonkaulinius, bet gali būti pagal veidinį, klausos, akių ir retais atvejais kt. nervus). Juostine pūsleline kartą gyvenime suserga vidutiniškai iki 20 proc. žmonių, persirgusiųjų vėjaraupiais, o turinčių imuninės sistemos sutrikimų - daugiau kaip 50 proc. Gripas - Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis visiems žmonėms, tačiau ypatingai rizikos grupėms: nėščioms moterims, nepriklausomai nuo nėštumo stadijos, vaikams nuo 6 mėn. iki 5 m. amžiaus, vyresniems žmonėms (≥ 65 m.), asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ir be abejo, medicinos darbuotojams. Gripo vakcina iki šiol sulaukia daugiausia diskusijų, galbūt todėl, kad gripo infekcija dažnai gretinama su paprastu peršalimu, kai paprastai persergama be jokių papildomų problemų. Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusai nuolat mutuoja. Gripo vakcinoje nėra gyvo gripo viruso, todėl ji net teoriškai negalėtų sukelti gripo ar į jį panašių simptomų. Skiepas yra saugus ir nėščioms moterims. Vakcina nuo gripo apsaugo ne tik nėščiąją, bet ir jos kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus. Erkinis encefalitas - Kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu. Susirgus erkiniu encefalitu, 2/3 tokių ligonių, visam gyvenimui lieka įvairių, kartais labai sunkių ligos pasekmių, dėl kurių ligoniai tampa nedarbingi ir nepajėgūs gyventi be kasdieninės kitų pagalbos. Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti pasiskiepijus. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus. Hepatitas A - Hepatito A vakcina rekomenduojama keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis, vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą), asmenims, dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme, asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, nuotekų valymo darbuotojams.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro bei SAM informaciją pranešimą parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Monika Balčiūnienė

Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva nuo 1950 m. balandžio 7-oji diena yra minima Pasaulio sveikatos diena. Pasaulio sveikatos organizacija 1948 m. sveikatos sąvoka apibrėžia: „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalės nebuvimas.“ Taip pat pabrėžia, kad sveikata yra ne gyvenimas be ligų, bet būklė, suteikianti galimybę kasdien patenkinti asmens būties ir laisvalaikio reikmes. O biomedicininis sveikatos apibūdinimas: „Sveikata – organizmo būklė, kai jis funkcionuoja optimaliai be akivaizdžių, ligos požymių“. Sveikata tai daugialypė sąvoka, apibendrinanti žmogaus, kaip sudėtingos sociapsichofiziologinės savireguliacijos sistemos, darnų veikimą. Tai vieno nuo kitos priklausančių organizmų funkcionavimo erdvių derinys: fizinė, protinė, emocinė, socialinė, asmeninė, dvasinė ir profesinė. Fizinė sveikata – optimalus kūno ir visų organizmo sistemų funkcionavimas. Šis sveikatos elementas apima kūno sandarą ir fiziologinius ypatumus. Protinė sveikata – gebėjimas mąstyti, atlikti protinio mąstymo reikalaujančias užduotis. Ji leidžia nustatyti prioritetus ir tikslus, pasirinkti tinkamus metodus ir sudaryti veiklos planą tikslui pasiekti. Emocinė sveikata – sugebėjimas suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti. Labai svarbu, kad kitiems žmonėms suteiktume ir iš kitų žmonių patirtume kuo daugiau gerų jausmų, nes tik taip galima užtikrinti žmonių gerą emocinę sveikatą. Būdami emociškai sveiki, sugebėsime mylėti, jaustis laimingi, energingi ir gyventi harmoningai. Visuomeninė (socialinė) sveikata – gebėjimas prisitaikyti prie visuomenės ir socialinės grupės, kuria priklausote. Jį atspindi santykiai, bendravimas su kitais žmonėmis. Dvasinė sveikata – harmonizuoja visus sveikatos elementus. Visos sveikatos sritys yra svarbios ir viena su kita glaudžiai susijusios, kažką teigiamo nuveikus vienoje srityje, rezultatai jaučiami ir kitose. Specialistai naudoja terminą - psichosomatinė sveikata, šiam reiškiniui apibūdinti. Visuomenės sveikatą apibūdina daugybė statistinių rodiklių, kaip gimstamumas, mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė, sergamumas ir kt. skirtingais žmogaus gyvenimo laikotarpiais sveikatai įtakos turintys veiksniai veikia nevienodai. Pagal PSO žmogaus sveikatai įtakos turi keturi makroveiksniai: paveldimumas, aplinka, sveikatos apsauga, gyvenimo būdo ir gyvensenos sąlygos. Paveldimumo veiksnys – 10-15 proc. Paveldėti iš tėvų genai gali nulemti kai kurias žmogaus ypatybes, kurių nėra galimybės pakeisti per visą gyvenimą. Taigi kiekvieno žmogaus pagrindines žmogaus nuostatas nulemia paveldėjimas. Prie jo galima priskirti dominuojančius žmogaus poreikius, gabumus, interesus, pomėgius, norus, taip tat polinkius į įvairias ligas, alkoholizmą ir kt. Pastebėta, kad paveldimumas turi santykinai silpną įtaką (10–15 proc.) visuomenės sveikatai, tačiau turi stiprią netiesioginę įtaką pasirenkant gyvenimo būdą. Aplinkos veiksnys – 30-40 proc. Žmonių adaptaciniai gebėjimai prisitaikyti prie supančios aplinkos formuojasi nuolat. Visuomenė siekdama apsaugoti nuo neigiamų aplinkos poveikių ir gamtos netikėtumų kuria vis tobulesnes priemones gyvenimo sąlygoms palengvinti. Ši veikla užtikrina komfortines gyvenimo sąlygas (apranga, būstas, baldai, maistas, technologijos ir kt.). Didelę įtaką sveikatai daro ir aplinkos sąlygos: oras kuriuo yra kvėpuojama namuose, gatvėje ar kitoje viešoje vietoje; vanduo, dirvožemis, maisto produktai. Šeimos gyvenimo sąlygos, kaip išsilavinimas, pajamos, nepalanki fizinė ir psichologinė aplinka daro įtaką žmogaus sveikatai. Sveikatos apsaugos veiksniai – 8-10 proc. PSO teigia, kad tik 10 proc. sveikatos priklauso nuo medicininių priemonių. Dapšausko teigimu 10 proc. viso sveikatos biudžeto privalo būti skiriama tiesiogiai sveikatingumo, o ne gydimo veikloms finansuoti. O Nacionalinės sveikatos tarybos teigimu, apie 80 proc. visų sveikatos sąnaudų išleidžia nesveiko gyvenimo būdo ligoms gydyti (Dapšauskas, 2014). Dauguma žmonių savo sveikatą sieja su sveikatos apsaugos sistema. Šiuo metu visuomenėje yra paplitę neinfekcinės lėtinės ligos ir žalingi įpročiai, kurie lemia daugiausia mirčių. Nustatyta, kad siekiant užkirsti kelią ligoms, efektyviausia priemonė yra sveikų žmonių sveikos gyvensenos skatinimas (Dadelo, 2015). Taigi medicina nustato ligas ir jas gydo, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant sveikos gyvensenos ugdymą. Gyvenimo būdo ir sąlygų veiksnys – 40-60 proc. Pastarąjį šimtmetį esminius visuomenės gyvensenos pokyčius lemia specifinių psichinių ir fizinių krūvių įtaką žmogaus organizmui. Jie didina technologinio, biologinio, psichologinio ekologinio ir kito pobūdžio rizikas ir skatina neigiamus sveikatos pokyčius. O sveikos gyvensenos poreikis tampa vis svarbesnis. Gyvenimo būdas gali lemti gerą sveikatą arba tapti pagrindine daugumos ligų priežastimi. Sveika gyvensena, sudėtingas, būtinas ir kartais prieštaringas socialinis reiškinys, padedantis išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, gerinti savo sveikatą. Sveikos gyvenseną sudaro: sveika mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas. Siekiant stiprinti sveikatą, mažinti mirties riziką ir ilginti gyvenimo tikimybę, privalu mažinti išorinius ir vidinius neigiamus poveikius organizmui (sveika mityba, žalingų įpročių vengimas, dienos rėžimo kontrolė ir t. t.), didinti organizmo treniruotumą ir atsparumą neigiamiems poveikiams.      Straipsnis parengtas remiantis: Aleksandravičienė, R., Liaudanskas, S., Liaugminienė, R., Siaurodinas A. (2011). Sveikatas, fiziniai pratimai ir asmens saviugda. Kaunas: ASU Leidybos centras. Dadelo, S. (2015). Sveika gyvensena. Vadovėlis. Vilnius: VGTU leidykla „Technika“. Dapšauskas, J. (2014). Sveikata, kuri mus saugo. Šiauliai: Titnagas. Jankauskas, J. P. (2015). Sveikos gyvensenos pagrindai. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Skernevičius, J. (2014). Gyventi ilgai sveikas, darbingas ir laimingas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Šių metų kovo-gegužės mėnesiais visose Lietuvos savivaldybėse bus vykdomi suaugusiųjų gyvensenos tyrimas. Bus apklausiami kiekvienos savivaldybės atsitiktiniu būdu atrinkti 18 metų amžiaus ir vyresni gyventojai. Šiems tyrimams metodiškai vadovauja Higienos institutas, o juos organizuos ir vykdys Joniškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras. Joniškio rajono gyventojų bus prašoma užpildyti anketą, kuri paskelbta Higienos instituto interneto svetainėje www.hi.lt/gyvensena. Apklausa anoniminė, duomenys bus panaudoti tik apibendrintai, asmeninės informacijos kaip vardo, pavardės, ar asmens kodo pateikti nereikės. Klausimai bus susiję su mitybos įpročiais, psichoaktyvių medžiagų suvartojimu, fiziniu aktyvumu, savivaldybėje teikiamomis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis ir sveikatos raštingumu. Prašome gyventojų būti geranoriškais ir aktyviai dalyvauti apklausoje. Apklausėjus (tai bus moterys) bus galima atpažinti iš bordo spalvos kepurių su Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro logotipu. Daugiau informacijos apie gyvensenos tyrimo vykdymą galima gauti Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, tel. (8 426) 60537.

Joniškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Kovo 24-oji - Pasaulinė tuberkuliozės diena. Tuberkuliozės paplitimas ES/EEE šalyse palaipsniui mažėja po 4,5 proc. kasmet, Lietuvoje šis rodikliai yra panašūs ir siekia atitinkamai 4,2 proc.. Estijoje (9,6) ir Latvijoje (8,9) šis rodiklis dvigubai aukštesnis. Siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus ir „The end TB“ strategiją - įveikti tuberkuliozę, metinė rodiklio mažėjimo tendencija turėtų siekti mažiausiai 10 proc.. 2016 m. Europoje registruota 290 tūkst. TB atvejų bei 26 tūkst. mirčių nuo tuberkuliozės. Dauguma (83 proc.) TB atvejų registruojami aštuoniolikoje šalių, į kurių sąrašą patenka ir Lietuva. Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2016 m. Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse sergamumo tuberkulioze rodiklis siekė 10,9 atv. 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis daugiau kaip keturis kartus aukštesnis ir atitinkamai siekia 46,6 atv./100 tūkst. Aukštesnis nei Lietuvoje šis rodiklis registruotas tik Rumunijoje, kur jo atitinkama reikšmė siekia 64,7 atvejo. KAS YRA TUBERKULIOZĖ? Kvėpavimo organų tuberkuliozė (TB) tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija (TM) (Mycobacterium tuberculosis ), plintanti per orą su dalelėmis. Pagrindinis TM šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma. Negydomas TB sergantis žmogus gali mirti. KOKIE YRA TB POŽYMIAI? Tuberkuliozės požymiai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje dauginasi ligos sukėlėjas. TM dažniausiai pažeidžia plaučius (plaučių tuberkuliozė). Pagrindiniai: Sunkus kosulys, trunkantis 3 ar daugiau savaičių; Skausmas krūtinėje; Skreplių ar kraujo atkosėjimas. Kiti: Silpnumas ar nuovargis; Svorio kritimas; Apetito stoka; Drebulys; Karščiavimas; Naktinis prakaitavimas. KAIP PLINTA TUBERKULIOZĖ? Tuberkuliozės mikobakterijos (TM) patenka į orą, kai plaučių TB sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. TM ore gali išlikti kelias valandas priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Žmogus, įkvėpęs TM užteršto oro, gali tapti infekuotu. KOKS SKIRTUMAS TARP ŽMOGAUS UŽSIKRĖTUSIO TM IR ŽMOGAUS SERGANČIO TB? Užsikrėtę asmenys savo organizme turi TM, bet jos nėra aktyvios ir nesukelia ligos, nepasireiškia TB būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos sukėlėjo. Nustatyta, kad tik dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc.) gali susirgti arba suserga TB.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kuri vyko Rio de Žaneire, Brazilijoje. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kovo 22 d. tapo kasmetiniu įvykiu, kuris skatina milijonus žmonių susimastyti apie savo egzistavimą ir tausojantį išteklių naudojimą. Žmonės turi žinoti, kad jie patys gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas švarus vanduo ir gera sveikata. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Gamta ir vanduo“. Gamta ir vanduo yra du neatskiriami dalykai. Vanduo būtinas mūsų sveikatai, švarios upės, ežerai, jūros ir vandenynai svarbūs poilsiui ir verslui. Naudodamiesi sprendimais, kuriuos jau randame gamtoje, mes galime sumažinti potvynius, sausras ir vandens taršą. Atkurdami miškus, pievas ir natūralias šlapžemes, sukurdami augmenijos buferius palei vandens telkinius ir taikydami kitus panašius gamtos sprendimus, galime valdyti vandens prieinamumą ir kokybę. Vanduo yra darnaus vystymosi pagrindas. Aplinkos tvarumas, vandens ištekliai, vandens ūkio teikiamų paslaugų kokybė remia skurdo mažinimą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Maisto ir vandens poreikių tenkinimas būtinas žmonių sveikatos palaikymui. Vanduo yra būtinas gyvybei. Netgi teigiama, kad gyvybė Žemėje kilo iš vandenyno. Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų. Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja – tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda trūkstant vos 1 procento vandens. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus širdies – kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai. Vanduo yra sveikatos pagrindas, jis yra būtinas žmogaus organizmui. Sveiko žmogaus organizme vandens apykaita yra gerai subalansuota. Tik šio šimtmečio pradžioje sukurti analizės prietaisai, kurie padeda mokslininkams nustatyti, koks svarbus vandens balansas gerai fiziniai būsenai. Vandens perteklius organizme taip pat žalingas kaip ir stoka. Specialistai nustatė tris pusiausvyros sutrikimų rūšis: vandens perteklius audiniuose, vandens stoka audiniuose ir netikęs pasiskirstymas. Pasaulio vandens vartojimui didelę įtaką daro gyventojų skaičiaus didėjimas ir bendras ekonomikos augimas. Pasaulio vandens taryba (World Water Council) prognozuoja, kad nesikeičiant dabar nusistovėjusiems procesams, bendras kasmet vartoti paimamo vandens kiekis iki 2050 metų padidės iki daugiau nei 5 tūkstančių kubinių kilometrų, kadangi žmonių skaičius planetoje tuo metu turėtų būti išaugęs. Per praeitą šimtmetį gyventojų Žemėje patrigubėjo, o suvartojamo vandens kiekis išaugo šešeriopai. Jungtinės Tautos ir pasaulio bendruomenė užsibrėžė tikslą sumažinti žmonių, negaunančių tinkamo geriamojo vandens ir gyvenančių prastomis sanitarinėmis sąlygomis, skaičių per pusę. Naujausioje Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo vandens tiekimo ir sanitarijos priemonių bendrojoje stebėjimo programos ataskaitoje 2016 m. teigiama, jog PSO Europos regione net 62 milijonai žmonių neturi adekvataus priėjimo prie efektyvių sanitarijos sistemų, kurios užtikrintų higienos reikalavimus atitinkantį nuotekų tvarkymą. Apie 14 milijonų Europos regiono gyventojų neturi tinkamos prieigos prie švaraus geriamojo vandens. Straipsnis parengtas remiantis: 1. Oberbeil, K. (2004). Vanduo gyvybės eleksyras. Kaunas: „Jotema“. 2. www.smlcp.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė