Ar žinai, kad daugiau nei 30 proc. užsikrėtusių lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) žmonių nejaučia jokių simptomų. Apie ligą jie gali sužinoti tik pasitikrinę prevenciškai. LPI – viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų ir deja, vis dar priklauso tų ligų grupei, apie kurias mieliau nutylima arba kalbama pašnibždomis. Išankstinės nuomonės susidarymas ir žinių apie infekcijas stoka, sukelia bereikalingą įtampą, nerimą ar baimę. LPI dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu.Užsikrėtus oralinio sekso metu, šios infekcijos taip pat gali pažeisti burnos ertmę ir gerklę. Užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna. Todėl, visai negydomos ar netinkamai gydomos jos gali sukelti ilgalaikius ar net nepranykstančius sveikatos pakitimus, tokius kaip PID (dubens uždegiminė liga), negimdyvinis nėštumas, priešlaikinis gimdymas, nevaisingumas, lėtinis dubens skausmas, cervicitas (gimdos kaklelio uždegimas) ar uretritas (šlaplės uždegimas). Nėštumo metu LPI galima užkrėsti dar negimusį kūdikį, motina gali perduoti infekciją savo vaikui gimdymo metu. Taigi labai svarbu, kad visos LPI būtų diagnozuojamos ir kuo skubiau gydomos. LPI užsikrečia vyrai ir moterys, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų. Dažniausi pasireiškiantys LPI simptomai yra: išskyros iš šlapimo – lyties organų (moterims jų pagausėjimas ar spalvos pakitimas), skausmingas ar deginantis jausmas šlapinantis, baltos apnašos ant varpos, vaginoje ar burnoje, bėrimai lyties organų srityje, padidėję limfmazgiai kirkšnyse, skausmas kapšelyje, pilvo apačioje, skausmas lytinių santykių metu, kraujavimas po lytinių santykių. jokių simptomų. Dauguma moterų ir vyrų, užsikrėtusių chlamidijomis, ir devynios iš dešimties moterų, užsikrėtusių gonorėja, visiškai nejaučia jokių požymių. Taip gali būti dėl to, kad nepasireiškia jokie požymiai iš viso arba požymiai gali būti tokioje kūno vietoje, kur žmogus negali jų jausti arba matyti. Tyrimas, LPI nustatyti, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) atliekamas paprastai ir neskausmingai. Iš pateikto šlapimo mėginio PGR metodu nustatomi net 7-ių lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjai. „Molekulinis PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją jos pradžioje, praėjus kelioms dienoms nuo užsikrėtimo“, – teigia NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius. Tyrimo metu iš vieno ėminio nustatomi: chlamidiozės (Chlamydia trachomatis), gonorėjos (Neisseria gonorrhoeae), trichomonozės (Trichomonas vaginalis) infekcijų sukėlėjai, mikoplazmos (Mycoplasma genitalium, Mycoplasma hominis, Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum), kurios sukelia mažojo dubens uždegimines ligas, prostatos, šlaplės, gimdos kaklelio, gleivinės uždegimus, inkstų struktūrų uždegimus, priešlaikinio gimdymo, ankstyvo vaisiaus vandenų nutekėjimo, mažo kūdikio svorio riziką, sąnarių uždegimus Mikoplazmos dažniausiai sukelia lėtines ligas. Asmuo, užsikrėtęs LPI, kitus užkrėsti gali, netgi neturėdamas jokių ligos požymių. LPI gydymas sėkmingas būna tada, kai kartu gydomas ir partneris. Svarbu, gydymo kursą pabaigti, nors susirgimo simptomai gali išnykti ir anksčiau. Pabaigus gydymą, rekomenduojama atvykti pasitikrinti pas gydytoją. Žmogus, vieną kartą persirgęs sifiliu, gonorėja, chlamidioze ar kita lytiškai plintančia liga, negauna imuniteto ir gali užsikrėsti vėl. Daugiau informacijos apie LPI tyrimus gali suteikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus specialistai. Kontaktai pasiteirauti: Laura Zelionkienė Administravimo skyriaus vyriausioji viešųjų ryšių specialistė tel. (8 5) 270 9229 el. p. laura.zelionkiene@nvspl.ltv

Ant netvirto ledo kasmet nuskęsta daug žmonių, todėl prieš lipdami įsitikinkite jo tvirtumu, nerizikuokite savo gyvybe. Ledas laikomas tvirtu, kai yra storesnis nei 7 cm. Tokio storio ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad išlaikytų žmonių grupę, ledas turi būti ne mažiau kaip 12 cm storio. Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtuose interneto puslapiuose. Svarbu paminėti, kad ledas nėra visur vienodas – kai kuriose vietose, pavyzdžiui, ten kur įšąla medžiai, medžių šakos, krūmai, nendrės, arčiau kranto ledas būna plonesnis. Viena svarbiausių taisyklių – negalima vienam eiti ant ledo neprašvitus. Prieš pradedant eiti ledu, reikia apsidairyti, gal yra jau pramintas takelis. Einant ledu rekomenduojama pasiimti tvirtą lazdą ir, prieš žengiant žingsnį, lazda tikrinti ledo stiprumą. Jei po smūgio į ledą atsiranda vanduo, tokiu ledu geriau neiti. Eidami grupėje niekada neikite vienas šalia kito, eikite čiuožiančiais žingsniais neatitraukdami kojų nuo ledo paviršiaus ir statydami jas plačiai, kad kūno svoris pasiskirstytų tolygiai. Jeigu ledas po kojomis pradeda traškėti ar skeldėti, į krantą reikia grįžti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote. Ką daryti įlūžus:   Nepasiduoti panikai. Nesistenkite karštligiškai kabintis už ledo krašto. Lėtai, atsargiai, nedarant jokių staigių judesių, ropštis iš eketės į tą pusę, iš kurios atėjote. Ant ledo reikia užslinkti plačiai išskėtus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Stengtis kiek įmanoma toliau krūtine užšliuožti ant ledo, o po to atsargiai užkelti vieną paskui kitą kojas. Jei eketė siaura, išlipti iš eketės galima vartantis nuo nugaros ant pilvo. Jei ledas silpnas ir, bandant išlipti iš eketės, lūžta, reikia jį laužyti tol, kol prieisite iki stipraus. Jokiu būdu nebandykite iš karto stotis ant kojų. Atsistoti galima, tik pasiekus krantą. Jeigu įlūžote užšalusioje upėje, iš eketės reikia ropštis prieš srovę ir neplūduriuoti  pasroviui, nes upės srovė gali įtraukti po ledu. Kai tenka gelbėti lede įlūžusį žmogų:  Prie eketės krašto reikia artintis labai atsargiai, geriausia – šliaužti, plačiai į šonus išskėtus rankas. Jeigu įmanoma, šliaužti ant lentos ar pagalio. Negalima artintis visai prie eketės krašto, nes yra didelė tikimybė įlūžti. Saugiausias atstumas yra 3–4 metrai nuo eketės krašto. Skęstančiajam reikia ištiesti pagalį ar lentą ir, kai žmogus įsikimba, tempti.  Ištraukus skęstantįjį, reikia šliaužti kuo toliau nuo pavojingos vietos, drauge nutempti ir nukentėjusįjį. Laikas, kurį galima išbūti vandenyje, kol neištinka hipotermija, skaičiuojamas minutėmis. Ką reikėtų pirmiausia padaryti, ištraukus žmogų iš ledinio vandens? Kai žmogų jau ištraukėte į paviršių, patikrinkite kvėpavimą, pulsą. Jeigu reikia, būtina pradėti gaivinimą. Atsižvelgiant į situaciją, reikėtų kviesti greitąją pagalbą. Jeigu, nemokate gaivinti, nežinote, kaip elgtis arba žmogus netekęs sąmonės, būtina kviesti greitąją pagalbą numeriu 112. Jeigu yra galimybė, būtina nugabenti nukentėjusįjį į šiltą patalpą. Joje reikėtų nuimti sušlapusius drabužius ir juos pakeisti šiltais, apkloti. Jeigu žmogus sąmoningas, reikėtų duoti šiltų gėrimų, sriubos. Jokiu būdu nukentėjusiajam negalima duoti alkoholio ir trinti jo odos. Žmogui ištikus hipotermijai, reikėtų dėti šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos ir kirkšnių. Jeigu yra galimybė, žmogų reikia paguldyti į vonią, kurios temperatūra – 20 laipsnių. Po kokių 10–30 minučių temperatūrą reikėtų kelti iki 37 °C. Lipant ant ledo, ypač žvejoti, svarbu geras hidrokostiumas, kuris patekus į vandenį laikys kūną paviršiuje ir neleis greitai atšalti. Poledinės žūklės mėgėjams būtina turėti ir gelbėjimosi priemonių. Pavyzdžiui, virvę su svareliu, kurią galima būtų numesti skęstančiajam ar gelbėtojams. Gelbėjimo liemenė apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu. Smaigai, su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis.

 Pranešimą parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Vėžinės ląstelės – tai pakitusios organizmo ląstelės, įgijusios nenormalių savybių: jos neribotai ir nevaldomai dauginasi, perauga gretimus audinius bei migruoja į kitas organizmo vietas (metastazuoja). Pagal ląstelių kilmę, sandarą ir savybes išskiriama: kraujo vėžiai, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinimo trakto, inkstų, vyriškosios bei moteriškosios lytinių sistemų, odos, akių-nosies-gerklės sistemos, endokrininės sistemos, griaučių ir raumenų bei kitokie navikai. Vėžio požymiai. Nors ir neturite jokių problemų, reikėtų reguliariai tikrintis sveikatą. Turėtumėte žinoti, kad su vėžiu gali būti susiję tokie simptomai: pakitimai žarnyno ar šlapimo pūslės veikloje, neįprastas kraujavimas arba išskyros, neužgyjanti žaizda, sustorėjimas ar gumbelis krūtyje ar kitoje kūno vietoje, nevirškinimas ar sunkumai ryjant, pokyčiai karpose ar apgamuose, įkyrus kosulys ar užkimimas. Žinoma, šie simptomai nebūtinai rodo vėžį; jie gali atsirasti dėl mažiau pavojingų susirgimų. Tik gydytojas gali nustatyti diagnozę, todėl, vos pastebėję minėtus pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Nelaukite, kol pajusite skausmą - ankstyvas vėžys paprastai nesukelia skausmo. Nors vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, bet jau tikrai žinoma, kad vėžys nėra užkrečiama liga, t.y. kontaktas su sergančiu asmeniu visiškai nėra pavojingas. Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių veiksnių – aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo. Pagrindinis daugelio vėžio rūšių rizikos faktorius yra amžius, kadangi senstant organizme daugėja genetinės medžiagos pakitimų. Pasaulinė vėžio epidemija yra didžiulė ir tendencingai auga. Kiekvienais metais nuo vėžio miršta 8,2 milijono žmonių, iš kurių 4 milijonai yra gana jauni žmonės – 30–69 metų. Todėl kviečiame visus žmones NEMOKAMAI pasitikrinti sveikatą, dalyvaujant prevencinėse programose, taip užkertant kelią onkologinėms ligoms. Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos vėžio prevencinės programos: Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Kiekviena 50–69 metų amžiaus moteris gali pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos. Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta 50–75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Šiuo metu šešių Lietuvos apskričių – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno – gyventojai, kurių amžius svyruoja nuo 50 iki 75 metų, kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pagal šią programą suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Kviečiame kreiptis į savo šeimos gydytoją ir dalyvauti prevencinėse programose. Nepamirškite, kad sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti vėžio atsiradimo galimybes. Todėl patariame: nerūkyti, vengti alkoholio vartojimo, būti fiziškai aktyviems, sveikai maitintis ir saugotis nuo ultravioletinių spindulių.

Vitaminai – biologiškai aktyvių organinių junginių grupė. Jie yra nepakeičiama mitybos dalis. Vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavimo procesuose ir daro įtaką maisto medžiagų pasisavinimui. Kadangi vitaminai yra pagrindinė fermentų sudedamoji dalis, jie lemia normalią organizmo veiklą ir aktyvumą. Kai trūksta kokių nors vitaminų, gali sutrikti medžiagų apykaitos procesai. Jeigu žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, maitinant kūdikį, taip pat esant stresinėms situacijoms, sunkiai fiziškai dirbant.

Riebaluose tirpūs vitaminai

Vandenyje tirpūs vitaminai

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje didėja. 2-ąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 8-14 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 77,5 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 96,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 2-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus ir Alytaus administracinėse teritorijose. 2018 m. 2-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 35 asmenys. Iš jų: 3 vaikai iki 2 metų, 16 vaikų, kuriems 2-17 metų, kiti – suaugusieji (iš jų viena nėščioji). Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Koks sukėlėjas? Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius. Kaip užsikrečiama gripu? Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Kokie yra gripo simptomai? Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Kaip apsisaugoti nuo gripo? Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Nors skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių. Todėl rekomenduojama: tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti; vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis; vengti masinio žmonių susibūrimo vietų; laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas; neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos; gerai vėdinti patalpas; susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas; sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę. Susirgus gripu rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs tinkamą gydymą. Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Taigi skiepytis gripo vakcina dar nevėlu. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.  

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Svarbu, kad elementarios burnos higienos procedūros būtų atliekamos jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Maždaug 6 mėnesių kūdikiui prasikala pirmieji dantys. Ką tik išdygusių dantų apsauginis išorinis, dantis dengiančio emalio, sluoksnis dar nesukietėjęs, jie greitai genda, todėl labai svarbu juos tinkamai prižiūrėti. Reikia valyti kūdikio dantis, vežti jį pas odontologą, neduoti jam cukraus turinčio maisto ir nepalikti ilgam buteliuko su čiulptuku – nuo tada atsiranda „buteliuko kariesas“. Dantys, kurie nuolatos veikiami pieno ( netgi krūtinės pieno), greičiau sugenda. Fluoras Vaikų odontologai ir pediatrai rekomenduoja kūdikiams nuolatos duoti fluoro papildų, nes nuo fluoro tvirtėja dantys ir kaulai, dantys mažiau genda. Fluoro yra daug kur. Kai kuriose savivaldybėse nedideli fluoro kiekiai dedami į vandentiekio vandenį, taip pagerinama bendrijos narių burnos higiena. Jeigu fluoro geriamajame vandenyje nėra, gydytojas gali skirti jo papildus arba naudoti fluoridų turinčią dantų pastą. Kadangi kūdikis pastos neišspjauna, kartu su pasta jo organizmas gauna pakankamai fluoro. Dantų valymas Vos tik išdygus pirmajam dančiui, po valgio visada jį nuvalykite medvilniniu audiniu arba sudrėkinta marle. Kūdikiui pradėjus valgyti kietą maistą, naudokite mažą vaikišką minkštais šereliais šepetėlį. Tikslingiausia dėl dantų pastos naudojimo konsultuotis su gydytoju ar odontologu, kuris patars ar dantis kūdikiui valyti su pasta, ar tik vandeniu. Dauguma žinovų rekomenduoja kasdien vaiko dantis valyti du kartus – pirmą kartą ryte arba po pusryčių, antrą kartą – vakare. Jeigu ant dantų lieka maisto, juose pradeda atsirasti skylučių – šepetėlis maistą pašalina. Vakare geriausia valyti dantis prieš paskutinį maitinimą, nes maitinimas yra raminanti kūdikį guldymo miegoti dalis. Valant dantis po šio maitinimo, sutrikdoma rami ir tyli kūdikio nuotaika. Negalima leisti kūdikiui užmigti su pieno buteliuku ar čiulptuku burnoje. Tuomet burna lieka pilna pieno visą naktį, seilės jo nenuplauna ir dėl to tikrai gali sugesti dantys.   Dantų šepetėliai Dantų šepetėlis turi būti minkštais apvaliais šereliais. Jį keisti reikėtų ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. Kad šepetėlyje neįsiveistų bakterijų, gerai nuplaukite ir laikykite švariame inde ar puodelyje.   Čiulptukai ir piršto čiulpimas Gydytojai teigia, kad kuo ilgiau vaikui duodamas čiulptukas, tuo didesnė tikimybė, kad burnos viduje įvyks pokyčiai, kurie paveiks pieninių, vėliau ir nuolatinių dantų sąkandį. Todėl reikėtų riboti laiką, kiek vaikui duodamas čiulptukas (pavyzdžiui tik einant miegoti). Nuo 1 metų amžiaus reikėtų pamažu nuo čiulptuko atpratinti. Panašią problemą sukelia ir piršto čiulpimas, tik atpratinti nuo jo yra daug sunkiau, nes piršto atimti taip, kaip čiulptuko neįmanoma. Dauguma vaikų, būdami 2-4 metų amžiaus patys nustoja čiulpti pirštą, todėl geriau palaukti, jeigu burnoje nėra pastebimų pasikeitimų.   Dantų dygimas Per 2-3 metus kūdikiui išdygsta 20 pieninių dantų, nors jų dygimo tvarka ir laikas gali būti labai įvairūs. Prieš išdygstant dančiui kelias savaites dauguma vaikų būna neramūs, gausiai seilėjasi ir kandžioja ar graužia kietus daiktus. Dantys dygsta tuo pačiu metu, kai vyksta kiti vystymosi pokyčiai (pavyzdžiui subręsta seilių liaukos). Dantų dygimas gali vykti ir sergant, todėl tokie požymiai kai karščiavimas ir viduriavimas, kuriuos šiaip retai kada sukelia dantų dygimas, priskiriami būtent šiai priežasčiai. Tačiau kartais kūdikiui dantų dygimas sukelia problemų: jam palengvėja kamšant šaltus ir kietus daiktus. Tinka specialūs žiedai dantims, kuriuose yra skysčio ir jį galima užšaldyti. Jei dygstant dantims skauda stipriau, šeimos gydytojas gali skirti paracetamolio arba nuskausminamojo tepalo.   Dantų priežiūros rekomendacijos: Tikslas – neleisti vaiko dantims gesti, nes jam gali skaudėti. Reikėtų: ü  Neduoti kūdikiui krūties tarp maitinimų: jeigu ant vaiko dantų nuolatos bus pieno, juose gali atsirasti skylučių. ü  Skatinti vaiką gerti kuo daugiau vandens: tuo metu, kai negeria pieno ir neduoti jam saldintų vaisių sulčių. ü  Visas šviežias vaisių sultis atskiesti dideliu kiekiu vandens: duoti jas gerti ne iš buteliuko, bet iš puodelio. ü  Patikrinti, kad visi vaiko kramtomi žaislai būtų minkšti ir tvirti: tik ne kieti ir aštrūs. ü  Parodyti vaiką odontologui: jeigu ant jo dantukų matyti baltų, geltonų ar rudų dėmių. ü  Nepalikti buteliuko lovelėje: neleisti naudoti kaip čiulptuko. Jeigu buteliuko reikia vaikui nuraminti, pripilti į jį vandens.   Straipsnis parengtas remiantis: 1.Balčiauskas, L. (2013). Nėštumas ir naujagimio priežiūra. Vilnius: „Aktėja“.  

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vaida Merkelytė

Artritas – neuždegiminė sąnarių ir stuburo liga, kuria sergant labiausiai pažeidžiama sąnario kremzlė. Tai labiausiai paplitusi sąnariu liga, ja serga 10 proc. visų gyventojų, dažniau – vyresnės moterys. Artrito atsiradimo priežastys: Artritas dažniausiai tapatinamas su sąnarių susidėvėjimu. Taip atsitinka dėl nutukimo, sunkaus fizinio darbo, nuolatinės nepatogios kūno padėties, dažnų vienodų judesių. Artritą skatina ir netaisyklinga sąnarių forma (iškrypęs stuburas ar sąnariai, įgimtas šlaunikaulio išnirimas ar kiti įgimti sąnarių trūkumai), sąnarių traumos, įgimti kremzlės ląstelių pakitimai, įvairūs hormoniniai sutrikimai. Dėl šių priežasčių sutrinka sąnarinio skysčio, aprūpinančio kremzlę maisto medžiagomis, gamyba. Kremzlė palengva praranda elastingumą, suplonėja, tampa šiurkšti, sutrūkinėja atsiranda sąnarinių paviršių trintis, į sąnario ertmę gali patekti atplyšusių kremzlės gabalėlių. Kartu pakinta ir šalia esantys kaulai – susidaro kaulų išaugų („ataugų“). Artritu susergama ir dėl bakterinės, virusinės arba grybelinės sąnarių infekcijos, alergijos, traumos, medžiagų apykaitos sutrikimo, nervų sistemos ligų ir genetinių veiksnių (paveldėjimo). Dažniausiai liga prasideda lėtai, nepastebimai. Jei praeityje buvo sąnario traumą, artrito požymiai gali pasireikšti ir po kelerių metų. Pažeistą sąnarį (sąnarius) iš pradžių skauda tik fizinio krūvio metu arba jį stipriai nuvarginus. Ilgainiui, ligai progresuojant, skausmai tampa stipresni, skauda ir ramybės būsenoje bei naktį, sąnarys pasidaro ne toks judrus, galiausiai sustingsta. Artrito simptomai: ü      Vienas iš pagrindinių simptomų skausmas, kuris jaučiamas judinant sąnarį arba ramybėje po didesnio fizinio krūvio; Atsiranda stiprus skausmas, kai atplyšusios kremzlės gabalėlis įstringa tarp sąnarinių paviršių, tai vadinama sąnarine blokada. Šiuo atveju galūnės per sąnarį neįmanoma sulenkti ar ištiesti. ü      Po ilgesnio ramybės periodo sąnarių laikinas sustingimas, kuris praeina išsijudinus. ü        Ribota judesių amplitudė; ü       Sąnario (sąnarių) patinimas ir jautrumas; ü       Raumenų silpnumas; ü       Sąnarių braškėjimas. Artrito gydymas: Pastebėjus pirmuosius ligos požymius reikalinga pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, traumatologu, ortopedu, atlikti rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimus. Gydant artritą pirmiausia būtina pašalinti pagrindinę jo priežastį (per dideli fiziniai krūviai, netaisyklinga mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt.).   Profilaktinės priemonės: ü       Vengti antsvorio. Tai labai svarbus ir veiksmingas artrito profilaktikos elementas. Kuo svoris mažesnis, tuo mažiau varginami sąnariai. ü       Pakankamai judėti, tačiau vengti per didelių krūvių, net ir trumpalaikių. Rekomenduojama atlikti nesudėtingas mankštas. Labai tinka pasivaikščioti gamtoje, važiuoti dviračiu ar plaukioti. Netinka kontaktinės sporto šakos, nelabai tinka sportiniai žaidimai su kamuoliu (futbolas, rankinis, krepšinis), raketėmis (tenisas, badmintonas). Patyrusio kineziterapeuto konsultacija gali būti labai naudinga parenkant tinkamą mankštinimosi programą. ü     Artrito profilaktikai labai svarbi yra mityba. Svarbu kasdien valgyti gerai subalansuotą ir visavertį maistą. Sergant artritu reikia vartoti daugiau vitamino C, nes organizmui jaučiant jo stygių, ligos simptomai paaštrėja. Rekomenduojama daugiau vartoti šarminės prigimties vaisių ir daržovių: žalių sėklų, žirnių, riešutų, grūdų ir pagaliau, žuvies. Vartoti maisto produktus, turinčius daug polinesočiųjų riebalų rūgščių: riebias jūrines žuvis (skumbres, lašišas, sardines), linų sėmenis, graikinių riešutų aliejus. Vartoti maisto produktus, kuriuose daug vitamino D ir kalcio, nes gydymas kortikosteroidais nuo artrito kelia grėsmę susirgti kaulų išretėjimu. Gerti pakankamai vandens.   Straipsnis parengtas remiantis: 1. Clark, H. R. (2009). Kaip išsigydyti visas ligas. Kaunas: „Mijalba“. 2. Adomavičiūtė, D., Bylaitė, M., Bytautienė, R. ir kt. (sud.) (2003). Sveikatos enciklopedija. Vilnius: „Vaistų žinios“.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vaida Merkelytė