Vėžinės ląstelės – tai pakitusios organizmo ląstelės, įgijusios nenormalių savybių: jos neribotai ir nevaldomai dauginasi, perauga gretimus audinius bei migruoja į kitas organizmo vietas (metastazuoja). Pagal ląstelių kilmę, sandarą ir savybes išskiriama: kraujo vėžiai, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinimo trakto, inkstų, vyriškosios bei moteriškosios lytinių sistemų, odos, akių-nosies-gerklės sistemos, endokrininės sistemos, griaučių ir raumenų bei kitokie navikai. Vėžio požymiai. Nors ir neturite jokių problemų, reikėtų reguliariai tikrintis sveikatą. Turėtumėte žinoti, kad su vėžiu gali būti susiję tokie simptomai: pakitimai žarnyno ar šlapimo pūslės veikloje, neįprastas kraujavimas arba išskyros, neužgyjanti žaizda, sustorėjimas ar gumbelis krūtyje ar kitoje kūno vietoje, nevirškinimas ar sunkumai ryjant, pokyčiai karpose ar apgamuose, įkyrus kosulys ar užkimimas. Žinoma, šie simptomai nebūtinai rodo vėžį; jie gali atsirasti dėl mažiau pavojingų susirgimų. Tik gydytojas gali nustatyti diagnozę, todėl, vos pastebėję minėtus pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Nelaukite, kol pajusite skausmą - ankstyvas vėžys paprastai nesukelia skausmo. Nors vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, bet jau tikrai žinoma, kad vėžys nėra užkrečiama liga, t.y. kontaktas su sergančiu asmeniu visiškai nėra pavojingas. Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių veiksnių – aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo. Pagrindinis daugelio vėžio rūšių rizikos faktorius yra amžius, kadangi senstant organizme daugėja genetinės medžiagos pakitimų. Pasaulinė vėžio epidemija yra didžiulė ir tendencingai auga. Kiekvienais metais nuo vėžio miršta 8,2 milijono žmonių, iš kurių 4 milijonai yra gana jauni žmonės – 30–69 metų. Todėl kviečiame visus žmones NEMOKAMAI pasitikrinti sveikatą, dalyvaujant prevencinėse programose, taip užkertant kelią onkologinėms ligoms. Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos vėžio prevencinės programos: Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Kiekviena 50–69 metų amžiaus moteris gali pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos. Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta 50–75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Šiuo metu šešių Lietuvos apskričių – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno – gyventojai, kurių amžius svyruoja nuo 50 iki 75 metų, kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pagal šią programą suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Kviečiame kreiptis į savo šeimos gydytoją ir dalyvauti prevencinėse programose. Nepamirškite, kad sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti vėžio atsiradimo galimybes. Todėl patariame: nerūkyti, vengti alkoholio vartojimo, būti fiziškai aktyviems, sveikai maitintis ir saugotis nuo ultravioletinių spindulių.

Vitaminai – biologiškai aktyvių organinių junginių grupė. Jie yra nepakeičiama mitybos dalis. Vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavimo procesuose ir daro įtaką maisto medžiagų pasisavinimui. Kadangi vitaminai yra pagrindinė fermentų sudedamoji dalis, jie lemia normalią organizmo veiklą ir aktyvumą. Kai trūksta kokių nors vitaminų, gali sutrikti medžiagų apykaitos procesai. Jeigu žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, maitinant kūdikį, taip pat esant stresinėms situacijoms, sunkiai fiziškai dirbant.

Riebaluose tirpūs vitaminai

Vandenyje tirpūs vitaminai

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje didėja. 2-ąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 8-14 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 77,5 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 96,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 2-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus ir Alytaus administracinėse teritorijose. 2018 m. 2-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 35 asmenys. Iš jų: 3 vaikai iki 2 metų, 16 vaikų, kuriems 2-17 metų, kiti – suaugusieji (iš jų viena nėščioji). Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Koks sukėlėjas? Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius. Kaip užsikrečiama gripu? Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Kokie yra gripo simptomai? Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Kaip apsisaugoti nuo gripo? Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Nors skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių. Todėl rekomenduojama: tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti; vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis; vengti masinio žmonių susibūrimo vietų; laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas; neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos; gerai vėdinti patalpas; susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas; sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę. Susirgus gripu rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs tinkamą gydymą. Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Taigi skiepytis gripo vakcina dar nevėlu. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.  

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Svarbu, kad elementarios burnos higienos procedūros būtų atliekamos jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Maždaug 6 mėnesių kūdikiui prasikala pirmieji dantys. Ką tik išdygusių dantų apsauginis išorinis, dantis dengiančio emalio, sluoksnis dar nesukietėjęs, jie greitai genda, todėl labai svarbu juos tinkamai prižiūrėti. Reikia valyti kūdikio dantis, vežti jį pas odontologą, neduoti jam cukraus turinčio maisto ir nepalikti ilgam buteliuko su čiulptuku – nuo tada atsiranda „buteliuko kariesas“. Dantys, kurie nuolatos veikiami pieno ( netgi krūtinės pieno), greičiau sugenda. Fluoras Vaikų odontologai ir pediatrai rekomenduoja kūdikiams nuolatos duoti fluoro papildų, nes nuo fluoro tvirtėja dantys ir kaulai, dantys mažiau genda. Fluoro yra daug kur. Kai kuriose savivaldybėse nedideli fluoro kiekiai dedami į vandentiekio vandenį, taip pagerinama bendrijos narių burnos higiena. Jeigu fluoro geriamajame vandenyje nėra, gydytojas gali skirti jo papildus arba naudoti fluoridų turinčią dantų pastą. Kadangi kūdikis pastos neišspjauna, kartu su pasta jo organizmas gauna pakankamai fluoro. Dantų valymas Vos tik išdygus pirmajam dančiui, po valgio visada jį nuvalykite medvilniniu audiniu arba sudrėkinta marle. Kūdikiui pradėjus valgyti kietą maistą, naudokite mažą vaikišką minkštais šereliais šepetėlį. Tikslingiausia dėl dantų pastos naudojimo konsultuotis su gydytoju ar odontologu, kuris patars ar dantis kūdikiui valyti su pasta, ar tik vandeniu. Dauguma žinovų rekomenduoja kasdien vaiko dantis valyti du kartus – pirmą kartą ryte arba po pusryčių, antrą kartą – vakare. Jeigu ant dantų lieka maisto, juose pradeda atsirasti skylučių – šepetėlis maistą pašalina. Vakare geriausia valyti dantis prieš paskutinį maitinimą, nes maitinimas yra raminanti kūdikį guldymo miegoti dalis. Valant dantis po šio maitinimo, sutrikdoma rami ir tyli kūdikio nuotaika. Negalima leisti kūdikiui užmigti su pieno buteliuku ar čiulptuku burnoje. Tuomet burna lieka pilna pieno visą naktį, seilės jo nenuplauna ir dėl to tikrai gali sugesti dantys.   Dantų šepetėliai Dantų šepetėlis turi būti minkštais apvaliais šereliais. Jį keisti reikėtų ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. Kad šepetėlyje neįsiveistų bakterijų, gerai nuplaukite ir laikykite švariame inde ar puodelyje.   Čiulptukai ir piršto čiulpimas Gydytojai teigia, kad kuo ilgiau vaikui duodamas čiulptukas, tuo didesnė tikimybė, kad burnos viduje įvyks pokyčiai, kurie paveiks pieninių, vėliau ir nuolatinių dantų sąkandį. Todėl reikėtų riboti laiką, kiek vaikui duodamas čiulptukas (pavyzdžiui tik einant miegoti). Nuo 1 metų amžiaus reikėtų pamažu nuo čiulptuko atpratinti. Panašią problemą sukelia ir piršto čiulpimas, tik atpratinti nuo jo yra daug sunkiau, nes piršto atimti taip, kaip čiulptuko neįmanoma. Dauguma vaikų, būdami 2-4 metų amžiaus patys nustoja čiulpti pirštą, todėl geriau palaukti, jeigu burnoje nėra pastebimų pasikeitimų.   Dantų dygimas Per 2-3 metus kūdikiui išdygsta 20 pieninių dantų, nors jų dygimo tvarka ir laikas gali būti labai įvairūs. Prieš išdygstant dančiui kelias savaites dauguma vaikų būna neramūs, gausiai seilėjasi ir kandžioja ar graužia kietus daiktus. Dantys dygsta tuo pačiu metu, kai vyksta kiti vystymosi pokyčiai (pavyzdžiui subręsta seilių liaukos). Dantų dygimas gali vykti ir sergant, todėl tokie požymiai kai karščiavimas ir viduriavimas, kuriuos šiaip retai kada sukelia dantų dygimas, priskiriami būtent šiai priežasčiai. Tačiau kartais kūdikiui dantų dygimas sukelia problemų: jam palengvėja kamšant šaltus ir kietus daiktus. Tinka specialūs žiedai dantims, kuriuose yra skysčio ir jį galima užšaldyti. Jei dygstant dantims skauda stipriau, šeimos gydytojas gali skirti paracetamolio arba nuskausminamojo tepalo.   Dantų priežiūros rekomendacijos: Tikslas – neleisti vaiko dantims gesti, nes jam gali skaudėti. Reikėtų: ü  Neduoti kūdikiui krūties tarp maitinimų: jeigu ant vaiko dantų nuolatos bus pieno, juose gali atsirasti skylučių. ü  Skatinti vaiką gerti kuo daugiau vandens: tuo metu, kai negeria pieno ir neduoti jam saldintų vaisių sulčių. ü  Visas šviežias vaisių sultis atskiesti dideliu kiekiu vandens: duoti jas gerti ne iš buteliuko, bet iš puodelio. ü  Patikrinti, kad visi vaiko kramtomi žaislai būtų minkšti ir tvirti: tik ne kieti ir aštrūs. ü  Parodyti vaiką odontologui: jeigu ant jo dantukų matyti baltų, geltonų ar rudų dėmių. ü  Nepalikti buteliuko lovelėje: neleisti naudoti kaip čiulptuko. Jeigu buteliuko reikia vaikui nuraminti, pripilti į jį vandens.   Straipsnis parengtas remiantis: 1.Balčiauskas, L. (2013). Nėštumas ir naujagimio priežiūra. Vilnius: „Aktėja“.  

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vaida Merkelytė

Artritas – neuždegiminė sąnarių ir stuburo liga, kuria sergant labiausiai pažeidžiama sąnario kremzlė. Tai labiausiai paplitusi sąnariu liga, ja serga 10 proc. visų gyventojų, dažniau – vyresnės moterys. Artrito atsiradimo priežastys: Artritas dažniausiai tapatinamas su sąnarių susidėvėjimu. Taip atsitinka dėl nutukimo, sunkaus fizinio darbo, nuolatinės nepatogios kūno padėties, dažnų vienodų judesių. Artritą skatina ir netaisyklinga sąnarių forma (iškrypęs stuburas ar sąnariai, įgimtas šlaunikaulio išnirimas ar kiti įgimti sąnarių trūkumai), sąnarių traumos, įgimti kremzlės ląstelių pakitimai, įvairūs hormoniniai sutrikimai. Dėl šių priežasčių sutrinka sąnarinio skysčio, aprūpinančio kremzlę maisto medžiagomis, gamyba. Kremzlė palengva praranda elastingumą, suplonėja, tampa šiurkšti, sutrūkinėja atsiranda sąnarinių paviršių trintis, į sąnario ertmę gali patekti atplyšusių kremzlės gabalėlių. Kartu pakinta ir šalia esantys kaulai – susidaro kaulų išaugų („ataugų“). Artritu susergama ir dėl bakterinės, virusinės arba grybelinės sąnarių infekcijos, alergijos, traumos, medžiagų apykaitos sutrikimo, nervų sistemos ligų ir genetinių veiksnių (paveldėjimo). Dažniausiai liga prasideda lėtai, nepastebimai. Jei praeityje buvo sąnario traumą, artrito požymiai gali pasireikšti ir po kelerių metų. Pažeistą sąnarį (sąnarius) iš pradžių skauda tik fizinio krūvio metu arba jį stipriai nuvarginus. Ilgainiui, ligai progresuojant, skausmai tampa stipresni, skauda ir ramybės būsenoje bei naktį, sąnarys pasidaro ne toks judrus, galiausiai sustingsta. Artrito simptomai: ü      Vienas iš pagrindinių simptomų skausmas, kuris jaučiamas judinant sąnarį arba ramybėje po didesnio fizinio krūvio; Atsiranda stiprus skausmas, kai atplyšusios kremzlės gabalėlis įstringa tarp sąnarinių paviršių, tai vadinama sąnarine blokada. Šiuo atveju galūnės per sąnarį neįmanoma sulenkti ar ištiesti. ü      Po ilgesnio ramybės periodo sąnarių laikinas sustingimas, kuris praeina išsijudinus. ü        Ribota judesių amplitudė; ü       Sąnario (sąnarių) patinimas ir jautrumas; ü       Raumenų silpnumas; ü       Sąnarių braškėjimas. Artrito gydymas: Pastebėjus pirmuosius ligos požymius reikalinga pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, traumatologu, ortopedu, atlikti rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimus. Gydant artritą pirmiausia būtina pašalinti pagrindinę jo priežastį (per dideli fiziniai krūviai, netaisyklinga mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt.).   Profilaktinės priemonės: ü       Vengti antsvorio. Tai labai svarbus ir veiksmingas artrito profilaktikos elementas. Kuo svoris mažesnis, tuo mažiau varginami sąnariai. ü       Pakankamai judėti, tačiau vengti per didelių krūvių, net ir trumpalaikių. Rekomenduojama atlikti nesudėtingas mankštas. Labai tinka pasivaikščioti gamtoje, važiuoti dviračiu ar plaukioti. Netinka kontaktinės sporto šakos, nelabai tinka sportiniai žaidimai su kamuoliu (futbolas, rankinis, krepšinis), raketėmis (tenisas, badmintonas). Patyrusio kineziterapeuto konsultacija gali būti labai naudinga parenkant tinkamą mankštinimosi programą. ü     Artrito profilaktikai labai svarbi yra mityba. Svarbu kasdien valgyti gerai subalansuotą ir visavertį maistą. Sergant artritu reikia vartoti daugiau vitamino C, nes organizmui jaučiant jo stygių, ligos simptomai paaštrėja. Rekomenduojama daugiau vartoti šarminės prigimties vaisių ir daržovių: žalių sėklų, žirnių, riešutų, grūdų ir pagaliau, žuvies. Vartoti maisto produktus, turinčius daug polinesočiųjų riebalų rūgščių: riebias jūrines žuvis (skumbres, lašišas, sardines), linų sėmenis, graikinių riešutų aliejus. Vartoti maisto produktus, kuriuose daug vitamino D ir kalcio, nes gydymas kortikosteroidais nuo artrito kelia grėsmę susirgti kaulų išretėjimu. Gerti pakankamai vandens.   Straipsnis parengtas remiantis: 1. Clark, H. R. (2009). Kaip išsigydyti visas ligas. Kaunas: „Mijalba“. 2. Adomavičiūtė, D., Bylaitė, M., Bytautienė, R. ir kt. (sud.) (2003). Sveikatos enciklopedija. Vilnius: „Vaistų žinios“.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vaida Merkelytė

Lapkričio 18 d., jau dešimtą kartą bus minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Tyrimai rodo, kad 50 proc. visų antibiotikų receptų išrašoma netinkamai, t.y. jie išrašomi nuo nebakterinių infekcijų, išrašomi plataus spektro ir galimai toksiški antibiotikai, kai skiriama netiksli dozė arba vartojimo trukmė per ilga. Dėl netinkamai išrašomų antibiotikų pasireiškia įvairaus pobūdžio šalutinis poveikis, vartojamų vaistų tarpusavio sąveika, išsivysto Clostridium difficile infekcijos ir atsiranda daugumai vaistų atsparūs patogenai.

Netinkamas antibiotikų vartojimas spartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Antimikrobinis atsparumas plinta sparčiai ir įgauna pagreitį, nes bakterijos neturi sienų. Tik efektyvi infekcijų kontrolė ir profilaktika yra pagrindinė priemonė kovojant su šia pasauline grėsme sveikatai.

Šiuo metu didžiausia problema yra augantis bendras atsparumas daugeliui antibiotikų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2016 m. ypač išaugo E. coli ir Acinetobacter atsparumas kelioms antibiotikų grupėms. Ekspertai pažymi, kad didėja atsparumas paskutinės kartos antibiotikams, kurie yra paskutinė gydymo galimybė pacientams, užsikrėtusiems atspariomis antibiotikams infekcijomis. Ši tendencija kelia didelį susirūpinimą, nes įprasta operacija, gimdymas, pneumonija ir netgi odos infekcijos gali vėl tapti pavojingos gyvybei.

Pasaulio sveikatos organizacija ragina nebeskirti jų sveikiems gyvūnams, kad antibiotikai būtų efektyvūs žmonių ligoms gydyti. Antibiotikais ūkininkai ir maisto pramonė tikisi paskatinti sveikų gyvūnų augimą ir išvengti gyvūnų ligų. Manoma, kad apribojus vaistų vartojimą tarp gyvūnų, prie veterinarinių antimikrobinių preparatų kainos pridėjus vartotojo mokestį arba sumažinus mėsos vartojimą, iki 2030 m. antimikrobinių vaistų vartojimą pasauliniu mastu galima būtų sumažinti 80%. Kad išsaugotume gebėjimą veiksmingai gydyti žmones ir gyvūnus, būtina imtis veiksmų, t. y. tinkamo antibiotikų vartojimo ir išsamių infekcijų profilaktikos ir kontrolės strategijų įgyvendinimo sveikatos priežiūroje.

Kad išsaugotume antibiotikų veiksmingumą, kiekvienas turime prisidėti prie atsparumo antibiotikams plitimo mažinimo, jei antibiotikus vartosime tik tuomet, kai juos paskirs gydytojas, laiku skiepysimės, taip užkirsdami kelią infekcijoms, kurios gydomos antibiotikais, laikydamiesi higienos.

Prisidėti prie šios problemos sprendimo galime mes visi. Tereikia įsipareigoti sau ir keisti savo veiksmus, siekiant išsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateityje. Išsamesnę informaciją rasite čia.

Daugiau informacijos apie Europos supratimo apie antibiotikus dieną rasite čia.

Daugiau informacijos apie antimikrobinį atsparumą ir teisingą antibiotikų vartojimą rasite čia.

Informacija Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro

Kiekvienais metais trečiasis lapkričio ketvirtadienis minimas kaip Tarptautinė nerūkymo diena. Minėjimo tikslas – priminti, kokią žalą rūkančiųjų ir nerūkančiųjų sveikatai kelia rūkymas, vis dar išliekantis vienu iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktoriumi, sąlygojančiu 25 proc. visų mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų, 30 proc. mirčių nuo vėžio, 70 proc. nuo kvėpavimo sistemos ligų. Vėžinės ir tabako sukeltos ligos iš valstybės kiekvienais metais pareikalauja milžiniškų išlaidų pacientams slaugyti ir gydyti.

Tabako dūmai yra nuodingas mišinys, kuriuose yra apie 4000 įvairių cheminių medžiagų. Remiantis Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) ir Vokietijos mokslininkų tyrimo draugijos duomenimis tabako dūmuose yra 90 kancerogenų. Tabako dūmų kancerogeninių medžiagų sąrašas nėra baigtinis. Mokslininkai ir toliau tyrinėja tabako dūmų sudedamąsias dalis, todėl ateityje bus skelbiami nauji kancerogenai.

Rūkalų dūmuose esantis anglies monoksidas daug geriau jungiasi prie hemoglobino nei deguonis, todėl rūkant sumažėja deguonies kiekis audiniuose ir gali išsivystyti hipoksija (deguonies stygius organizme). Ypač rūkymas pavojingas nėščiosioms - vaisius ypatingai jautrus tabako dūmams, jei nėščioji daug rūko, tai gali suketi vaisiaus hipoksiją. Nuolatinės hipoksijos pasekmės: priešlaikinis gimdymas, persileidimų skaičiaus padidėjimas, gimdymo metu pirmeigė placenta. Rūkančios moterys dažniau gimdo neišnešiotus ir mažesnio svorio naujagimius, jų kūdikiai dažniau miršta.

Greta kancerogeninio poveikio tabako dūmuose esančios medžiagos slopina organizmo imuninį atsaką ir organizmas nesugeba atpažinti ir sunaikinti pakitusių (mutavusių) ląstelių.

Tabako dūmuose yra nikotino - alkaloido, kuris jaudina nikotino receptorius smegenyse: greit padidėja kraujospūdis, sustiprėja kraujo tėkmė vainikinėse kraujagyslėse ir širdies susitraukimai. Nikotinas, skatindamas neuromediatorių išsiskyrimą smegenyse, veikia kaip stimuliatorius. Žmogui pasireiškia trumpalaikis energijos ir nuotaikos pakilimas, pagerėja dėmesio koncentracija ir veiklumas. Ilgainiui rūkant, sutrinka neurohormonų apykaita, padidėja tolerancija nikotinui, todėl išsivysto poreikis pakartotinai rūkyti.

Rūkymas pagreitina senėjimo procesus: veidas praranda skaistumą, oda - elastingumą, atsiranda raukšlių, šiurkštėja balsas, pagelsta ar pajuosta dantys, jie greit genda, sklinda nemalonus kvapas iš burnos. Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus (patenkančių į organizmą kenksmingų medžiagų kiekio), rūkymo trukmės ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems rūkantiems rūkymo sukeltos pasekmės pasireiškia vienodai. Ryškiausias priežastinis ryšys tarp rūkymo ir ligos stebimas plaučių vėžio atveju. Iki 90 - 95 proc. juo susirgusių buvo reguliariai rūkantys. Visos su rūkymu susijusios vėžio formos sąlygoja 30 proc. bendro mirtingumo nuo piktybinių navikų. Lėtinis bronchitas yra neišvengiama ilgalaikio reguliaraus rūkymo pasekmė. 75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu.

Pasaulio sveikatos organizacija jau keletą metų ypatingai akcentuoja pasyviojo rūkymo pavojų. Pasyvus rūkymas – tai reiškinys, kuomet rūkančio žmogaus iškvėptus cigarečių dūmus įkvepia kitas žmogus. Iškvėptuose dūmuose taip pat yra kancerogenų ir kitų toksinių medžiagų, todėl pasyvus rūkymas kelia pavojų sveikatai. Viena valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienai surūkytai cigaretei. Dažniausiai su pasyviu rūkymu susiduriame mums artimoje aplinkoje – darbe, namuose ar būnant pasilinksminimo vietose su draugais. Darbe dažniausiai yra įrengtos specialiai rūkymui skirtos patalpos – tokiu būdu nerūkantieji yra apsaugomi nuo kenksmingo tabako dūmų poveikio.

Mesti rūkyti naudinga, nes:

Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė