Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui reikalingas visuomenės sveikatos priežiūros specialistas 1,0 etato darbo krūviu.
Kvalifikaciniai reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį biomedicinos mokslo studijų srities visuomenės sveikatos krypties išsilavinimo bakalauro laipsnį arba slaugytojo kvalifikaciją ir būti išklausius privalomuosius 160 valandų visuomenės sveikatos priežiūros tobulinimo kursus.
Kreiptis: adresu Vilniaus g. 6, Joniškis arba tel. 8 426 60537.
Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną. Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus. Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuojame. Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo nėra. Erkinio encefalito ir Laimo ligos požymiai:• Erkinis encefalitas. Liga pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta. Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1- 3 asmenys). • Laimo liga - ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau. Inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų. Ligos simptomai. Būdingiausias požymis – po 7-14 dienų atsirandanti odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti požymiai: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimų, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.Erkių platinamų ligų profilaktikaVakcinacijaPatikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, galima pasirinkti įprastą ir greitesnę skiepijimo schemą. Nuo Laimo ligos nėra skiepų.Erkių gausą mažinančios priemonėsTinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami.Graužikų populiacijos reguliavimas (deratizacija).Individualios apsaugos priemonėsBūnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą.Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.
Daugiau informacijos apie erkių platinamas ligas:
http://www.delfi.lt/video/transliacijos/konferencijos/delfi-tv-gyvai-kaip-gamtoje-apsisaugoti-nuo-erkiu-ir-kitu-vabzdziu-ikandimu.d?id=552 https://www.youtube.com/watch?v=URzOxRqJ_rUPagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Būtina atkreipti dėmesį į žmonių saugumą prie vandens, nes Lietuvoje kasmet didelė dalis žmonių, ypač vaikai, patiria traumas maudydamiesi.
Nuskendimai sudaro didžiausią dalį mirties priežasčių dėl netyčinių traumų visose amžiaus grupėse.
Skęstantis suaugęs žmogus ar vaikas dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis, nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti.
Pagrindiniai pavojai maudantis:
nepažįstamas krantas; mėšlungis; stipri srovė; šokas, netikėtai įkritus į vandenį.Pirma pagalba skęstančiam:
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skubiai iškvieskite gelbėjimo tarnybą tel. 112; Jei vandens gylis leidžia pasiekti skęstantįjį, su kitais poilsiautojais sudarykite gyvąją grandinę, kad pasiektumėte skęstantįjį. Ištraukite skęstantį asmenį iš vandens; Pašalinkite iš kvėpavimo takų vandenį; Gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, santykių 2:30. Darykite šia procedūrą tol, kol atvyks greitoji medicininė pagalba; Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusįjį paguldykite (stabili šoninė padėtis), užklokite, kad sušiltų. Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstanti gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.Mėgstantiems maudytis visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, apie saugų ir atsakingą poilsį prie vandens. Saugokite save ir kitus:
Išmokite ir mokinkite vaikus plaukti. Paskatinkite kitus, ypač vaikus, išmokti plaukti ir saugos vandenyje įgūdžių. Nes vaikų skendimų tikimybė yra 8 kartus didesnė, jei jie arba vaikus prižiūrintys asmenys nemoka plaukti. Visada stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Maži vaikai gali nuskęsti per 30 sekundžių 5-8 cm gylio vandenyje, todėl nepalikite vaikų be priežiūros nė minutei. Prižiūrėti reiškia visą dėmesį sutelkti tik į vaiką: neskaitykite, nežaiskite stalo žaidimų, nekalbėkite telefonu, neužsiimkite kita, atitraukiančia dėmesį veikla. Nepalikite mažų vaikų bendraamžių ar paauglių priežiūrai – juos turi prižiūrėti suaugusieji. Būkite taip arti vaiko, kad kiekvieną minutę galėtumėte jį pasiekti ranka. Jei jūsų vaikas yra vandenyje, jūs turite būti taip pat vandenyje. Suburkite tėvų ar kitų asmenų priežiūros grupes, galinčias prižiūrėti vaikus maudymosi metu. Saugus elgesys vandenyje ir prie vandens. Nesimaudykite vieni bei mokykite vaikus visada maudytis kartu su kitu asmeniu, draugu. Maudykitės ten, kur yra žmonių, arčiau kranto, o dar geriau, ten, kur yra gelbėtojų. Nesimaudykite ką tik pavalgius, nekramtykite kramtomosios gumos maudydamiesi, nardydami, žaisdami vandenyje, nes galite užspringti. nesimaudykite esant nuovargiui ir labai šaltame vandenyje. Visada paisykite saugos ženklų ir vėliavos įspėjimų. Nardykite atsargiai: tik ten, kur žinoma, kad yra saugu! Daugiausia galvos ir stuburo traumų įvyksta, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro, todėl prieš ruošdamiesi šokinėti į vandenį patikrinkite vandens gylį, ar vanduo nenusekęs, nėra akmenų; nešokinėkite nuo medžių, skardžių; nenardykite kur yra tamsus vanduo ir nematyti dugno; nenardykite ten, kur yra įspėjamieji ženklai, draudžiantys tai daryti. „Draudžiama nardyti“ įspėjimas reiškia, kad šioje vietoje nėra saugu nerti pirmiausia galva. Nesimaudykite, jeigu esate apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Nevartokite svaigiųjų gėrimų prieš rengdamiesi maudytis, maudymosi ar vandens pramogų metu, prižiūrėdami vaikus šalia vandens. Mokykite paauglius, jog vartoti alkoholį pramogaujant šalia vandens, ir ne tik, yra pavojinga. Naudokitės gelbėjimosi liemene, ypač kartu su vaikais ar prastais plaukikais. Jei jūs ar artimieji nemokate ar silpnai mokate plaukti, dėvėkite gelbėjimosi liemenę. Tai nėra nieko nepatogaus ar gėdingo. Mažiems vaikams maudantis būtina uždėti gelbėjimosi liemenes. Pripučiami „ratai“, „rankovės“ yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės. Visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę plaukdami valtimi, nesvarbu, kaip toli esate nuo kranto, ar turite plaukimo įgūdžių. Laikykitės visų ženklų, vėliavos ir įspėjimų informacinių nurodymų. Išmokite, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Vaikams ir suaugusiems būtina išmokti ir reguliariai atnaujinti šiuos įgūdžius. Tai gali padėti išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę, kol atvyks specializuota pagalba. Išmokite saugių skęstančiųjų gelbėjimo būdų, nekeliančių pavojaus jums.Linkime visiems puikios ir saugios vasaros!
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją pranešimą parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Visame pasaulyje nuolat auga mokslo susidomėjimas juoku, o įvairiausi tyrimai patvirtina teigiamą juoko poveikį sveikatai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistinius duomenis nustatyta, kad linksmi žmonės net 40 proc. rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Juokas pradeda vystytis nuo kūdikio šypsenos kaip nevalingas refleksas ir primityvi reakcija bei nesąmoningas artikuliavimas, kuriame dalyvauja pasąmonė ir žmogaus kūnas. Šis refleksas taip pat suveikia tuomet, kai žmogus yra kutenamas. Pirmą naujagimio juoką išgirstame tik po mėnesio nuo gimimo. Juokiantis žmogaus organizme vyksta daugybė biocheminių bei fiziologinių pokyčių. Pirmiausia yra išjudinama beveik 80 raumenų grupių. Juokiantis susitraukia krūtinės, pečių bei diafragmos raumenys, o įsitempę pilvo preso raumenys masažuoja visus pilvo organus. Svarbu, kad juokas būtų daugiau pilvinis, o ne krūtininis. Besišypsant susitraukia veido raumenys ir lūpų kampučiai kilsteli aukštyn. Taip veidas nuolat tonizuojamas, nes priteka daugiau kraujo ir vyksta natūralus veido patempimas bei tiesioginis kraujotakos aktyvinimas, daugiau deguonies patenka į smegenis. Juokiantis valosi plaučiai, gilėja įkvėpimas, o iškvėpimo metu oras labai greitai (apie 100 km/val. greičiu) išstumiamas iš plaučių (alveolių) ir jie apsivalo nuo anglies dvideginio bei kvėpavimo takuose esančių gleivių. Dujų apykaita pagreitėja nuo 3 iki 4 kartų. Tai padeda atsikosėti ir lengvai išsivalyti plaučiams nuo skreplių bei palengvinti kvėpavimo takų negalavimus. Taip pat pagerėja visų audinių bei organų aprūpinimas krauju, padidėja raudonųjų kraujo kūnelių ir deguonies kiekis, normalizuojasi kraujospūdis, sumažėja cholesterolio, cukraus kiekis kraujyje bei galvos skausmas, pagerėja savijauta, gaminasi vitaminas C, padaugėja imunoglobulino, stiprėja imunitetas.
Juokas – tik žmogui būdinga savybė. Pasirodo, kad žmogaus kūnas neskiria dirbtinio juoko nuo nuoširdaus, todėl visai nesvarbu, ar juokiamasi iš anekdoto, ar jogos treniruotėje – poveikis organizmui yra visiškai analogiškas. Juokas yra išimtinai tik žmogui būdinga savybė – gyvūnai nesijuokia. Kaip ir iš ko juokiamasi, yra užkoduota genuose. Nustatyta, kad dažniausiai juokiasi vaikai nuo vienerių iki penkerių metų (apie 400 kartų per dieną), o suaugusieji (sulaukę 30 metų) – vos 15. Moterys juokiasi 1,5 karto dažniau negu vyrai. Deja, su amžiumi žmonės vis labiau praranda sugebėjimą džiaugtis, šypsotis bei juoktis. Grimzdami į liūdesį ir neviltį, jie teisinasi, kad džiaugtis nėra kuo bei juokiasi vos 6 min. per dieną. Profesionalūs ekspertai pagal sudarytą juoko klasifikaciją nesunkiai gali apibūdinti net žmogaus charakterį. Juoko metu išleidžiami įvairūs garsai turi net keletą žmogų apibūdinančių atspalvių. Žmogus juokdamasis dažniausiai taria šiuos garsus:
Cha cha cha – pats nuoširdžiausias ir einantis iš širdies juokas atvira burna, pilnas džiaugsmo ir harmonijos su aplinkiniu pasauliu. Taip juokiasi geri ir linksmi žmonės. Dažniau taip juokiasi moterys.
Chu chu chu – kažką slepiantis, su išankstiniu nusistatymu.
Cho cho cho – kritiškas, besityčiojantis, grasinantis.
Chi chi chi – ironiškas, piktavališkas, gudrus, sarkastiškas.
Che che che – gudruoliškas, laikantis distanciją su pašnekovu.
Nors juokas ir naudingas sveikatai, tačiau medikai įspėja, kad ilgai juoktis nerekomenduojama:• po operacijų; • turint bambos, diafragmos, kirkšnies, stemplės angos, pilvo sienos, stuburo bei kitokias įgimtas ar įgytas išvaržas; • sergant kai kuriomis akių ligomis (kai gresia tinklainės atšokimas ir kt.); • sergant tuberkulioze, pneumonija; • sergant plaučių pneumotoraksu (oro susikaupimas pleuros ertmėje) ar emfizema (oro susikaupimas organuose) ir kt.; • gresiant persileidimui.
Kartais būna tokių situacijų, iš kurių tikrai neima juokas, bet vardan savo sveikatos privalome išmokti sąmoningai valdyti emocijas bei atlaikyti socialinį ar kitokį spaudimą, sugebėti pakeisti požiūrį į įvykius, problemas ar stresą. Geriausias ir nieko nekainuojantis vaistas, visada esantis šalia – tai nusišypsoti bei nuoširdžiai nusijuokti. JAV jau seniai šypsena ir juokas tapo viena iš sveiko gyvenimo būdo detalių. Pripildykite savo gyvenimą, aplinką ir namus įvairiais džiaugsmą bei malonumą teikiančiais užsiėmimais, istorijomis ar veiklomis. Rinkitės linksmus kino filmus, komedijas, kultūrinius renginius. Daugiau skaitykite pozityvią ir linksmą spaudą, knygas. Praleiskite daugiau laiko su pozityviai nusiteikusių bei šmaikščių žmonių kompanija. Dūkite su savo mylimais vaikais, praleiskite daugiau laiko su augintiniais. Fiksuokite daugiau linksmų istorijų, anekdotų, atsitikimų. Pakilkite aukščiau buities, neliežuvaukite ir nepavydėkite. Harmonija ir simbiozė su gamta bei artimaisiais greitai duos teigiamų rezultatų, pagerins savijautą ir suteiks didelį šansą apsisaugoti nuo įvairių sveikatos sutrikimų bei pagerins gyvenimo kokybę. Nei vienoje vaistinėje jūs nenusipirksite šio unikalaus vaisto, bet panaudodami jį sau ir aplinkiniams suteiksite neįkainojamą dozę gyvenimo džiaugsmo, laimės ir sveikatos.
Dalai Lama: „Jei jūs galvosite vien apie negatyvius dalykus, jums tai nepadės ieškoti sprendimų ir sugriaus dvasios ramybę. Man patinka šypsenos ir aš trokštu matyti kuo daugiau šypsenų – tikrų šypsenų. Tačiau jei mes norime tų šypsenų, mes turime kurti pagrindą joms atsirasti“.
Pagal Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro informacinę medžiagąparengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
✓ Jaučiatės įsitempęs?
✓Kankina nerimas?
✓Dažnai būnate blogos nuotaikos?
✓Esate prislėgtas?
✓Nežinote kaip sau padėti? Išbandykite programėlę „Pagalba Sau“!
Ją parsisiųsti nemokamai galite Google Play parduotuvėje.
Daugiau informacijos: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.sam.pagalbasau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai informuoja, jog naujoje mobiliojoje Užsienio reikalų ministerijos programėlėje keliautojams „Keliauk saugiai“ galima surasti ir aktualios informacijos apie sveikatą – rekomenduojamus skiepus. Tai pateikiama skiltyje „Kelionių rekomendacijos“ . Programėlė sukurta padidinti konsulinės informacijos prieinamumą, ypač keliaujant ten, kur nėra interneto, įvykus nelaimei. Visą programėlėje esančią informaciją galima pasiekti be interneto ryšio, tad „Keliauk saugiai“ galima naudotis tiek lėktuve, tiek laukinėje gamtoje, tiek dingus internetui. Programėlėje pateikiamos URM kelionių rekomendacijos ir atvykimo sąlygos visoms pasaulio valstybėms, konsulinė informacija ir atstovybių kontaktai, Pasaulio sveikatos organizacijos nuolat atnaujinama informacija apie infekcinių ligų keliamus pavojus. „Keliaujant svarbu pasirūpinti ne tik dokumentais, sužinoti oro sąlygas, bet ir pasirūpinti savo sveikata – pasiskiepyti nuo pavojingų infekcijų. Skiepytis reikia iki kelionės likus bent keletui savaičių, kad suspėtų susidaryti imunitetas. Tad būtina labai atsakingai įvertinti vadinamuosius paskutinės minutės kelionių pasiūlymus“, - sakė ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja gydytoja Daiva Razmuvienė. Mobiliųjų įrenginių su „Android“ operacine sistema vartotojai – programėlę “Keliauk saugiai!” gali parsisiųsti čia, o su iOS operacine sistema – čia.
Informaciją apie skiepus keliautojams rasite ir čia. Daugiau informacijos: Gintarė Bazevičiūtė Mob.+370 672 94281 gintare@ulac.lt"> gintare@ulac.lt Švietimo ir komunikacijos skyrius Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Vasara prasideda gausia žiedadulkių įvairove ore. Dalis žmonių kiekvienais metais kenčia nuo šienligės. Nors jos priežastimi buvo laikytas šienas, tačiau dabar moksliškai įrodyta, kad šienligę sukelia į kvėpavimo takus patekusios žiedadulkės. Šių smulkių grūdelių paviršiuje yra daug įvairių, labai specifinių baltymų. Jie veikia kaip atpažinimo kodas, kuris reikalingas augalų dauginimuisi. Ant gleivinės nusėdusios žiedadulkės išskiria baltymus, sukeliančius specifines imuninės sistemos reakcijas, kurios pasireiškia alergijos simptomais (varvanti ir niežtinti nosis bei akys, perštinti gerklė, kosulys ir odos įjautrinimas). Šiai ligai būdingas griežtas sezoniškumas. Žalingos medžiagos organizme kaupiasi metų metus ir ligą gali būti sunku išgydyti. Alergijos simptomus sukelia apie 50 rūšių augalų. Dažniausia tai vėjo apdulkinami augalai. Alergenines žiedadulkes barstantys augalai skiriami į tris grupes: medžiai, žolės ir piktžolės.
Medžiai yra Lietuvoje anksčiausiai pavasarį pražystantys augalai. Jų dulkėjimas prasideda kovo (atskirais metais – vasario) mėnesį ir tęsiasi iki liepos. Iš kitų augalų grupių medžiai išsiskiria žiedadulkių gausa.Migliniai augalai, kitaip vadinami žolėmis, pradeda žydėti gegužės mėnesį, o jų žiedadulkių ore aptinkama iki spalio. Dažnai šienligės priežastimi gali būti pašarinio motiejuko, paprastosios šunažolės, daugiametės svidrės, kviečių, rugių ar miežių žiedadulkės. Kasmet būna 2 periodai, kai šių žiedadulkių kiekis ore viršija įsijautrinimo ribą: pirmasis – birželio pradžioje, o antrasis, kiek mažesnis – liepos mėnesio viduryje. Antroje vasaros pusėje pradeda žydėti dilgėlės, rūgštynės, kiečiai, balandinių šeimos augalai. Gausiau žiedadulkių į orą išbarsto dilgėlės, tačiau jos yra silpnai alergeniškos.Pavojingesnis yra kiečių žydėjimo tarpsnis, trunkantis nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio mėnesio antrosios pusės. Rugsėjo mėnesį ore pasitaiko ir ambrozijos žiedadulkių, kurios su oro masėmis atkeliauja iš Pietų Europos.Pražystančių augalų žiedadulkės yra alergeniškos ir jautriems žmonėms gali sukelti sveikatos sutrikimų: atsiranda vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies, čiaudulys, užgula nosį, peršti akis ir kiti simptomai. Žiedadulkių sezono metu: • Venkite lankytis parkuose, soduose, vietovėse, kur daug augalijos; jei įmanoma, venkite tiesioginio kontakto su augalais. • Važiuodami automobiliu laikykite uždarytus langus, automobilyje esanti kondicionavimo sistema turėtų patenkinti vėdinimo poreikius. Taip pat rekomenduojama atsisakyti kelionių motociklais, dviračiais. • Likite patalpose vidurdienio ir popietės valandomis, nes tuo metu žiedadulkių koncentracija ore didžiausia. • Patalpas vėdinkite iš ryto, nakties metu langus laikykite uždarytus. Jei yra galimybė, patalpoje papurkškite paprasto vandens. Taip žiedadulkių dalelės nusės ir jų neįkvėpsite.• Lauke būkite su akiniais nuo saulės – taip mažiau žiedadulkių pateks ant akių paviršiaus. • Iki žydėjimo nušienauti gyvenamųjų ir poilsio teritorijų žolynus. • Nepamirškite su savimi turėti gydytojo paskirtus vaistus.
Pagal Šiaulių universiteto Aplinkotyros ir fizikos katedros informaciją parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Vasarą padidėja rizika užsikrėsti ir susirgti toksokaroze. Šią liga dažniausiai platina užsikrėtę šunys ir katės, savo išmatomis teršiantys aplinką.
Toksokarozė yra zoonozė, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvalioji šunų kirmėlė) ir rečiau Toxocara cati (apvalioji kačių kirmėlė) lervos. Šiam susirgimui būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikarojanti eiga, pasireiškianti įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos nulemia migruojančios įvairiuose organuose ir audiniuose lervos.
Kaip žmogus užsikrečia toksokaroze?
Žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės.
Kas dažniausiai serga toksokaroze?
Dažniausiai toksokaroze užsikrečia ir serga 4-9 metų vaikai, nes jie neturi higienos įgūdžių, pavyzdžiui, neparaginti suaugusiųjų nenusiplauna rankų prieš valgį, deda į burną įvairius daiktus. Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat sąlygoja vaikų nesusiformavusi imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais.
Nemažą riziką turi veterinarijos gydytojai, kurie gali užsikrėsti nuo užteršto gyvūnų kailio; vairuotojai, automobilių remonto darbuotojai, kurie remontuoja žemėtus automobilius; komunalinio ūkio darbuotojai, užsiimantys gatvių valymu, valkataujančių šunų gaudymu; žmonės, turintys daržus, sodus.
Ligos simptomai
Skiriamos visceralinė (vidaus organų) ir akių toksokarozės formos. Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Tačiau ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis. Dažniausiai pažeidžiama viena akis. Nustatyta, kad sergantiems toksokaroze vaikams sumažėja vakcinacijos ir revakcinacijos prieš tymus, difteriją ir stabligę efektyvumas, nes toksokaros pasižymi stipriu imuniteto susidarymą slopinančiu veikimu.
Šiltuoju metų laiku toksokarų kiaušinėliai greitai subręsta ir kadangi vasarą daug laiko praleidžiama lauke žaidžiant, iškylaujant, dirbant soduose, daržuose, padidėja rizika užsikrėsti šia kirmėline liga. Todėl būtina laikytis rekomendacijų:
kuo dažniau plauti rankas su muilu, ypatingai grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgant, pažaidus su šuniuku, kačiuku; nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių; prižiūrėti naminius gyvūnus, juos reguliariai kas tris mėnesius gydyti nuo kirminų, neleisti laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės. Surinkti augintinių išmatas, kad jomis nebūtų teršiama aplinka; smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose, smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Nenaudojamas smėlio dėžes – uždengti.
Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacinę medžiagą
parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Pasaulio sveikatos organizacija 1987 m. paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline diena be tabako, kurios tikslas saugoti dabartinę ir būsimas kartas nuo tabako vartojimo bei pasyvaus rūkymo sukeliamų pavojų. Šiemet Pasaulio dienos be tabako tema „Tabakas – grėsmė vystymuisi“. Pasaulio dienai be tabako skirtą plakatą „Tabakas grasina mums visiems. Sakyk tabakui Ne. Saugok sveikatą, mažink skurdą, skatink vystymąsi“.
PSO konstatuoja, jog kasmet dėl rūkymo sukeltų ligų (piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių ligų, smegenų kraujagyslių ligų, kvėpavimo sistemos ligų ir kt.) miršta beveik 6 milijonai pasaulio gyventojų. Šis skaičius iki 2030 metų gali išaugti iki 8 milijonų mirčių per metus, jei nebus imtasi intensyvių rūkymo mažinimo priemonių. Tabako vartojimas daro žalą kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, rasės, kultūros ar išsilavinimo. Tabako vartojimas atneša kančias, ligas ir mirtį, nuskurdina šeimas ir valstybes.
Tabako vartojimas silpnina šalių ekonomiką – plintant rūkymui, išauga sveikatos priežiūros kaštai, sumažėja produktyvumas. Tabako vartojimas didina sveikatos netolygumus ir skurdą, nes skurdžiausiai visuomenės daliai tenka mažiau lėšų esminiams poreikiams – maistui, švietimui ir sveikatos priežiūrai. Apie 80 proc. mirčių, sukeltų tabako vartojimo, įvyksta skurdžiausiose šalyse. Tai tampa rimtu iššūkiu bendriesiems vystymosi tikslams pasiekti.
Auginant tabaką sunaudojami didžiuliai trąšų ir pesticidų kiekiai, labai užteršiama aplinka ir vandens ištekliai. Tabako pasėliai kasmet užima 4,3 milijonų hektarų, siekiant gauti žemės tabako auginimui naikinami miškai. Tabako pramonė kasmet pagamina daugiau kaip 2 milijonus tonų kietųjų atliekų.
Tarptautinė tabako kontrolės pagrindų konvencija – pagrindinis ir svarbiausias dokumentas kovai su tabako epidemija. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė tabako kontrolės pagrindų konvencija yra 180 valstybių sutartis. Ji vienija daugiau kaip pusę pasaulio valstybių, atstovauja arti 40 proc. (2,8 milijardams žmonių). Šiose valstybėse aukščiausiu lygiu yra įdiegtos efektyviausios tabako kontrolės priemonės. Didėjantis prie konvencijos prisijungiančių valstybių skaičius trukdo tabako pramonei kištis į vyriausybių tabako kontrolės politiką.
Jei cigarečių kaina pasauliniu mastu pakiltų 1 doleriu, ekonomikos vystymuisi tektų 190 milijardų dolerių. Aukštos tabako gaminių kainos lemia didesnes biudžeto pajamas, mažina tabako daromą žalą ir suteikia galimybę didesnę biudžeto dalį skirti vystymosi reikmėms.
ATMINKITE!
Nėra nė vienos žmogaus organizmo sistemos, kuriai nekenktų rūkymas, taip pat nėra nekenksmingų cigarečių:
rūkimas gali sukelti širdies, kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ir kitas ligas; tabako dūmuose yra daugiau kaip 70 medžiagų, kurios sukelia vėžį; pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį, net tiems kurie niekada nerūkė; elektroninių cigarečių rūkymas didina tabako cigarečių rūkymo tikimybę ir mažina metimo rūkyti tikimybę; viename elektroninės cigaretės skysčio gali būti net iki 48 mg nikotino; užtenka elektroninę cigaretę parūkyti 5 min., kad ji pakenktų plaučiams.Straipsnis parengtas remiantis:
1.http://www.smlpc.lt/lt/sveikatos_mokymas/patarimai/ 2.http://ntakd.lrv.lt/ 3.http://www.am.lt/VI/rubric.php3?rubric_id=1773Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė