Vasarą padidėja rizika užsikrėsti ir susirgti toksokaroze. Šią liga dažniausiai platina užsikrėtę šunys ir katės, savo išmatomis teršiantys aplinką.

Toksokarozė yra zoonozė, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvalioji šunų kirmėlė) ir rečiau Toxocara cati (apvalioji kačių kirmėlė) lervos. Šiam susirgimui būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikarojanti eiga, pasireiškianti įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos nulemia migruojančios įvairiuose organuose ir audiniuose lervos.

Kaip žmogus užsikrečia toksokaroze?

Žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės.

Kas dažniausiai serga toksokaroze?

Dažniausiai toksokaroze užsikrečia ir serga 4-9 metų vaikai, nes jie neturi higienos įgūdžių, pavyzdžiui, neparaginti suaugusiųjų nenusiplauna rankų prieš valgį, deda į burną įvairius daiktus. Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat sąlygoja vaikų nesusiformavusi imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais.

Nemažą riziką turi veterinarijos gydytojai, kurie gali užsikrėsti nuo užteršto gyvūnų kailio; vairuotojai, automobilių remonto darbuotojai, kurie remontuoja žemėtus automobilius; komunalinio ūkio darbuotojai, užsiimantys gatvių valymu, valkataujančių šunų gaudymu; žmonės, turintys daržus, sodus.

Ligos simptomai

Skiriamos visceralinė (vidaus organų) ir akių toksokarozės formos. Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Tačiau ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis. Dažniausiai pažeidžiama viena akis. Nustatyta, kad sergantiems toksokaroze vaikams sumažėja vakcinacijos ir revakcinacijos prieš tymus, difteriją ir stabligę efektyvumas, nes toksokaros pasižymi stipriu imuniteto susidarymą slopinančiu veikimu.

Šiltuoju metų laiku toksokarų kiaušinėliai greitai subręsta ir kadangi vasarą daug laiko praleidžiama lauke žaidžiant, iškylaujant, dirbant soduose, daržuose, padidėja rizika užsikrėsti šia kirmėline liga. Todėl būtina laikytis rekomendacijų:

   Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacinę medžiagą

parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulio sveikatos organizacija 1987 m. paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline diena be tabako, kurios tikslas saugoti dabartinę ir būsimas kartas nuo tabako vartojimo bei pasyvaus rūkymo sukeliamų pavojų. Šiemet Pasaulio dienos be tabako tema „Tabakas – grėsmė vystymuisi“. Pasaulio dienai be tabako skirtą plakatą „Tabakas grasina mums visiems. Sakyk tabakui Ne. Saugok sveikatą, mažink skurdą, skatink vystymąsi“.

PSO konstatuoja, jog kasmet dėl rūkymo sukeltų ligų (piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių ligų, smegenų kraujagyslių ligų, kvėpavimo sistemos ligų ir kt.) miršta beveik 6 milijonai pasaulio gyventojų. Šis skaičius iki 2030 metų gali išaugti iki 8 milijonų mirčių per metus, jei nebus imtasi intensyvių rūkymo mažinimo priemonių. Tabako vartojimas daro žalą kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, rasės, kultūros ar išsilavinimo. Tabako vartojimas atneša kančias, ligas ir mirtį, nuskurdina šeimas ir valstybes.

Tabako vartojimas silpnina šalių ekonomiką – plintant rūkymui, išauga sveikatos priežiūros kaštai, sumažėja produktyvumas. Tabako vartojimas didina sveikatos netolygumus ir skurdą, nes skurdžiausiai visuomenės daliai tenka mažiau lėšų esminiams poreikiams – maistui, švietimui ir sveikatos priežiūrai. Apie 80 proc. mirčių, sukeltų tabako vartojimo, įvyksta skurdžiausiose šalyse. Tai tampa rimtu iššūkiu bendriesiems vystymosi tikslams pasiekti.

Auginant tabaką sunaudojami didžiuliai trąšų ir pesticidų kiekiai, labai užteršiama aplinka ir vandens ištekliai. Tabako pasėliai kasmet užima 4,3 milijonų hektarų, siekiant gauti žemės tabako auginimui naikinami miškai. Tabako pramonė kasmet pagamina daugiau kaip 2 milijonus tonų kietųjų atliekų.

Tarptautinė tabako kontrolės pagrindų konvencija – pagrindinis ir svarbiausias dokumentas kovai su tabako epidemija. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė tabako kontrolės pagrindų konvencija yra 180 valstybių sutartis. Ji vienija daugiau kaip pusę pasaulio valstybių, atstovauja arti 40 proc. (2,8 milijardams žmonių). Šiose valstybėse aukščiausiu lygiu yra įdiegtos efektyviausios tabako kontrolės priemonės. Didėjantis prie konvencijos prisijungiančių valstybių skaičius trukdo tabako pramonei kištis į vyriausybių tabako kontrolės politiką.

Jei cigarečių kaina pasauliniu mastu pakiltų 1 doleriu, ekonomikos vystymuisi tektų 190 milijardų dolerių. Aukštos tabako gaminių kainos lemia didesnes biudžeto pajamas, mažina tabako daromą žalą ir suteikia galimybę didesnę biudžeto dalį skirti vystymosi reikmėms.

ATMINKITE!

Nėra nė vienos žmogaus organizmo sistemos, kuriai nekenktų rūkymas, taip pat nėra nekenksmingų cigarečių:

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Šiluminis maisto paruošimas - gaminant patiekalus kinta apdorojamų produktų temperatūra, jie apdorojami termiškai. Šio technologinio proceso metu vyksta cheminiai bei fiziniai pakitimai.

Teigiami pakitimai:

Neigiami pakitimai:

ŠILUMINIO PARUOŠIMO BŪDAI:

VIRIMAS - tai maisto produktų kaitinimas skysčiuose (vandenyje, sultinyje, piene) arba vandens garuose. Kiekvienas virimo būdas suteikia tam pačiam maisto produktui skirtingą skonį.

     KEPIMAS - tai produkto kaitinimas su riebalais, riebaluose ar riebalų garuose.

MIŠRŪS BŪDAI

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena skirta atkreipti visų žmonių dėmesį ir padidinti supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas pasekmes.

Vienas iš trijų pasaulio gyventojų  turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, tai vadinama – arterine hipertenzija. Arterijos maitina gyvybiškai svarbius organus, todėl kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti koronarine širdies ar galvos smegenų kraujagyslių liga. Nustatytą, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris. Įtakos turi paveldėtas polinkis hipertenzijai. Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes pakankamai gerai  jaučiasi. 

Kas yra tas kraujospūdis?

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus.

Todėl Lietuvos širdies asociacija įspėja, kad padidėjęs kraujo spaudimas – arterinė hipertenzija – laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Tai – pavojingas širdies ir kraujagysliu ligų rizikos veiksnys. Todėl įsiminkite, kad optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neviršija 140/90. Tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – būtina susirūpinti.

Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas  sistoliniu. Antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu.

Vienas ar du jo pakilimai – tai dar ne liga. Kraujo spaudimas gali pakilti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kartais jis pakyla tik gydytojo kabinete. Toks reiškinys vadinamas „baltojo chalato“ hipertenzija. Dėl to neretai išsigąstama. Norint įsitikinti, kad tai tikrai „baltojo chalato“ hipertenzija, kraujospūdžio matavimą reikia pakartoti 10-15 min. ramiai pasėdėjus kabinete arba namuose. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzija.

Padidėjusio kraujospūdžio priežastys

Padidėjęs kraujospūdis dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties (iki 90 proc. visų ligos atvejų). Tokiu atveju nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Kraujospūdį gali didinti vidiniai organizmo mechanizmai, tokie kaip arterijų vidinio dangalo (endotelio) funkcijos sutrikimas, simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtaka, druskos bei skysčių susikaupimas organizme.

Pirminei hipertenzijai įtakos gali turėti ir paveldimas polinkis hipertenzijai, amžius (daugiau nei 35 m.), rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis). Nereikėtų užmiršti ir pomėgio valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius ir tuo didina kraujospūdį.

Retai kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos inkstų ar kitos ligos (apie 10 proc. atvejų). Tokiu atveju jau nustatoma antrinė arterinė hipertenzija.

Padidėjusio kraujospūdžio simptomai

Vienintelis simptomas ligos pradžioje – padidėjęs kraujospūdis. Kiti simptomai atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms, kurios gali pasireikšti: galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu, vėmimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtinėje, pilve, net sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu.

Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nes pakankamai gerai jaučiasi arba tokius simptomus kaip galvos svaigimas ar regėjimo pablogėjimas priskiria patiriamam nuovargiui bei stresui. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes nemano, kad tai rimta. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai negrįžtamai pažeidžiami. Todėl labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti.

Padidėjusio kraujospūdžio pasekmės

Padidėjęs kraujo spaudimas – pagrindinė insulto, infarkto, širdies ar inkstų nepakankamumo, ritmo sutrikimų bei kitų ligų, galinčių baigtis invalidumu ir net mirtimi, priežastis. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti.

Padidėjęs kraujospūdis ypač pagreitina aterosklerozės vystymąsi tiems žmonėms, kurių kraujyje yra per daug lipidų, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Todėl padidėjęs kraujospūdis turi būti nuolatos kontroliuojamas, gydomas vaistais ir kitomis priemonėmis. Negydomas ilgainiui jis pažeidžia širdį, smegenis, akis, inkstus.

Padidėjusio kraujospūdžio prevencija ir gydymas

Ar padidėjęs kraujospūdis turėtų spręsti gydytojas, reguliariai jį matuodamas. Tačiau kiekvienas mūsų, sulaukęs 35-erių ir daugiau metų, bent karta per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį. Nustačius jo padidėjimą, patartina įsigyti matavimo aparatą ir ryte bei vakare pasimatuoti pačiam. Tai nėra sudėtinga. O jeigu neturite kraujospūdžio matavimo aparato namie, visada kraujospūdį galite pasimatuoti vaistinėje.

Nedaug padidėjusį kraujospūdį galima sumažinti įvertinus savo kūno svorį. Jeigu jis viršija normą, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų ir gardėsių, vengti riebaus maisto, mėsos patiekalus pakeisti žuvimi, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Pagrindinis riebalų šaltinis turėtų būti alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų aliejus. Svarbiausia – kuo mažiau sviesto, grietinėlės ir grietinės. Žinoma, nepamirškite gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymas – vienas didžiausių širdies sveikatos priešų. Stresas, įtampa – taip pat gali padaryti žalą jūsų širdžiai. Tad išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose.

Straipsnis parengtas remiantis:

1.Petrulionienė, Ž. (2010). Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: „Vaistų žinios“.

2.http://www.heart.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Gegužės 10 d. visame pasaulyje yra minima tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimo pradžią dar 2000 m. inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o nuo 2002 metų paminėjimai organizuojami daugumoje pasaulio valstybių. PSO ragina įvairiais renginiais ir akcijomis skatinti piliečių fizinį aktyvumą, kaip vieną iš svarbiausių kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonę. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių šios ligos jau pasiekė epidemijos lygį. To priežastis gali būti itin spartūs gyvenimo pokyčiai, susiję su sėdimu gyvenimo būdu tiek namuose, tiek ir darbe, nuolat mažėjančiu fiziniu aktyvumu, nesveika ir nesaikinga mityba bei didėjančiu antsvoriu ir nutukimu. Senyvame amžiuje (po 65 metų) ypač padažnėja širdies ir kraujagyslių ligų, senatvinės silpnaprotystės atvejų, insultų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kai kurių kitų susirgimų. 

Pasaulio sveikatos organizacija ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant gyventojų sveikos gyvensenos ugdymą ir skatinimą. Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą apie 40- 60 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys.

Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, gerinti savo sveikatą. Sveikos gyvenseną sudaro: sveika mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas.

Žmogaus sveikata ir darbingumas labai priklauso nuo fizinio aktyvumo. Todėl būtina laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo rekomendacijų: suaugusiesiems kasdien reikia bent 30 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Būtent tokio intensyvumo reguliari fizinė veikla mažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu, kai kurių rūšių vėžiu, mažina depresijos ir nerimo simptomus. Mankštinimasis motyvuoja atsisakyti žalingų įpročių bei veiksmingai mažina protinę ir psichinę įtampą bei gerina darbingumą.

Fizinis aktyvumas veiksmingas tik tada, kai jis yra reguliarus (3-5 per savaitę, nedaryti didesnės nei 2 d. pertraukos), pakankamo intensyvumo (užsiėmimo metu turi būti toks tempas kad galėtumėte kalbėtis), dažnio ir trukmės. Nustatyta, jog vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis ne mažiau kaip 30 minučių penkis kartus per savaitę, kai per minutę išeikvojama apie 4–7 kilokalorijas (kcal.) (per savaitę apie 1000–1200 kcal.), stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina raumenų jėgą ir padeda išlaikyti optimalią kūno masę. Fizinis aktyvumas, kai per savaitę išnaudojama apie 2000 kcal., mažina mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką apie 24 proc. (palyginti su fiziškai neaktyviais žmonėmis).

Kaip pradėti mankštintis?

Prieš pradėdamas stiprinti savo fizinę sveikatą, žmogus turėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Jei nėra rimtesnių kliūčių, galite pasirinkti fizinio aktyvumo formą pagal savo poreikius ir galimybes.

             Straipsnis parengtas remiantis:

1.Dadelo, S. (2015). Sveika gyvensena: vadovėlis. Vilnius: VGTU „Technika“.

2.www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulinę astmos dieną rengia Visuotinė kovos su astma iniciatyva (GINA), kiekvienais metai gegužės mėnesį. Pasaulinės astmos dienos minėjimu siekiama visuomenės supratimo ir pagarbos kitų kvėpavimui, sunkios ligos prevencijos bei pacientų ir sveikųjų piliečių informuotumo.

Visame pasaulyje atlikti tyrimai aiškiai parodė, kad astma ir kiti alerginiai susirgimai tampa dažnesni. Tai atspindi ne tik epidemiologiniai tyrimai, bet ir hospitalizacijų skaičius bei medikamentų vartojimas. Nors jau seniai pripažinta, kad astma yra liga, kuriai būdinga savaime ar gydant praeinanti išplitusi kvėpavimo takų obstrukcija, moksliniai tyrimai per pastarąjį dešimtmetį dar kartą patvirtino, kad esantis kvėpavimo takų uždegimas yra vyraujanti priežastis, sukelianti kvėpavimo takų funkcijos sutrikimą.

Astma yra lėtinė uždegiminė liga, atsiranda kvėpavimo takų struktūriniai pokyčiai, dėl kurių padidėja jautrumas įvairiems dirgikliams ir, laikui bėgant, galimas laipsniškas plaučių funkcijos pablogėjimas. Astma dažniausiai prasideda ankstyvoje vaikystėje ir gali trukti visą gyvenimą. Genetika gali nulemti galimybę susirgti astma ir atsaką į vaistų poveikį. Labai svarbi jų sąveika su aplinkos faktoriais. Ligai reikšminga organizmo sensibilizacija (įsijautrinimas) įvairiems aplinkos alergenams, pvz., namų dulkių erkėms, kačių ir šunų epidermiui, tarakonams, augalų žiedadulkėms, pelėsiams. Dusulio priepuolius gali išprovokuoti fizinis krūvis, aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas. Dažnai astmos paūmėjimus išprovokuoja virusinė kvėpavimo takų infekcija. Astma yra glaudžiai susijusi su kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga, atopiniu dermatitu).

Kaip ir visų lėtinių uždegiminių ligų, jos eiga gali svyruoti nuo lengvos ir su pertrūkiais iki sunkios ir pastovios. Taigi jos poveikis individo gyvenimo kokybei gali keistis per gyvenimą. Tačiau, jei astma yra teisingai diagnozuota ir tinkamai gydoma, dauguma pacientų gali gyventi normalų gyvenimą, nors daugeliui reikės reguliariai vartoti vaistus, kad tai būtų.

Astmos prevencija

Astmos priepuolius sukeliančių rizikos faktorių nustatymas ir atitinkamo alergeno ar dirgiklio pašalinimas iš sergančio žmogaus aplinkos gali sumažinti simptomų ir hospitalizacijų dėl astmos dažnį, medikamentų poreikį. Tačiau alergenus šalinti reikia kai yra įrodymų (pvz., teigiami odos dūrio mėginiai), kad žmogus tikrai alergiškas tam konkrečiam alergenui. Jei ne, tai alergeno šalinimas nerekomenduotinas.

Alergenų ir dirgiklių šalinimas:

Bendros priemonės:

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulio sveikatos organizacija 2017-ųjų metų Europos imunizacijos savaitės (balandžio 24-30 d.) šūkį sieja su asmenų vakcinacija nuo gimimo iki gilios senatvės. Europos imunizacijos savaitė, kurios tikslas: didinti imunizacijos apimtis, gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą.

Nesvarbu, kas esi. Liga nesirenka pagal profesiją, amžių ir lytį. Dažniausiai ji užklumpa pačiu netinkamiausiu metu ir ilgam išmuša žmogų iš gyvenimo ritmo, sugriauna rimtus planus. Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje. Šiandien vakcinomis galime kontroliuoti net 28 ligas, tereikia laiku pasiskiepyti.

Kodėl reikia skiepytis?

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.

Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų. Medikas, skirdamas vakciną, vadovaujasi vakcinos aprašu, kuriame yra nurodytos įskiepijimo dozės ir pakartotino skiepijimosi laikas.

Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų.

Skiepijimai turi būti vykdomi dėl trijų svarbiausių priežasčių:

Skiepai skirstomi pagal:

Rekomenduojamos nekompensuojamos vakcinos:

Nekompensuojamos, tačiau rekomenduojamos vakcinos yra nuo Rotaviruso, vėjaraupių, Hepatito A, erkinio encefalito, gripo, keliautojų vakcinos, kurios skiriamos pagal kelionės tikslą.

Rotavirusinė infekcija - viena dažniausių tarp mažų vaikų, kurios lengvesne ar sunkesne forma serga daugelis kūdikių ir vaikų iki 5 metų. Ligos sunkumas gali būti įvairus: nuo labai lengvos ar besimptomės (sergančiojo tėvai net nesikreipia į gydytoją) iki labai sunkios (kai prireikia gydymo ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje). Sunkiausiai sergama užsikrėtus pirmą kartą, sergant pakartotinai - klinikiniai ligos požymiai būna lengvesni. Išskyrus skiepus, nėra jokios rotavirusinės infekcijos profilaktikos. Nuo sunkių Rotaviruso formų padeda apsisaugoti geriamosios rotaviruso vakcinos. Jų sudėtyje yra gyvo susilpninto viruso dalelių, kurios skatina imuniteto formavimąsi prieš labiausiai paplitusius ir apie 80 proc. susirgimų sukeliančius viruso tipus.

Vėjaraupiai - dažnai pasigirsta kalbų, kad geriausia persirgti vėjaraupiais, nei pasiskiepyti. Dar vis pasirodo straipsnių ir kalbų apie rengiamus vadinamuosius „vėjaraupių vakarėlius", kuriuose sergantys vėjaraupiais vaikai užkrečia kitus. Susirgti vėjaraupiais vaikystėje yra be abejonės lengvesnė liga, nei suaugusiems, tačiau ar tikslinga tą daryti? Persirgus vėjaraupiais, imunitetas įgyjamas ilgam, tačiau virusas lieka organizme. Susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai vyresniame amžiuje, jis gali sukelti juostinę pūslelinę, kuri be kitų simptomų pasireiškia stipriu skausmu išbėrimo vietoje (išberiama oda pagal nervų kamienus, dažniausiai tarpšonkaulinius, bet gali būti pagal veidinį, klausos, akių ir retais atvejais kt. nervus). Juostine pūsleline kartą gyvenime suserga vidutiniškai iki 20 proc. žmonių, persirgusiųjų vėjaraupiais, o turinčių imuninės sistemos sutrikimų - daugiau kaip 50 proc.

Gripas - Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis visiems žmonėms, tačiau ypatingai rizikos grupėms: nėščioms moterims, nepriklausomai nuo nėštumo stadijos, vaikams nuo 6 mėn. iki 5 m. amžiaus, vyresniems žmonėms (≥ 65 m.), asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ir be abejo, medicinos darbuotojams. Gripo vakcina iki šiol sulaukia daugiausia diskusijų, galbūt todėl, kad gripo infekcija dažnai gretinama su paprastu peršalimu, kai paprastai persergama be jokių papildomų problemų. Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusai nuolat mutuoja. Gripo vakcinoje nėra gyvo gripo viruso, todėl ji net teoriškai negalėtų sukelti gripo ar į jį panašių simptomų. Skiepas yra saugus ir nėščioms moterims. Vakcina nuo gripo apsaugo ne tik nėščiąją, bet ir jos kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus.

Erkinis encefalitas - Kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu. Susirgus erkiniu encefalitu, 2/3 tokių ligonių, visam gyvenimui lieka įvairių, kartais labai sunkių ligos pasekmių, dėl kurių ligoniai tampa nedarbingi ir nepajėgūs gyventi be kasdieninės kitų pagalbos. Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti pasiskiepijus. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus.

Hepatitas A - Hepatito A vakcina rekomenduojama keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis, vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą), asmenims, dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme, asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, nuotekų valymo darbuotojams.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro bei SAM informaciją

pranešimą parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Monika Vilkaitė