Dalyvaukite moksleivių nuotraukų konkurse „Sveika šeima“: fotografuokite ir laimėkite vertingų prizų! http://www.vlk.lt/nuotraukukonkursas2017

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 3-iąją paskelbė – Tarptautine ausų ir klausos diena. Klausa – vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį. Ji mums leidžia bendrauti, reaguoti į išorinį pasaulį. Klausos jutimo organas yra ausis, kuri priima garso bangas, jas paverčia nerviniais impulsais ir klausos nervais perduoda į smegenis. Žmogus girdi 20- 20 00 Hz dažnio garsų bangas, kalbos garsai apima tik 250 – 6000 Hz dažnių sritį. Santykinis garso stipris apibūdinamas garso slėgio lygiu, išreikštu logaritminiais vienetais decibelais (dB). Daugumos jaunų sveikų žmonių girdimumo slenkstis laikomas 0 dB, 1000 kartų stipresnis garsas yra 60 dB, kuris atitinka normalią kalbą. Be klausos funkcijos, ausis taip pat yra ir pusiausvyros organas, jo veikla dažniausiais sąmoningai nejuntama. Sutrikus funkcijai, atsiranda labai nemalonūs simptomai.

Klausos sutrikimo priežastys gali būti įgimtos (kai klausos sutrikimas nustatomas gimus arba ankstyvame vaiko amžiuje) arba įgytos (kai klausos sutrikimas atsiranda vėliau).

Pagrindinės klausos sutrikimo priežastys:

1. Genetinis sutrikimas ir paveldėjimas – nulemti genetinių sutrikimų (Ašerio, Dauno, Vardenburgo ir kt.) ar paveldimi.

2. Infekcija ir virusinės ligos – gripas, tymai, skarlatina, raudonukė, meningitas, virusinis hepatitas ir pan.

3. Intoksikacija – gyvsidabris, švinas, fosforas, benzinas, ototoksiniai antibiotikai, acetisalicilinės rūgšties preparatai, diuretikai.

4. Trauma – gimdymo komplikacija (priešlaikinis gimdymas, deguonies trūkumas), akustinė trauma (fejerverkai, garsi muzika, darbas triukšme), baro trauma, galvos smegenų trauma, elektrotrauma, ausies sužalojimas (būgnelio plyšimas, aštraus daikto ar svetimkūnio patekimas į ausį).

5. Vidaus organų susirgimai – širdies kraujagyslių sistemos ligos, kraujo ligos, inkstų ligos, endokrininės ligos, vitaminų stoka, spindulinė liga, stuburo kaklo dalies spondiliozė.

6. Centrinės nervų sistemos susirgimai – galvos smegenų išeminė liga, kraujagyslių spazmai, encefalitai, epilepsija, išsėtinė sklerozė, aterosklerozė, neuronavikai.

7. Klausos organo ligos besikomplikuojančios kurtumu – ūmus ir lėtinis otitas, otosklerozė, Menjerio liga, senatvinis prikurtimas tikslios ligos priežasties, vis tiek ji gali būti susijusi su anksčiau išvardintais faktoriais.

Klausos sutrikimo tipai. Turi sunkumą išgirsti specifinius ir siauro dažnių diapazono garsus, todėl asmuo gali girdėti kalbą, tačiau jos nesuprasti. Pagal klausos organo pažeidimą yra du klausos sutrikimo tipai:

Stengiantis išvengti otito geriausia profilaktika - organizmo grūdinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba. Reikia vengti tiesioginio vėjo, skersvėjų, šaltuoju metų laiku dėvėti kepurę, stengtis neperšalti. Svarbu išmokti taisyklingai valyti ausis (nerekomenduojama ausų valyti ausims skirtais krapštukais, ausis reikėtų valyti rankšluosčiu, tiek, kiek pasiekia pirštas). Rekomenduojama vengti aukštos temperatūros, drėgmės (nes tai gerina sąlygas daugintis mikrobams), stengtis vengti ausies traumavimo.

Kad ausų ūžimas vargintų mažiau: mažinkite buvimo triukšmingoje aplinkoje trukmę (darbe, laisvalaikio metu), reguliariai mankštinkitės (pagerėja ausies struktūrų kraujotaka), nerūkykite.

Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas (serozinis): svarbu laiku gydyti slogą, gripą, kad neišsivystytų serootitas. Jei vaikas perklausia kelis kartus, reikia kreiptis į gydytoją ir patikrinti klausą. Jei vaikas pastoviai prasižiojęs, nosiaryklėje gali būti adenoidų. Laiku pašalinus adenoidus, serootitas neišsivystys.

Neurosensorinis prikurtimas. Svarbu laiku gydyti minėtas ligas, dėl kurių išsivysto klausos nervo pakenkimas. Neurosensorinis prikurtimas išsivysto pažeidus vidinę ausį ar klausos nervą. Ligai išsivystyti turi įtakos šie veiksniai: genetiniai, anatominiai, infekciniai, toksiniai, trauminiai, kraujagysliniai, metaboliniai, autoimuniniai. Genetiniai veiksniai dažniausiai perduodami autosominiu recesyviniu būdu. Tai yra pagrindinė įgimto vaikų neurosensorinio prikurtimo priežastis ( apie 60proc.). Klausos organo ligos sukeliančios neurosensorinį prikurtimą: otosklerozė, Menjero liga, labirintitas, VIII nervo gerybinis navikas (klausos nervo neurinoma).

Sieros kamštis. Siera – svarbi ir naudinga medžiaga, nes apsaugo ausies kanalą nuo įvairių bakterijų, dulkių, nešvarumų, vandens. Ausyje jos turi būti, bet ne per daug. Didelis sieros kiekis formuoja ausies kamščius, kurie trukdo girdėti, sukelia ausies ir galvos skausmus. Daliai žmonių tokių problemų, kaip sieros kamštis, niekada nėra kilę. Kitiems sieros kamščius iš ausų tenka plauti net keletą kartų per metus. Tai priklauso nuo daugelio priežasčių: žmogaus endokrininės sistemos, aplinkos veiksnių – pvz., jeigu drėgna, siera negali išdžiūti, todėl sunkiau pasišalina pati. Taip pat yra manoma, kad sieros kamštis dažniau susiformuoja toje ausyje, ant kurios pusės miegama – oda sušyla, gerėja kraujotaka ir aktyvėja sieros liauka. Pasitaiko atvejų, kai į ausį patenka vandens, o nuo jo kamštis išburksta ir užkemša landą. Jai užsikimšus, ji nepraleidžia oro ir garso, todėl klausa pablogėja. Tačiau, kamštį pašalinus, viskas normalizuojasi.

Geriausia, kad sieros kamščius iš ausų jums išplautų gydytojas. Jei neturite galimybės pas jį apsilankyti, galite pabandyti išvalyti patys. Tik turėkite galvoje, kad visi į ausį lašinami tirpalai turi būti kūno temperatūros.

Įsidėmėkite, jei susidarius sieros kamščiui pradeda stipriai skaudėti ausį, pakyla temperatūra, ausies plauti nederėtų. Vaikams tėvai neturėtų taikyti šios priemonės savo nuožiūra.

Siekdami išvengti sieros kamščių, privalote kruopščiai ir taisyklingai valyti ausis – po dušo ar vonios ir/arba profilaktiškai galima  įlašinti į ausį sierą tirpinančių vaistų  ir valyti ausų krapštuku sukamaisiais judesiais, naudoti profilaktines ausis sausinančias priemones.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai. Daugumoje profesijų vyrauja protinis darbas, stresinės situacijos, o fiziniam aktyvumui laiko visai nebelieka. Kuo mažesnis fizinis aktyvumas, tuo didesnė rizika susirgti. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Kiekvienas iš šių faktorių skatina aterosklerozės, o kartu ir širdies ligų vystymąsi. Net vidutinio laipsnio fizinis aktyvumas turi apsauginį poveikį nuo širdies ligų ir bendrojo mirtingumo.

Pagyvenusių ir senų žmonių bendrasis fizinis aktyvumas apima:

1. laisvalaikio fizinį aktyvumą (kai asmuo dar dirba būdamas pensijoje) – šuns vedžiojimas, grybavimas, žaidimai, šokiai, plaukimas ir kt., retais atvejais – sportas;

2. transporto ar mobilumo fizinį aktyvumą – ėjimas ar važiavimas dviračiu ir kt.;

3. profesinį (darbo vietoje) fizinį aktyvumą, jei asmuo būdamas pensijoje dirba;

4. namų ruošos ar ūkio fizinį aktyvumą – skalbimas, maisto gaminimas, grindų plovimas, langų plovimas, žolės šienavimas, laistymas, ravėjimas, kasimas, dulkių valymas, sniego kasimas ir kt.

 Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos:

Fizinis aktyvumas veiksmingas tik tada, kai jis yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės.  Geriausia judėti įtraukiant kuo daugiau raumenų grupių vienu metu. Mankštinimasis neturi tapti prievarta ir kančia. Tai turi būti malonus, individualiai pasirinktas įprotis, be kurio neįsivaizduojamas gyvenimas. Sportas gerina darbingumą ir išvaizdą, padeda puikiai praleisti laisvalaikį su šeima ir draugais. 

Pradedantiems mankštintis būtina laikytis taisyklių:

Nepatartina mankštintis šių būklių atvejais:

Reguliarus fizinis aktyvumas mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirštamumą nuo jų. Naudingiausi - individualiai parinkti aerobiniai pratimai 4-5 kartus savaitėje po 30-45 min. Pradėti mankštintis niekada nevėlu!

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Vasario mėnuo – burnos vėžio profilaktikos mėnuo. Burnoje gali atsirasti ne tik dantų problemų, ne tik ėduonis, perodonto ligų, bet ir vėžys. Žmonės dažnai kreipiasi į gydytoją dėl dantų skausmo, tačiau, kai nieko neskauda, tikrinasi vangiai. Šis vėžys yra sunkiai atpažįstamas. Žmonės kreipiasi labai vėlai, neateina gydytis laiku. Užleistų stadijų burnos vėžio gydymas labai sudėtingas tiek gydytojams, tiek pačiam žmogui.

Burnos vėžys yra rimta problema, apie kurią turėtume daugiau kalbėti. Tai piktybinis bet kurios burnos vietos susirgimas. Jis gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Ši liga dar gali būti vadinama oraliniu vėžiu arba burnos ertmės vėžiu. Šis susirgimas, kaip ir kitos vėžio rūšys, išsivysto, kai audinių ląstelių genetinėje medžiagoje įvyksta tam tikri pokyčiai, dėl kurių ląstelės ima netaisyklingai dalintis ir augti.

Kaip diagnozuojami burnos ertmės navikai?  

Pirmiausiai gydytojas odontologas apžiūri visą burnos ertmę. Aptikęs burnos ertmėje pakitusią vietą, čiuopia pirštais, gilesniems burnos audiniams apžiūrėti naudojamas endoskopas. Nustatant diagnozę atliekama biopsija – burnos navikinio audinio tyrimas mikroskopu. Jei diagnozuojamas burnos vėžys, pacientas turi būti ištiriamas detaliau, siekiant nustatyti ligos išplitimo laipsnį bei įvertinti ligos stadiją. Gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į ligos stadiją, vėžio lokalizaciją, bendrą paciento būklę bei jo poreikius. Galimi įvairūs gydymo metodai: operacinis, chemoterapinis, radiacinis ar medikamentinis.

Vėžio požymiai ir simptomai

Dažniausiai burnos vėžį pirmasis aptinka gydytojas odontologas, atlikdamas įprastinį dantų patikrinimą. Daugeliu atvejų gleivinėje pirmiausia atsiranda ikivėžinių pokyčių. Laiku pradėjus jų gydymą vėžio dažniausiai galima išvengti.

Daugelį minėtų simptomų gali sukelti ir įvairios neonkologinės ligos, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir dantis bei laikytis burnos higienos. Šių reikalavimų ypač turėtų paisyti esami ar buvę rūkoriai ir dažnai alkoholį vartojantys asmenys.

Jeigu nuogąstaujate dėl vieno ar kelių šiame skyriuje išvardytų simptomų ar požymių, ypač jei jie neišnyksta savaime ar blogėja, būtinai pasitarkite su šeimos gydytoju ir (ar) odontologu. Kuo anksčiau burnos ir burnaryklės vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.

Vėžio rizikos veiksniai

Burnos vėžys dažnesnis tarp vyresnio amžiaus žmonių. Dažniau serga vyrai. Nustatyta, kad rūkalių ir mėgstančių gerti alkoholį, o ypač mėgstančių ir rūkyti, ir vartoti alkoholį rizika susirgti burnos vėžiu nepalyginamai didesnė, nei nerūkančių ir nepiktnaudžiaujančių alkoholiu. Vėžiui burnoje išsivystyti reikšmės turi nevisavertė mityba, vitaminų, ypač A ir E stoka maiste, bloga burnos ertmės ir dantų higiena, netinkami, dantenas spaudžiantys dantų protezai, persirgtos virusinės ligos.

Vėžio prevencija

Patikimų būdų, kurie padėtų visiškai apsisaugoti nuo burnos ir burninės ryklės dalies vėžio, mokslas dar negali pasiūlyti, tačiau kai kurie rizikos veiksniai priklauso nuo paties žmogaus.

Svarbiausias dalykas, kurį turėtų padaryti kiekvienas rūkantis žmogus – mesti rūkyti. Net ir ilgamečiai rūkoriai, atsisakę tabako, gali gerokai sumažinti burnos vėžio riziką.

Kitas svarbus dalykas – nepiktnaudžiauti alkoholiu, sveikai maitintis, gausiau vartoti vaisių ir daržovių. Geltonos daržovės, citrusiniai vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu karotino (morkos, moliūgai ir šviežūs pomidorai), vitaminai C, D ir E gali padėti išvengti burnos vežio.

Siekiant apsisaugoti nuo lytiniu (ir oraliniu) keliu plintančio žmogaus papilomos viruso patartina riboti lytinių partnerių skaičių.

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Vasario 22 d. 17.00 val. kviečiame visas besilaukiančias ir auginančias vaikus

mamytes į NEMOKAMĄ paskaitą „Pasiruošimas gimdymui“.

Užsiėmimas vyks Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Vilniaus g. 6. Registracija tel. 8 426 60537.