Nuo sausio 19 dienos kviečia asmenys nuo 50 metų ir vyresnius rajono gyventojus į NEMOKAMUS fizinio aktyvumo užsiėmimus. Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis tel. 8 426 60537. Vietų skaičius – ribotas.
Alkoholio vartojimo poveikis žmogaus sveikatai
Alkoholis – tai įprastinis etanolio pavadinimas; nuodingas, svaigus angliavandenių darinys. Alkoholis vartojamas jau nuo senų laikų, tačiau ilgainiui tobulėjant gamybai ir augant paklausai, alkoholiniai gėrimai tapo lengvai prieinamu kasdienio vartojimo produktu, o drauge ir nelaimių bei ligų priežastimi. Jau Antikos laikais buvo žinomas neigiamas alkoholio poveikis.
Traumos dėl smurto ir nelaimingų atsitikimų dažnai patiriamos apsvaigus nuo alkoholio. Alkoholis daro neigiamą įtaką asmens sprendimams ir mažina savitvardą, o tai dažnai sukelia agresiją ir netinkamą elgesį. Vairuotojams, kurie prieš sėsdami prie vairo vartojo alkoholinius gėrimus, yra didesnė rizika pakliūti į nelaimingus atsitikimus, nei tiems, kurių kraujyje nėra alkoholio. Kuo didesnis alkoholio kiekis kraujyje, tuo didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė. Alkoholis paveikia vairavimo įgūdžius ir padidina vairuotojo rizikingos elgsenos tikimybę, kas skatina neadekvačia elgsena vairuojant, važiavimą dideliu greičiu ir pateką į pavojingas situacijas.
Alkoholizmo požymiai. Tai yra nenumaldomas troškimas išgerti. Potraukis alkoholiui formuojasi ir plėtojasi iš lėto. Iš pradžių žmogus dar gali kovoti su savo aistra, kurį laiką negerti alkoholio. Ligai progresuojant, atsisakyti alkoholio tampa vis sunkiau ir sunkiau. Visos geriančiojo mintys nuolatos nukreiptos į tikslą išgerti alkoholio, jos įkyriai persekioja ir namie, ir darbe. Alkoholis sapnuojasi naktimis. Alkoholio potraukis panašus į stiprų badą arba troškulį – žmogus pasirengęs bet kam, kad tik jį patenkintų. Alkoholio potraukis verčia atsisakyti valgio, kad tik liktų pinigų išgerti. Apimtas šio potraukio žmogus ima degraduoti kaip asmenybė. Kitas požymis yra savikontrolės praradimas. Alkoholikas neįstengia įvertinti, kiek, kur ir kada geria. Alkoholikas geria tol kol pasigeria, nes gerdamas nesugeba savęs kontroliuoti, negali susilaikyti, praranda saiko jausmą. Pradinėje ligos stadijoje kai kuriems alkoholikams lengviau susilaikyti visai negėrus, negu, pradėjus gerti. Pagal alkoholio kiekį, kuris nuslopina savikontrolę, galima kalbėti apie ligos sunkumą.
Alkoholizmui būdinga ir pakitęs pakantumas, arba tolerancija alkoholiui. Ligos pradžioje tolerancija alkoholiui didėja. Žmogus, įpratęs girtauti, pakelia didesnes alkoholio dozes negu retai išgeriantis. Didėjant tolerancijai, silpnėja vėmimo refleksas. Kaip žinoma, vėmimas yra apsauginis organizmo refleksas, kylantis apsinuodijus dideliu alkoholio kiekiu. Retkarčiais vėmimo reflekso neturėjimas gali būti individo nepaprasto pakantumo išraiška. Tolerancija alkoholiui nedidėja be galo. Vieną gražią dieną alkoholikas pasiekia savo lubas. Po to jis gali gerti keletą metų, ir tolerancija nesikeičia. Senkant kepenų fermentiniam pajėgumui tolerancija pradeda palengva mažėti. Jis gali pasidaryti silpnesnis net už pradinį fiziologinį (normalųjį). Alkoholikui su ilgalaike patirtimi užtenka labai mažos dozės, kad pasigertų.
Alkoholį vartojant ilgesnį laiką pas alkoholikus susiformuoja abstinencinis (pagirių sindromas). Ypatingai sunki abstinencija būna po ilgalaikio užgėrimo, kuomet tam tikros smegenų dalys „pripranta“ prie kasdienių didelių alkoholio dozių ir staiga nutraukus alkoholio vartojimą atsiranda labai nemalonūs, sunkiai pakeliami bei pavojingi gyvybei sveikatos sutrikimai kaip epilepsijos priepuoliai, „baltoji karštinė“, nemiga, didelis nerimas, kūno tremoras, pykinimas, vėmimas.
Alkoholizmo stadijos
Kaip progresuojanti liga, alkoholizmas natūraliai pereina į tris palaipsniui viena kitą keičiančias stadijas. Perėjimas iš vienos stadijos į kitą vyksta palengva ir nepastebimai. Šis susirgimas niekada neprasideda staiga. Prieš pirmąją alkoholizmo stadiją būna vadinamas „saikingo“, epizodinio alkoholio vartojimo periodas, kuris gali tęstis įvairiai – nuo metų iki dešimties.Linkę į alkoholizmą žmonės praeina šį etapą labai greitai, kartais net per kelis mėnesius. Vėliau „saikingas“ vartojimas praranda vadinamą „kultūringumą“, ir nepastebimai įžengiama į pirmąją alkoholizmo stadiją.
Kiekvienas alkoholikas pradėjo nuo pradžių – „saikingo“ alkoholio vartojimo. Sustabdyti šią ligą gali tik visiška blaivybė. Kaskart sugrįžęs prie alkoholio, alkoholikas puola vis žemiau. Sužinojęs, kokios yra alkoholizmo stadijos, dažnas nustemba ir piktinasi, nes daugelį simptomų jau patiria, nors skaito save „kultūringai“ vartojančiu alkoholį. Šias stadijas svarbu žinoti tam, kad būtų galima suprasti ir adekvačiai įvertinti vartojančio alkoholį žmogaus būseną.
Pirmoji alkoholizmo stadija. Žmogus pradeda jausti trauką alkoholiui ir neįsivaizduoja (nors gali teigti priešingai) savo gyvenimo be alkoholio. Pradeda bet kokia proga ir be progos vartoti alkoholį, dingsta išgerto alkoholio kontrolė ir situacinė kontrolė, todėl išgėręs gali padaryti tai, ko blaivas niekada nepadarytų. Savijauta po išgertuvių patenkinama, poreikio pagirioms dar nėra. Atsiranda alkoholinės amnezijos – atminties praradimas išgertuvių metu. Tai dideli mėgėjai išgerti, išrankūs „žinovai“: mėgsta gerus vynus ir brangius stiprius gėrimus. Pirmoje stadijoje, kaip taisyklė, gerti nemetama, nes sveikata dar pakenčiama, dar „leidžia“ vartoti alkoholį, todėl atsiranda gilus įsitikinimas, kad alkoholis pakenkti negali. Atvirkščiai, šioje stadijoje dažnai įtikima alkoholio „naudingumu“ – šį mitą patvirtina geriančios „liaudies išmintis“. Pirmoji stadija gali tęstis keletą metų, perėjimas į antrąją stadiją yra nepastebimas.
Antroji alkoholizmo stadija. Prie pirmosios stadijos simptomų prisideda pagrindinis alkoholizmo požymis – abstinencinis sindromas (pagirios). Lengvesniais atvejais alkoholikas gali kentėti pagirias iki vakaro ir „pataiso“ sveikatą po darbo. Sekantis priklausomybės etapas ateina tuomet, kai iki vakaro žmogus kentėti jau negali ir „taiso“ sveikatą per pietus. Toliau jau ir iki pietų kentėti sunku, todėl sveikata „pataisoma“ iš ryto, ir su laiku vis anksčiau ir anksčiau. Pagirių malšinimas alkoholiu anksti ryte ar naktį rodo alkoholizmo perėjimą į daugiadienio gėrimo stadiją. Ji gali tęstis kelias dienas, savaites ar net mėnesius. Dėl to neišvengiamai prasideda problemos darbe ir šeimoje. Gyvenimas pasidaro nekontroliuojamas, bet pripažinti tai sau yra baisu. Alkoholis tampa dominuojantis sąmonėje, be jo gyvenimas atrodo beprasmiškas. Šeima, darbas ir visa kita pasitraukia į antrą planą. Vieni geria beveik pastoviai, kiti su pertraukomis, bet abiem atvejais liga progresuoja, nes sustabdyti ją gali tik visiška blaivybė.
Trečioji alkoholizmo stadija. Logiškas ir dėsningas daugiamečio alkoholio vartojimo finalas. Tai degradacijos stadija. Požymiai ir pasekmės itin sunkios – beveik nesiliaujantis, nuolatinis alkoholio vartojimas, sunkus abstinencinis sindromas, alkoholiniai įvairių vidaus organų pakenkimai, alkoholinės psichozės, alkoholinė silpnaprotystė, baltoji karštinė, aukštas mirtingumas ir t.t.
Remiantis statistikos duomenimis alkoholio vartojimas yra siejamas 80% su savižudybėmis, 50% žmogžudystėmis, 80% su mirtimis nuo gaisro, 40% su kelių eismo nelaimėmis, 30% su mirtinų kelių eismo įvykiais ir 15% su nuskendimais.
Žmogaus kraujyje alkoholis išlieka palyginti ilgai – vyrų organizme per valandą sudega 0,1 g/1 kg kūno svorio, moterų – 0,085 g/1 kg kūno svorio absoliutaus alkoholio. Per tris valandas perdirbama dozė, lygi 2 stiklinėms alaus, stiklinei sauso vyno arba 50 g degtinės. Asmenims, kurių medžiagų apykaita normali, po pokylio ar kitokio išgėrimo nerekomenduojama sėstis už vairo bent 12-15 valandų. Po išgertuvių smegenų veikla visiškai atsistato tik per 18-20 dienų, vadinasi, galutinai alkoholis pasišalina tik per tokį laikotarpį. Nepiktnaudžiaukite alkoholiais gėrimais ir nevairuokite išgėrę.
Straipsnis parengtas remiantis:
1. Badaras, R., Jonušienė, D. (2014). Toksikologo užrašai. Vilnius: „Tyto alba“.
2. Bulotaitė, L. (2009). Priklausomybių anatomija: narkotikai, alkoholis, lošimas, internetas, darbas, pirkimas. Vilnius: „Tylo alba“
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Pasaulinė AIDS diena
Gruodžio 1-ąją dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė kovos su AIDS diena. Taip visuomenei primenama apie ŽIV/AIDS socialinius, psichologinius aspektus bei būdus kaip galima išvengti užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu.
ŽIV ir AIDS yra dažnai tapatinami. AIDS – neišgydoma infekcinė liga, kurią sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). ŽIV patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekuotas žmogus nebūtinai jaučiasi ligotas. Iš tikrųjų užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu žmonės paprastai jaučiasi sveiki dar ilgus metus (vidutiniškai 10 metų). ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema iš lėto silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti. AIDS – įgyto imunodeficito sindromas yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV išveda iš rikiuotės imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis, nes imuninė sistema yra visiškai pažeista. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų.
ŽIV plitimo būdai:
1. Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
2. Per kraują dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują.
3. ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyti 168 nauji ŽIV infekcijos atvejai (129 vyrams ir 39 moterims). Pagal galimą užsikrėtimo būdą 69 (41,1 proc.) asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 47 (27,97 proc.) – heteroseksualių ir 22 (13,1 proc.) – homoseksualių. Daugiau nei trečdalis (38,7 proc.) atvejų išaiškinta tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Penktadalio (34) asmenų galimas užsikrėtimo būdas nenustatytas. Iš motinos vaikui ŽIV perdavimo atvejų šiemet nenustatyta. Daugiausiai naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje (61), Klaipėdos – 28, Šiaulių – 19, Kauno – 15, Marijampolės – 9, Utenos – 8, Telšių – 7, Alytaus – 6, Tauragės – 5, Panevėžio – 4, penkiems užsieniečiams ir vieno asmens gyvenamoji vieta nežinoma.
Įsidėmėkite, kad ŽIV neplinta:
Per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant. Neužkrečiama per prakaitą, ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, liečiant vienas kitą, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą. Viruso neplatina uodai ir erkės.
Profilaktika
Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada bet kokių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį; jei sergama kokia nors kita lytiškai plintančia liga (LPL), būtina ją išsigydyti, nes sergant kita LPL padidėja rizika užsikrėsti ŽIV. Siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais; vengti kraujo ir jo produktų perpylimo; naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra kontaktas su paciento biologiniais skysčiais. ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikai skiriami ARV vaistai nėštumo ir gimdymo metu. Taip pat svarbu tinkamai parinkti gimdymo taktiką. Naujagimiui po gimimo skiriamas prevencinis gydymas ir rekomenduojama jo nežindyti krūtimi. Taikomos apsaugos priemonės perinatalinio ŽIV perdavimo pavojų sumažina iki 2 procentų.
Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Europos supratimo apie antibiotikus diena
Kasmet lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Antibiotikai, dar vadinami antimikrobiniai vaistai, – tai vaistai, kurie naikina bakterijas ar sustabdo jų augimą, ir taip gydo infekcijas, kuriomis serga žmonės, gyvūnai, o kartais ir augalai. Antibiotikai yra bakterinėms infekcijoms (tokioms kaip pneumokokinė pneumonija ar stafilokokinis kraujo užkrėtimas) gydyti skirti vaistai. Antimikrobiniai vaistai, kurie veiksmingai kovoja su virusais, paprastai vadinami priešvirusiniais vaistais (pvz., skirti gripui, ŽIV ir pūslelinei gydyti). Ne visi antibiotikai kovoja su visomis bakterijomis. Egzistuoja daugiau nei penkiolika skirtingų klasių antibiotikų ir jie skiriasi savo chemine struktūra ir poveikiu bakterijoms. Vienas antibiotikas gali kovoti tik su viena arba keletu bakterijų rūšių.
Daugelio bakterijų atsparumas antibiotikams sparčiai auga, nes gausus ir netinkamas šių medikamentų vartojimas spartina atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Atsiranda naujos bakterijų atmainos, kurios tuo pačiu metu tampa atsparios kelių rūšių antibiotikams. Tokios bakterijos gali tapti atsparios visiems žinomiems antibiotikams.
Didelė dalis žmonių antibiotikus vartoja netinkamai, todėl būtina žinoti kokie yra netikami antibiotikų vartojimo būdai:
Kai antibiotikai vartojami nepagrįstai: peršalimą ir gripą dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai NEVEIKIA. Tokiais atvejais antibiotikai nepadės jums pasveikti: jie nemažina karščiavimo ir nemalšina tokių simptomų kaip čiaudulys.
Kai antibiotikai vartojami neteisingai: jei sutrumpinate gydymo kursą, vartojate mažesnę dozę ar nesilaikote reikiamo režimo (geriate vaistus kartą per dieną vietoje dviejų ar trijų, kaip nurodyta), vaisto kiekis jūsų organizme bus nepakankamas, bakterijos išgyvens ir gali tapti atsparios.
Visada laikykitės gydytojo nurodymų, kada ir kaip vartoti antibiotikus.
Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, didėja atsparumas paskutinės kartos antibiotikams, kurie skirti pacientams, užsikrėtusiems atspariomis antibiotikams infekcijomis. Nenaudojant antibiotikų tokios procedūros kaip organų persodinimas, vėžio chemoterapija ir kitos gydomosios procedūros taptų neįmanomos, išplistų sukeliamos bakterijų ligos, padaugėtų mirties atvejų. Teisingas antibiotikų vartojimas padeda stabdyti atsparių bakterijų plitimą, išsaugoti veiksmingumą.
Europos supratimo apie antibiotikus dienos tikslas – remti racionalaus antibiotikų vartojimo iniciatyvas, pabrėžti kaip veikia atsparumas antibiotikams.
Kiekvienas gali prisidėti prie atsparumo antibiotikams mažinimo:
● Vartoti tik gydytojų paskirtus antibiotikus.
● Visada suvartoti visą paskirtą dozę net ir tada, kai pasijuto geriau.
● Nevartoti antibiotikų likučių.
● Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis.
● Dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, praktikuoti tinkamą maisto higieną, skiepytis reikiamu metu.
Daugiau informacijos apie apie antibiotikus rasite čia
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija
Saugokime vieni kitus kelyje
Kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį yra minima Pasaulinė kelių eismo įvykių aukų atminimo diena. Šiemet tai – lapkričio 20 d. Ši diena skirta atminti milijonus žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose bei jų artimuosius ir bendruomenes, taip pat pagerbti policijos pareigūnus, medicinos personalą ir ugniagesius gelbėtojus, kurie kasdien susiduria su avarijų padariniais ir kovoja dėl žmonių gyvybių. Nelaimės ir sielvarto našta yra didžiulė, nes mirtys keliuose yra netikėtos, dauguma aukų yra jauni, darbingo amžiaus žmonės, be to, didžiosios šių nelaimių dalies galima būtų išvengti.
Situacija Lietuvos keliuose
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, per pastaruosius 10 metų žuvusiųjų keliuose sumažėjo daugiau kaip 3 kartus, o sužeistųjų – daugiau kaip dvigubai. 2015 m. buvo užregistruotas 3161 eismo įvykis, kurio metu 241 žmogus žuvo ir 3777 žmonės buvo sužeisti. Iš visų eismo dalyvių didžiausią žuvusiųjų dalį sudarė pėstieji, o sužeistųjų – automobilių keleiviai. Palyginti su 2014 m., eismo įvykių ir žuvusiųjų skaičius Lietuvos keliuose sumažėjo atitinkamai 2,89 proc. ir 9,74 proc., sužeistųjų skaičius išliko panašus. Nors situacija mūsų šalyje gerėja, tačiau, remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2015 m. Europos Sąjungoje 1 milijonui gyventojų vidutiniškai teko 52 žuvusieji, o Lietuvoje – 83. Didesnis nei Lietuvoje žuvusių žmonių skaičius milijonui gyventojų 2015 m. buvo tik Latvijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, nuo 2016 m. pradžios iki spalio mėn. pabaigos buvo užregistruoti 2768 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 153 žmonės ir 3310 žmonių buvo sužeista. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, keliuose žuvo 15 proc. mažiau žmonių, tačiau sužeista buvo 11,5 proc. daugiau. 1785 eismo įvykius sukėlė vairuotojai, 169 – pėstieji, o 126 – dviratininkai. Neblaivūs vairuotojai sukėlė 198 eismo įvykius, pražudė 14 žmonių ir sužeidė 252 žmones. Alkoholis žmones veikia skirtingai, tačiau nė vienas nėra apsaugotas nuo jo poveikio. Vairuotojai turi žinoti, kad puodelis kavos ar skysčių vartojimas iš organizmo greitai nepašalins alkoholio, todėl išgėręs žmogus negali vairuoti. Tiek pat žmonių pražudė ir asmenys, neturintys teisės vairuoti. Šiemet Lietuvos keliuose žuvo 7 vaikai, iš kurių 3 buvo pėstieji.
Visos šios nelaimės ir netektys yra skaudžios ne tik nukentėjusiesiems, jų artimiesiems, bet ir valstybei. Įvairių sektorių institucijos vienijasi ir deda daug pastangų, kad mirčių ir sužalojimų keliuose būtų kuo mažiau – gerinama kelių infrastruktūra, vykdomi policijos reidai dėl važiavimo greičio, techninės automobilių būklės ir vairuotojų blaivumo, griežtinamos bausmės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nustatomi griežtesni reikalavimai pradedantiesiems vairuotojams, gerinama medicininė priežiūra, visuomenė šviečiama apie saugos diržų, automobilinių kėdučių, atšvaitų naudą, tobulinami teisės aktai ir pan.
Atminkite, kad sąmoningą vairuotoją svarbu ugdyti nuo pat mažumės. Jau antraisiais vaiko gyvenimo metais namuose ir darželyje vaikams būtina aiškinti, kodėl reikia eiti šaligatviu, o ne bėgti gatve, kodėl priartėjus prie gatvės reikia sustoti. Svarbu vaikus parengti savarankiškai kelionei į mokyklą. Vėliau galima paskaninti pačius vaikus būnant pavyzdžiu tvarkingai vairuojant, laikantis eismo taisyklių, pagarbiai elgiantis kelyje su pėsčiaisiais ir kitais vairuotojais.
Pagalba kelyje – mūsų visų atsakomybė
Siekiant geriausių rezultatų būtinas sklandus tarpsektorinis bendradarbiavimas. Likviduojant eismo įvykių padarinius ypatingą svarbą turi specialiosios tarnybos – policija, ugniagesiai gelbėtojai ir greitoji medicinos pagalba. Kiekviena iš jų turi veiksmų algoritmus, pagal kuriuos vykdo savo funkcijas. Tačiau labai svarbios ir visuomenės žinios bei sąmoningumas. Pirmuosius veiksmus įvykus nelaimei kelyje turėtų atlikti jos dalyviai ar liudininkai. Būtent nuo šių žmonių reakcijos ir operatyvumo dažnai priklauso pagalbos nukentėjusiesiems sėkmė. Kuo greičiau Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112 bus pranešta apie nelaimę, tuo greičiau atvyks gelbėjimo tarnybos. Tarnybų atvykimo trukmė skiriasi priklausomai nuo paros meto, kelių eismo, atstumo nuo artimiausios greitosios medicinos pagalbos stoties, medikų brigadų užimtumo ir pan., todėl pagalbą turi mokėti suteikti ne tik greitosios pagalbos medikai, bet ir nelaimės vietoje atsidūrę kiti eismo dalyviai. Nustatyta, kad nemažai gyvybių galėtų būti išgelbėta, jeigu pagalba nukentėjusiesiems būtų suteikta per pirmąsias 10 minučių, todėl kiekvienas būsimasis vairuotojas išklauso pirmosios pagalbos kursus, o kiekviename automobilyje privaloma turėti pirmosios pagalbos rinkinį.
Visuomenė turi būti pasiruošusi sušvelninti avarijų pasekmes ir pagerinti eismo įvykiuose sužeistų žmonių ir jų artimųjų gyvenimo kokybę. Po eismo įvykių didžiausią dėmesį reikėtų skirti veiksmams, kurie gali apsaugoti nuo išvengiamos mirties ir neįgalumo, kiek įmanoma sumažinti sužalojimo mastą ir paveiktų žmonių skaičių. Taip pat būtina užtikrinti eismo įvykiuose išgyvenusių asmenų gydymą bei integraciją į darbo rinką ir visuomenę.
Būkite vairuotojais, kurie yra geros sveikatos, vairuoja ramiai, nepiktnaudžiauja alkoholiais gėrimais, neagresyvūs, mokantys kelių eismo taisykles ir jų besilaikantys, nuolat tobulinantis savo meistriškumą.
Pranešimas parengtas pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija
Ką būtina žinoti apie imunitetą
Imunitetas tai sveiko, gyvybingo gyvenimo pagrindas. Žmonių imuninės sistemos skiriasi tuo, kad genetinis visų vieno organizmo ląstelių kodas yra bendras. Jis unikalus ir sudėtingas. Organizmas atskiria svetimkūnius ir puola juos naikinti. Tai yra pagrindinė imuninės sistemos funkcija – saugoti genetinį organizmo vientisumą. Imunitetas skirstomas į įgimtą (natūralų), arba rūšinį, ir įgytą.
Įgimtas imunitetas būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai. Jis paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu. Tokio imuniteto pavyzdys gali būti žmogaus neimlumas gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjams (pvz., šunų arba galvijų marui), kaip ir daugelis gyvūnų neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams. Įgimtas imunitetas susiformavo per ilgą makroorganizmo ir mikroorganizmų tarpusavio sąveikos evoliucijos laikotarpį. Natūraliam imunitetui tam tikrą reikšmę gali turėti rasinės ir genetinės organizmo ypatybės.
Įgytas imunitetas turi būdingą specifiškumą, t. y. kitų infekcinių ligų sukėlėjams jis yra jautrus. Imunitetas įgyjamas dviem būdais persirgus tam tikra infekcine liga arba imunizuojant (vakcinuojant) nuo tos ligos. Toks imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos: pasigamina specifinių antikūnų. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas būna ne tik aktyvus bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito imunizuoto organizmo. Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Jis įgyjamas iš motinos embrioniniu periodu (antikūnai į vaisių patenka iš motinos kraujo). Be to, jis gali būti perduotas naujagimiui per motinos pieną. Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas būna tada, kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleidžiama imunizuoto žmogaus ar gyvulio kraujo su jau ten esančiais antikūnais. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas. Jis gali būti nukreiptas prieš įvairius mikroorganizmus - antimikrobinis (antibakterinis, antivirusinis, antiparazitinis), prieš mikrobų arba kitokios kilmės toksinus – antitoksininis. Arba prieš įvairias kitas antigenines medžiagas – priešnavikinis, transplantacinis ir kt.
Protinis ir fizinis nuovargis, neišspręstos psichologinės problemos, ilgalaikė įtampa pamažu alina imunitetą, todėl būtina stiprinti imunitetą. Šiuolaikinės profilaktinės medicinos požiūriu sveika gyvensena suprantama kaip gyvenimo būdas, kuris stiprina bei tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam bei stiprinti imunitetą.
Kad sveikata būtų gera, svarbus tinkamas psichoemocinis nusiteikimas ir streso valdymas, geri bendravimo įgūdžiai bei jų ugdymas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas, netinkamų įpročių atsisakymas, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, optimali mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir grūdinimasis.
Imunitetą stiprinti galima ne tik medicininėmis, bet ir liaudiškomis priemonėmis:
Česnakas. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgant jo kasdien rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais. Ežiuolė. Ypač veiksmingi yra preparatai, padaryti iš kelių rūšių ežiuolių. Padeda gyti žaizdoms, sergant peršalimu, užkrečiamosiomis ligomis, ypač gripu. Ženšenio preparati stimuliuoja ir tonizuoja, jų polisacharidai aktyvina organizmo gynybą. Preparatai didina atsparumą, padeda greičiau sveikti po ligų, atsigauti po ilgo fizinio ir jausminio nuovargio. Manoma, kad panašiai teigiamai stimuliuoja ir imbieras. Medus. Padeda reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda virškinimui. Liepų medus - gydo nuo visų peršalimo ligų. Grikių medus - labai tinka sergantiems mažakraujyste, efektyviai reguliuoja hormonų pusiausvyrą. Pienių medus - turi organizmą valančių savybių – gerina kepenų bei inkstų darbą. Bičių duonelėje yra visko, ko reikia medžiagų apykaitai normalizuoti ir organizmo augimui. Joje yra visų B, C, D, E vitaminų, karotinoidų, proteinų, aminorūgščių ir kita.Kai nuspręsite stiprinti imunitetą, pradėkite nuo paprastų dalykų venkite streso, nepasiduokite depresijai, išmokite atsipalaiduoti, saikingai sportuokite, įvairiapusiškai maitinkitės, meskite rūkyti, nepiktnaudžiaukite alkoholiu.
Straipsnis parengtas remiantis:
1.Ivenkovė, I., Gedrimienė, E., Glebavičiūtė, L. (2012). Visaverčio gyvenimo vadovas. 20 ekspertų pataria, kaip būti sveikiems, protingiems ir laimingiems. Vilnius: „Alma littera“.
2.http://smlpc.lt/
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Kviečiame tėvelius į paskaitą
Cukraus poveikis sveikatai
Kas yra cukrus?
Tai balta kristalinė medžiaga, kurios gamtoje nėra. Joje nėra jokių naudingų sudedamųjų dalių, ten baltymų, vitaminų, mineralų, antioksidantų, ląstelienos. Cukrų sudaro tik greitieji angliavandeniai, jų virškinimui organizmas nenaudoja jokio organo, neįdeda jokių pastangų ir tada yra gaunamas didelis kiekis energijos teikiančių molekulių, kurių nėra kur dėti.
Vienas iš sveikos mitybos priešų yra cukrus, o ne riebalai ar angliavandeniai. Jis išbalansuoja cukraus ir insulino lygį kraujyje ir skatina organizmą kaupti riebalus, todėl būtent cukrus skatina nutukimą ir gali tapti antrojo tipo cukrinio diabeto bei kitų negalavimų priežastimi.
Kiek cukraus galima leisti sau?
Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau 25 g, o tai yra 6 arbatiniai šaukšteliai cukraus Amerikos širdies asociacijos medikai ir mokslininkai teigia, kad per dieną vyrams reikia neviršyti 37,5 g, o moterims – 25,2 g cukraus. Šios normos paskaičiuotos įskaitant ir natūraliai esančius cukrus bei visas jo atmainas (rudas cukrus, gliukozė, fruktozė, laktozė, sacharozė, invertuotas cukrus ir t.t.).
Kalbant apie pridėtinį cukrų, galima teigti, kad jis žmogui yra visiškai nereikalingas. Žmogaus organizmui nereikia angliavandenių, gaunamų iš cukraus. Cukrų, kuris natūraliai yra vaisiuose ir daržovėse, gauname kartu su porcija ląstelienos, vitaminų ir enzimų, taigi jo virškinimas yra lėtesnis ir kūnas lengviau su juo susidoroja. Pridėtinis cukrus neturi jokių minėtų savybių, vietoj to:
Apkrauna kepenis. Suvartojus pridėtinės fruktozės, ji keliauja į kepenis. Jei kepenyse glikogeno yra nedaug, tarkim po treniruotės, fruktozė bus panaudota jam atstatyti. Tačiau dauguma žmonių fruktozę vartoja ne po treniruotės ir jų kepenys yra pilnos glikogeno. Tokiu atveju kepenys tiesiog verčia glikogeną į riebalus. Riebalai pasiskirsto kūne, tačiau dalis jų lieka kepenyse. Riebalams kaupiantis kepenys tampa sunkesnės ir didesnės. Tai ir vadinama kepenų suriebėjimu. Susikaupę riebalai gali sukelti kepenų uždegimą, kuris negydomas perauga į kepenų cirozę ir galiausiai vėžį. Kenkia dantims. Bakterijos, esančios burnoje susijungia su cukrumi ir seilėmis ir sudaro glikoproteinus, kurie ant dantų nusėda, kaip apnašos. Šioms apnašoms veikiant kartu su bakterijomis išsiskiria rūgštis, kuri ardo dantų emalį, o dėl to padidėja ėduonies tikimybė. Kaupiasi riebalai. Cukraus perteklius sąlygoja riebalų kaupimąsi, taip pat per didelis cukraus kiekis didina cholesterolio kiekį. Mūsų vartojamas cukrus – tuščias kalorijų šaltinis, jis nesuteikia sotumo jausmo, dėl to sunku reguliuoti suvartojamų kalorijų kiekį. Tuščios kalorijos skatina valgyti vis daugiau, kadangi organizmas iš cukraus negauna jokių maistingų medžiagų. Mokslininkai vienbalsiai pripažįsta, jog cukrus – pagrindinis nutukimą ir cukrinį diabetą sukeliantis veiksnys. Atsparumas leptinui. Cukrus didina organizmo atsparumą leptinui. Leptinas – vienas iš alkio hormonų, jis mažina apetitą. Kai žmogus pasisotina, riebalų ląstelės išskiria leptiną, kuris numalšina apetitą, siųsdamas į smegenis signalą, jog valgyti pakanka. Didelis cukraus vartojimas sutrikdo šį procesą. Atsparumas leptinui skatina persivalgyti, gauname daugiau kalorijų, riebalai toliau kaupiasi ląstelėse, dėl to sukeliamas atsparumas insulinui, hiperglikemija ir lėtinis insulino kiekio padidėjimas. Nesuteikia ilgalaikio sotumo jausmo. Suvartojus cukraus gliukozės kiekis kraujyje iš pradžių staiga padidėja, paskui greitai krenta. Atsiranda sotumo pojūtis ir greit praeina – netrukus vėl jaučiamės alkani. Taip suvalgome daugiau, nei reikia mūsų kūnui. Cukrus sukelia priklausomybę. Visų pirma, smegenys pripranta prie serotonino ir dopamino – hormonų, kurių pasigamina organizme suvalgius cukraus. Šie hormonai sukelia malonumo pojūtį, taigi saldumynai pakelia nuotaiką. Greitina odos senėjimą. Vartojant daug cukraus, oda ilgainiui praranda elastingumą. Suvartojus cukraus, insulino kiekis kraujyje pakyla, vyksta glikacija – cukraus molekulės jungiasi prie kolageno ir elastino. Dėl to šie baltymai tampa silpnesni, oda tampa suglebusi, praranda elastingumą, taigi lengviau susidaro raukšlės.
Sveikos mitybos be cukraus taisyklės:
Valgykite kuo natūralesnius produktus ir venkite apdoroto ir nesveiko maisto. Atsisakykite baltųjų ryžių, kvietinių miltų, kvietinių miltų makaronų ir baltos duonos. Rinkitės ruduosius ryžius ir miežius, sveikų kviečių ar speltos makaronus, duoną ir miltus. Riebalai nėra blogai. Rinkitės tik riebų jogurtą ir jokiu būdu ne vaisinį, nes jis turi daug cukraus. Rinkitės natūralų jogurtą ir įsidėkite norimų vaisių. Rinkitės vietoj margarino sviestą ir riebų pieną. Valgykite daug šviežių daržovių r vaisių. Gerkite daug vandens – gazuoto ar paprasto. Vandenį galite paskaninti citrinų, apelsinų, agurkų griežinėliais arba mėtos, citrinžolėmis. Maistą paskaninkite žolelėmis ir prieskoniais. Neberkite į maistą cukraus. Naudokite tik medų ir klevų sirupą, tačiau jei galite, stenkitės ir jų atsisakyti. Nevalgykite pusgaminių ir perdirbtų maisto produktų, kaip padažų, nes juose yra gausu cukraus pakaitalo fruktozės.Cukraus atsisakymas reiškia apdoroto maisto atsisakymą. Pirkdami kuo mažiau apdorotą maistą, maitinsitės geriau ir gyvensite sveikiau.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Kaip įveikti nugaros negalavimus
Spalio 16 dieną minima Pasaulinė stuburo diena. 2016 metais PSO ją ragina minėti atkreipiant dėmesį į taisyklingą laikyseną ir fizinį aktyvumą. Tai veiksmingos prevencijos priemonės išvengti nugaros traumų buityje ir darbe.Nugaros skausmai vargina įvairaus amžiaus žmones. 75 – 85 proc. nedarbingų dienų priežastis yra pasikartojantis ir lėtinis nugaros apatinės dalies skausmas. Apie 50 proc. pacientų, kurie kreipiasi į gydytojus neurologus, skundžiasi nugaros skausmais. Daug skausmų patiriama dėl per didelės raumenų įtampos, jų nuovargio ar fizinio pasyvumo. Neretai jaunų žmonių nugaros skausmo priežastys – neadekvatus, dažniausiai per mažas, fizinis aktyvumas ir laikysenos kontrolės stoka. Lėtinio nugaros skausmo priežastis gali būti fizinis krūvis ar nuovargis dėl silpno raumenyno. Šiuo atveju mankšta yra svarbiausia gydymo priemonė. Mankštinantis stiprinami raumenys, raiščiai, tampa atsparesnės kremzlės, sukaupiamas pakankamas kalcio druskų kiekis (padidinama kaulų masė). Saugiai ir metodiškai mankštinantis, tvirtėja liemens raumenys ir išvengiama pasikartojančių traumų ir negalavimų. Nugaros skausmo gydymo fiziniais pratimais veiksmingumas grindžiamas tuo, kad stiprūs kojų, sėdmenų ir juosmens sutvirtina liemenį. O liemuo yra žmogaus pagrindas. Juosmens raumenims priklauso ir nugaros, krūtinės, pilvo raumenys bei vienas didžiausių stabilizatorių – sėdmenų raumenys. Kaip mankštintis, siekiant išvengti nugaros skausmų? • Nuolat stiprinkite nugaros raumenis specialiais fiziniais pratimais. Stiprūs nugaros raumenys palaiko stuburo slankstelius atokiau vienas nuo kito, neleidžia jiems „smukti“. • Kontroliuokite savo kūno masę. Antsvorio turinčius žmones nugaros skausmai kamuoja dažniau. • Jeigu daug laiko praleidžiate sėdėdami, darykite mažas pertraukėles darbo metu ir skirkite laiko aktyviam poilsiui. Sėdint stuburui tenka didesnis krūvis nei einant! • Vairuodami automobilį atkreipkite dėmesį, kad juosmeninė nugaros dalis remtųsi į sėdynės atramą. Sėdėsenai koreguoti naudokite specialias pagalvėles. • Ilgoje kelionėje naudokite specialias pagalvėles, kurios apgobia sprandą, apsaugo raumenis nuo pertempimo. • Kad ir koks būtų skubus ar įdomus darbas kompiuteriu, po 45–50 min. darykite mankštos ar pasivaikščiojimo, lipimo laiptais pertraukėles. • Miegokite ant standaus, bet ne visiškai kieto pagrindo. Atkreipkite dėmesį, ar pagrindas, ant kurio miegate, netapo duobėtas. • Kai keliate sunkų daiktą nuo žemės, ne lenkitės, o pritūpkite. Taip dirba ir kojų bei sėdmenų raumenys. • Nešiokite avalynę ne aukštesne kaip 3–4 centimetrų pakulne. Batas neturi spausti pirštų.Atminkite, kad mankštos pratimai turi būti pasirenkami pagal fizinį pasirengimą. Jeigu nugaros skausmai yra ilgalaikės netaisyklingos laikysenos pasekmė, veiksmingos ortopedinės priemonės. Žmonėms, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami, patartina taip sureguliuoti kėdės aukštį, kad liemuo ir šlaunis, šlaunis ir blauzda, blauzda ir pėda susidarytų 90 laipsnių kampus. Laikysenos kontrolė, mankšta, plaukiojimas baseine, jogos ir kiti specialiai parinkti pratimai duoda gerų rezultatų gydant nugaros skausmą, ypač, jeigu mankštinamasi sistemingai ir reguliariai. Straipsnis parengtas remiantis:1. Paknys, D. (2011). Stuburo stabilizavimo pratimai su terapiniais kamuoliais. Kaunas: „Vitae Litera“2. Tautkus, V.(2014). Šiaurietiškasis ėjimas kiekvienam. Vilnius: „Tikra knyga“3. Sutcliffe, J. (2005). Kaip įveikti nugaros negalavimas. Vilnius: „Mūsų knyga“.4. http://www.smlpc.lt
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Sveika gyvensena saugant krūtų sveikatą
Spalis yra krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, o nuo 2008 m. Europos krūties vėžio koalicijos iniciatyva spalio 15 d. kasmet minima kaip Krūtų sveikatos diena. Šį mėnesį, o ypač Krūtų sveikatos dieną įvairiomis akcijomis ir renginiais siekiama priminti visuomenei apie krūtų ligų aktualumą bei prevencijos svarbą. 2016 m. Krūtų sveikatos dienos šūkis – „Sveika gyvensena saugant krūtų sveikatą“. Dažniausiai nustatoma krūtų liga yra krūties vėžys, kuris daugeliu atvejų diagnozuojamas vidutinio ir vyresnio amžiaus (50–70 metų) moterims. 2015 m. krūties vėžiu sergančių moterų skaičius Lietuvoje siekė 7,9/1000 gyventojų. Krūties vėžys – pagrindinė moterų onkologinė liga, nusinešanti net 15 proc. visų nuo onkologinių ligų mirusių moterų gyvybių.Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog trečdalis visų susirgimo vėžiu atvejų yra išvengiami. Siekiant sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir krūties ligomis, bei jaustis geriau, pirmiausia rekomenduojama kasdieniame gyvenime vadovautis sveiko gyvenimo principais. Juolab, kad ir moksliškai įrodytas ryšys tarp sveiko gyvenimo būdo ir krūtų sveikatos. Svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę krūtų sveikatą, yra fizinis aktyvumas, sveika mityba ir optimalaus kūno svorio išlaikymas.
Moterys turi galimybę dalyvauti mamografinės patikros programoje. Kiekviena 50–69 metų moteris gali 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą. Patikros metu moteriai yra atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija). Jo tikslas – patikrinti, ar krūtyje neatsirado pakitimų. Jei patikros metu nebuvo rasta pakitimų, moteris gali vėl atlikti tyrimą po 2 metų. Nustačius pakitimų moteriai atliekami nuodugnesni tyrimai. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas (tyrimo tikslumas 85–95 %), trunkantis kelias minutes ir nesukeliantis jokių nemalonių pojūčių. Prietaiso skleidžiama spindulių dozė labai maža ir nepavojinga sveikatai.Šeimos gydytojas 1 kartą kas 2 metus turėtų kviesti (paštu, el. paštu, telefonu ar kitu būdu) 50–69 metų moteris atlikti šį tyrimą, išduoti joms siuntimą atlikti mamografiją.
Krūties vėžį moteris gali pastebėti pati.Krūtų savityrą taip pat yra vienas iš svarbiausių krūties vėžio prevencijos metodų. Kiekviena jauna moteris, maždaug nuo 20 metų amžiaus, kai galutinai susiformuoja krūtys, turi išmokti pati atlikti krūtų savityrą, t. y. reguliariai kartą per mėnesį (geriausiai iškart po menstruacijų) apžiūrėti ir apčiuopti krūtis ir tai daryti visą gyvenimą. Moterų krūties audinyje pokyčiai vyksta kiekvieną mėnesį. Audinys reaguoja į hormonų lygio pokyčius, atsirandančius menstruacinio ciklo metu – nuo vienų mėnesinių iki kitų. Šie hormonų lygio pokyčiai priverčia jūsų krūtis patinti. Prasidėjus mėnesinėms patinimas atslūgsta ir jūsų krūtys vėl įgauna normalų dydį. Dėl šio ciklo geriausias laikas atlikti krūtų apžiūrą yra praėjus maždaug vienai savaitei po mėnesinių pradžios.
Savityros 5 žingsniai:1. Nusirenkite ir atsistokite prieš veidrodį. Rankas nuleiskite prie klubų. Apžiūrėkite savo krūtis, ieškodama bet kokių susiraukšlėjimo, įdubimo ženklų arba krūtų dydžio, formos ar simetrijos pakitimų.2. Pakelkite rankas, uždėkite jas ant pakaušio ir vėl ieškokite jau minėtų ženklų.3. Sukamaisiais judesiais kruopščiai ištirkite savo krūtų audinį ieškodama gumbelių ar audinio sustandėjimų.4. Patikrinkite, ar jūsų speneliai neįtraukti. Ir apžiūrėkite. Ar nėra išskyrų iš jų.5. Patikrinkite pažastį, ar joje nėra gumbelių arba audinio sustandėjimų.Kokie požymiai signalizuoja būtinybę apsilankyti pas specialistą? Gumbas ar sukietėjimas krūtyje ar šalia jos; Neįprastos išskyros iš spenelio, gali būti kraujingos; Krūties dydžio ar formos pakitimai; Krūties odos spalvos pakitimai; Spenelio formos pakitimai; Spenelio odos pleiskanojimas ar lupimasis; Bet kokie krūties spalvos, formos, konsistencijos pakitimai.Nepamirškite kartą per mėnesį atlikti krūties savityrą, aptikusios nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją. Reguliariai dalyvaukite medicininėse patikrose dėl krūties vėžio ir laikykitės sveikos gyvensenos taisyklių.Straipsnis parengtas remiantis:1. Rožinio kaspino draugija. Nejaugi tai krūties vėžys? Patarimai moterims, padėsiantys nustatyti tikslią krūties vėžio diagnozę. 2. http://smlpc.lt/ 3. http://www.siauliutlk.lt/
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė