Imunitetas tai sveiko, gyvybingo gyvenimo pagrindas. Žmonių imuninės sistemos skiriasi tuo, kad genetinis visų vieno organizmo ląstelių kodas yra bendras. Jis unikalus ir sudėtingas. Organizmas atskiria svetimkūnius ir puola juos naikinti. Tai yra pagrindinė imuninės sistemos funkcija – saugoti genetinį organizmo vientisumą. Imunitetas skirstomas į įgimtą (natūralų), arba rūšinį, ir įgytą.

Įgimtas imunitetas būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai. Jis paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu. Tokio imuniteto pavyzdys gali būti žmogaus neimlumas gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjams (pvz., šunų arba galvijų marui), kaip ir daugelis gyvūnų neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams. Įgimtas imunitetas susiformavo per ilgą makroorganizmo ir mikroorganizmų tarpusavio sąveikos evoliucijos laikotarpį. Natūraliam imunitetui tam tikrą reikšmę gali turėti rasinės ir genetinės organizmo ypatybės.

Įgytas imunitetas turi būdingą specifiškumą, t. y. kitų infekcinių ligų sukėlėjams jis yra jautrus. Imunitetas įgyjamas dviem būdais persirgus tam tikra infekcine liga arba imunizuojant (vakcinuojant) nuo tos ligos. Toks imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos: pasigamina specifinių antikūnų. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas būna ne tik aktyvus bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito imunizuoto organizmo. Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Jis įgyjamas iš motinos embrioniniu periodu (antikūnai į vaisių patenka iš motinos kraujo). Be to, jis gali būti perduotas naujagimiui per motinos pieną. Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas būna tada, kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleidžiama imunizuoto žmogaus ar gyvulio kraujo su jau ten esančiais antikūnais. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas. Jis gali būti nukreiptas prieš įvairius mikroorganizmus - antimikrobinis (antibakterinis, antivirusinis, antiparazitinis), prieš mikrobų arba kitokios kilmės toksinus – antitoksininis. Arba prieš įvairias kitas antigenines medžiagas – priešnavikinis, transplantacinis ir kt.

Protinis ir fizinis nuovargis, neišspręstos psichologinės problemos, ilgalaikė įtampa pamažu alina imunitetą, todėl būtina stiprinti imunitetą. Šiuolaikinės profilaktinės medicinos požiūriu sveika gyvensena suprantama kaip gyvenimo būdas, kuris stiprina bei tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam bei stiprinti imunitetą.

Kad sveikata būtų gera, svarbus tinkamas psichoemocinis nusiteikimas ir streso valdymas, geri bendravimo įgūdžiai bei jų ugdymas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas, netinkamų įpročių atsisakymas, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, optimali mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir grūdinimasis.

Imunitetą stiprinti galima ne tik medicininėmis, bet ir liaudiškomis priemonėmis:

Kai nuspręsite stiprinti imunitetą, pradėkite nuo paprastų dalykų venkite streso, nepasiduokite depresijai, išmokite atsipalaiduoti, saikingai sportuokite, įvairiapusiškai maitinkitės, meskite rūkyti, nepiktnaudžiaukite alkoholiu.

Straipsnis parengtas remiantis:

1.Ivenkovė, I., Gedrimienė, E., Glebavičiūtė, L. (2012). Visaverčio gyvenimo vadovas. 20 ekspertų pataria, kaip būti sveikiems, protingiems ir laimingiems. Vilnius: „Alma littera“.

2.http://smlpc.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kas yra cukrus?

Tai balta kristalinė medžiaga, kurios gamtoje nėra. Joje nėra jokių naudingų sudedamųjų dalių, ten baltymų, vitaminų, mineralų, antioksidantų, ląstelienos. Cukrų sudaro tik greitieji angliavandeniai, jų virškinimui organizmas nenaudoja jokio organo, neįdeda jokių pastangų ir tada yra gaunamas didelis kiekis energijos teikiančių molekulių, kurių nėra kur dėti.

Vienas iš sveikos mitybos priešų yra cukrus, o ne riebalai ar angliavandeniai. Jis išbalansuoja cukraus ir insulino lygį kraujyje ir skatina organizmą kaupti riebalus, todėl būtent cukrus skatina nutukimą ir gali tapti antrojo tipo cukrinio diabeto bei kitų negalavimų priežastimi.

Kiek cukraus galima leisti sau?

Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau 25 g, o tai yra 6 arbatiniai šaukšteliai cukraus Amerikos širdies asociacijos medikai ir mokslininkai teigia, kad per dieną vyrams reikia neviršyti 37,5 g, o moterims – 25,2 g cukraus. Šios normos paskaičiuotos įskaitant ir natūraliai esančius cukrus bei visas jo atmainas (rudas cukrus, gliukozė, fruktozė, laktozė, sacharozė, invertuotas cukrus ir t.t.).

Kalbant apie pridėtinį cukrų, galima teigti, kad jis žmogui yra visiškai nereikalingas. Žmogaus organizmui nereikia angliavandenių, gaunamų iš cukraus. Cukrų, kuris natūraliai yra vaisiuose ir daržovėse, gauname kartu su porcija ląstelienos, vitaminų ir enzimų, taigi jo virškinimas yra lėtesnis ir kūnas lengviau su juo susidoroja. Pridėtinis cukrus neturi jokių minėtų savybių, vietoj to:

Sveikos mitybos be cukraus taisyklės:

Cukraus atsisakymas reiškia apdoroto maisto atsisakymą. Pirkdami kuo mažiau apdorotą maistą, maitinsitės geriau ir gyvensite sveikiau.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Spalio 16 dieną minima Pasaulinė stuburo diena. 2016 metais PSO ją ragina minėti atkreipiant dėmesį į taisyklingą laikyseną ir fizinį aktyvumą. Tai veiksmingos prevencijos priemonės išvengti nugaros traumų buityje ir darbe.Nugaros skausmai vargina įvairaus amžiaus žmones. 75 – 85 proc. nedarbingų dienų priežastis yra pasikartojantis ir lėtinis nugaros apatinės dalies skausmas. Apie 50 proc. pacientų, kurie kreipiasi į gydytojus neurologus, skundžiasi nugaros skausmais. Daug skausmų patiriama dėl per didelės raumenų įtampos, jų nuovargio ar fizinio pasyvumo. Neretai jaunų žmonių nugaros skausmo priežastys – neadekvatus, dažniausiai per mažas, fizinis aktyvumas ir laikysenos kontrolės stoka. Lėtinio nugaros skausmo priežastis gali būti fizinis krūvis ar nuovargis dėl silpno raumenyno. Šiuo atveju mankšta yra svarbiausia gydymo priemonė. Mankštinantis stiprinami raumenys, raiščiai, tampa atsparesnės kremzlės, sukaupiamas pakankamas kalcio druskų kiekis (padidinama kaulų masė). Saugiai ir metodiškai mankštinantis, tvirtėja liemens raumenys ir išvengiama pasikartojančių traumų ir negalavimų. Nugaros skausmo gydymo fiziniais pratimais veiksmingumas grindžiamas tuo, kad stiprūs kojų, sėdmenų ir juosmens sutvirtina liemenį. O liemuo yra žmogaus pagrindas. Juosmens raumenims priklauso ir nugaros, krūtinės, pilvo raumenys bei vienas didžiausių stabilizatorių – sėdmenų raumenys. Kaip mankštintis, siekiant išvengti nugaros skausmų? •    Nuolat stiprinkite nugaros raumenis specialiais fiziniais pratimais. Stiprūs nugaros raumenys palaiko stuburo slankstelius atokiau vienas nuo kito, neleidžia jiems „smukti“. •    Kontroliuokite savo kūno masę. Antsvorio turinčius žmones nugaros skausmai kamuoja dažniau. •    Jeigu daug laiko praleidžiate sėdėdami, darykite mažas pertraukėles darbo metu ir skirkite laiko aktyviam poilsiui. Sėdint stuburui tenka didesnis krūvis nei einant! •    Vairuodami automobilį atkreipkite dėmesį, kad juosmeninė nugaros dalis remtųsi į sėdynės atramą. Sėdėsenai koreguoti naudokite specialias pagalvėles. •    Ilgoje kelionėje naudokite specialias pagalvėles, kurios apgobia sprandą, apsaugo raumenis nuo pertempimo. •    Kad ir koks būtų skubus ar įdomus darbas kompiuteriu, po 45–50 min. darykite mankštos ar pasivaikščiojimo, lipimo laiptais pertraukėles. •    Miegokite ant standaus, bet ne visiškai kieto pagrindo. Atkreipkite dėmesį, ar pagrindas, ant kurio miegate, netapo duobėtas. •    Kai keliate sunkų daiktą nuo žemės, ne lenkitės, o pritūpkite. Taip dirba ir kojų bei sėdmenų raumenys. •    Nešiokite avalynę ne aukštesne kaip 3–4 centimetrų pakulne. Batas neturi spausti pirštų.Atminkite, kad mankštos pratimai turi būti pasirenkami pagal fizinį pasirengimą. Jeigu nugaros skausmai yra ilgalaikės netaisyklingos laikysenos pasekmė, veiksmingos ortopedinės priemonės. Žmonėms, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami, patartina taip sureguliuoti kėdės aukštį, kad liemuo ir šlaunis, šlaunis ir blauzda, blauzda ir pėda susidarytų 90 laipsnių kampus. Laikysenos kontrolė, mankšta, plaukiojimas baseine, jogos ir kiti specialiai parinkti pratimai duoda gerų rezultatų gydant nugaros skausmą, ypač, jeigu mankštinamasi sistemingai ir reguliariai. Straipsnis parengtas remiantis:1.    Paknys, D. (2011). Stuburo stabilizavimo pratimai su terapiniais kamuoliais. Kaunas: „Vitae Litera“2.    Tautkus, V.(2014). Šiaurietiškasis ėjimas kiekvienam. Vilnius: „Tikra knyga“3.    Sutcliffe, J. (2005). Kaip įveikti nugaros negalavimas. Vilnius: „Mūsų knyga“.4.    http://www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Spalis yra krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, o nuo 2008 m. Europos krūties vėžio koalicijos iniciatyva spalio 15 d. kasmet minima kaip Krūtų sveikatos diena. Šį mėnesį, o ypač Krūtų sveikatos dieną įvairiomis akcijomis ir renginiais siekiama priminti visuomenei apie krūtų ligų aktualumą bei prevencijos svarbą. 2016 m. Krūtų sveikatos dienos šūkis – „Sveika gyvensena saugant krūtų sveikatą“. Dažniausiai nustatoma krūtų liga yra krūties vėžys, kuris daugeliu atvejų diagnozuojamas vidutinio ir vyresnio amžiaus (50–70 metų) moterims. 2015 m. krūties vėžiu sergančių moterų skaičius Lietuvoje siekė 7,9/1000 gyventojų. Krūties vėžys – pagrindinė moterų onkologinė liga, nusinešanti net 15 proc. visų nuo onkologinių ligų mirusių moterų gyvybių.Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog trečdalis visų susirgimo vėžiu atvejų yra išvengiami. Siekiant sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir krūties ligomis, bei jaustis geriau, pirmiausia rekomenduojama kasdieniame gyvenime vadovautis sveiko gyvenimo principais. Juolab, kad ir moksliškai įrodytas ryšys tarp sveiko gyvenimo būdo ir krūtų sveikatos. Svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę krūtų sveikatą, yra fizinis aktyvumas, sveika mityba ir optimalaus kūno svorio išlaikymas.

Moterys turi galimybę dalyvauti mamografinės patikros programoje. Kiekviena 50–69 metų moteris gali 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą. Patikros metu moteriai yra atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija). Jo tikslas – patikrinti, ar krūtyje neatsirado pakitimų. Jei patikros metu nebuvo rasta pakitimų, moteris gali vėl atlikti tyrimą po 2 metų. Nustačius pakitimų moteriai atliekami nuodugnesni tyrimai. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas (tyrimo tikslumas 85–95 %), trunkantis kelias minutes ir nesukeliantis jokių nemalonių pojūčių. Prietaiso skleidžiama spindulių dozė labai maža ir nepavojinga sveikatai.Šeimos gydytojas 1 kartą kas 2 metus turėtų kviesti (paštu, el. paštu, telefonu ar kitu būdu) 50–69 metų moteris atlikti šį tyrimą, išduoti joms siuntimą atlikti mamografiją.

Krūties vėžį moteris gali pastebėti pati.Krūtų savityrą taip pat yra vienas iš svarbiausių krūties vėžio prevencijos metodų. Kiekviena jauna moteris, maždaug nuo 20 metų amžiaus, kai galutinai susiformuoja krūtys, turi išmokti pati atlikti krūtų savityrą, t. y. reguliariai kartą per mėnesį (geriausiai iškart po menstruacijų) apžiūrėti ir apčiuopti krūtis ir tai daryti visą gyvenimą. Moterų krūties audinyje pokyčiai vyksta kiekvieną mėnesį. Audinys reaguoja į hormonų lygio pokyčius, atsirandančius menstruacinio ciklo metu – nuo vienų mėnesinių iki kitų. Šie hormonų lygio pokyčiai priverčia jūsų krūtis patinti. Prasidėjus mėnesinėms patinimas atslūgsta ir jūsų krūtys vėl įgauna normalų dydį. Dėl šio ciklo geriausias laikas atlikti krūtų apžiūrą yra praėjus maždaug vienai savaitei po mėnesinių pradžios.

Savityros 5 žingsniai:1.    Nusirenkite ir atsistokite prieš veidrodį. Rankas nuleiskite prie klubų. Apžiūrėkite savo krūtis, ieškodama bet kokių susiraukšlėjimo, įdubimo ženklų arba krūtų dydžio, formos ar simetrijos pakitimų.2.    Pakelkite rankas, uždėkite jas ant pakaušio ir vėl ieškokite jau minėtų ženklų.3.    Sukamaisiais judesiais kruopščiai ištirkite savo krūtų audinį ieškodama gumbelių ar audinio sustandėjimų.4.    Patikrinkite, ar jūsų speneliai neįtraukti. Ir apžiūrėkite. Ar nėra išskyrų iš jų.5.    Patikrinkite pažastį, ar joje nėra gumbelių arba audinio sustandėjimų.Kokie požymiai signalizuoja būtinybę apsilankyti pas specialistą? Gumbas ar sukietėjimas krūtyje ar šalia jos; Neįprastos išskyros iš spenelio, gali būti kraujingos; Krūties dydžio ar formos pakitimai; Krūties odos spalvos pakitimai; Spenelio formos pakitimai; Spenelio odos pleiskanojimas ar lupimasis; Bet kokie krūties spalvos, formos, konsistencijos pakitimai.Nepamirškite kartą per mėnesį atlikti krūties savityrą, aptikusios nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją. Reguliariai dalyvaukite medicininėse patikrose dėl krūties vėžio ir laikykitės  sveikos gyvensenos taisyklių.Straipsnis parengtas remiantis:1.    Rožinio kaspino draugija. Nejaugi tai krūties vėžys? Patarimai moterims, padėsiantys nustatyti tikslią krūties vėžio diagnozę.  2.    http://smlpc.lt/ 3.    http://www.siauliutlk.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

1992 m. Pasaulinė psichinės sveikatos federacija pasiūlė minėti Pasaulinę psichinės sveikatos dieną. Šią dieną siekiama supažindinti žmones su psichinių ligų (šizofrenijos, epilepsijos, priklausomybės nuo narkotikų ir kt.) atsiradimo priežastimis, kad būtų galima iš anksto užkirsti joms kelią. Svarbu kuo anksčiau stiprinti žmogaus psichinę sveikatą, kad žmogus nepasiduotų depresijai užpultas menkiausios nesėkmės.

Psichikos sveikata yra labai svarbi šiuolaikinėje visuomenėje, nes 1 iš 5 žmonių turi psichikos problemų. Dauguma iš mūsų pažįstame žmogų, turintį tokių problemų. Tokie žmonės dažnai kenčia tyliai ir yra vieniši. Deja, Lietuvoje tarp Europos šalių vis dar didžiausias savižudybių skaičius, daugybė žmonių kenčia nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams. Kas yra psichikos sveikata? Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Psichikos ligų priežastysNe visos psichikos ligas sukeliančios priežastys yra paprastos ir suprantamos. Dažniausios priežastys, galinčios sukelti psichikos ligą:•    Genai, paveldimumas.•    Nuolatinis stresas.•    Nedarbas, skurdas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.•    Fizinė negalia.Psichikos sveikatos sutrikimų požymiai:•    Fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kitimas ir t.t..•    Emociniai simptomai: įtampa, vidinis diskomfortas, bloga nuotaika ir t.t.•    Pažinimo pokyčiai: dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į aplinką ir save, prarandamos turėtos žinios, patirtis ir t.t.•    Suvokimo pokyčiai: garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje ir t.t.•    Mąstymo pokyčiai: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu ir t.t.•    Elgesio pokyčiai: agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir t.t.Kaip psichikos ligos paveikia mus?Psichikos liga paveikia mūsų mąstymą, elgesį bei reakciją į tam tikrus dalykus. Kai kurios ligos sustiprina visiems būdingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar džiaugsmas.Kartais šie jausmai pasidaro tokie stiprūs, kad darosi sunku juos kontroliuoti. Kai jausmai užvaldo žmogų, jis nebegali tęsti savo gyvenimo normaliu ritmu ir jam reikia pagalbos. Kitos ligos gali visai panaikinti jausmus, ir žmogus jaučiasi vienišas ar niekam nereikalingas. Dažniausiai pasitaikančios psichikos ligos – tai šizofrenija, depresija, nerimas.Kas sumažina psichikos sutrikimų riziką?•    Sveikas gyvenimo būdas, tinkamas darbo ir poilsio režimas.•     Sveika mityba.•    Žalingų įpročių – girtavimo, rūkymo, narkotikų vartojimo vengimas.•    Kaip galime padėti sergantiems psichikos liga?Svarbiausia – suteikti profesionalią pagalbą kaip galima greičiau ir kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje. Kuo anksčiau sergantis asmuo bus pradėtas gydyti, tuo geresnių rezultatų jis pasieks gyvenime.Kad žmogaus psichikos sveikata būtų stipri, rekomenduojama:•    iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų,•    mokytis prisiimti atsakomybę,•    nebijoti įveikti sunkių užduočių,•    džiaugtis tuo ką turi (draugais, artimaisiais, maistu ir pan.),•    susirasti mėgstamą veiklą,•    nuolat tobulinti save.Ši diena – tai puiki proga prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi – tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą.

 Pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro informacinę medžiagąparengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Akys padeda mums pažinti aplinkinį pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų. Regėjimas – vienas iš svarbiausių pojūčių. Reginti akis leidžia nustatyti kūno formą, dydį, spalvą, atstumą tarp daiktų, orientuotis erdvėje, skirti šviesą nuo tamsos. Privalome jomis rūpintis, nenumoti ranka į akių nuovargį ir skausmus, nes nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio arba televizoriaus ekrano baigiasi tuo, kad akys vis labiau silpsta.

Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį yra paskelbusi Pasauline regėjimo diena. Šią dieną žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas akių gydytoją, atkreipti dėmesį į aklumo keliamas problemas bei regėjimo sutrikimus. 80 procentų visos informacijos gauname per regėjimą. Iš visų žmogaus kūne dirbančių raumenų akies raumenys yra aktyviausi. Akys pervargsta nuo skaitymo prastai apšviestoje vietoje arba gulint, valgant ar važiuojant, nuo ilgo darbo kompiuteriu, nesilaikant darbo ir poilsio režimo. Joms taip pat kenkia užterštas ar sausas oras, ultravioletiniai spinduliai, ryškus apšvietimas, akinių nenešiojimas prastai matant, ilgas ir iš nedidelio atstumo televizoriaus žiūrėjimas.

Regėjimo sutrikimai vargina vis daugiau žmonių, kuriems dėl trumparegystės ar toliaregystės tenka nešioti akinius. Regėjimo sutrikimų daugėja ir tarp vaikų. Gana daug moksleivių jau pradinėse klasėse turi nešioti korekcinius akinius.

Kreipkitės į akių gydytoją, jeigu Jūsų akys: paraudo, niežti; neryškiai mato arba vaizdas atrodo kaip pro rūką; pradeda mirgėti ar ,,žaibuoti“ vienoje akyje; dvejinasi akyse; akys bijo ryškios šviesos; atsiranda juodi taškai ar ,,voratinklis“ prieš akis; dažniau mirksi, tapo dirglesnės; ašaroja, traiškanoja, jaučiamas akių nuovargis, sausumas.

Duokite akims pailsėti ir pamankštinkite jas. Akių mankštos pratimai mažina akių įtampą, gerina regėjimą, stiprina akių raumenis:

Kad Jūsų akys būtų sveikos rekomenduojame:

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė