Aplinkos sveikata apima įvairius fizikinius, cheminius, biologinius faktorius, kurie vyksta žmogų supančioje aplinkoje, dažnai šie faktoriai yra susiję ir su paties žmogaus veikla.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai:

Kenksmingi aplinkos veiksniai:

Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad aplinkos veiksniai turi didžiulę įtaką žmogaus sveikatai. Ligų prevencijoje labai svarbu kurti darnią, sveikatą palaikančią aplinką.  Dėl kenksmingų aplinkos veiksnių poveikio (ekspozicijos) gali sutrikti vaisiaus raida, gimti apsigimę, mažos kūno masės, neišnešioti naujagimiai, o vėlesniame gyvenime  sulėtėti vaikų raida, daugėti alergijų, nutukimų, kitų lėtinių ligų, progresuoti išeminė širdies liga.

Reikia, kad žmonės gyventų bei dirbtų sveikoje aplinkoje: patalpose be triukšmo, su įdiegta gera ventiliacija, kad jos nuolat būtų vėdinamos ir jose nesikauptų įvairios dujos bei dulkės, su geru apšvietimu, kadangi didelę įtaką organizmo funkcijoms turi ir apšvietimas, saulės stoka (blogas apšvietimas gali sukelti depresiją). Labai svarbu ir švarus geriamasis vanduo be nitratų.

2016 m. rugsėjo 26 dieną yra minima Pasaulinės aplinkos ir sveikatos diena, kurios šūkis – „Mūsų atsakas į pasaulinę rūkymo epidemiją – griežtesnė rūkymo kontrolė“. Apie šešis milijonus žmonių pasaulyje kas metai miršta dėl rūkymo, tarp jų apie šešis šimtus tūkstančių miršta dėl pasyvaus rūkymo. Yra nepaneigiamai aiškių įrodymų, susiejančių rūkymą su plaučių vėžiu. Taip pat yra pakankamai mokslinių duomenų įrodančių, kad rūkymas yra pagrindinė priežastis inkstų, gerklų, krūtų, šlapimo pūslės, stemplės, kasos ir skrandžio vėžio. Svarbu atsiminti, kad paprastai rūkantys žmonės gyvena trumpiau ir miršta 10 metų jaunesni nei nerūkantys.

Pagal  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Rugsėjo 19 d. Joniškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kartu su Jono Avyžiaus viešoji biblioteka surengė edukacinį dviračių žygį, skirtą Saulės mūšio 780-osioms metinėms ir Europos judriajai savaitei paminėti.

Penkiolika įvairaus amžiaus entuziastų, pasiruošusių dviračiais įveikti 25 km maršrutą, pirmiausia susirinko prie Visuomenės sveikatos biuro. Antanas Norvaišas specialiai atmynė iš Žiurių. Išlydėti dviratininkų atvyko Joniškio policijos komisariato vyr. tyrėja Daina Kaminskienė ir tyrėjas Algirdas Sakalauskas. Pareigūnai sužymėjo dalyvių dviračius, kad vagystės atveju būtų galima lengviau juos surasti. Dviratininkams sėkmės linkėjo LR Seimo narys Vitalijus Gailius ir Joniškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Karaliūnas. Visus žygio dalyvius supažindinus su saugaus eismo taisyklėmis ir kelionės maršrutu, dviratininkai išriedėjo Jakiškių link. Prie Jakiškių dvaro entuziastai buvo sustoję atsikvėpti ir pasigrožėti aplinka.

Po valandos žygio dalyviai atvažiavo prie Linkaičių kaimo bibliotekos. Čia svečiai su kaimo gyventojais praleido smagią popietę. Buvo žaidžiami lauko žaidimai. Ir maži, ir suaugę išbandė savo taiklumą, vaikai buvo apdovanoti prizais. Paskui visi susirinkusieji bibliotekoje vaišinosi obuoliais, kava, arbata, pyragais, dalijosi įspūdžiais, planavo kitą žygį. Žygio dalyviai išvažiavo į Joniškį.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai linki visiems būti aktyviems, daugiau vaikščioti, važinėti dviračiais. Nes važiuojant dviračiu sustiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, pagerėja širdies - kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos veikla. Tai puikus būdas grūdintis ir stiprinti imunitetą.

Važiavimas dviračiu veikia daugelį mūsų organizmo funkcijų. Tokia treniruotė, visų pirma, naudinga širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Kiekvienas gali pasirinkti norimą mynimo intensyvumą. Tuo metu, kai mes miname dviračio pedalus, širdies raumuo susitraukia intensyviau. Tokiu būdu mes treniruojame širdies raumenį, didiname jo ištvermę. Svarbiausia nepersistengti - pradėti nuo nedidelių važiavimo atstumų.

Važiuojant dviračiu suaktyvėja kvėpavimas, kraujas aprūpinamas deguonimi. Tuo metu ir galvos smegenys aprūpinamos deguonimi, o tai teigiamai veikia darbingumą ir atmintį. Aktyvus kvėpavimas sumažina kvėpavimo takų ligų riziką. Pasivažinėjimui patartina rinktis parkus, miškus, nutolusius nuo intensyvaus eismo.

Dviratį patariama rinktis žmonėms, turintiems antsvorio. Ši priemonė ne tik padės sudeginti nereikalingas kalorijas, bet ir pagreitins medžiagų apykaitą, nuo kurios priklauso žmogaus kūno svoris. Apskaičiuota, kad valandą pasivažinėjus dviračiu, sudeginama nuo 185 iki 540 kalorijų, priklausomai nuo važiavimo greičio.

Važiuojant dviračiu nuolat tenka stebėti, kas vyksta mūsų akiratyje - tai veiksminga mankšta akių raumenims, sumažinanti trumparegystės atsiradimo riziką.

Važiavimas dviračiu - puiki priemonė atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, tai skatina nervų įtampos bei streso mažinimą. Buvimas gryname ore padeda organizmui geriau pasisavinti deguonį, atsikratyti slogių minčių, atsipalaiduoti.

{joomplucat:59 limit=10}

Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, Joniškio rajone 2015 m. mirė 399 žmonės, t. y. 43 asmenimis daugiau negu 2014 metais. Tiek Lietuvos gyventojų, tiek Joniškio rajono gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2015 metais sudarė 88,7 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t .y. 62,7 proc. (Lietuvoje – 56,5 proc.), nuo piktybinių navikų – 18,8 proc. (Lietuvoje – 20,0 proc.), nuo išorinių mirties priežasčių – 7,3 proc. (Lietuvoje – 7,7 proc.) visų mirusių.

2015 metais iš 100 000 gyventojų mirė 1699,5 (2014 m. – 1479,8/100 000 gyventojų).

          Rajone 2015 m. mirė 195 vyrai, palyginus su 2014 m. – 9 vyrais daugiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2015 m. buvo 1777/100 000 vyrų (2014 m. – 1656,5/100 000 vyrų). Daugiausia (49,2 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.   

Nuo piktybinių navikų 2015 m. Joniškio rajone mirė 45 vyrai, t. y. 23,1 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 m. buvo 410,1/100 000 vyrų (2014 m. – 338,4/100 000 vyrų).

          11,3 proc. visų 2015 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 22 vyrų, 36,4 proc. mirė dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių), 36,4 proc. dėl atsitiktinių apsinuodijimo alkoholiu, šalčio poveikio. 2015m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių (410,1/100 000 vyrų), palyginus su 2014 m. (338,4/100 000 vyrų) padidėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė tirs kartus daugiau vyrų negu moterų.

Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2015 m. nuo jų mirė 16 vyrų., t. y. 8,2 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 metais buvo 145,8/100 000 vyrų ir palyginus su 2014 m. (71,2/100 000 vyrų) padidėjo.

2015 m. Joniškio rajone mirė 204 moterys, lyginant su 2014 m. – 34 moterimis daugiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2015 m. buvo 1631,5,2/100 000 moterų (2014 m. –1325,2/100 000 moterų). Daugiausia moterų (75,5 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.

Nuo piktybinių navikų 2015 m. mirė 30 moterų, t.y. 14,7 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 m. buvo 239,9/100 000 moterų (2014 m. –194,9/100 000 moterų).

Nuo išorinių mirties priežasčių 2015 m. mirė 7 moterys (3,4 proc. visų mirusių moterų). Moterų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis 2015 m. buvo 56/100 000 moterų (2014 m. – 31,2/100 000 moterų).

Ketvirtoje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligų. Nuo jų 2015 m. mirė 7 moterys, – 3,4 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 m. buvo 56/100 000 moterų (2014 m. – 23,4/100 000 moterų).

Rengėjas:

stebėsenos specialistė Laima Virbičianskienė

Savižudybių dažniausiai galima išvengti. Skirtingai nei daugelio kitų su sveikatos problemomis susijusių negandų akivaizdoje, šiuo atveju esama svarbių priemonių, leidžiančių sumažinti tragiškas netektis. Bendromis pastangomis ėmusis veiksmų šiai rimtai problemai pripažinti ir spręsti, atsiradus politinei valiai ir skyrus tam išteklių, savižudybių skaičių visame pasaulyje iš tiesų įmanoma sumažinti.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. žmonių. Tai yra viena savižudybė kas 40 sekundžių. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones.

Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvyksiant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės – tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą.

Daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, įvairias emocines krizes – dažniausias savižudybių priežastis, beveik visada įmanoma atpažinti ir išgydyti.

Savižudžiams ypač būdingi trys bruožai:

1. Ambivalentiškumas: daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Noras gyventi ir noras mirti savižudžio dvasioje svyruoja kaip svarstyklių lėkštės ar sūpuoklių lenta: aukštyn-žemyn. Nekantraujama pabėgti nuo gyvenimo sopulių ir tuo pat metu trokštama gyventi. Dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti - jie tik neištveria gyvenimo. Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja.

 2. Impulsyvumas: savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Kaip bet koks kitas impulsas, taip ir impulsas žudytis yra nepastovus ir trunka kelias minutes ar valandas. Paprastai jį įžiebia nemalonūs kasdieniniai dalykai. Gesindamas tokią kibirkštį ir išlošdamas laiko sveikatos priežiūros darbuotojas gali nuslopinti norą žudytis.

3. Rigidiškumas - savižudžio mąstymas, jausmai ir veiksmai būna suvaržyti, riboti. Jis nuolat galvoja apie savižudybę ir nesugeba persijungti, surasti kokią nors kitą išeitį iš padėties. Jo mąstymas radikalus, ekstremistiškas.  Dauguma savižudžių išsako savo mintis ir ketinimus arba kaip nors kitaip išreiškia savo norą mirti, nereikalingumo jausmą ir pan. Visa tai yra pagalbos prašymo ženklai, kurių jokiu būdu nereikia ignoruoti.  Savižudžių problemos būna įvairios, bet jų jausmai ir mintys visame pasaulyje esti beveik vienodos.  

Ką daryti jeigu žmogus nori nusižudyti:

Ko nedaryti: 

Rugsėjo 10d. 20 val. Tarptautinė savižudybių prevencijos asociacija ir Lietuvos nusižudžiusiųjų artimųjų asociacija „Artimiems“ kviečia visus savo namų languose uždegti žvakę. Taip simboliškai išreikšime vieningumą, paramą išgyvenusiems savižudybę asmenims ir bei pagerbsime iš gyvenimo pasitraukusių artimųjų atminimą.

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė