LT EN

News

pav.

Pasaulinė psichikos sveikatos diena

1992 m. Pasaulinė psichinės sveikatos federacija pasiūlė minėti Pasaulinę psichinės sveikatos dieną. Šią dieną siekiama supažindinti žmones su psichinių ligų (šizofrenijos, epilepsijos, priklausomybės nuo narkotikų ir kt.) atsiradimo priežastimis, kad būtų galima iš anksto užkirsti joms kelią. Svarbu kuo anksčiau stiprinti žmogaus psichinę sveikatą, kad žmogus nepasiduotų depresijai užpultas menkiausios nesėkmės.

Psichikos sveikata yra labai svarbi šiuolaikinėje visuomenėje, nes 1 iš 5 žmonių turi psichikos problemų. Dauguma iš mūsų pažįstame žmogų, turintį tokių problemų. Tokie žmonės dažnai kenčia tyliai ir yra vieniši. Deja, Lietuvoje tarp Europos šalių vis dar didžiausias savižudybių skaičius, daugybė žmonių kenčia nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams. Kas yra psichikos sveikata? Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Psichikos ligų priežastysNe visos psichikos ligas sukeliančios priežastys yra paprastos ir suprantamos. Dažniausios priežastys, galinčios sukelti psichikos ligą:•    Genai, paveldimumas.•    Nuolatinis stresas.•    Nedarbas, skurdas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.•    Fizinė negalia.Psichikos sveikatos sutrikimų požymiai:•    Fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kitimas ir t.t..•    Emociniai simptomai: įtampa, vidinis diskomfortas, bloga nuotaika ir t.t.•    Pažinimo pokyčiai: dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į aplinką ir save, prarandamos turėtos žinios, patirtis ir t.t.•    Suvokimo pokyčiai: garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje ir t.t.•    Mąstymo pokyčiai: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu ir t.t.•    Elgesio pokyčiai: agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir t.t.Kaip psichikos ligos paveikia mus?Psichikos liga paveikia mūsų mąstymą, elgesį bei reakciją į tam tikrus dalykus. Kai kurios ligos sustiprina visiems būdingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar džiaugsmas.Kartais šie jausmai pasidaro tokie stiprūs, kad darosi sunku juos kontroliuoti. Kai jausmai užvaldo žmogų, jis nebegali tęsti savo gyvenimo normaliu ritmu ir jam reikia pagalbos. Kitos ligos gali visai panaikinti jausmus, ir žmogus jaučiasi vienišas ar niekam nereikalingas. Dažniausiai pasitaikančios psichikos ligos – tai šizofrenija, depresija, nerimas.Kas sumažina psichikos sutrikimų riziką?•    Sveikas gyvenimo būdas, tinkamas darbo ir poilsio režimas.•     Sveika mityba.•    Žalingų įpročių – girtavimo, rūkymo, narkotikų vartojimo vengimas.•    Kaip galime padėti sergantiems psichikos liga?Svarbiausia – suteikti profesionalią pagalbą kaip galima greičiau ir kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje. Kuo anksčiau sergantis asmuo bus pradėtas gydyti, tuo geresnių rezultatų jis pasieks gyvenime.Kad žmogaus psichikos sveikata būtų stipri, rekomenduojama:•    iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų,•    mokytis prisiimti atsakomybę,•    nebijoti įveikti sunkių užduočių,•    džiaugtis tuo ką turi (draugais, artimaisiais, maistu ir pan.),•    susirasti mėgstamą veiklą,•    nuolat tobulinti save.Ši diena – tai puiki proga prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi – tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą.

 Pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro informacinę medžiagąparengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

  • 2016 October 10 d.
pav.

Pasaulinė regėjimo diena

Akys padeda mums pažinti aplinkinį pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų. Regėjimas – vienas iš svarbiausių pojūčių. Reginti akis leidžia nustatyti kūno formą, dydį, spalvą, atstumą tarp daiktų, orientuotis erdvėje, skirti šviesą nuo tamsos. Privalome jomis rūpintis, nenumoti ranka į akių nuovargį ir skausmus, nes nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio arba televizoriaus ekrano baigiasi tuo, kad akys vis labiau silpsta.

Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį yra paskelbusi Pasauline regėjimo diena. Šią dieną žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas akių gydytoją, atkreipti dėmesį į aklumo keliamas problemas bei regėjimo sutrikimus. 80 procentų visos informacijos gauname per regėjimą. Iš visų žmogaus kūne dirbančių raumenų akies raumenys yra aktyviausi. Akys pervargsta nuo skaitymo prastai apšviestoje vietoje arba gulint, valgant ar važiuojant, nuo ilgo darbo kompiuteriu, nesilaikant darbo ir poilsio režimo. Joms taip pat kenkia užterštas ar sausas oras, ultravioletiniai spinduliai, ryškus apšvietimas, akinių nenešiojimas prastai matant, ilgas ir iš nedidelio atstumo televizoriaus žiūrėjimas.

Regėjimo sutrikimai vargina vis daugiau žmonių, kuriems dėl trumparegystės ar toliaregystės tenka nešioti akinius. Regėjimo sutrikimų daugėja ir tarp vaikų. Gana daug moksleivių jau pradinėse klasėse turi nešioti korekcinius akinius.

Kreipkitės į akių gydytoją, jeigu Jūsų akys: paraudo, niežti; neryškiai mato arba vaizdas atrodo kaip pro rūką; pradeda mirgėti ar ,,žaibuoti“ vienoje akyje; dvejinasi akyse; akys bijo ryškios šviesos; atsiranda juodi taškai ar ,,voratinklis“ prieš akis; dažniau mirksi, tapo dirglesnės; ašaroja, traiškanoja, jaučiamas akių nuovargis, sausumas.

 

Duokite akims pailsėti ir pamankštinkite jas. Akių mankštos pratimai mažina akių įtampą, gerina regėjimą, stiprina akių raumenis:

10 kartų greitai mirksėkite; stipriai užmerkite ir atmerkite akis, kartokite tai mažiausiai 5 kartus; žiūrėkite porą sekundžių žemyn ir staigiai pakelkite žvilgsnį aukštyn. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus; užmerkite vieną akį, o kitą plačiai atmerkite. Pratimą atlikite su abiem akimis mažiausiai po 5 kartus; galvą laikykite tiesiai ir žiūrėkite į kairę, vėliau į dešinę. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus; žvelkite į tolį 5 sekundes, vėliau 5 sekundes žiūrėkite į artimą objektą, esantį 30 cm atstumu, pvz., pirštą. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus; sukite užmerktų akių žvilgsnį aplinkui – iš pradžių pagal laikrodžio rodyklę, po to – prieš laikrodžio rodyklę. Kartokite po 5 kartus.

 

Kad Jūsų akys būtų sveikos rekomenduojame:

neskaitykite valgydami, važiuodami ar gulėdami lovoje; visada pasirūpinkite geru darbo vietos apšvietimu; kompiuteriu dirbkite ir televizorių žiūrėkite tik ribotą laiką; nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galima ne ilgiau kaip vieną valandą; atstumas iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 40 cm, monitorius turi būti pastatytas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn, arba akių lygyje; optimaliausias atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo – penkis, šešis kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis; pavargusias akis atgaivina stiprios arbatos arba silpno ramunėlių, medetkų užpilo kompresai – palaikykite juos ant užmerktų akių; akims labai svarbi visavertė mityba – reikėtų vartoti mažiau cukraus, nes jis labai kenkia akių lęšiukams, taip pat gyvulinių riebalų, vengti druskos; akis apsaugoti nuo kai kurių ligų, sulėtinti jų progresavimą, pagerinti ir sustiprinti regėjimą gali tinkamai pasirinkti maisto produktai bei profilaktiškai vartojami vitaminai ir maisto papildai akims.

 

Straipsnis parengtas remiantis:

1.Ostermeier-Sitkowski, U. (2005). Akių pratimai dirbantiems kompiuteriu. „Mūsų knyga“. 2.http://smlpc.lt/

 

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

 

  • 2016 October 10 d.

Vykdomos klastingų ligų prevencinės sveikatos programos

         Vis daugiau gyventojų išgirsta raginimus nelikti abejingais savo sveikatai ir nemokamai išsitirti pagal Lietuvoje vykdomas prevencines, tačiau Joniškio rajono gyventojai vis dar nepakankamai rūpinasi savo sveikata.

Joniškio rajone 2015 metais mirė 399 žmonės. Mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų sudarė iš viso net 81,5 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 250 asmenų, nuo piktybinių navikų – 75 rajono gyventojai. Nemažai šių mirčių buvo galima išvengti laiku pasitikrinus sveikatą.

Prevencinės programos yra labai svarbios gyvenimo trukmės ilgėjimui bei ankstyvajam ligų diagnozavimui. Ligų prevencija laikoma prioritetine sritimi, todėl kasmet šių programų įgyvendinimui skiriamas ypatingas dėmesys. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Joniškio rajone yra vykdomos šešios prevencinės programos. Visos prevencinės programos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tad nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu yra nemokamos. Joniškio rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos (VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centras, UAB šeimos klinika „Saulenė“, ŠEIMOS SVEIKATOS CENTRAS (IĮ V. Neverauskienės klinika-vaistinė)) įgyvendina prevencines sveikatos programas. Norintieji sveikatą pasitikrinti pagal minėtas prevencines programas, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis, įvertinęs paciento amžių, sveikatos būklę, žmogų supažindins su prevencinėmis programomis ir skirs jose numatytus tyrimus.

1 Lentelė. Prevencinės programos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Prevencinė programa

Vykdymo pradžia

Programa skirta

Programos priemonės

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa

2004 m. liepos mėn.

Moterims nuo 25 iki 60 metų

Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa

2005 spalio mėn.

Moterims nuo 50 iki 69 metų imtinai

Kartą per 2 metus atliekamas mamografinės patikros tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografijos tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčiose sveikatos priežiūros įstaigose.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

2006 m. sausio mėn.

Vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu

Kartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

2009 m. liepos mėn.

Asmenims nuo 50 iki 74 metų amžiaus

Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas.

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa

2005 m. gruodžio mėn.

Vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų

Kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas.

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa

2005 m. spalio mėn.

Vaikams nuo  6 m. iki 14 metų

Vaikų krūminius dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų finansavimo.

          Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2015 m. aptarnaujamų 25-60 metų amžiaus moterų buvo 5895, iš jų VšĮ Joniškio PSPC – 3333, UAB "Saulenė" – 1677, IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 885. Informacijos dėl gimdos kaklelio piktybių navikų profilaktikos teikimo paslauga pasinaudojo 992 moterys, t .y. tik 16,8 proc.  Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo suteikta 660 moterų (11,2 proc.) 2015 m. vykdant Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programą Joniškio rajone nustatyti 6 ikivėžiniai pakitimai (2014 m. – 8 ikivėžiniai pakitimai), piktybinių navikų nerasta.

          Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2015 m. aptarnaujamų 50-69 metų amžiaus moterų buvo 3766, pagal programą suteikta paslaugų 513 moterų, t.y. tik 13,6 proc. (2014 m. - 8,7 proc.) Joniškio rajono moterų pasinaudojo nemokama Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa (VšĮ Joniškio PSPC – 11,3 proc., UAB "Saulenė" – 21,1 proc. ir IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 9,0 proc.). 2015 m. vykdant Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programą Joniškio rajone nustatyti 5 ikivėžiniai pakitimai ir 3 piktybiniai navikai.

          2015 metais vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus prisirašiusių prie Joniškio rajono ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų buvo 3765. Pagal Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą informavimo ir PSA nustatymo paslauga suteikta 969 vyrams, t.y. 25,7 proc. (2014 m. - 21,4 proc.) (VšĮ Joniškio PSPC – 23,6 proc., UAB "Saulenė" – 29,0 proc. ir IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 31,7 proc.). 2015 m. vykdant Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 2015 m. Joniškio rajone nustatyti 5 piktybiniai navikai.

          Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2015 m. aptarnaujamų 50-74 metų gyventojų buvo 8372, pagal programą suteikta paslaugų 1488 asmenims, t. y. 17,8 proc. (2014 m. - 13,0 proc.) gyventojų pasinaudojo nemokama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (VšĮ Joniškio PSPC – 13,8 proc., UAB "Saulenė" – 26,1 proc. ir IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 21,5 proc.). 2015 m. vykdant Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą Joniškio rajone nustatyti 2 ikivėžiniai pakitimai ir 2 piktybinių navikų atvejai.

          Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2015 m. aptarnaujamų vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų buvo 5949. Nemokama Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencinių priemonių finansavimo programa pasinaudojo 2095 asmenys, t. y. 35,2 proc. (2014 m. -33,4 proc.) (VšĮ Joniškio PSPC – 33,8 proc., UAB "Saulenė" – 38,4 proc. ir IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 35,9 proc.).

Joniškio rajone Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programą vykdo VšĮ Joniškio PSPC, UAB "Saulenė" ir UAB „Dantukų miestas“. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2015 m. aptarnaujamų vaikų nuo 6 iki 14 metų buvo 1872 , pagal programą paslaugos suteiktos 653 vaikams, t. y. 34,9 proc. (2014 m. - 39,7  proc.) (VšĮ Joniškio PSPC – 32,8 proc., UAB "Saulenė" –  9,8 proc., UAB „Dantukų miestas“- 0). +

Duomenų šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa

 

Rengėjas: visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Laima Virbičianskienė

  • 2016 September 28 d.

Žmogaus aplinka ir sveikata

Aplinkos sveikata apima įvairius fizikinius, cheminius, biologinius faktorius, kurie vyksta žmogų supančioje aplinkoje, dažnai šie faktoriai yra susiję ir su paties žmogaus veikla.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai:

gyvensena (50 proc.); genetinis pagrindas (20 proc.); aplinka (20 proc.); medicinos pagalba (10 proc.)

Kenksmingi aplinkos veiksniai:

Fizikiniams veiksniams yra priskiriami įvairių mašinų, mechanizmų ir įrengimų keliamas: triukšmas, virpesiai, radiacija, elektromagnetiniai laukai. Klimatiniai veiksniai: šaltis, karštis, drėgmė. Socialiniai veiksniai: profesinės darbo grupės, žemas išsilavinimas (būdinga mažos pajamos), elgsenos rizikos veiksniai, sveikatai kenksmingos darbo sąlygos. Psichologiniai veiksniai: nuolatinis psichologinis stresas, įtempti tarpusavio santykiai, diskriminacija darbe.

Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad aplinkos veiksniai turi didžiulę įtaką žmogaus sveikatai. Ligų prevencijoje labai svarbu kurti darnią, sveikatą palaikančią aplinką.  Dėl kenksmingų aplinkos veiksnių poveikio (ekspozicijos) gali sutrikti vaisiaus raida, gimti apsigimę, mažos kūno masės, neišnešioti naujagimiai, o vėlesniame gyvenime  sulėtėti vaikų raida, daugėti alergijų, nutukimų, kitų lėtinių ligų, progresuoti išeminė širdies liga.

Reikia, kad žmonės gyventų bei dirbtų sveikoje aplinkoje: patalpose be triukšmo, su įdiegta gera ventiliacija, kad jos nuolat būtų vėdinamos ir jose nesikauptų įvairios dujos bei dulkės, su geru apšvietimu, kadangi didelę įtaką organizmo funkcijoms turi ir apšvietimas, saulės stoka (blogas apšvietimas gali sukelti depresiją). Labai svarbu ir švarus geriamasis vanduo be nitratų.

2016 m. rugsėjo 26 dieną yra minima Pasaulinės aplinkos ir sveikatos diena, kurios šūkis – „Mūsų atsakas į pasaulinę rūkymo epidemiją – griežtesnė rūkymo kontrolė“. Apie šešis milijonus žmonių pasaulyje kas metai miršta dėl rūkymo, tarp jų apie šešis šimtus tūkstančių miršta dėl pasyvaus rūkymo. Yra nepaneigiamai aiškių įrodymų, susiejančių rūkymą su plaučių vėžiu. Taip pat yra pakankamai mokslinių duomenų įrodančių, kad rūkymas yra pagrindinė priežastis inkstų, gerklų, krūtų, šlapimo pūslės, stemplės, kasos ir skrandžio vėžio. Svarbu atsiminti, kad paprastai rūkantys žmonės gyvena trumpiau ir miršta 10 metų jaunesni nei nerūkantys.

 

 

 

Pagal  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

 

 

 

 

 

  • 2016 September 26 d.
pav.

Pasaulinė širdies diena

Pasauline širdies diena (minima paskutinį rugsėjo sekmadienį) siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną.

Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Specialistus neramina, kad kas antra mirtis Lietuvoje – dėl kraujotakos sistemos ligų. Kasmet nuo jų Lietuvoje miršta daugiau nei 23 tūkst. žmonių. Deja, bet šis skaičius nemažėja, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį. Beveik 30 proc. invalidumo ir apie 20 proc. visų apsilankymų sveiktos priežiūros įstaigose lemia širdies ir kraujagyslių ligos.

Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įrodyta seniai. Liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau –  nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių –  ne.   Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius (dislipidemija), padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) ir rūkymas.  Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina  išsiaiškinti visus ir įvertinti juos. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. 

 

Rizikos veiksniai įtakojantys širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą:

Rūkymas. Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro  kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių  spazmus, didina kraujospūdį. Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastis. Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.   Aukštas kraujospūdis. Arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrais) arba daugiau. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą. Pakitęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje. Sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas.  Nejudrumas. Mažai judantys (aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2–3 kartus per savaitę), neužsigrūdinę žmonės 30–50 proc. labiau  rizikuoja susirgti hipertenzija, insultu ir kitomis širdies ligomis. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima fizine veikla. Nutukimas ir persivalgymas. Labai apsunkina širdies veiklą, vargina raumenis, didina kraujospūdį. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita. Nutukę žmonės ne tik dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena. Ypač pavojinga,  kai kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30 (KMI apskaičiuojamas kūno masę (svorį) dalinant iš ūgio, pakelto kvadratu), moterų liemens apimtis didesnė nei 88 cm, vyrų – 102 cm. Cukrinis diabetas. Sendamas neretas žmogus suserga diabetu, dažnai tuo pat metu kaip ir hipertenzija. Sergant diabetu anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, pažeidžiamos kojų kraujagyslės, dažnesnis širdies infarktas. Stresas ir depresija. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Sergant depresija, dėl didelės psichoemocinės įtampos (nuolatinio nervinimosi, pervargimo) gerokai dažniau gali sutrikti širdies veikla, ištikti staigi mirtis. Alkoholio vartojimas kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę, turi tiesioginę įtaką hipertenzijos raidai, ypač jei alkoholio vartojama gausiai  – daugiau nei po du standartinius vienetus (bokalas alaus ar dvi taurės vyno) per dieną. Tam tikrų vaistų vartojimas. Kai kurios kontraceptinės tabletės ir pakaitinė hormonų terapija didina tikimybę susirgti širdies liga.  Homocisteinų perteklius kraujyje. Tai amino rūgštis, kurios padidėjęs kiekis kraujyje (daugiau nei 14 mikromolių litre(µmol/l) gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę.         Uždegimas. Keletas uždegimui būdingų medžiagų yra susijusios su didesne širdies ir kraujagyslių ligų grėsme, pvz., padidėjęs C-reaktyviojo baltymo kiekis (daugiau nei 10 mg/l) padidina miokardo infarkto tikimybę.  Pakitęs kraujo krešumas. Padidėjęs fibrinogeno (daugiau nei 4 g/l) bei kitų medžiagų, nuo kurių priklauso kraujo krešumas ir trombų susidarymas, kiekis gresia dažnesnėmis širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijomis.       Amžius. Vyrų – didesnis kaip 45 metai, moterų – didesnis kaip 55 metai.         Paveldimumas. Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė, jei vienas tėvų, brolių ar seserų (jaunesnis nei 55 m. vyras ar jaunesnė nei  65 m. moteris) yra sirgę hipertenzija, koronarine širdies liga ar nuo jos anksti mirę.         Lytis. Koronarine širdies liga dažniau serga 45–55 metų vyrai nei moterys (moterų sergamumas padidėja po menopauzės, t. y. išnykus mėnesinėms, o dar vyresniame amžiuje moterys prisiveja vyrus). 

      Profilaktika:

Širdžiai būtini mikroelementai – kalis ir magnis. Vartokite maistą, kuriame yra skaidulinių medžiagų. Tikrinkite kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje.

          

Visiems, norintiems išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja prisilaikyti  Sveiko Europiečio kodo – 0 3 5 140 5 3 0.                

0 – nerūkyti. 

3 – tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla.

5 –  5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien.

140 – sistolinis  arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg.

5  –  bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l. 

3 – mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l. 

0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto.

   

Straipsnis parengtas remiantis:

Petrulionienė, Ž. (2010). Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: „Vaistų žinios“. http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/rizikos_veiksniai/3923/

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

  • 2016 September 23 d.

Edukacinis žygis dviračiais

Rugsėjo 19 d. Joniškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kartu su Jono Avyžiaus viešoji biblioteka surengė edukacinį dviračių žygį, skirtą Saulės mūšio 780-osioms metinėms ir Europos judriajai savaitei paminėti.

Penkiolika įvairaus amžiaus entuziastų, pasiruošusių dviračiais įveikti 25 km maršrutą, pirmiausia susirinko prie Visuomenės sveikatos biuro. Antanas Norvaišas specialiai atmynė iš Žiurių. Išlydėti dviratininkų atvyko Joniškio policijos komisariato vyr. tyrėja Daina Kaminskienė ir tyrėjas Algirdas Sakalauskas. Pareigūnai sužymėjo dalyvių dviračius, kad vagystės atveju būtų galima lengviau juos surasti. Dviratininkams sėkmės linkėjo LR Seimo narys Vitalijus Gailius ir Joniškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Karaliūnas. Visus žygio dalyvius supažindinus su saugaus eismo taisyklėmis ir kelionės maršrutu, dviratininkai išriedėjo Jakiškių link. Prie Jakiškių dvaro entuziastai buvo sustoję atsikvėpti ir pasigrožėti aplinka.

Po valandos žygio dalyviai atvažiavo prie Linkaičių kaimo bibliotekos. Čia svečiai su kaimo gyventojais praleido smagią popietę. Buvo žaidžiami lauko žaidimai. Ir maži, ir suaugę išbandė savo taiklumą, vaikai buvo apdovanoti prizais. Paskui visi susirinkusieji bibliotekoje vaišinosi obuoliais, kava, arbata, pyragais, dalijosi įspūdžiais, planavo kitą žygį. Žygio dalyviai išvažiavo į Joniškį.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai linki visiems būti aktyviems, daugiau vaikščioti, važinėti dviračiais. Nes važiuojant dviračiu sustiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, pagerėja širdies - kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos veikla. Tai puikus būdas grūdintis ir stiprinti imunitetą.

Važiavimas dviračiu veikia daugelį mūsų organizmo funkcijų. Tokia treniruotė, visų pirma, naudinga širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Kiekvienas gali pasirinkti norimą mynimo intensyvumą. Tuo metu, kai mes miname dviračio pedalus, širdies raumuo susitraukia intensyviau. Tokiu būdu mes treniruojame širdies raumenį, didiname jo ištvermę. Svarbiausia nepersistengti - pradėti nuo nedidelių važiavimo atstumų.

Važiuojant dviračiu suaktyvėja kvėpavimas, kraujas aprūpinamas deguonimi. Tuo metu ir galvos smegenys aprūpinamos deguonimi, o tai teigiamai veikia darbingumą ir atmintį. Aktyvus kvėpavimas sumažina kvėpavimo takų ligų riziką. Pasivažinėjimui patartina rinktis parkus, miškus, nutolusius nuo intensyvaus eismo.

Dviratį patariama rinktis žmonėms, turintiems antsvorio. Ši priemonė ne tik padės sudeginti nereikalingas kalorijas, bet ir pagreitins medžiagų apykaitą, nuo kurios priklauso žmogaus kūno svoris. Apskaičiuota, kad valandą pasivažinėjus dviračiu, sudeginama nuo 185 iki 540 kalorijų, priklausomai nuo važiavimo greičio.

Važiuojant dviračiu nuolat tenka stebėti, kas vyksta mūsų akiratyje - tai veiksminga mankšta akių raumenims, sumažinanti trumparegystės atsiradimo riziką.

Važiavimas dviračiu - puiki priemonė atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, tai skatina nervų įtampos bei streso mažinimą. Buvimas gryname ore padeda organizmui geriau pasisavinti deguonį, atsikratyti slogių minčių, atsipalaiduoti.

 

{joomplucat:59 limit=10}

  • 2016 September 21 d.

Joniškio rajono gyventojų mirties priežasčių 2015 m. duomenys

Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, Joniškio rajone 2015 m. mirė 399 žmonės, t. y. 43 asmenimis daugiau negu 2014 metais. Tiek Lietuvos gyventojų, tiek Joniškio rajono gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2015 metais sudarė 88,7 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t .y. 62,7 proc. (Lietuvoje – 56,5 proc.), nuo piktybinių navikų – 18,8 proc. (Lietuvoje – 20,0 proc.), nuo išorinių mirties priežasčių – 7,3 proc. (Lietuvoje – 7,7 proc.) visų mirusių.

2015 metais iš 100 000 gyventojų mirė 1699,5 (2014 m. – 1479,8/100 000 gyventojų).

          Rajone 2015 m. mirė 195 vyrai, palyginus su 2014 m. – 9 vyrais daugiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2015 m. buvo 1777/100 000 vyrų (2014 m. – 1656,5/100 000 vyrų). Daugiausia (49,2 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.   

Nuo piktybinių navikų 2015 m. Joniškio rajone mirė 45 vyrai, t. y. 23,1 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 m. buvo 410,1/100 000 vyrų (2014 m. – 338,4/100 000 vyrų).

          11,3 proc. visų 2015 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 22 vyrų, 36,4 proc. mirė dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių), 36,4 proc. dėl atsitiktinių apsinuodijimo alkoholiu, šalčio poveikio. 2015m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių (410,1/100 000 vyrų), palyginus su 2014 m. (338,4/100 000 vyrų) padidėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė tirs kartus daugiau vyrų negu moterų.

Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2015 m. nuo jų mirė 16 vyrų., t. y. 8,2 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 metais buvo 145,8/100 000 vyrų ir palyginus su 2014 m. (71,2/100 000 vyrų) padidėjo.

2015 m. Joniškio rajone mirė 204 moterys, lyginant su 2014 m. – 34 moterimis daugiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2015 m. buvo 1631,5,2/100 000 moterų (2014 m. –1325,2/100 000 moterų). Daugiausia moterų (75,5 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.

Nuo piktybinių navikų 2015 m. mirė 30 moterų, t.y. 14,7 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 m. buvo 239,9/100 000 moterų (2014 m. –194,9/100 000 moterų).

Nuo išorinių mirties priežasčių 2015 m. mirė 7 moterys (3,4 proc. visų mirusių moterų). Moterų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis 2015 m. buvo 56/100 000 moterų (2014 m. – 31,2/100 000 moterų).

Ketvirtoje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligų. Nuo jų 2015 m. mirė 7 moterys, – 3,4 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 m. buvo 56/100 000 moterų (2014 m. – 23,4/100 000 moterų).

Rengėjas:

stebėsenos specialistė Laima Virbičianskienė

  • 2016 September 20 d.