Gimdos kaklelio vėžys – antrasis dažniausiai pasitaikantis moterų susirgimas Lietuvoje. Kasmet apie 5 tūkst. moterų nustatomi gimdos kaklelio pakitimai, kurie neretai virsta vėžiu. Pirmieji gimdos kaklelio vėžio simptomai pajuntami tik tuomet kuomet vėžys jau pereina į vėlesnes stadijas, pažeidžia aplinkinius audinius ar organus. Tokį naviką išgydyti sunku, gydymas brangus ir varginantis, neretai – mažai veiksmingas, kas lemia ir nemažą mirtingumą. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – virusas, nulemiantis daugiausiai šio vėžio atvejų. Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvoje nuo šio žmogaus papilomos viruso bus pradėtos skiepyti mergaitės.

Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Verta pastebėti, jog šalių, tokių kaip Suomija ar Švedija, kurios vienos pirmųjų pradėjo įgyvendinti tikslines prevencines programas, sergamumas ženkliai mažesnis. Įvardyti priežastis dėl ko išsivysto vėžys - sunku, tačiau jo atsiradimo tikimybę didina tokie veiksniai kaip rūkymas, silpna imuninė sistema bei daugybė kitų veiksnių. Tarp jų ir užsikrėtimas žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV). Pastarasis kelia didžiausią susirūpinimą, nes net 99,7% gimdos kaklelio vėžio atvejų randamas šis virusas.

Kas ir kaip rizikuoja užsikrėsti?

Daugelis žmonių, užsikrėtusių ŽPV, net neįtaria, jog yra užsikrėtę, kadangi virusas dažnai nesukelia jokių požymių ar simptomų. Todėl tie žmonės yra besimptomiai („tylūs“) viruso nešiotojai. Besimptomiais ŽPV nešiotojais gali būti ir moterys, ir vyrai. Todėl neinfekuotos merginos ir moterys gali užsikrėsti  nuo užsikrėtusių vyrų ir atvirkščiai. 

Žmogaus papilomos virusas plinta lytinių santykių metu, tačiau užsikrėsti ŽPV galima bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu (pvz., intymių glamonių metu, netgi kai nėra lytinės sueities, bet yra kontaktas su lytinių organų išskyromis). Užsikrėtimo ŽPV rizika priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus ir didėja, augant partnerių skaičiui.

Kiekvienas turintis ar turėjęs lytinių santykių. Ši infekcija yra labai paplitusi ir, teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV. Du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais, tačiau rizika užsikrėsti pavojingais ŽPV tipais moterims išlieka visą gyvenimą.

Maždaug pusė moterų, kurioms nustatytas gimdos kaklelio vėžys, yra jaunos, darbingo ir produktyvaus amžiaus  (35 – 55 metų). Daugelis jų užsikrėtė vėžį sukeliančiais ŽPV tipais paauglystėje ar iki trisdešimtųjų gyvenimo metų.

Vienos prevencinės programos nepakanka

Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėjus vykdyti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą 25 – 60 metų amžiaus moterims, kurioms kas 3 m. atliekamas nemokamas citologinis gimdos kaklelio PAP tyrimas,  jau pastebėti pirmieji teigiami rezultatai – diagnozuojama daugiau ankstyvosios stadijos vėžio formų, kurias lengviau išgydyti. Tačiau reikia pripažinti, jog šios prevencinės programos, kuomet stengiamasi įspėti jau pirmuosius pakitimus ląstelėse nepakanka. Siektina virusui užkristi kelią į organizmą, todėl efektyviausia apsauga - skiepai.

Kodėl skiepijamos mergaitės?

Tyrimai rodo, jog vakcina yra itin veiksminga, jei skiepijamos moterys, dar neužsikrėtusios virusu. Pastebėta, jog daugiausia užsikrėtimų įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais. Būtent dėl šių priežasčių nuspręsta, jog tinkamiausia yra skiepyti paaugles mergaites, kurios dar nepradėjo lytinio gyvenimo ir vakcinacija padėtų užkirsti kelią viruso patekimui į organizmą bei išvengti gimdos kaklelio vėžio. Europoje skiepai nuo žmogaus papilomos viruso nėra naujovė ir jau net 26 šalys skiepija mergaites nuo ŽPV.

Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. nutarta skiepyti 11 metų mergaites, t. y. bus skiepijamos mergaitės, kurios gimė 2005 m. po rugsėjo 1 d. ir šiais metais rugsėjo 1 d. ar vėliau joms sueis vienuolika metų. Tikimasi, jog tai padės sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Dėl vakcinos nuo rudens reikės kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulinė kūdikių maitinimo krūtimi savaitė švenčiama kasmet rugpjūčio 1-7 dienomis daugiau nei 170 šalių. Ši savaitė skirta skatinti maitinimą krūtimi, siekiant pabrėžti žindymo saugojimo, skatinimo ir palaikymo svarbą visame pasaulyje.

Žindymas dar vadinamas natūraliu maitinimu, nes būtent tokį būdą aprūpina kūdikį maistu sukūrė pati gamta. Motinos pienas yra visavertis maistas, turintis tinkamu santykių visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis.

Žindymas krūtimi yra toli gražu ne vien tik natūralus visada šviežio, šilto ir švaraus maisto – motinos pieno – perdavimo vaikui būdas. Jis užtikrina fizinį ir emocinį artumą, svarbų kūdikio saugumo jausmui ir asmenybės vystymuisi bei harmoningiems motinos ir vaiko santykiams. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. Maitinimas krūtimi turi įtakos vaiko ugdymui, o motinai padeda geriau suprasti savo kūdikį, pajusti jo poreikius.

Maitinimas krūtimi yra tiek pat naudingas ir maitinančiai mamai. Žindymas saugo motinos sveikatą nuo pat to momento, kai ką tik gimęs kūdikis paguldomas ant jos krūtinės. Naujagimis, žįsdamas krūtį, refleksiškai skatina susitraukti gimdą, taip padėdamas jai išstumti placentą ir stabdydamas kraujavimą.

Maitinančios krūtimi moterys daug rečiau patiria depresiją po gimdymo, nes žindymas ramina, o reikalingumo savo kūdikiui suvokimas suteikia didelę gyvenimo prasmę. Žindymas pagerina kalcio įsisavinimą moters organizme, todėl ilgai žindžius retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo – osteoporozės – vyresniame amžiuje. Gydytojų pastebėta ir statistiškai įrodyta, kad neturėjusios abortų, gimdžiusios ir kūdikius žindžiusios daug rečiau suserga kiaušidžių ir gimdos vėžiu bei dažniausia moterų onkologine liga – krūties vėžiu. Beje, krūties vėžio atsiradimo rizika mažesnė ir toms, kurios pačios buvo ilgiau žindytos kūdikystėje.

Žindžiusios mamos rečiau serga krūties vėžiu ir kiaušidžių vėžiu, joms rečiau senatvėje pasireiškia osteoporozė. Maitinimas krūtimi padeda sulieknėti. Maitinant kūdikį, moters organizme sudega tam tikri riebalai, kurie buvo jame susikaupę nėštumo metu. Tokiu būdu, moteris gali visiškai natūraliai ir reikiamu tempu susigrąžinti savo buvusį svorį. Iškart po gimdymo itin staiga sulieknėti nereikėtų. Kad moterys maitindamos krūtimi nepertemptų savo organizmo, jų svoris turėtų būti nuo 2,5 iki 5 kilogramų didesnis nei prieš nėštumą. Per greitas svorio metimas gali sutrikdyti pieno gamybą kaip tik tuomet, kai vaikutis auga greičiausiai, ir jam reikia vis daugiau maisto. O tie keli papildomi kilogramai natūraliai išnyks per pirmuosius šešis mėnesius.

Norint, kad pieno pasigamintų tiek, kiek reikia, svarbiausia tinkamai maitintis ir suvalgius kažką neįprasto, reikėtų stebėti vaikučio reakciją, gerti daug skysčių (pieno, vandens, vaisių sulčių) ir pakankamai ilsėtis (geriausia miegoti tuo pat metu, kaip ir kūdikis). Visas dėmesys turėtų būti skiriamas sau ir savo mažyliui.

Kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijos (Pagal Pasaulinę Sveikatos):

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Liepos 28-ąją bus minima Pasaulinė hepatito diena, kurios šūkis „Pažink hepatitą - veik dabar“.

Minint šią dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia didinti visuomenės budrumą ir siunčia tris pagrindines žinutes gyventojams:

1. Pažink hepatitą – ar rizikuoji? Virusiniu hepatitu užsikrėtę 400 mln. žmonių pasaulyje. Atsižvelgiant į epidemijos dydį, bet kas ir kiekvienas rizikuoja užsikrėsti.

2. Pažink hepatitą – pasitikrink. Skaičiuojama, kad 95 proc. žmonių, gyvenančių su hepatitu, nežino apie savo infekciją (kad yra užsikrėtę hepatitų virusais). Būtina kreiptis į medikus ir pasitikrinti, ar esate neužsikrėtę hepatitų virusais.

3. Pažink hepatitą – kreipkis dėl gydymo. Pasak PSO, daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų hepatitu C gali būti išgydomi per 3 - 6 mėnesius. Tinkamas hepatitų B ir C gydymas gali užkirsti kelią gyvybei pavojingoms komplikacijoms – lėtinei kepenų ligai: cirozei ir kepenų vėžiui.

Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. Infekcinius hepatitus sukelia virusai: A, B, C, D, E. Virusiniai hepatitai skiriasi plitimo būdais, inkubaciniais laikotarpiais, ligos vystymusi ir jos sunkumu, profilaktikos priemonėmis bei kitais medicininiais ir socialiniais aspektais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją. Apie 60 – 70 proc. užsikrėtusiųjų hepatitu B arba C virusu niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, gali užkrėsti kitus.

2014 metais ULAC užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausą, kuri parodė, kad dažnas Lietuvos gyventojas neskiria hepatito A nuo hepatito B ar C.

Hepatitas A – galima užsikrėsti per užkrėstą maistą, vandenį, nešvarias rankas, todėl norint išvengti užkrato, ypač svarbu laikytis asmens higienos. Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu – oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypatingai tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio. Žymiai rečiau, tačiau infekcijos plitimas realizuojamas per homoseksualius lytinius santykius bei narkotinių medžiagų intraveninį naudojimą.

Profilaktika:

Hepatitas B – galima užsikrėsti per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per  nesterilias adatas/švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Taip pat užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo ar gimdymo metu.

Labiausiai rizikuoja užsikrėsti hepatito B infekcija asmenys, turintys daug lytinių partnerių; vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai).

Profilaktika:

Hepatitas C – plinta tais pačiais būdais kaip B, tačiau lytinių santykių metu bei perinataliniu (iš motinos vaikui) būdu – retai. Pagrindinis virusinio hepatito C užsikrėtimo kelias – per užkrėstą virusu kraują. Nuo hepatito C skiepų nėra.

Profilaktika:

Tyrimai rodo, kad hepatitais dažnai užsikrečia jauni žmonės. Užsikrėtusieji dažnai net patys to nežinodami gali platinti virusą. Hepatitai nėra lengvai suvaldoma užkrečiamoji liga, ji dažnai plinta nepastebimai.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė 

Birželio 26-ąją minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena, kurią 1987 metais paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Šio kasmetinio minėjimo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į narkotikų daromą žalą, paskatinti kovą su narkomanija, saugoti vaikus ir jaunimą nuo narkotikų, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja atkreipia dėmesį, kad ši diena yra tarsi priminimas, jog siekiama kurti visuomenę, laisvą nuo narkotikų. Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuras paskelbė šių metų minėjimo tema – „Pirmiausia – išklausyk“.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad pirmas žingsnis, norint padėti vaikams ar jaunimui sveikai ir saugiai augti – juos atidžiai ir nuoširdžiai išklausyti bei suteikti jiems reikalingų įgūdžių ir galimybių. Vaikystė yra svarbus vystymosi ir didelių galimybių laikotarpis, o tėvų įtaka vaikų priimamiems sprendimams yra labai didelė. Tyrimai rodo, kad vaikams, kurie iš tėvų sužino apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavijų, gresia 50 proc. mažesnė tikimybė vartoti psichoaktyviąsias medžiagas nei tiems vaikams, kurių tėvai nemoko apie šių medžiagų keliamą pavojų.  Nebūkite abejingi ir padėkite savo vaikams suprasti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą sveikatai.

Daugiau informacijos: http://www.unodc.org/listenfirst/

                                       Faktai politikos formuotojams

Birželio 14 d. gimė Nobelio premijos laureatas, mokslininkas Karlas Landšteineris, sukūręs kraujo grupių sistemą. 2005 m. 58-toje Pasaulio sveikatos asamblėjoje buvo nuspręsta Pasaulinę kraujo donorų dieną minėti kasmet, birželio 14 dieną, taip siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.

PSO atkreipia dėmesį, dauguma šalių dar nesugeba sukaupti reikalingų saugaus kraujo atsargų, o kraujo tarnybos nuolat susiduria su saugaus ir kokybiško donorų kraujo apsirūpinimo problemomis. PSO akcentuoja, kad apsirūpinti pakankamomis saugaus kraujo atsargomis galima tik iš reguliariai, savanoriškai ir neatlygintinai kraują aukojančių donorų.

Kam reikalingas donorų kraujas?

Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems ir ligoniams.

Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams.

Vienintelis kraujo gavimo šaltinis - kiti žmonės, o perpylimui naudojamas kraujas turi būti saugus, dovanotas sveikų donorų.

Kraujas sudarytas iš kraujo plazmos (apie 55-60 proc.), kraujo ląstelių (apie 40-45 proc., raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai) ir kraujo plokštelių (trombocitai). Suaugęs žmogus turi apie 5 l kraujo, arba 6-7,5 proc. kūno masės.

Kraujo reikšmė organizmui labai didelė. Pagrindinės kraujo atliekamos funkcijos:

Daugiau informacijos apie kraujo donorystę: http://www.kraujodonoryste.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kas yra stresas?

Stresas yra normali, adaptyvi sveiko organizmo reakcija, padedanti prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų, paruošianti organizmą išgyventi ekstremalius pokyčius, kuriems vykstant reikės dėti daug pastangų, t. y. būti fiziškai aktyviam. Vos tik susidūrus su stresoriumi aktyvinama simpatinė nervų sistema ir šerdinis antinksčių sluoksnis, kurie yra atsakingi už greitą reagavimą į stresorių (padažnėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, padidėja gliukozės kiekis kraujyje ir t. t.), t. y. per kelias sekundes organizmas yra mobilizuojamas įveikti sunkumus. Stresas yra fiziologinė reakcija į tam tikrus stimulus, kurie suvokiami kaip reikalaujantys pastangų prie jų prisitaikyti.

Streso poveikis žmogaus organizmui

Streso priežastys yra vadinamos stresoriais. Jie gali būti vidiniai (infekcijos, uždegimai, nuolatinis nerimas ar prasta mityba) arba išoriniai (įtemptos darbo sąlygos, patyčios). Stresoriai gali būti trumpalaikiai, kai yra tiesioginė grėsmė, į kurią atsakęs organizmo būsena vėl tampa normali.  Ilgalaikiai stresoriai, kurie greitai nepasitraukia, kelia nerimą, nes organizmui daro ilgalaikę žalą.

Trumpalaikis stresas pirmiausia sukelia fizinius pokyčius. Išsiskiria daugiau adrenalino, todėl padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla spaudimas. Ištrūkus iš stresinės situacijos šios reakcijos normalizuojasi.

Ilgalaikis stresas braunasi tiesiai į jūsų galvą – tampate irzlios, įsitempusios. Ilgai nekontroliuojamas stresas gali sukelti raumenų, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, nemigą ir net depresiją. Jis veikia ir netiesiogiai – stresuodamos galime pradėti rūkyti, nereguliariai maitintis ir miegoti, svaigintis alkoholiu, o tai jau tikras kirtis imuninei sistemai. Stresas naikina ir plaukų, odos grožį, gali sukelti valgymo sutrikimus.

10 žingsnių įveikti stresą:

1. Rūpinkitės savimi, svarbiausia – jūsų sveikata. Sveikatą galima apibūdinti kaip bendrąją fizinę, psichinę, emocinę, fiziologinę ir dvasinę žmogaus būseną. Gera sveikata reiškia, kad nėra jokių ligų, negalavimų ar sutrikimų, nekamuoja skausmai.

2. Naktį gerai išsimiegokite. Miegas labai svarbus gerai psichinei ir fizinei sveikatai. jis natūraliai gydo, suteikia galimybę smegenims ir kūnui atsigauti po įtemtos dienos, pailsėti ir pasiruošti būsimiems darbams. Gerai išsimiegojus žmogus rečiau serga, geriau atsipalaiduoja, gerėja atmintis, taip pat pilnavertis miegas gali padėti mesti svorį ir pasiekti gerus fizinius rezultatus.

Didžioji daugumai žmonių, kurie patiria stresą kamuoja nemiga. Norint pagerinti miego kokybę būtina eiti reguliaru laiku miegoti. Remiantis tyrimais, žmogaus organizmas geriausiai pailsi, miegodamas nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Jei eisite gulti vėliau, pavyzdžiui, 2 valandą nakties, smarkiai nukentės miego gilumas, kokybė ir organizmo gebėjimas atsigauti. Norint pagerinti miego kokybę prieš einant miegoti ramiai užbaikite dieną, pavalgykite  dvi valandas prieš miegą, saugokitės stimuliuojančių medžiagų ir mažiau gerkite skysčių, valandą prieš miegą venkite intensyvios fizinės mankštos.

3. Giliai kvėpuokite. Deguonis organizmui – viena iš svarbiausių medžiagų, jo reikia kiekvienai ląstelei, kad veiksmingi funkcionuotų, bet daugiausia jo sunaudoja smegenys. Taisyklingai kvėpuojant , valomas kraujas, gaunamas energijos pliūpsnis, kūnas ir smegenys atsipalaiduoja. Dėl netinkamų kvėpavimo įpročių deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra organizme sutrinka. Jei norite palengvinti streso keliamus simptomus, giliai kvėpuokite – tai vienas iš geriausių būdų sau padėti.

Reikia išmokti taisyklingai kvėpuoti. Įkvėpdami išpūskite pilvą, bet pečių nekelkite. Taip kvėpuosite laisviau ir natūraliau, įkvėpsite pilnus plaučius šviežio oro, o iškvėpsite visą užsistovėjusį. Taip kvėpuojant įtampa sumažinsite, pratimą pakartoję vos kelis kartus.

4. Gerkite daugiau vandens. Apie 70 procentų žmogaus organizmo sudaro vanduo. O jo reikšmę smegenims geriausiai suprantame sužinoję, kad vanduo sudaro ir apie 85 procentus smegenų. Todėl nieko keisto, kad per mažai geriant vandens kartais skauda galvą, kamuoja nuovargis.

Vidutiniškai žmogus turėtų išgerti nuo 1,5 iki 3,5 litro vandens kasdien, vien tam, kad atkurtų per dieną prarandamus organizmo skysčius. Karštuoju metų laikotarpiu ir daug mankštinantis reikia išgerti daugiau skysčių, nei esant šaltam orui ar dirbant sėdimą darbą. Taigi gerkite pakankamai ir reguliariai vandens, kad tinkamai funkcionuotų visa organizmas, nes esant vandens trūkumai organizmas gali netinkamai veikti ir vien tai gali sukelti stresą.

5. Valgykite, kad gerai jaustumėtės, o ne malšindami stresą. Kaip deguonis ir vanduo, maistas yra gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, tai energijos šaltinis, aprūpinantis organizmą maistinėmis medžiagomis, būtinomis augti, kovoti su ligomis ir atsinaujinti. Stresas su mityba yra glaudžiai susiję. Kai nuolat vargina stresas, organizmas išeikvoje gyvybiškai svarbias medžiagas ir tada tampa vis sunkiau kovoti su streso poveikiu, kuris alina imuninę sistemą ir sukelia įvairiausius sveikatos negalavimus. Tačiau tinkamai rūpinantis savimi, valgydami sveiką maistą, padėsite sau susitvarkyti su žalingų streso poveikiu.

Stresą padedantys sumažinti maisto produktai: riešutai, brokoliai, lašiša, avižinė košė, kalakutiena, apelsinai, bananai, šparagai, špinatai, jautiena, avokadai, salotos.

6. Daugiau judėkite, mankštinkitės. Patyręs stresą organizmas laukia tam tikros fizinės veiklos. Jis pasiruošia bėgti ar kovoti su tuo, kas sukėlė grėsmę, priklausomai nuo stresą sukėlusio dirgiklio. Todėl vienas ir būdų suvaldyti stresą yra duoti organizmui fizinės veiklos. Judėdami sudeginate streso hormonus, skatinate išsiskirti geros savijautos peptidų endorfinų ir nukreipia mintis nuo kasdienių rūpesčių.

Norint sumažinti stresą patariame išbandyti: jogos, kovos menų, plaukimo ir ėjimo užsiėmimus.

7. Išsiugdykite pozityvų mąstymą. Gebėjimas kontroliuoti mintis padidina galimybes rasti geresnius sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis ir geriau įveikti stresą bei įtampą. Jie mąstote pozityviai, esate labiau pasirengęs įveikti stresą.

Norit keisti mąstymą būtina kasdien treniruotis. Ginkite stresą šalin su šypseną, nusišypsojęs žmogus savaime tampa laimingesnis. Atsiradus stresui, įvertinkite situaciją ir tik tada reaguokite valdydami savo mintis. Pasistenkite į viską žiūrėti paprasčiau, negatyvias mintis ištrinkite. Išmokite valdyti emocijas. Pabandykite užsiimti autohipnozės pratimais, kaip atsipalaidavimu, maloniais prisiminimais, vaizduotės valdymu, įtampą mažinančiais teiginiais.

8. Tapkite savo laiko šeimininkais. Laiko planavimas – viena iš streso valdymo technikų. Jei nesugebate planuoti laiko, susikaupia nepadaryti darbai, ima slėgti įtampa, sumažėja darbingumas. Jei norite pakelti didelius darbo krūvius pernelyg nevarginami streso, būtina tinkamai planuoti laiką. Tai padeda sumažinti ilgalaikį stresą, nes leidžia kryptingai nuveikti itin daug darbų. Prastas laiko planavimas yra pagrindinė streso priežastis.

Planuojant dienotvarkę būtiną: kruopščiai planuoti, nusistatyti pagrindinius prioritetus, kai kuriuos darbus pavesti atlikti kitiems, kontroliuoti savo aplinką, geriau pažinti save nustatant savo dienotvarkę gali tekti keisti įpročius.

9. Nevergaukite technologijoms, naudokitės jomis. Bet kokia priklausomybė nuo šiuolaikinių technologijų kelia nereikalingą stresą organizmui, įtampą jaučiame ir tada, kai negauname kompiuterio, telefono ar kito daikto, nuo kurio esate priklausomi. Didėjant moderniųjų technologijų keliamai įtampai, tik nedaugelis „išjungiate“ ar išliekate nepasiekiami – tai yra didėlę streso priežastis: jei neišjungiate, neturime itin reikalingo laiko pailsėti ir atsigauti. Visada atminkite, kad technologijos turi pagelbėti jums.

Norit įveikti stresą, kurį sukelia technologijos stenkitės atsiriboti nuo darbo namuose, kaip į elektroninių laiškų atsakinėjimą, nes jis atima daug brangaus laiko. Svarbius reikalus visada aptarkite asmeniškai, susitikę su reikiamu žmogumi. Išmintingai rinkitės, su kuo norite bendrauti, nes socialiniuose tinkluose turite labai daug draugų. Pasistenkite nepasiduoti  spaudimui įsigyti visas naujas technologijas.

10. Išmokite sakyti „ne“. Per didelis kiekis apsiimamų darbų gali sukelti jums bereikalingo streso, nes tada nebespėjate atlikti kitų, o tai jus įsuką į nesibaigiantį ratą. Norint išmokti atsisakyti, pirmiausia turite suprasti, kodėl sunku tą padaryti. Dažniausios priežastys: nenorite nuvilti žmonių, būti nemandagūs, siekiate prisitaikyti, bijote konfliktų.

Visada įvertinkite prašymus. Prisiminkite keletą patarimų, kai jums teks pasakyti „ne“: sakykite pasitikėdami savimi ir sąžiningai, atsakymą pagrįskite trumpai ir aiškiai, atsisakykite pagarbiai.

Įsitikinimas, kad esate stipri asmenybė, suteikia jėgų  priimti sprendimus ir keisti gyvenimą. Jėgų semkitės iš savo vidinės stiprybės, pasižadėkite atlikti tam tikrus dalykus i nuolat tuos pažadus prižiūrėkite. Nenuleiskite rankų ir laikui bėgant jūsų gyvenimas taps toks laimingas, sveikas ir ramus.

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Gegužės 31- ąją Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) ir jos partneriai mini Pasaulinę dieną be tabako. Šią dieną siekiama pabrėžti tabako keliamą riziką sveikatai ir pasisakoma už veiksmingą politiką, mažinant tabako vartojimo sukeliamą žalą. PSO 2016 metais ragina visuomenę šią dieną paminėti pasisakant už suvienodintas, standartizuotas (toliau – bendrines) tabako pakuotes.

Rūkant į organizmą patenka daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, kurios sukelia įvairias ligas, neįgalumą ir galiausiai netgi mirtį. Kasmet visame pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta apie 6 mln., Europoje – 700 tūkst., o Lietuvoje – 7 tūkst. žmonių. Nors dažnai tabako sukeltos ligos pasireiškia tik po kelių dešimtmečių (t. y. tiek laiko prireikia, kol nuolatinis rūkalius suserga plaučių vėžiu), pastebima tendencija, kad susirgusiųjų dėl rūkymo amžius jaunėja. Akivaizdu, kad tai vyksta todėl, kad pradeda rūkyti vis jaunesni žmonės.

Apibendrinti Europoje atliktų apklausų rezultatai atskleidžia, jog beveik 80 proc. jaunimo pradeda rūkyti iki 18 metų, o 94 proc. – iki 25 metų. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, du tris kartus daugiau rūko vaikinų nei merginų. Visgi ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad vykstančios greitos permainos europiečių socialiniame ir ekonominiame gyvenime, emancipacijos bei lygybės siekis palaipsniui keičia ir lyčių požiūrį į rūkymą. Pastarųjų dešimtmečių rezultatai liudija, kad tabako vartojimas tarp merginų iki 25 metų išaugo kelis kartus (1994 m. Lietuvoje rūkė 5–6 proc. (20–64 m.) moterų, 2014 m. – 12 proc.). Rūkydamos merginos ir jaunos moterys nesusimąsto, jog cigarečių suodžiai joms kenkia žymiai labiau nei vyrams: ateityje jos ne tik neišvengs ligų, susijusių su rūkymu, bet ir nepaliaujamai trumpės gyvenimo trukmė. Be to, rūkanti mergina anksčiau laiko pasensta, praranda jaunystę, grožį, o žalojančiu elgesiu rizikuoja ne tik savo, bet ir būsimų vaikų sveikata.

Kas lemia, kad jaunimas pradeda rūkyti?

Dalis jaunuolių užsimano rūkyti, siekdami įtvirtinti savo statusą ir susikurti tam tikrą įvaizdį. Dažniausiai įvaizdį paaugliai kuria savitai derindami madingus sezono drabužius, kvepalus, kosmetiką ir pan. Tačiau šiandien, deja, viena iš įvaizdžio dalių tapo įmantri ir dėmesį prikaustanti cigarečių pakuotė. Kaip žinome, jaunimas yra labai pamėgęs lauko kavines. Čia jie nuolat susitinka pabendrauti, paskanauti kavos bei atsipalaiduoti. Socialiniuose tinkluose – „Instagram“, „Facebooke“ – pamatytume daugybę nuotraukų, padarytų paauglių laisvalaikiu būtent tokiose kavinėse. Tačiau svarbia nuotraukos dalimi čia dažnai tampa ne patys jaunuoliai ar jų kava, o stilingai ir minimalistiškai ant stalo išdėstyti trys elementai: kava, cigarečių pakelis ir peleninė, kurioje vis dar rūksta nuorūka. Galbūt jaunuoliai taip stengiasi mėgdžioti aktorius ar bohemą, kurių gyvenimą mes dažnai įsivaizduojame kaip kasdienę kavą su rūkstančia cigarete ir šio „tobulo“ derinio pažadintą kažkokią neaprėpiamą meninę energiją ir žavesį. Tačiau tai tėra susikurtas mitas, kadangi ne visi menininkai yra rūkantys, kaip ir ne visi rūkaliai yra menininkai ar, juo labiau, pripažinti, sėkmingi žmonės. Tačiau toks vaizdinys itin paveikia lengvai manipuliuojamą auditoriją, kuri kol kas neturi sveikatos problemų, o tetrokšta greitų pasiekimų bei laimės, kylančios iš pripažinimo. Atrodo, kad paprasta cigaretė visa tai atneš. Taip, galbūt iš pirmo žvilgsnio cigaretė atneš „draugų“ (nežinia, ar tikrų), smagią kompaniją (nežinia, ar ilgam), bet taip pat daugybę ligų, nusilpusią sveikatą ir gėdą prieš patį save vėlesniame amžiuje, suvokus, kad noras būti tokiu, kokiu save įsivaizdavai, neišsipildė, o šios ydos atsisakyti yra beprotiškai sunku.

Būtent neišvaizdus ir atstumiantis cigarečių pakelis gali tapti puikia antimotyvacija nerūkyti aptarto sluoksnio paauglių grupei. Į „Instragam“ dedama nuotrauka su šleikštulį keliančiu pakeliu prarastų visą savo žavesį, jaunuolis suprastų, jog ji nepopuliari, neatnešanti jam daug „like“ ir netgi negraži. Taip pat kiekvieną sykį išsitraukiant neigiamai nuteikiantį pakelį nuotaika subjurtų, o kompanija, kurioje rūkoma, neatrodytų tokia miela, kai nuolat kankintų neaiškios ateities vizijos. Galų gale, siaubingi ir dideli piešiniai ant pakelio gali tapti rūkančių paauglių naktiniais košmarais.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija