Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Asociacijai priklauso ir Lietuvos urologų draugija. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus – šia liga serga kone kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ūminiu prostatos uždegimu dažniau serga jaunesni vyrai.

Dažniausiai prostatos vėžys išsivysto vyresnio amžiaus vyrams. Daugeliu atvejų prostatos vėžys auga lėtai, dėl jo nepakinta gyvenimo kokybė, todėl aktyvaus gydymo gali ir neprireikti. Kartais prostatos vėžys agresyvesnis, išplinta į kitas kūno dalis, tačiau gydymas sušvelnina ligos eigą. Ir apskritai, kuo labiau vėžys pažengęs (kuo jis didesnis ir toliau išplitęs), tuo mažiau šansų ligą išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio plitimą.

Prostata – tai graikinio riešuto dydžio priešinė liauka, esanti tuoj po šlapimo pūsle. Viena prostatos dalis prigludusi prie tiesiosios žarnos, o kita siekia varpos pagrindą. Prostata supa į vamzdelį panašų kanalą arba šlaplę, kuriuo per varpą teka šlapimas ir sperma. Prostata gamina spermos sudedamąją dalį – sekretą, kuris skystina spermą, saugo spermatozoidus, lengvina jų judrumą ir tekėjimą.

Prostatos vėžys išsivysto, kai priešinės liaukos ląstelės pakinta, pradeda nevaldomai dalytis ir telktis į darinį, vadinamą augliu. Auglys gali būti gerybinis (nevėžinis) arba piktybinis (vėžinis). Piktybinis auglys gali išplisti į kitas kūno dalis.

Prostatos vėžys yra piktybinis auglys. Kai kurie prostatos navikai auga labai lėtai, todėl žmogus ilgą laiką nejaučia jokių simptomų ar požymių. Daugelis prostatos vėžio ląstelių pradeda gaminti pernelyg daug baltymo, vadinamo prostatos specifiniu antigenu.

Prostatos vėžys gerokai skiriasi nuo kitų vėžio rūšių, nes iš prostatos beveik neišplinta. Dažnai net ir išplitusį prostatos naviką galima sėkmingai gydyti ir suteikti šia liga sergantiems vyrams galimybę dar keletą metų džiaugtis gera sveikata ir gyvenimu. Jeigu vėžys išplinta (atsiranda metastazių) į kitus organus ir ligos nepavyksta efektyviai kontroliuoti, jis gali sukelti skausmą, nuovargį ar kitokių simptomų.

Prostatos vėžys gali būti skirtingų rūšių. Rūšis nustatoma pagal tai, iš kurių ląstelių ir audinių išsivystęs pirminis prostatos navikas.

Nevėžinių (gerybinių) ir vėžinių (piktybinių) prostatos auglių simptomai labai panašūs:

Labai retai gali atsirasti ir tokių simptomų:

Padidėję vėžio navikai ar išvešėjusi prostata ima spausti šlaplę. Per suspaustą šlaplę negali pratekėti šlapimo srovė, todėl šlapinimasis tampa skausmingas. Skausmas prie varpos pagrindo ar kraujo priemaišos šlapime dažniausiai signalizuoja apie piktybinę prostatos ligą.

Priešinės liaukos vėžys dažniausiai auga lėtai, ypač vyresnio amžiaus vyrams. Simptomai gali būti vos juntami ir atsirasti per daugelį metų. Kartais pirmieji prostatos vėžio simptomai pasireiškia tik ligai išplitus į kaulus, bet taip nutinka retai. Į kaulus išplitę prostatos vėžio ląstelės gali sukelti nugaros, klubų, dubens, kitų kaulinių sričių skausmą.

Vėžio navikui pradėjus spausti stuburą gali pasireikšti kojų ar pėdų silpnumas ar tirpimas, šlapimo ar išmatų nelaikymas.

Vėžys, išplitęs į kitas kūno dalis, vadinamas metastazėmis arba antriniu prostatos vėžiu.

Prostatos vėžys gali sukelti ir kitokių simptomų, pvz., kristi svoris, ypač vyresniame amžiuje, trikti erekcija (jeigu prieš tai sutrikimų nebuvo).

Kuo anksčiau vėžys randamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Bet kurio amžiaus vyras, pajutęs ar pastebėjęs neįprastus simptomus, turėtų kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją.

Prostatos vėžio rizikos veiksniai

Kas konkrečiai sukelia prostatos vėžį – iki šiol nėra gerai žinoma, tačiau nustatyti kai kurie bendrieji rizikos veiksniai, kurie gali didinti tikimybę susirgti šia vyriška liga.

Prisiminkite, kad atsiradus bet kokių simptomų būtina pasitikrinti pas gydytoją. Dažniausiai prostatos padidėjimas būna gerybinis. Tai reiškia, kad vėžio nėra, todėl liga lengvai pagydoma.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija (SVSBA) šį rudenį, jau penktus  metus iš eilės, kviečia darželinukus, pradinių klasių moksleivius ir šeimas sukurti „Švarių rankų šokį 16“, kuriame atsispindėtų rekomenduojamos rankų plovimo higienos taisyklės ir teisingo kosėjimo etiketo judesiai.

Higienos įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl ULAC ragina ikimokyklinių įstaigų ir pradinių klasių ugdytinius bei šeimas lavinti asmens higienos įpročius ir kviečia kūrybiškai pažvelgti į švarių rankų ir teisingo kosėjimo etiketo svarbą – sukurti originalų šokį. Nuolat kartojami ir nuotaikingai atliekami judesiai didina tikimybę, jog vaikai greičiau įsisavins informaciją ir jos greitai neužmirš.

Daugiau informacijos: http://www.ulac.lt

Gimdos kaklelio vėžys – antrasis dažniausiai pasitaikantis moterų susirgimas Lietuvoje. Kasmet apie 5 tūkst. moterų nustatomi gimdos kaklelio pakitimai, kurie neretai virsta vėžiu. Pirmieji gimdos kaklelio vėžio simptomai pajuntami tik tuomet kuomet vėžys jau pereina į vėlesnes stadijas, pažeidžia aplinkinius audinius ar organus. Tokį naviką išgydyti sunku, gydymas brangus ir varginantis, neretai – mažai veiksmingas, kas lemia ir nemažą mirtingumą. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – virusas, nulemiantis daugiausiai šio vėžio atvejų. Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvoje nuo šio žmogaus papilomos viruso bus pradėtos skiepyti mergaitės.

Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Verta pastebėti, jog šalių, tokių kaip Suomija ar Švedija, kurios vienos pirmųjų pradėjo įgyvendinti tikslines prevencines programas, sergamumas ženkliai mažesnis. Įvardyti priežastis dėl ko išsivysto vėžys - sunku, tačiau jo atsiradimo tikimybę didina tokie veiksniai kaip rūkymas, silpna imuninė sistema bei daugybė kitų veiksnių. Tarp jų ir užsikrėtimas žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV). Pastarasis kelia didžiausią susirūpinimą, nes net 99,7% gimdos kaklelio vėžio atvejų randamas šis virusas.

Kas ir kaip rizikuoja užsikrėsti?

Daugelis žmonių, užsikrėtusių ŽPV, net neįtaria, jog yra užsikrėtę, kadangi virusas dažnai nesukelia jokių požymių ar simptomų. Todėl tie žmonės yra besimptomiai („tylūs“) viruso nešiotojai. Besimptomiais ŽPV nešiotojais gali būti ir moterys, ir vyrai. Todėl neinfekuotos merginos ir moterys gali užsikrėsti  nuo užsikrėtusių vyrų ir atvirkščiai. 

Žmogaus papilomos virusas plinta lytinių santykių metu, tačiau užsikrėsti ŽPV galima bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu (pvz., intymių glamonių metu, netgi kai nėra lytinės sueities, bet yra kontaktas su lytinių organų išskyromis). Užsikrėtimo ŽPV rizika priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus ir didėja, augant partnerių skaičiui.

Kiekvienas turintis ar turėjęs lytinių santykių. Ši infekcija yra labai paplitusi ir, teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV. Du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais, tačiau rizika užsikrėsti pavojingais ŽPV tipais moterims išlieka visą gyvenimą.

Maždaug pusė moterų, kurioms nustatytas gimdos kaklelio vėžys, yra jaunos, darbingo ir produktyvaus amžiaus  (35 – 55 metų). Daugelis jų užsikrėtė vėžį sukeliančiais ŽPV tipais paauglystėje ar iki trisdešimtųjų gyvenimo metų.

Vienos prevencinės programos nepakanka

Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėjus vykdyti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą 25 – 60 metų amžiaus moterims, kurioms kas 3 m. atliekamas nemokamas citologinis gimdos kaklelio PAP tyrimas,  jau pastebėti pirmieji teigiami rezultatai – diagnozuojama daugiau ankstyvosios stadijos vėžio formų, kurias lengviau išgydyti. Tačiau reikia pripažinti, jog šios prevencinės programos, kuomet stengiamasi įspėti jau pirmuosius pakitimus ląstelėse nepakanka. Siektina virusui užkristi kelią į organizmą, todėl efektyviausia apsauga - skiepai.

Kodėl skiepijamos mergaitės?

Tyrimai rodo, jog vakcina yra itin veiksminga, jei skiepijamos moterys, dar neužsikrėtusios virusu. Pastebėta, jog daugiausia užsikrėtimų įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais. Būtent dėl šių priežasčių nuspręsta, jog tinkamiausia yra skiepyti paaugles mergaites, kurios dar nepradėjo lytinio gyvenimo ir vakcinacija padėtų užkirsti kelią viruso patekimui į organizmą bei išvengti gimdos kaklelio vėžio. Europoje skiepai nuo žmogaus papilomos viruso nėra naujovė ir jau net 26 šalys skiepija mergaites nuo ŽPV.

Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. nutarta skiepyti 11 metų mergaites, t. y. bus skiepijamos mergaitės, kurios gimė 2005 m. po rugsėjo 1 d. ir šiais metais rugsėjo 1 d. ar vėliau joms sueis vienuolika metų. Tikimasi, jog tai padės sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Dėl vakcinos nuo rudens reikės kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulinė kūdikių maitinimo krūtimi savaitė švenčiama kasmet rugpjūčio 1-7 dienomis daugiau nei 170 šalių. Ši savaitė skirta skatinti maitinimą krūtimi, siekiant pabrėžti žindymo saugojimo, skatinimo ir palaikymo svarbą visame pasaulyje.

Žindymas dar vadinamas natūraliu maitinimu, nes būtent tokį būdą aprūpina kūdikį maistu sukūrė pati gamta. Motinos pienas yra visavertis maistas, turintis tinkamu santykių visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis.

Žindymas krūtimi yra toli gražu ne vien tik natūralus visada šviežio, šilto ir švaraus maisto – motinos pieno – perdavimo vaikui būdas. Jis užtikrina fizinį ir emocinį artumą, svarbų kūdikio saugumo jausmui ir asmenybės vystymuisi bei harmoningiems motinos ir vaiko santykiams. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. Maitinimas krūtimi turi įtakos vaiko ugdymui, o motinai padeda geriau suprasti savo kūdikį, pajusti jo poreikius.

Maitinimas krūtimi yra tiek pat naudingas ir maitinančiai mamai. Žindymas saugo motinos sveikatą nuo pat to momento, kai ką tik gimęs kūdikis paguldomas ant jos krūtinės. Naujagimis, žįsdamas krūtį, refleksiškai skatina susitraukti gimdą, taip padėdamas jai išstumti placentą ir stabdydamas kraujavimą.

Maitinančios krūtimi moterys daug rečiau patiria depresiją po gimdymo, nes žindymas ramina, o reikalingumo savo kūdikiui suvokimas suteikia didelę gyvenimo prasmę. Žindymas pagerina kalcio įsisavinimą moters organizme, todėl ilgai žindžius retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo – osteoporozės – vyresniame amžiuje. Gydytojų pastebėta ir statistiškai įrodyta, kad neturėjusios abortų, gimdžiusios ir kūdikius žindžiusios daug rečiau suserga kiaušidžių ir gimdos vėžiu bei dažniausia moterų onkologine liga – krūties vėžiu. Beje, krūties vėžio atsiradimo rizika mažesnė ir toms, kurios pačios buvo ilgiau žindytos kūdikystėje.

Žindžiusios mamos rečiau serga krūties vėžiu ir kiaušidžių vėžiu, joms rečiau senatvėje pasireiškia osteoporozė. Maitinimas krūtimi padeda sulieknėti. Maitinant kūdikį, moters organizme sudega tam tikri riebalai, kurie buvo jame susikaupę nėštumo metu. Tokiu būdu, moteris gali visiškai natūraliai ir reikiamu tempu susigrąžinti savo buvusį svorį. Iškart po gimdymo itin staiga sulieknėti nereikėtų. Kad moterys maitindamos krūtimi nepertemptų savo organizmo, jų svoris turėtų būti nuo 2,5 iki 5 kilogramų didesnis nei prieš nėštumą. Per greitas svorio metimas gali sutrikdyti pieno gamybą kaip tik tuomet, kai vaikutis auga greičiausiai, ir jam reikia vis daugiau maisto. O tie keli papildomi kilogramai natūraliai išnyks per pirmuosius šešis mėnesius.

Norint, kad pieno pasigamintų tiek, kiek reikia, svarbiausia tinkamai maitintis ir suvalgius kažką neįprasto, reikėtų stebėti vaikučio reakciją, gerti daug skysčių (pieno, vandens, vaisių sulčių) ir pakankamai ilsėtis (geriausia miegoti tuo pat metu, kaip ir kūdikis). Visas dėmesys turėtų būti skiriamas sau ir savo mažyliui.

Kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijos (Pagal Pasaulinę Sveikatos):

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė