Gegužės 28 d. minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena. Moters sveikata priklauso ne tik nuo jos fiziologinių savybių, tačiau ir nuo aplinkos, savivertės, mitybos ir fizinio aktyvumo. Taip pat labai svarbu suvokti, jog skirtingais gyvenimo tarpsniais ne vienodai reikia rūpintis ir savo sveikata.

Sveikatą lemia ne tik genai, bet ir gyvenimo būdas. Vidutinė moterų gyvenimo trukmė ilgesnė negu vyrų, tačiau sveikatos problemų jos turi daugiau. Moterys dažniausiai miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų (65,1 proc.) ir piktybinių navikų (17,9 proc.), virškinimo sistemos ligų (4,5 proc.). Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo rezultatai parodė, kad vis daugiau žemesnio išsilavinimo moterų rūko. Dėl prastos ir nesubalansuotos mitybos didesnė žmonių dalis nutunka.

Moterys, kurios rūpinasi savo sveikata: juda, renkasi sveikus produktus, laikosi mitybos režimo, reguliariai tikrinasi sveikatą yra laimingesnės ir sveikesnės. Deja, didieji psichologiniai įvykiai ir hormonų pokyčiai gali sukelti tikrą chaosą net labai save prižiūrinčios moters organizme: tai paauglystė, nėštumas ir menopauzė.

Paauglystėje panelėms būdinga didelė sumaištis, nes prasideda lytinio ir kognityvinio brendimo periodas, kurio metu atsiranda fiziniai, socialiniai ir psichiniai pokyčiai. Paauglystės metai yra kupini įvairiausių problemų. Viena opiausių paauglių problemų – tai perdėtas susirūpinimas dėl savo išvaizdos. Besikeičianti figūra, neįprastose vietose besikalantys plaukai, nuolat iškylantys spuogai, netenkina paauglių, tai gali sumenkyti pasitikėjimą savimi.

Paauglystės periodu svarbiausia gauti pakankamai kalcio, kadangi šiuo laikotarpiu susiformuoja 40–50 procentų galutinės kaulų masės. Paauglėms, kaip ir kitoms amžiaus grupėms, būtina judėti. Paprastai vien kūno kultūros pamokų neužtenka, nes dalį pamokos užima lankomumo tikrinimas ir persirengimas. Gerai, jei mergaitė lanko papildomas treniruotes. Jei ji nemėgsta sportuoti, reiktų skatinti užsiimti kita aktyvia veikla, nesvarbu ar tai būtų namų ruoša, ar savanoriškas darbas gyvūnų globos namuose, botanikos sode.

Praėjus paauglystės stipriam nerimui, iškart atsiranda kitų streso šaltinių: studijos, karjeros pradžia, šeima. Taip pat dauguma tampa pasyvios, nes dirba sėdimą darbą. Jei jauna moteris neišsiugdė tinkamų judėjimo ir mitybos įpročių, visiškai neturi supratimo apie maisto gaminimą, dažnai priauga svorio, o kovodama su juo patenka į nesibaigiančių, alinančių dietų žabangus. Norint išlikti sveikai būtina maitintis reguliariai, subalansuotai ir sportuoti. Nors raumenų masė ir kaulų tankis šiuo gyvenimo laikotarpiu būna pačios puikiausios formos, būtina judėti kasdien. Medžiagų apykaita po dvidešimt penkerių natūraliai pradeda lėtėti. Taip pat tokio amžiaus jaunai moteriai reikėtų apsilankyti pas ginekologą ir atlikti profilaktines procedūras.

Nėštumo laikotarpiu persitvarko hormonai ir natūralu, kad padidėja riebalinis sluoksnis. Jei viršsvorio moteris turėjo dar prieš pastodama, jai sunkiau bus atsikratyti svorio po gimdymo. Besilaukianti moteris neturėtų imti valgyti už du ir liautis judėti, išskyrus tuos atvejus, kai rekomenduoja gydytojas. Maitinimas krūtimi yra naudingas ir motinai ir kūdikiui, kadangi pagal paskirtį yra naudojamos sukauptos riebalų atsargos. Šiame amžiuje nuovargio ir įtampos šaltinių tik daugėja – kovokite su jais fizine veikla, o ne alkoholiniais gėrimais. Atsisakykite soliariumų ir ilgų saulės vonių, tai sendina odą. Be to išauga melanomos rizika. Įsigykite akinius nuo saulės, naudokite aukšto SAF (saulės apsaugos faktoriaus) kremą.

Nuo trisdešimt penkerių iki penkiasdešimt penkerių metų moteris tampa labai išmintinga, pažįsta save, atsiranda pusiausvyra, tačiau greta ir daugiau atsakomybės. Moteriai gali tekti rūpintis ne tik vaikais, bet ir tėvais, todėl laiko sau lieka vis mažiau. Be to, po trisdešimt penkerių medžiagų apykaita lėtėja, o raumenų masė po truputį virsta riebalais. Sulaukus keturiasdešimt dvejų pradeda mažėti hormonų, o dar po šešerių metų prasideda menopauzė ir pradeda retėti kaulai. Būtinai apsilankykite pas ginekologą, jis padės jums išgyventi šį sudėtingą laiką.

Moteriai rekomenduojama išlaikyti tokį kūno svorį, koks jis buvo dvidešimties metų, jei jis buvo normalus. Šiame amžiuje reikia pradėti daryti jėgos pratimus, kurie pristabdys medžiagų apykaitos lėtėjimą bei kaulų retėjimą. Reikėtų valgyti daugiau daržovių, vaisių, atsisakyti riebaus, saldaus maisto. Visuomet su savimi turėkite vandens, vartokite vitaminus. Pasirūpinkite savo oda, drėkinkite ją kremu, venkite saulės. Jei moteris sportavo ir buvo fiziškai aktyvi, nuo 55-erių jai tereikės palaikyti formą. Jei iki šiol nebuvo skiriamas dėmesys sportui, nuo šiol svarbus kiekvienas žingsnelis.

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena skirta atkreipti visų žmonių dėmesį ir padidinti supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas pasekmes.

Vienas iš trijų pasaulio gyventojų  turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, tai vadinama – arterine hipertenzija. Arterijos maitina gyvybiškai svarbius organus, todėl kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti koronarine širdies ar galvos smegenų kraujagyslių liga. Nustatytą, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris. Įtakos turi paveldėtas polinkis hipertenzijai. Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes pakankamai gerai  jaučiasi. 

Kas yra tas kraujospūdis?

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus.

Todėl Lietuvos širdies asociacija įspėja, kad padidėjęs kraujo spaudimas – arterinė hipertenzija – laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Tai – pavojingas širdies ir kraujagysliu ligų rizikos veiksnys. Todėl įsiminkite, kad optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neviršija 140/90. Tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – būtina susirūpinti.

Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas  sistoliniu. Antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu.

Vienas ar du  jo pakilimai – tai  dar ne liga. Kraujo spaudimas gali pakilti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kartais jis pakyla tik gydytojo kabinete. Toks reiškinys vadinamas „baltojo chalato“ hipertenzija. Dėl to neretai išsigąstama. Norint įsitikinti, kad tai tikrai „baltojo chalato“ hipertenzija, kraujospūdžio matavimą reikia pakartoti  10-15 min. ramiai pasėdėjus kabinete arba namuose. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzija.

 Padidėjusio kraujospūdžio priežastys

Padidėjęs kraujospūdis dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties (iki 90 proc. visų ligos atvejų). Tokiu atveju nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Kraujospūdį gali didinti vidiniai organizmo mechanizmai, tokie kaip arterijų vidinio dangalo (endotelio) funkcijos sutrikimas, simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtaka, druskos bei skysčių susikaupimas organizme.

Pirminei hipertenzijai įtakos gali turėti ir paveldimas polinkis hipertenzijai, amžius (daugiau nei 35 m.), rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis). Nereikėtų užmiršti ir pomėgio valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius ir tuo didina kraujospūdį. 

Retai kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos inkstų ar kitos ligos (apie 10 proc. atvejų). Tokiu atveju jau nustatoma antrinė arterinė hipertenzija.

 Padidėjusio kraujospūdžio simptomai

Vienintelis simptomas ligos pradžioje – padidėjęs kraujospūdis. Kiti simptomai  atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms, kurios gali pasireikšti: galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu, vėmimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtinėje, pilve, net sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu.

Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nes pakankamai gerai jaučiasi arba tokius simptomus kaip galvos svaigimas ar regėjimo pablogėjimas priskiria patiriamam nuovargiui bei stresui. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes nemano, kad tai rimta. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai negrįžtamai pažeidžiami. Todėl labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti.

 Padidėjusio kraujospūdžio pasekmės

Padidėjęs  kraujo spaudimas  – pagrindinė insulto, infarkto, širdies ar inkstų nepakankamumo, ritmo sutrikimų bei kitų ligų, galinčių baigtis invalidumu ir net mirtimi, priežastis. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti.

Padidėjęs kraujospūdis ypač pagreitina aterosklerozės vystymąsi tiems žmonėms, kurių kraujyje yra per daug lipidų, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Todėl padidėjęs kraujospūdis turi būti nuolatos kontroliuojamas, gydomas vaistais ir kitomis priemonėmis. Negydomas ilgainiui jis pažeidžia širdį, smegenis, akis, inkstus.

 Padidėjusio kraujospūdžio prevencija ir gydymas

Ar padidėjęs kraujospūdis, ar ne, turėtų spręsti gydytojas, reguliariai jį matuodamas. Tačiau kiekvienas mūsų, sulaukęs 35-erių ir daugiau metų, bent karta per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį. Nustačius jo padidėjimą, patartina įsigyti matavimo aparatą ir ryte bei vakare pasimatuoti pačiam. Tai nėra sudėtinga. O jeigu neturite kraujospūdžio matavimo aparato namie, visada kraujospūdį galite pasimatuoti vaistinėje.

Nedaug padidėjusį kraujospūdį galima sumažinti įvertinus savo kūno svorį. Jeigu jis viršija normą, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų ir gardėsių, vengti riebaus maisto, mėsos patiekalus pakeisti žuvimi, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Pagrindinis riebalų šaltinis turėtų būti alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų aliejus. Svarbiausia – kuo mažiau sviesto, grietinėlės ir grietinės. Žinoma, nepamirškite gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymas – vienas didžiausių širdies sveikatos priešų. Stresas, įtampa – taip pat gali padaryti žalą jūsų širdžiai. Tad išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose. Suprantama, kad ne visiems iškart pavyksta pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą, tačiau patikėkite, pastangos atsipirks ir su kaupu. 

Jeigu jūsų kraujospūdis yra didesnis už 140/90 – kreipkitės į gydytoją ar bent jau vaistininką. Pastarasis patars, kaip elgtis, o gydytojas, esant poreikiui, išrašys vaistus. Jokiu būdu neužsiimkite savigyda. Sprendimą padidėjusį kraujospūdį gydyti vaistais priima tik gydytojas.

Hipertenzija turi buti gydoma pastoviai, o ne pripuolamai. Laikantis gydytojo rekomendacijų ir nuolat kraujospūdį kontroliuojant, galima išvengti hipertenzijos komplikacijų.

Straipsnis parengtas remiantis:

1.Petrulionienė, Ž. (2010). Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: „Vaistų žinios“.

2.http://www.heart.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Tarptautinė šeimos diena – minima gegužės 15 dieną. Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu ji minima nuo 1994 metų. JTO iniciatyvai pritaria ir Tarptautinė Kolpingo draugija. Pasak Lietuvos Kolpingo draugijos nacionalinės sekretorės Linos Kalibataitės, žmonėms visame pasaulyje reikia šeimos – nepaisant to, kokią vietą šeima užima visuomenėje.

Daugumai žmonių šeima – saugumo ir laimės vieta, kur visi išmoksta solidariai gyventi. Nepaisant greitų socialinių pokyčių, šeima – kiekvienos visuomenės stabilumo centras. Kiekvienoje kultūroje šeima yra žinoma kaip patikimiausia solidarumo forma, garantuojanti visuomenės išlikimą.

Asmenys, kaip socialiniai individai, priklauso vienas nuo kito. Tai ypač aktualu tuo metu, kai vaikai auga ir šeima jiems suteikia saugią aplinką. Vaikų raidai labai svarbu, kad juos augintų abu tėvai – motina ir tėvas.Surašymų duomenys rodo, kad nuolat mažėja šeimų, auginančių du ir daugiau vaikų. Daugėja šeimų, auginančių po vieną vaiką.Jaunesnis mokyklinis amžiaus tarpsnis svarbus asmenybės formavimosi, psichikos ir fizinių galių intensyvios plėtotės laikotarpis, kuomet įgyjamos žinios, ugdomi įgūdžiai, formuojasi įpročiai, mokomasi pažinti save ir savo galimybes. Didžiausią įtaką asmens sveikatai turi gyvenimo būdas, todėl labai svarbu sveikos ir saugios gyvensenos pagrindus padėti jau ankstyvoje vaikystėje. Šeima – svarbiausia vaiko artimiausios aplinkos dalis, formuojanti jo elgseną ir gyvenseną. Įskiepytos vertybės, tėvų pamokymai ir patarimai yra pagrindas, kuris išlieka ilgam ir dažnai lemia viso vėlesnio gyvenimo kokybę.Spartus gyvenimo tempas, nepakankamos tėvų žinios apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą, neigiamos nuostatos sveikatos atžvilgiu, nepalanki socialinė aplinka tampa vaikų netinkamos gyvensenos ir nesveikatos priežastimi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), taip pat Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (LR SAM) paskelbtuose pranešimuose nurodoma vis prastėjanti vaikų sveikatos būklė. Dažniausiai negaluoja ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai. Panašią tendenciją vaikų sveikatos ir jos ugdymo problemas: higienos įgūdžių bei įpročių formavimo, mitybos bei fizinio aktyvumo. Pažintinis, socialinis ir emocinis vaiko vystymasis bus visavertis tik tuo atveju, jei šeimoje vyraus pozityvi aplinka, o tėvai skatins sveiką vaiko gyvenseną ir formuos atitinkamus įgūdžius. Taigi svarbu padidinti tėvų atsakomybę už savo vaikų sveikatą ir fizinę brandą.Dauguma tėvų savo vaiko sveikatą linkę vertinti kaip labai gerą arba gerą. Aukštąjį išsilavinimą turintys tėvai savo vaikų sveikatą vertina prasčiau nei pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą turintys tėvai. Tarptautinės šeimos dienos tikslas - atkreipti dėmesį į šiandieninę šeimų problemą, paskatinti šeimas laisvalaikį leisti kartu, šeimos raginamos sudalyvauti įvairiuose renginiuose. Šventėje bus galima prisiminti senolių tradicijas, susipažinti su įvairiomis šeimų organizacijomis, sužinoti apie jų veiklą. Svarbiausia - smagiai, turiningai su šeima praleisti laisvalaikį, patirti daug teigiamų emocijų.

Straipsnis parengtas remiantis:1.https://www.researchgate.net/profile/Birute_Strukcinskiene2/publication/283115646_Jaunesniojo_mokyklinio_amziaus_vaiku_gyvensenos_ypatumai_ir_sveikatos_stiprinimas_seimoje/links/56dd670008aef38babcbf7c8.pdf

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Gegužės 10 d. visame pasaulyje minima tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimo pradžią dar 2000 m. inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o nuo 2002 metų paminėjimai organizuojami daugumoje pasaulio valstybių. PSO ragina įvairiais renginiais ir akcijomis skatinti piliečių fizinį aktyvumą, kaip vieną iš svarbiausių kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonę.

Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių šios ligos jau pasiekė epidemijos lygį. To priežastimi gali būti itin spartūs gyvenimo pokyčiai, susiję su sėdimu gyvenimo būdu tiek namuose, tiek ir darbe, nuolat mažėjančiu fiziniu aktyvumu, nesveika ir nesaikinga mityba bei didėjančiu antsvoriu ir nutukimu. Nuolatinis populiacijos senėjimas kartu su greita urbanizacija, modernizacija, globalizacija ir jas lydinčiais rizikos veiksniais bei gyvensenos pokyčiais ypač padidino įvairių lėtinių ligų ir būklių paplitimą. Senyvame amžiuje (po 65 metų) ypač padažnėja širdies ir kraujagyslių ligų, senatvinės silpnaprotystės atvejų, insultų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kai kurių kitų susirgimų. Todėl visame ekonomiškai išsivysčiusiame pasaulyje mokslininkai bei medicinos praktikai aktyviai ieško efektyvių, paprastų ir nebrangių sveikatos išsaugojimo būdų. Mokslinių įrodymų tikrai pakankama, kad vienas iš patikimų lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos būdų – fizinis.

Stiprinant sveikatą fiziniu aktyvumu būtina atsižvelgti į šiuos ypatumus:

Kiekvienas žmogus yra unikali asmenybė todėl privalome atsižvelgti į asmeninius ypatumus taip pat žinoti, kad energijos suvartojimas priklauso nuo: fizinio darbo intensyvumo, trukmės bei tipo, amžiaus, lyties, kūno svorio, ūgio, kūno sandaros.

Tinkamas užsiėmimų dažnumas yra balansas tarp organizmo prisitaikymo prie intensyvaus arba ilgai trunkančio fizinio krūvio ir pakankamo laiko tarpo, kad įvyktų būtinas organizmo jėgų atsistatymas ir adaptacija krūviui. Kaip teigia ekspertai, lavinant aerobinį fizinį pajėgumą (arba fizinę ištvermę), kai svarbiausi pokyčiai vyksta ne tik raumenyse, bet ir širdies, kraujotakos ir kvėpavimo sistemose, mankštintis būtina (sportuoti) ne mažiau 2–3 kartų per savaitę, o rekomenduotinu laikoma 4–5 kartai per savaitę. Tačiau treniruočių (užsiėmimų) gali būti mažiau (pavyzdžiui, 2) priklausomai nuo treniruotės trukmės ir jos intensyvumo – kuo intensyvesnė treniruotė ir kuo ji ilgiau trunka, tuo mažesnis gali būti krūvio dažnumas ir ilgesnis atsistatymas po krūvio. Jėgos lavinimo treniruotės dažnumas priklauso nuo treniruotės pobūdžio, metodikos, besimankštinančio žmogaus amžiaus, intensyvumo ir asmens fizinio pajėgumo ir kitų veiksnių. Neatsižvelgiant į pasirinktą jėgos treniruotės metodiką, jos intensyvumą, jėgos lavinimo treniruotės optimalus režimas pradedantiems – 2–3 kartai per savaitę, o gerai įgudusiems, ilgai besitreniruojantiems ir siekiantiems didelių sportinių rezultatų – 4–5 kartai per savaitę.

Visuomenės sveikatos biuro specialistės primena, kad judėjimas yra biologinis žmogaus organizmo poreikis, be kurio normali žmogaus veikla yra sunkiai įmanoma. O fizinis aktyvumas – svarbi sveikos gyvensenos dalis. Judėjimas naudingas visiems – nuo pačių mažiausių iki vyriausių visuomenės narių.

             Straipsnis parengtas remiantis:

1.http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2014.3(66)/VS%202014%203(66)%20LIT%20A%20Fizinis%20aktyvumas.pdf

2.http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2016%20metai/2016%20JUD%C4%96JIMO%20DIENAI%20pilnas%20straipsnis.pdf

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulio sveikatos organizacija nuo 2009 metų inicijavo judėjimą „Plauk rankas - saugok gyvybes“ ir gegužės 5 dieną paskelbė pasauline rankų higienos diena. 2016 m. kampanijos šūkis – „Pažvelkite į savo rankas: rankų higiena yra saugios chirurginės pagalbos garantas ir pagrindinis veiksnys“. 

   Kas yra rankų higiena?

Rankų higiena yra viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti save ir visus šalia esančius nuo infekcijų, plintančių kontaktiniu būdu. Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl ant jų patenka įvairių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai ligų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti bakterinėmis, virusinėmis, grybelinėmis ir kirmėlių sukeliamomis ligomis.

   Kodėl reikalinga rankų higiena?Ant mūsų rankų odos dauginasi įvairūs mikroorganizmai. Dauguma iš jų labai pavojingi mūsų sveikatai ir gali sukelti susirgimus: • Žarnyno infekcijas – tai rotovirusinė ir norovirusinė infekcijos, dizenterija, vidurių šiltinė, salmoneliozė, virusinis hepatitas A, lambliazė, paratifas ir kt. Mikroorganizmai patenka ant rankų liečiant užterštus daiktus, kontaktuojant su gyvūnais, todėl apsisaugojimui reikia plauti rankas.• Virusines infekcijas – tai gripas, vėjaraupiai, tymai, skarlatina, raudonukė, difterija ir kt. Šios infekcijos perduodamos oro – lašeliniu būdu, bet čiaudint ar kosint, pridengiant burną ligų sukėlėjai lieka ant rankų.• Helmintozes. Helmintų kiaušinėlių gali būti visur ir nešvariomis rankomis patenka į burna, žarnyną, kur pradeda intensyviai daugintis.

   Kada plauti rankas?

● pasinaudojus tualetu; ● pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą; ● prieš valgant ir prieš/po maisto (ypač žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo; ● pažaidus su gyvūnu; ● grįžus iš lauko; ● pasivažinėjus autobusu, troleibusu ar pabuvus viešose vietose; ● prieš teikiant bei suteikus pirmąją medicininę pagalbą.

Rankos yra plaunamos visada, kai jos yra nešvarios. Nesant galimybei nusiplauti rankų (pvz. kelionėse) rankų higienai galima naudoti alkoholines servetėles, parduodamas vaistinėse.

   Kaip plauti rankas? 1. Sušlapinkite rankas po vėsiu tekančiu vandeniu. Prieš plaunant rankas būtinai nusimaukite žiedus, nes po jais esantys nešvarumai nenusiplaus. 2. Rankas plaukite su muilu, nes jų plovimas vien vandeniu nėra efektyvus. Jis negali pašalinti tokių sudėtinių nešvarumų dalių kaip riebalai ar baltymai. Rankų plovimui pakanka ir įprasto muilo. 3. Visą rankų paviršių įtrinkite muilu. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas iš abiejų pusių apie 10-15 s. 4. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite išorines ir vidines rankų puses, riešus apie 20 s. 5. Trinkite delną į delną. 6. Trinkite tarpupirščius, vidines ir išorinės delnų puses. 7. Ypač kruopščiai patrinkite pirštų galiukus, panages ir riešus. 8. Trinkite nykščius (sukamaisiais judesiais). 9. Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus (sukamaisiais judesiais) kitos rankos delne. 10. Kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu rankas, kad pašalintumėte muilą. Vanduo turėtų tekėti nuo riešo pirštų link. 11. Jei yra galimybė, rankas šluostykite vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle. 12. Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą. 13. Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį rankoms nusausinti.

Atsiminkite, kad nešvariomis rankomis negalima liesti akių, nosies ir kitų gleivinių, nes ligų sukėlėjai per jas lengvai gali patekti į žmogaus organizmą. Pasak PSO, rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, kadangi taip nuo jų paviršiaus pašalinama net iki 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų.

Pagal Higienos instituto, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis gyvensena ir mityba daugiausiai nulemia mūsų sveikatą. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalyse atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų mityba darosi vis prastesnė ir tai skatina vis daugiau sveikatos problemų, tokių kaip nutikimas, kraujotakos sistemos ligos, cukrinis diabetas.

Gyventojai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus, o tai neigiamai atsiliepia sveikatai. Subalansuoto maitinimosi problema labai aktuali šiuolaikinėje visuomenėje, kai produktų pasiūla yra didžiulė, tačiau jų kokybė ne visada atitinka organizmo poreikius. Netinkamai maitinantis, maisto papildai gali būti rekomenduojami kaip papildomas maistinių medžiagų šaltinis. Kompensuoti šių medžiagų stygių galima vartojant maisto papildus bei medicininės paskirties maisto produktus, turinčius įvairių biologiškai veiklių medžiagų. Šiandien maisto papildų bei medicininės paskirties maisto produktų pasirinkimo galimybės labai plačios – nuo visiems puikiai žinomų vitaminų ar mineralų preparatų iki daugiakomponenčių produktų, turinčių įvairiausių biologiškai veiklių medžiagų. Maisto papildus tikslinga vartoti asmenims, kuriems yra padidėjęs maistinių medžiagų poreikis arba aprūpinimas jomis yra nepakankamas: nėščioms ir maitinančioms moterims, vaikams ir paaugliams, profesionaliems sportininkams, pagyvenusiems žmonėms bei sergantiems lėtinėms ligomis.

Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis.Maisto papildai tai preparatai, kurie savo sudėtyje turi tam tikrą koncentruotų medžiagų kiekį: vitaminų, mineralų, aminorūgščių ir įvairių žolelių mišinių. Maisto papildai praturtina žmogaus mitybos racioną ir aprūpina organizmą papildomomis medžiagomis, tačiau tai nėra maisto pakaitalas. Maisto papildų paskirtis yra stiprini organizmo gyvybines funkcijas, imunitetą ir apsaugoti organizmą nuo traumų ir sveikatos sutrikimų.

VitaminaiVitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, labai svarbūs medžiagų apykaitai ir gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Jų negali pakeisti jokie kiti junginiai. Žmogus vitaminų gauna su maistu, kai kuriuos iš jų (pvz., B1, B12) sintetina žarnyno bakterijos. Jei žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, žindant kūdikį, taip pat esant stresinėms aplinkybėms, dirbant sunkų fizinį darbą ir pan.

Vitaminai ir jų veikliosios funkcijos:Vitaminas A (retinolis) – Regėjimo funkcijų gerinimas. Epitelinių audinių profilaktika.Vitaminas D – Kalcio ir fosforo apytakos reguliacija; rachito, osteomaliacijos, kaulinio audinio atsistatymo profilaktikai.Vitaminas E – Reprodukcinės sistemos profilaktika.Vitaminas K – Kraujotakos sistemos profilaktika.Vitaminas B1 (tiaminas) – Gerina nervinio ir raumeninio audinio aprūpinimą energija.Vitaminas B2 (riboflavimas) – Burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimų rizikos mažinimas. Mažina odos bėrimų atsiradimo riziką.Vitaminas PP (niacinas, nikotino rūgštis) – Odos, virškinamojo trakto ir CNS veiklos palaikymas. Cholesterolio mažinimas.Folio rūgštis – Svarbus kraujodarai ir DNR sintezei, pasižymi antisklerotiniu poveikiu.Vitaminas B12 (kobalaminas, ciankobalaminas) – Būtinas ląstelių medžiagų apykaitai, normaliai kraujodaros ir nervų sistemos funkcijai. Dideznės dozės slopina skausmą, alergiją ir gerina kraujotaką.

Mineralinės medžiagosMineralai – cheminiai elementai, reikalingi žmogaus organizmo fiziologiniams ir biologiniams procesams. Jie yra būtini palaikyti sveikatą. Mineralinės medžiagos kaip ir vitaminai yra būtinos medžiagos žmogaus mitybai. Jos reikalingos normalioms organizmo funkcijoms bei normaliems fiziologiniams procesams organizme vykti. Mineralinių medžiagų reikia beveik visoms organizmo gyvybinėms reakcijoms, jos reikalingos įvairių vitaminų, fermentų, hormonų apykaitai, kraujo kūnelių gamybai, ląstelių medžiagų apykaitai ir kt. Jos svarbios nervų sistemos veiklai, širdies raumens darbui, kraujo krešėjimui, endokrininių liaukų normaliai veiklai. Gaunant pakankamai mineralų, didėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms. Mineralų yra beveik visuose maisto produktuose, todėl valgant įvairų maistą galima patenkinti šių medžiagų poreikį. Šių medžiagų poreikis padidėja augančiam organizmui, nukraujavus, patyrus traumų, sergant kai kuriomis ligomis, dirbant sunkų fizinį darbą, intensyviai sportuojant.

Mineralinės medžiagos ir jų funkcijos:Kalcis – Dantų ir kaulų struktūros profilaktika, reikalingas nervų sistemos veiklos palaikyme.Magnis – Stiprina kaulus ir nervų sistemą. Kai jo trūksta gali sutrikti širdies veikla, traukti mėšlungis.Geležis – Įeina į hemoglobino ir daugelio fermentų sudėtį.Jodas – Svarbus normaliai skydliaukės veiklai.Cinkas – Mažina reumatizmo, virškinamojo trakto opaligės išsivystymo riziką. Greitina nudegimų gijimą, stiprina regėjimą, skatina plaukų ir nagų augimą, palaiko reguliarų menstruacijų ciklą.Natris – Svarbus vandens apykaitai, palaiko organizmo skysčių osmosinį slėgį.Kalis – Pasižymi kraujospūdžio mažinančiu poveikiu.Selenas – Vėžinių susirgimų išsivystymo rizikos mažinimas. Lėtina senėjimo procesus. Stiprina imuninę sistemą. Skatina plaukų augimąFluoras – Dantų ir kaulinio audinio sudedamoji dalis. Dantų ėduonies ir kaulų lūžių rizikos mažinimas.Fosforas – Kaulų ir dantų sudėtinis komponentas.

Amino rūgštysIš aminorūgščių žmogaus organizme sintetinami baltymai – pagrindinė statybinė arba atnaujinamoji medžiaga. Aminorūgštys labai svarbios sveikos mitybos aspektu, kadangi jos dalyvauja baltymų ir gliukozės sintezėje, yra pagrindinis azoto šaltinis, rezervinis energijos šaltinis.

Amino rūgštys ir jų veikliosios funkcijos:Kreatinas – stiprina raumenis, stimuliuoja jų augimą.Taurinas – pasižymi stiprinančiu kretino poveikiu.Inizolis – svarbus normaliai smegenų ir nervų sistemos veiklai, dalyvauja skaidant riebalus.Karintinas – sumažina aminorūgščių išsiskyrimą, padeda deginti riebalus, skatina baltymų sintezę bei raumenų masės formavimą.

Į maisto papildų sudėtį įtraukiami ne tik vitaminai ir mineralai, bet ir tokios biologiškai aktyvios medžiagos kaip omega-3,6,9 rūgštys, Kofermentas Q10, bioflavonoidai, įvairios kilmės antioksidantai bei augaliniai koncentratai.Kasdienė mityba, papildyta antioksidantais, gali ne tik lėtinti senėjimo procesus, bet ir padėti išvengti arba sumažinti riziką sirgti lėtinėmis ligomis, išlaikyti ląstelių vientisumą ir jų funkcijas.

ATMINKITEPapildai nekompensuos prastos mitybos. Kasdien valgykite įvairų mastą – daug daržovių ir vaisių, neperdirbtų grūdų, aukštos kokybės baltymų turinčių produktų.Saugokitės produktų nuo visų ligų. Kai kurie papildai yra labai reklamuojami, tačiau jų teigiamas poveikis sveikatai gali būti moksliškai nepatvirtintas.Žmonės niekuo nesergantys dėl vitaminų vartojimo tūrėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Kai kuriais atvejais papildai gali turėti nepageidaujamą poveikį.

Straipsnis parengtas remiantis:

1. Knašienė, J. (2006). Vitaminų evoliucija. Farmacija ir laikas.2. Stanton R. (2008). Sveikos mitybos vadovas: maistas gydo, maistas kenkia. Vilnius: Alma littera.3. http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/maisto-papildai4. http://www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_aktyvumas/mityba/mityba_maisto_papildai_ir_sveikata.html  

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė