Liepos 28-ąją bus minima Pasaulinė hepatito diena, kurios šūkis „Pažink hepatitą - veik dabar“.

Minint šią dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia didinti visuomenės budrumą ir siunčia tris pagrindines žinutes gyventojams:

1. Pažink hepatitą – ar rizikuoji? Virusiniu hepatitu užsikrėtę 400 mln. žmonių pasaulyje. Atsižvelgiant į epidemijos dydį, bet kas ir kiekvienas rizikuoja užsikrėsti.

2. Pažink hepatitą – pasitikrink. Skaičiuojama, kad 95 proc. žmonių, gyvenančių su hepatitu, nežino apie savo infekciją (kad yra užsikrėtę hepatitų virusais). Būtina kreiptis į medikus ir pasitikrinti, ar esate neužsikrėtę hepatitų virusais.

3. Pažink hepatitą – kreipkis dėl gydymo. Pasak PSO, daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų hepatitu C gali būti išgydomi per 3 - 6 mėnesius. Tinkamas hepatitų B ir C gydymas gali užkirsti kelią gyvybei pavojingoms komplikacijoms – lėtinei kepenų ligai: cirozei ir kepenų vėžiui.

Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. Infekcinius hepatitus sukelia virusai: A, B, C, D, E. Virusiniai hepatitai skiriasi plitimo būdais, inkubaciniais laikotarpiais, ligos vystymusi ir jos sunkumu, profilaktikos priemonėmis bei kitais medicininiais ir socialiniais aspektais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją. Apie 60 – 70 proc. užsikrėtusiųjų hepatitu B arba C virusu niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, gali užkrėsti kitus.

2014 metais ULAC užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausą, kuri parodė, kad dažnas Lietuvos gyventojas neskiria hepatito A nuo hepatito B ar C.

Hepatitas A – galima užsikrėsti per užkrėstą maistą, vandenį, nešvarias rankas, todėl norint išvengti užkrato, ypač svarbu laikytis asmens higienos. Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu – oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypatingai tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio. Žymiai rečiau, tačiau infekcijos plitimas realizuojamas per homoseksualius lytinius santykius bei narkotinių medžiagų intraveninį naudojimą.

Profilaktika:

Hepatitas B – galima užsikrėsti per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per  nesterilias adatas/švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Taip pat užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo ar gimdymo metu.

Labiausiai rizikuoja užsikrėsti hepatito B infekcija asmenys, turintys daug lytinių partnerių; vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai).

Profilaktika:

Hepatitas C – plinta tais pačiais būdais kaip B, tačiau lytinių santykių metu bei perinataliniu (iš motinos vaikui) būdu – retai. Pagrindinis virusinio hepatito C užsikrėtimo kelias – per užkrėstą virusu kraują. Nuo hepatito C skiepų nėra.

Profilaktika:

Tyrimai rodo, kad hepatitais dažnai užsikrečia jauni žmonės. Užsikrėtusieji dažnai net patys to nežinodami gali platinti virusą. Hepatitai nėra lengvai suvaldoma užkrečiamoji liga, ji dažnai plinta nepastebimai.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė 

Birželio 26-ąją minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena, kurią 1987 metais paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Šio kasmetinio minėjimo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į narkotikų daromą žalą, paskatinti kovą su narkomanija, saugoti vaikus ir jaunimą nuo narkotikų, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja atkreipia dėmesį, kad ši diena yra tarsi priminimas, jog siekiama kurti visuomenę, laisvą nuo narkotikų. Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuras paskelbė šių metų minėjimo tema – „Pirmiausia – išklausyk“.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad pirmas žingsnis, norint padėti vaikams ar jaunimui sveikai ir saugiai augti – juos atidžiai ir nuoširdžiai išklausyti bei suteikti jiems reikalingų įgūdžių ir galimybių. Vaikystė yra svarbus vystymosi ir didelių galimybių laikotarpis, o tėvų įtaka vaikų priimamiems sprendimams yra labai didelė. Tyrimai rodo, kad vaikams, kurie iš tėvų sužino apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavijų, gresia 50 proc. mažesnė tikimybė vartoti psichoaktyviąsias medžiagas nei tiems vaikams, kurių tėvai nemoko apie šių medžiagų keliamą pavojų.  Nebūkite abejingi ir padėkite savo vaikams suprasti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą sveikatai.

Daugiau informacijos: http://www.unodc.org/listenfirst/

                                       Faktai politikos formuotojams

Birželio 14 d. gimė Nobelio premijos laureatas, mokslininkas Karlas Landšteineris, sukūręs kraujo grupių sistemą. 2005 m. 58-toje Pasaulio sveikatos asamblėjoje buvo nuspręsta Pasaulinę kraujo donorų dieną minėti kasmet, birželio 14 dieną, taip siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.

PSO atkreipia dėmesį, dauguma šalių dar nesugeba sukaupti reikalingų saugaus kraujo atsargų, o kraujo tarnybos nuolat susiduria su saugaus ir kokybiško donorų kraujo apsirūpinimo problemomis. PSO akcentuoja, kad apsirūpinti pakankamomis saugaus kraujo atsargomis galima tik iš reguliariai, savanoriškai ir neatlygintinai kraują aukojančių donorų.

Kam reikalingas donorų kraujas?

Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems ir ligoniams.

Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams.

Vienintelis kraujo gavimo šaltinis - kiti žmonės, o perpylimui naudojamas kraujas turi būti saugus, dovanotas sveikų donorų.

Kraujas sudarytas iš kraujo plazmos (apie 55-60 proc.), kraujo ląstelių (apie 40-45 proc., raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai) ir kraujo plokštelių (trombocitai). Suaugęs žmogus turi apie 5 l kraujo, arba 6-7,5 proc. kūno masės.

Kraujo reikšmė organizmui labai didelė. Pagrindinės kraujo atliekamos funkcijos:

Daugiau informacijos apie kraujo donorystę: http://www.kraujodonoryste.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kas yra stresas?

Stresas yra normali, adaptyvi sveiko organizmo reakcija, padedanti prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų, paruošianti organizmą išgyventi ekstremalius pokyčius, kuriems vykstant reikės dėti daug pastangų, t. y. būti fiziškai aktyviam. Vos tik susidūrus su stresoriumi aktyvinama simpatinė nervų sistema ir šerdinis antinksčių sluoksnis, kurie yra atsakingi už greitą reagavimą į stresorių (padažnėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, padidėja gliukozės kiekis kraujyje ir t. t.), t. y. per kelias sekundes organizmas yra mobilizuojamas įveikti sunkumus. Stresas yra fiziologinė reakcija į tam tikrus stimulus, kurie suvokiami kaip reikalaujantys pastangų prie jų prisitaikyti.

Streso poveikis žmogaus organizmui

Streso priežastys yra vadinamos stresoriais. Jie gali būti vidiniai (infekcijos, uždegimai, nuolatinis nerimas ar prasta mityba) arba išoriniai (įtemptos darbo sąlygos, patyčios). Stresoriai gali būti trumpalaikiai, kai yra tiesioginė grėsmė, į kurią atsakęs organizmo būsena vėl tampa normali.  Ilgalaikiai stresoriai, kurie greitai nepasitraukia, kelia nerimą, nes organizmui daro ilgalaikę žalą.

Trumpalaikis stresas pirmiausia sukelia fizinius pokyčius. Išsiskiria daugiau adrenalino, todėl padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla spaudimas. Ištrūkus iš stresinės situacijos šios reakcijos normalizuojasi.

Ilgalaikis stresas braunasi tiesiai į jūsų galvą – tampate irzlios, įsitempusios. Ilgai nekontroliuojamas stresas gali sukelti raumenų, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, nemigą ir net depresiją. Jis veikia ir netiesiogiai – stresuodamos galime pradėti rūkyti, nereguliariai maitintis ir miegoti, svaigintis alkoholiu, o tai jau tikras kirtis imuninei sistemai. Stresas naikina ir plaukų, odos grožį, gali sukelti valgymo sutrikimus.

10 žingsnių įveikti stresą:

1. Rūpinkitės savimi, svarbiausia – jūsų sveikata. Sveikatą galima apibūdinti kaip bendrąją fizinę, psichinę, emocinę, fiziologinę ir dvasinę žmogaus būseną. Gera sveikata reiškia, kad nėra jokių ligų, negalavimų ar sutrikimų, nekamuoja skausmai.

2. Naktį gerai išsimiegokite. Miegas labai svarbus gerai psichinei ir fizinei sveikatai. jis natūraliai gydo, suteikia galimybę smegenims ir kūnui atsigauti po įtemtos dienos, pailsėti ir pasiruošti būsimiems darbams. Gerai išsimiegojus žmogus rečiau serga, geriau atsipalaiduoja, gerėja atmintis, taip pat pilnavertis miegas gali padėti mesti svorį ir pasiekti gerus fizinius rezultatus.

Didžioji daugumai žmonių, kurie patiria stresą kamuoja nemiga. Norint pagerinti miego kokybę būtina eiti reguliaru laiku miegoti. Remiantis tyrimais, žmogaus organizmas geriausiai pailsi, miegodamas nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Jei eisite gulti vėliau, pavyzdžiui, 2 valandą nakties, smarkiai nukentės miego gilumas, kokybė ir organizmo gebėjimas atsigauti. Norint pagerinti miego kokybę prieš einant miegoti ramiai užbaikite dieną, pavalgykite  dvi valandas prieš miegą, saugokitės stimuliuojančių medžiagų ir mažiau gerkite skysčių, valandą prieš miegą venkite intensyvios fizinės mankštos.

3. Giliai kvėpuokite. Deguonis organizmui – viena iš svarbiausių medžiagų, jo reikia kiekvienai ląstelei, kad veiksmingi funkcionuotų, bet daugiausia jo sunaudoja smegenys. Taisyklingai kvėpuojant , valomas kraujas, gaunamas energijos pliūpsnis, kūnas ir smegenys atsipalaiduoja. Dėl netinkamų kvėpavimo įpročių deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra organizme sutrinka. Jei norite palengvinti streso keliamus simptomus, giliai kvėpuokite – tai vienas iš geriausių būdų sau padėti.

Reikia išmokti taisyklingai kvėpuoti. Įkvėpdami išpūskite pilvą, bet pečių nekelkite. Taip kvėpuosite laisviau ir natūraliau, įkvėpsite pilnus plaučius šviežio oro, o iškvėpsite visą užsistovėjusį. Taip kvėpuojant įtampa sumažinsite, pratimą pakartoję vos kelis kartus.

4. Gerkite daugiau vandens. Apie 70 procentų žmogaus organizmo sudaro vanduo. O jo reikšmę smegenims geriausiai suprantame sužinoję, kad vanduo sudaro ir apie 85 procentus smegenų. Todėl nieko keisto, kad per mažai geriant vandens kartais skauda galvą, kamuoja nuovargis.

Vidutiniškai žmogus turėtų išgerti nuo 1,5 iki 3,5 litro vandens kasdien, vien tam, kad atkurtų per dieną prarandamus organizmo skysčius. Karštuoju metų laikotarpiu ir daug mankštinantis reikia išgerti daugiau skysčių, nei esant šaltam orui ar dirbant sėdimą darbą. Taigi gerkite pakankamai ir reguliariai vandens, kad tinkamai funkcionuotų visa organizmas, nes esant vandens trūkumai organizmas gali netinkamai veikti ir vien tai gali sukelti stresą.

5. Valgykite, kad gerai jaustumėtės, o ne malšindami stresą. Kaip deguonis ir vanduo, maistas yra gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, tai energijos šaltinis, aprūpinantis organizmą maistinėmis medžiagomis, būtinomis augti, kovoti su ligomis ir atsinaujinti. Stresas su mityba yra glaudžiai susiję. Kai nuolat vargina stresas, organizmas išeikvoje gyvybiškai svarbias medžiagas ir tada tampa vis sunkiau kovoti su streso poveikiu, kuris alina imuninę sistemą ir sukelia įvairiausius sveikatos negalavimus. Tačiau tinkamai rūpinantis savimi, valgydami sveiką maistą, padėsite sau susitvarkyti su žalingų streso poveikiu.

Stresą padedantys sumažinti maisto produktai: riešutai, brokoliai, lašiša, avižinė košė, kalakutiena, apelsinai, bananai, šparagai, špinatai, jautiena, avokadai, salotos.

6. Daugiau judėkite, mankštinkitės. Patyręs stresą organizmas laukia tam tikros fizinės veiklos. Jis pasiruošia bėgti ar kovoti su tuo, kas sukėlė grėsmę, priklausomai nuo stresą sukėlusio dirgiklio. Todėl vienas ir būdų suvaldyti stresą yra duoti organizmui fizinės veiklos. Judėdami sudeginate streso hormonus, skatinate išsiskirti geros savijautos peptidų endorfinų ir nukreipia mintis nuo kasdienių rūpesčių.

Norint sumažinti stresą patariame išbandyti: jogos, kovos menų, plaukimo ir ėjimo užsiėmimus.

7. Išsiugdykite pozityvų mąstymą. Gebėjimas kontroliuoti mintis padidina galimybes rasti geresnius sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis ir geriau įveikti stresą bei įtampą. Jie mąstote pozityviai, esate labiau pasirengęs įveikti stresą.

Norit keisti mąstymą būtina kasdien treniruotis. Ginkite stresą šalin su šypseną, nusišypsojęs žmogus savaime tampa laimingesnis. Atsiradus stresui, įvertinkite situaciją ir tik tada reaguokite valdydami savo mintis. Pasistenkite į viską žiūrėti paprasčiau, negatyvias mintis ištrinkite. Išmokite valdyti emocijas. Pabandykite užsiimti autohipnozės pratimais, kaip atsipalaidavimu, maloniais prisiminimais, vaizduotės valdymu, įtampą mažinančiais teiginiais.

8. Tapkite savo laiko šeimininkais. Laiko planavimas – viena iš streso valdymo technikų. Jei nesugebate planuoti laiko, susikaupia nepadaryti darbai, ima slėgti įtampa, sumažėja darbingumas. Jei norite pakelti didelius darbo krūvius pernelyg nevarginami streso, būtina tinkamai planuoti laiką. Tai padeda sumažinti ilgalaikį stresą, nes leidžia kryptingai nuveikti itin daug darbų. Prastas laiko planavimas yra pagrindinė streso priežastis.

Planuojant dienotvarkę būtiną: kruopščiai planuoti, nusistatyti pagrindinius prioritetus, kai kuriuos darbus pavesti atlikti kitiems, kontroliuoti savo aplinką, geriau pažinti save nustatant savo dienotvarkę gali tekti keisti įpročius.

9. Nevergaukite technologijoms, naudokitės jomis. Bet kokia priklausomybė nuo šiuolaikinių technologijų kelia nereikalingą stresą organizmui, įtampą jaučiame ir tada, kai negauname kompiuterio, telefono ar kito daikto, nuo kurio esate priklausomi. Didėjant moderniųjų technologijų keliamai įtampai, tik nedaugelis „išjungiate“ ar išliekate nepasiekiami – tai yra didėlę streso priežastis: jei neišjungiate, neturime itin reikalingo laiko pailsėti ir atsigauti. Visada atminkite, kad technologijos turi pagelbėti jums.

Norit įveikti stresą, kurį sukelia technologijos stenkitės atsiriboti nuo darbo namuose, kaip į elektroninių laiškų atsakinėjimą, nes jis atima daug brangaus laiko. Svarbius reikalus visada aptarkite asmeniškai, susitikę su reikiamu žmogumi. Išmintingai rinkitės, su kuo norite bendrauti, nes socialiniuose tinkluose turite labai daug draugų. Pasistenkite nepasiduoti  spaudimui įsigyti visas naujas technologijas.

10. Išmokite sakyti „ne“. Per didelis kiekis apsiimamų darbų gali sukelti jums bereikalingo streso, nes tada nebespėjate atlikti kitų, o tai jus įsuką į nesibaigiantį ratą. Norint išmokti atsisakyti, pirmiausia turite suprasti, kodėl sunku tą padaryti. Dažniausios priežastys: nenorite nuvilti žmonių, būti nemandagūs, siekiate prisitaikyti, bijote konfliktų.

Visada įvertinkite prašymus. Prisiminkite keletą patarimų, kai jums teks pasakyti „ne“: sakykite pasitikėdami savimi ir sąžiningai, atsakymą pagrįskite trumpai ir aiškiai, atsisakykite pagarbiai.

Įsitikinimas, kad esate stipri asmenybė, suteikia jėgų  priimti sprendimus ir keisti gyvenimą. Jėgų semkitės iš savo vidinės stiprybės, pasižadėkite atlikti tam tikrus dalykus i nuolat tuos pažadus prižiūrėkite. Nenuleiskite rankų ir laikui bėgant jūsų gyvenimas taps toks laimingas, sveikas ir ramus.

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Gegužės 31- ąją Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) ir jos partneriai mini Pasaulinę dieną be tabako. Šią dieną siekiama pabrėžti tabako keliamą riziką sveikatai ir pasisakoma už veiksmingą politiką, mažinant tabako vartojimo sukeliamą žalą. PSO 2016 metais ragina visuomenę šią dieną paminėti pasisakant už suvienodintas, standartizuotas (toliau – bendrines) tabako pakuotes.

Rūkant į organizmą patenka daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, kurios sukelia įvairias ligas, neįgalumą ir galiausiai netgi mirtį. Kasmet visame pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta apie 6 mln., Europoje – 700 tūkst., o Lietuvoje – 7 tūkst. žmonių. Nors dažnai tabako sukeltos ligos pasireiškia tik po kelių dešimtmečių (t. y. tiek laiko prireikia, kol nuolatinis rūkalius suserga plaučių vėžiu), pastebima tendencija, kad susirgusiųjų dėl rūkymo amžius jaunėja. Akivaizdu, kad tai vyksta todėl, kad pradeda rūkyti vis jaunesni žmonės.

Apibendrinti Europoje atliktų apklausų rezultatai atskleidžia, jog beveik 80 proc. jaunimo pradeda rūkyti iki 18 metų, o 94 proc. – iki 25 metų. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, du tris kartus daugiau rūko vaikinų nei merginų. Visgi ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad vykstančios greitos permainos europiečių socialiniame ir ekonominiame gyvenime, emancipacijos bei lygybės siekis palaipsniui keičia ir lyčių požiūrį į rūkymą. Pastarųjų dešimtmečių rezultatai liudija, kad tabako vartojimas tarp merginų iki 25 metų išaugo kelis kartus (1994 m. Lietuvoje rūkė 5–6 proc. (20–64 m.) moterų, 2014 m. – 12 proc.). Rūkydamos merginos ir jaunos moterys nesusimąsto, jog cigarečių suodžiai joms kenkia žymiai labiau nei vyrams: ateityje jos ne tik neišvengs ligų, susijusių su rūkymu, bet ir nepaliaujamai trumpės gyvenimo trukmė. Be to, rūkanti mergina anksčiau laiko pasensta, praranda jaunystę, grožį, o žalojančiu elgesiu rizikuoja ne tik savo, bet ir būsimų vaikų sveikata.

Kas lemia, kad jaunimas pradeda rūkyti?

Dalis jaunuolių užsimano rūkyti, siekdami įtvirtinti savo statusą ir susikurti tam tikrą įvaizdį. Dažniausiai įvaizdį paaugliai kuria savitai derindami madingus sezono drabužius, kvepalus, kosmetiką ir pan. Tačiau šiandien, deja, viena iš įvaizdžio dalių tapo įmantri ir dėmesį prikaustanti cigarečių pakuotė. Kaip žinome, jaunimas yra labai pamėgęs lauko kavines. Čia jie nuolat susitinka pabendrauti, paskanauti kavos bei atsipalaiduoti. Socialiniuose tinkluose – „Instagram“, „Facebooke“ – pamatytume daugybę nuotraukų, padarytų paauglių laisvalaikiu būtent tokiose kavinėse. Tačiau svarbia nuotraukos dalimi čia dažnai tampa ne patys jaunuoliai ar jų kava, o stilingai ir minimalistiškai ant stalo išdėstyti trys elementai: kava, cigarečių pakelis ir peleninė, kurioje vis dar rūksta nuorūka. Galbūt jaunuoliai taip stengiasi mėgdžioti aktorius ar bohemą, kurių gyvenimą mes dažnai įsivaizduojame kaip kasdienę kavą su rūkstančia cigarete ir šio „tobulo“ derinio pažadintą kažkokią neaprėpiamą meninę energiją ir žavesį. Tačiau tai tėra susikurtas mitas, kadangi ne visi menininkai yra rūkantys, kaip ir ne visi rūkaliai yra menininkai ar, juo labiau, pripažinti, sėkmingi žmonės. Tačiau toks vaizdinys itin paveikia lengvai manipuliuojamą auditoriją, kuri kol kas neturi sveikatos problemų, o tetrokšta greitų pasiekimų bei laimės, kylančios iš pripažinimo. Atrodo, kad paprasta cigaretė visa tai atneš. Taip, galbūt iš pirmo žvilgsnio cigaretė atneš „draugų“ (nežinia, ar tikrų), smagią kompaniją (nežinia, ar ilgam), bet taip pat daugybę ligų, nusilpusią sveikatą ir gėdą prieš patį save vėlesniame amžiuje, suvokus, kad noras būti tokiu, kokiu save įsivaizdavai, neišsipildė, o šios ydos atsisakyti yra beprotiškai sunku.

Būtent neišvaizdus ir atstumiantis cigarečių pakelis gali tapti puikia antimotyvacija nerūkyti aptarto sluoksnio paauglių grupei. Į „Instragam“ dedama nuotrauka su šleikštulį keliančiu pakeliu prarastų visą savo žavesį, jaunuolis suprastų, jog ji nepopuliari, neatnešanti jam daug „like“ ir netgi negraži. Taip pat kiekvieną sykį išsitraukiant neigiamai nuteikiantį pakelį nuotaika subjurtų, o kompanija, kurioje rūkoma, neatrodytų tokia miela, kai nuolat kankintų neaiškios ateities vizijos. Galų gale, siaubingi ir dideli piešiniai ant pakelio gali tapti rūkančių paauglių naktiniais košmarais.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Gegužės 28 d. minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena. Moters sveikata priklauso ne tik nuo jos fiziologinių savybių, tačiau ir nuo aplinkos, savivertės, mitybos ir fizinio aktyvumo. Taip pat labai svarbu suvokti, jog skirtingais gyvenimo tarpsniais ne vienodai reikia rūpintis ir savo sveikata.

Sveikatą lemia ne tik genai, bet ir gyvenimo būdas. Vidutinė moterų gyvenimo trukmė ilgesnė negu vyrų, tačiau sveikatos problemų jos turi daugiau. Moterys dažniausiai miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų (65,1 proc.) ir piktybinių navikų (17,9 proc.), virškinimo sistemos ligų (4,5 proc.). Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo rezultatai parodė, kad vis daugiau žemesnio išsilavinimo moterų rūko. Dėl prastos ir nesubalansuotos mitybos didesnė žmonių dalis nutunka.

Moterys, kurios rūpinasi savo sveikata: juda, renkasi sveikus produktus, laikosi mitybos režimo, reguliariai tikrinasi sveikatą yra laimingesnės ir sveikesnės. Deja, didieji psichologiniai įvykiai ir hormonų pokyčiai gali sukelti tikrą chaosą net labai save prižiūrinčios moters organizme: tai paauglystė, nėštumas ir menopauzė.

Paauglystėje panelėms būdinga didelė sumaištis, nes prasideda lytinio ir kognityvinio brendimo periodas, kurio metu atsiranda fiziniai, socialiniai ir psichiniai pokyčiai. Paauglystės metai yra kupini įvairiausių problemų. Viena opiausių paauglių problemų – tai perdėtas susirūpinimas dėl savo išvaizdos. Besikeičianti figūra, neįprastose vietose besikalantys plaukai, nuolat iškylantys spuogai, netenkina paauglių, tai gali sumenkyti pasitikėjimą savimi.

Paauglystės periodu svarbiausia gauti pakankamai kalcio, kadangi šiuo laikotarpiu susiformuoja 40–50 procentų galutinės kaulų masės. Paauglėms, kaip ir kitoms amžiaus grupėms, būtina judėti. Paprastai vien kūno kultūros pamokų neužtenka, nes dalį pamokos užima lankomumo tikrinimas ir persirengimas. Gerai, jei mergaitė lanko papildomas treniruotes. Jei ji nemėgsta sportuoti, reiktų skatinti užsiimti kita aktyvia veikla, nesvarbu ar tai būtų namų ruoša, ar savanoriškas darbas gyvūnų globos namuose, botanikos sode.

Praėjus paauglystės stipriam nerimui, iškart atsiranda kitų streso šaltinių: studijos, karjeros pradžia, šeima. Taip pat dauguma tampa pasyvios, nes dirba sėdimą darbą. Jei jauna moteris neišsiugdė tinkamų judėjimo ir mitybos įpročių, visiškai neturi supratimo apie maisto gaminimą, dažnai priauga svorio, o kovodama su juo patenka į nesibaigiančių, alinančių dietų žabangus. Norint išlikti sveikai būtina maitintis reguliariai, subalansuotai ir sportuoti. Nors raumenų masė ir kaulų tankis šiuo gyvenimo laikotarpiu būna pačios puikiausios formos, būtina judėti kasdien. Medžiagų apykaita po dvidešimt penkerių natūraliai pradeda lėtėti. Taip pat tokio amžiaus jaunai moteriai reikėtų apsilankyti pas ginekologą ir atlikti profilaktines procedūras.

Nėštumo laikotarpiu persitvarko hormonai ir natūralu, kad padidėja riebalinis sluoksnis. Jei viršsvorio moteris turėjo dar prieš pastodama, jai sunkiau bus atsikratyti svorio po gimdymo. Besilaukianti moteris neturėtų imti valgyti už du ir liautis judėti, išskyrus tuos atvejus, kai rekomenduoja gydytojas. Maitinimas krūtimi yra naudingas ir motinai ir kūdikiui, kadangi pagal paskirtį yra naudojamos sukauptos riebalų atsargos. Šiame amžiuje nuovargio ir įtampos šaltinių tik daugėja – kovokite su jais fizine veikla, o ne alkoholiniais gėrimais. Atsisakykite soliariumų ir ilgų saulės vonių, tai sendina odą. Be to išauga melanomos rizika. Įsigykite akinius nuo saulės, naudokite aukšto SAF (saulės apsaugos faktoriaus) kremą.

Nuo trisdešimt penkerių iki penkiasdešimt penkerių metų moteris tampa labai išmintinga, pažįsta save, atsiranda pusiausvyra, tačiau greta ir daugiau atsakomybės. Moteriai gali tekti rūpintis ne tik vaikais, bet ir tėvais, todėl laiko sau lieka vis mažiau. Be to, po trisdešimt penkerių medžiagų apykaita lėtėja, o raumenų masė po truputį virsta riebalais. Sulaukus keturiasdešimt dvejų pradeda mažėti hormonų, o dar po šešerių metų prasideda menopauzė ir pradeda retėti kaulai. Būtinai apsilankykite pas ginekologą, jis padės jums išgyventi šį sudėtingą laiką.

Moteriai rekomenduojama išlaikyti tokį kūno svorį, koks jis buvo dvidešimties metų, jei jis buvo normalus. Šiame amžiuje reikia pradėti daryti jėgos pratimus, kurie pristabdys medžiagų apykaitos lėtėjimą bei kaulų retėjimą. Reikėtų valgyti daugiau daržovių, vaisių, atsisakyti riebaus, saldaus maisto. Visuomet su savimi turėkite vandens, vartokite vitaminus. Pasirūpinkite savo oda, drėkinkite ją kremu, venkite saulės. Jei moteris sportavo ir buvo fiziškai aktyvi, nuo 55-erių jai tereikės palaikyti formą. Jei iki šiol nebuvo skiriamas dėmesys sportui, nuo šiol svarbus kiekvienas žingsnelis.

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena skirta atkreipti visų žmonių dėmesį ir padidinti supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas pasekmes.

Vienas iš trijų pasaulio gyventojų  turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, tai vadinama – arterine hipertenzija. Arterijos maitina gyvybiškai svarbius organus, todėl kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti koronarine širdies ar galvos smegenų kraujagyslių liga. Nustatytą, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris. Įtakos turi paveldėtas polinkis hipertenzijai. Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes pakankamai gerai  jaučiasi. 

Kas yra tas kraujospūdis?

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus.

Todėl Lietuvos širdies asociacija įspėja, kad padidėjęs kraujo spaudimas – arterinė hipertenzija – laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Tai – pavojingas širdies ir kraujagysliu ligų rizikos veiksnys. Todėl įsiminkite, kad optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neviršija 140/90. Tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – būtina susirūpinti.

Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas  sistoliniu. Antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu.

Vienas ar du  jo pakilimai – tai  dar ne liga. Kraujo spaudimas gali pakilti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kartais jis pakyla tik gydytojo kabinete. Toks reiškinys vadinamas „baltojo chalato“ hipertenzija. Dėl to neretai išsigąstama. Norint įsitikinti, kad tai tikrai „baltojo chalato“ hipertenzija, kraujospūdžio matavimą reikia pakartoti  10-15 min. ramiai pasėdėjus kabinete arba namuose. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzija.

 Padidėjusio kraujospūdžio priežastys

Padidėjęs kraujospūdis dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties (iki 90 proc. visų ligos atvejų). Tokiu atveju nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Kraujospūdį gali didinti vidiniai organizmo mechanizmai, tokie kaip arterijų vidinio dangalo (endotelio) funkcijos sutrikimas, simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtaka, druskos bei skysčių susikaupimas organizme.

Pirminei hipertenzijai įtakos gali turėti ir paveldimas polinkis hipertenzijai, amžius (daugiau nei 35 m.), rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis). Nereikėtų užmiršti ir pomėgio valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius ir tuo didina kraujospūdį. 

Retai kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos inkstų ar kitos ligos (apie 10 proc. atvejų). Tokiu atveju jau nustatoma antrinė arterinė hipertenzija.

 Padidėjusio kraujospūdžio simptomai

Vienintelis simptomas ligos pradžioje – padidėjęs kraujospūdis. Kiti simptomai  atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms, kurios gali pasireikšti: galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu, vėmimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtinėje, pilve, net sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu.

Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nes pakankamai gerai jaučiasi arba tokius simptomus kaip galvos svaigimas ar regėjimo pablogėjimas priskiria patiriamam nuovargiui bei stresui. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes nemano, kad tai rimta. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai negrįžtamai pažeidžiami. Todėl labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti.

 Padidėjusio kraujospūdžio pasekmės

Padidėjęs  kraujo spaudimas  – pagrindinė insulto, infarkto, širdies ar inkstų nepakankamumo, ritmo sutrikimų bei kitų ligų, galinčių baigtis invalidumu ir net mirtimi, priežastis. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti.

Padidėjęs kraujospūdis ypač pagreitina aterosklerozės vystymąsi tiems žmonėms, kurių kraujyje yra per daug lipidų, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Todėl padidėjęs kraujospūdis turi būti nuolatos kontroliuojamas, gydomas vaistais ir kitomis priemonėmis. Negydomas ilgainiui jis pažeidžia širdį, smegenis, akis, inkstus.

 Padidėjusio kraujospūdžio prevencija ir gydymas

Ar padidėjęs kraujospūdis, ar ne, turėtų spręsti gydytojas, reguliariai jį matuodamas. Tačiau kiekvienas mūsų, sulaukęs 35-erių ir daugiau metų, bent karta per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį. Nustačius jo padidėjimą, patartina įsigyti matavimo aparatą ir ryte bei vakare pasimatuoti pačiam. Tai nėra sudėtinga. O jeigu neturite kraujospūdžio matavimo aparato namie, visada kraujospūdį galite pasimatuoti vaistinėje.

Nedaug padidėjusį kraujospūdį galima sumažinti įvertinus savo kūno svorį. Jeigu jis viršija normą, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų ir gardėsių, vengti riebaus maisto, mėsos patiekalus pakeisti žuvimi, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Pagrindinis riebalų šaltinis turėtų būti alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų aliejus. Svarbiausia – kuo mažiau sviesto, grietinėlės ir grietinės. Žinoma, nepamirškite gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymas – vienas didžiausių širdies sveikatos priešų. Stresas, įtampa – taip pat gali padaryti žalą jūsų širdžiai. Tad išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose. Suprantama, kad ne visiems iškart pavyksta pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą, tačiau patikėkite, pastangos atsipirks ir su kaupu. 

Jeigu jūsų kraujospūdis yra didesnis už 140/90 – kreipkitės į gydytoją ar bent jau vaistininką. Pastarasis patars, kaip elgtis, o gydytojas, esant poreikiui, išrašys vaistus. Jokiu būdu neužsiimkite savigyda. Sprendimą padidėjusį kraujospūdį gydyti vaistais priima tik gydytojas.

Hipertenzija turi buti gydoma pastoviai, o ne pripuolamai. Laikantis gydytojo rekomendacijų ir nuolat kraujospūdį kontroliuojant, galima išvengti hipertenzijos komplikacijų.

Straipsnis parengtas remiantis:

1.Petrulionienė, Ž. (2010). Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: „Vaistų žinios“.

2.http://www.heart.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Tarptautinė šeimos diena – minima gegužės 15 dieną. Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu ji minima nuo 1994 metų. JTO iniciatyvai pritaria ir Tarptautinė Kolpingo draugija. Pasak Lietuvos Kolpingo draugijos nacionalinės sekretorės Linos Kalibataitės, žmonėms visame pasaulyje reikia šeimos – nepaisant to, kokią vietą šeima užima visuomenėje.

Daugumai žmonių šeima – saugumo ir laimės vieta, kur visi išmoksta solidariai gyventi. Nepaisant greitų socialinių pokyčių, šeima – kiekvienos visuomenės stabilumo centras. Kiekvienoje kultūroje šeima yra žinoma kaip patikimiausia solidarumo forma, garantuojanti visuomenės išlikimą.

Asmenys, kaip socialiniai individai, priklauso vienas nuo kito. Tai ypač aktualu tuo metu, kai vaikai auga ir šeima jiems suteikia saugią aplinką. Vaikų raidai labai svarbu, kad juos augintų abu tėvai – motina ir tėvas.Surašymų duomenys rodo, kad nuolat mažėja šeimų, auginančių du ir daugiau vaikų. Daugėja šeimų, auginančių po vieną vaiką.Jaunesnis mokyklinis amžiaus tarpsnis svarbus asmenybės formavimosi, psichikos ir fizinių galių intensyvios plėtotės laikotarpis, kuomet įgyjamos žinios, ugdomi įgūdžiai, formuojasi įpročiai, mokomasi pažinti save ir savo galimybes. Didžiausią įtaką asmens sveikatai turi gyvenimo būdas, todėl labai svarbu sveikos ir saugios gyvensenos pagrindus padėti jau ankstyvoje vaikystėje. Šeima – svarbiausia vaiko artimiausios aplinkos dalis, formuojanti jo elgseną ir gyvenseną. Įskiepytos vertybės, tėvų pamokymai ir patarimai yra pagrindas, kuris išlieka ilgam ir dažnai lemia viso vėlesnio gyvenimo kokybę.Spartus gyvenimo tempas, nepakankamos tėvų žinios apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą, neigiamos nuostatos sveikatos atžvilgiu, nepalanki socialinė aplinka tampa vaikų netinkamos gyvensenos ir nesveikatos priežastimi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), taip pat Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (LR SAM) paskelbtuose pranešimuose nurodoma vis prastėjanti vaikų sveikatos būklė. Dažniausiai negaluoja ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai. Panašią tendenciją vaikų sveikatos ir jos ugdymo problemas: higienos įgūdžių bei įpročių formavimo, mitybos bei fizinio aktyvumo. Pažintinis, socialinis ir emocinis vaiko vystymasis bus visavertis tik tuo atveju, jei šeimoje vyraus pozityvi aplinka, o tėvai skatins sveiką vaiko gyvenseną ir formuos atitinkamus įgūdžius. Taigi svarbu padidinti tėvų atsakomybę už savo vaikų sveikatą ir fizinę brandą.Dauguma tėvų savo vaiko sveikatą linkę vertinti kaip labai gerą arba gerą. Aukštąjį išsilavinimą turintys tėvai savo vaikų sveikatą vertina prasčiau nei pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą turintys tėvai. Tarptautinės šeimos dienos tikslas - atkreipti dėmesį į šiandieninę šeimų problemą, paskatinti šeimas laisvalaikį leisti kartu, šeimos raginamos sudalyvauti įvairiuose renginiuose. Šventėje bus galima prisiminti senolių tradicijas, susipažinti su įvairiomis šeimų organizacijomis, sužinoti apie jų veiklą. Svarbiausia - smagiai, turiningai su šeima praleisti laisvalaikį, patirti daug teigiamų emocijų.

Straipsnis parengtas remiantis:1.https://www.researchgate.net/profile/Birute_Strukcinskiene2/publication/283115646_Jaunesniojo_mokyklinio_amziaus_vaiku_gyvensenos_ypatumai_ir_sveikatos_stiprinimas_seimoje/links/56dd670008aef38babcbf7c8.pdf

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Gegužės 10 d. visame pasaulyje minima tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimo pradžią dar 2000 m. inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o nuo 2002 metų paminėjimai organizuojami daugumoje pasaulio valstybių. PSO ragina įvairiais renginiais ir akcijomis skatinti piliečių fizinį aktyvumą, kaip vieną iš svarbiausių kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonę.

Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių šios ligos jau pasiekė epidemijos lygį. To priežastimi gali būti itin spartūs gyvenimo pokyčiai, susiję su sėdimu gyvenimo būdu tiek namuose, tiek ir darbe, nuolat mažėjančiu fiziniu aktyvumu, nesveika ir nesaikinga mityba bei didėjančiu antsvoriu ir nutukimu. Nuolatinis populiacijos senėjimas kartu su greita urbanizacija, modernizacija, globalizacija ir jas lydinčiais rizikos veiksniais bei gyvensenos pokyčiais ypač padidino įvairių lėtinių ligų ir būklių paplitimą. Senyvame amžiuje (po 65 metų) ypač padažnėja širdies ir kraujagyslių ligų, senatvinės silpnaprotystės atvejų, insultų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kai kurių kitų susirgimų. Todėl visame ekonomiškai išsivysčiusiame pasaulyje mokslininkai bei medicinos praktikai aktyviai ieško efektyvių, paprastų ir nebrangių sveikatos išsaugojimo būdų. Mokslinių įrodymų tikrai pakankama, kad vienas iš patikimų lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos būdų – fizinis.

Stiprinant sveikatą fiziniu aktyvumu būtina atsižvelgti į šiuos ypatumus:

Kiekvienas žmogus yra unikali asmenybė todėl privalome atsižvelgti į asmeninius ypatumus taip pat žinoti, kad energijos suvartojimas priklauso nuo: fizinio darbo intensyvumo, trukmės bei tipo, amžiaus, lyties, kūno svorio, ūgio, kūno sandaros.

Tinkamas užsiėmimų dažnumas yra balansas tarp organizmo prisitaikymo prie intensyvaus arba ilgai trunkančio fizinio krūvio ir pakankamo laiko tarpo, kad įvyktų būtinas organizmo jėgų atsistatymas ir adaptacija krūviui. Kaip teigia ekspertai, lavinant aerobinį fizinį pajėgumą (arba fizinę ištvermę), kai svarbiausi pokyčiai vyksta ne tik raumenyse, bet ir širdies, kraujotakos ir kvėpavimo sistemose, mankštintis būtina (sportuoti) ne mažiau 2–3 kartų per savaitę, o rekomenduotinu laikoma 4–5 kartai per savaitę. Tačiau treniruočių (užsiėmimų) gali būti mažiau (pavyzdžiui, 2) priklausomai nuo treniruotės trukmės ir jos intensyvumo – kuo intensyvesnė treniruotė ir kuo ji ilgiau trunka, tuo mažesnis gali būti krūvio dažnumas ir ilgesnis atsistatymas po krūvio. Jėgos lavinimo treniruotės dažnumas priklauso nuo treniruotės pobūdžio, metodikos, besimankštinančio žmogaus amžiaus, intensyvumo ir asmens fizinio pajėgumo ir kitų veiksnių. Neatsižvelgiant į pasirinktą jėgos treniruotės metodiką, jos intensyvumą, jėgos lavinimo treniruotės optimalus režimas pradedantiems – 2–3 kartai per savaitę, o gerai įgudusiems, ilgai besitreniruojantiems ir siekiantiems didelių sportinių rezultatų – 4–5 kartai per savaitę.

Visuomenės sveikatos biuro specialistės primena, kad judėjimas yra biologinis žmogaus organizmo poreikis, be kurio normali žmogaus veikla yra sunkiai įmanoma. O fizinis aktyvumas – svarbi sveikos gyvensenos dalis. Judėjimas naudingas visiems – nuo pačių mažiausių iki vyriausių visuomenės narių.

             Straipsnis parengtas remiantis:

1.http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2014.3(66)/VS%202014%203(66)%20LIT%20A%20Fizinis%20aktyvumas.pdf

2.http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2016%20metai/2016%20JUD%C4%96JIMO%20DIENAI%20pilnas%20straipsnis.pdf

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė