News
Kodėl reikia valgyti reguliariai?
Mitybos režimas – tai valgymų skaičius per parą ir kiekybinis maisto pasiskirstymas atskirų valgymų metu. Mitybos režimą reguliuoja pagumburis, susijęs su alkio jausmu. Alkio jausmas išnyksta po 10–15 minučių pavalgius, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama. Apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis.
Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei – mažiau nei trečdalį. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės būtų 5–6 valandos.
Kiek reikėtų gauti energetinės vertės per dieną?
Valgant 4 kartus:pusryčiai – 25% energetinės vertės;pietūs – 35% energetinės vertės;pavakariai (priešpiečiai) – 15% energetinės vertės;vakarienė – 25% energetinės vertės.
Valgant 3 kartus:pusryčiai – 30% energetinės vertės;pietūs – 40-45% energetinės vertės;vakarienė – 25-30% energetinės vertės.
Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad valgantys du ar tris kartus per dieną dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną.
Kaip dažnai reikėtų valgyti?Reikia valgyti 5-6 kartus per dieną. Jei kūno masė yra normali galima valgyti ir 2-3 kartus. Tačiau jei turite antsvorio, retai valgant labiau išalksti ir gali suvalgyti daugiau nei reikėtų. Kuo daugiau kalorijų yra suvartojama vienu metu, tuo daugiau riebalų gaminama – organizmas sugeba suvartoti tik tam tikrą kiekį su maistu gaunamos energijos, likusi paverčiama riebalais. Kuo daugiau norima valgyti tuo sunkiau atsispirti riebiems ir saldiems maisto produktams.Geriausia valgyti tris kartus per dieną kas 3-4 valandas, o tarp šių pagrindinių valgymų užkandžiauti, kad nejaustumėte alkani ir suvalgytumėte mažiau. Taip pagreitėtų medžiagų apykaita, organizmas gamins mažiau riebalų.
Kada reikia užkandžiauti?Užkandžiauti reikėtu tada kai tarp pagrindinių valgių yra ilgas pertraukos. Geriausiai suvalgyti užkandį 1-2 valandas prieš pietus. Kitas užkandis galėtų būti 3-4 valandos po pietų, maždaug 1-2 valandos prieš baigiant darbą. Užkandžiams tarp valgymų mėgaukitės vaisiais, trapučiais, jogurtais, varškės kremais ir kt. Nepamirškime, kad kiekvieną dieną reikia gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Sveikam suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama išgerti 2–3 litrus skysčių, didžiąją jų dalį turi sudaryti geriamasis vanduo. Dalį skysčių gauname su maistu (su sriuba bei gėrimais – iki 1500 ml, vaisiais, daržovėmis, mėsa, duona bei kitais maisto produktais – iki 1 000 ml), tačiau tikrų skysčių būtina per parą išgerti apie 2 litrus prarastam vandeniui kompensuoti. Be to, organizme vykstant įvairiems procesams per parą pagaminama apie 0,3–0,5 litro vandens. Vanduo – gyvybiškai būtinas mitybos komponentas, nes jis organizme atlieka labai svarbias fiziologines funkcijas. Vanduo sudaro maždaug 60 proc. vyro ir 50 proc. moters kūno svorio; vaikams – iki 70 proc.
Straipsnis parengtas remiantis:
1. Lankauskaitė, L., Papartienė, B., Kivilo, E. (2007). Sveikata ir kūno grožis. Kineziterapeutų ir dietologų patarimai. Vilnius: „Ekspress leidyba“2. http://ntakd.lt/files/informacine_medzega/1-NKD_medziaga/Sveika_mityba2011.pdf
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
- 2016 February 26 d.
Darbo pasiūlymas
Reikalingas buhalteris Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbia atranką laisvoms 0,5 etato buhalterio pareigoms eiti. Reikalavimai:1. Turėti aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (finansų, ekonomikos, buhalterinės apskaitos srityse).2. Turėti buhalterio darbo patirtį biudžetinėje įstaigoje.3. Išmanyti viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS).4. Būti susipažinusiam su LR įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą, mokėti taikyti juos praktiškai darbe.5. Išmanyti dokumentų rengimo bei dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles.6. Mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas, savarankiškai planuoti darbus, organizuoti savo veiklą.7. Mokėti dirbti buhalterinės apskaitos programa „Labbis“ (privalumas). Pretendentas privalo pateikti šiuos dokumentus:1. Prašymą leisti dalyvauti atrankoje;2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;3. Išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;4. Gyvenimo aprašymą (CV). Dokumentai priimami iki kovo 15 d. (įskaitytinai) adresu Vilniaus g. 6, Joniškis. Pretendentas gali pateikti dokumentus asmeniškai arba siųsti registruotu laišku (šiuo būdu pateikiamos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro). Kandidatų atrankos būdas – žodžiu (pokalbis). Kandidatai į atranką bus pakviesti asmeniškai. Išsamesnė informacija teikiama telefonu 8 426 60537 arba el. p. joniskis.sveikata@gmail.com
- 2016 February 19 d.
Gripo epidemija apėmė penkiolika šalies savivaldybių
Atšilus orams pradėjo sparčiai daugėti susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu. Ligų plitimo tempui greitėjant, gripo epidemija paskelbta jau penkiolikoje savivaldybių, todėl šiuo metu ypač svarbu iš menkiausių požymių gebėti nustatyti ligos pradžią ir imtis atitinkamų veiksmų.Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų.
Koks sukėlėjas?Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.
Kaip užsikrečiama gripu? Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.).
Kokie yra gripo simptomai? Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Kaip apsisaugoti nuo gripo? Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:• 65 m. ir vyresniems asmenims;• nėščiosioms;• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.Nors skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių.
Todėl rekomenduojama:
• tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti;• vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;• vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;• laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas;• neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;• gerai vėdinti patalpas;• susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas;• sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.
Susirgus gripu rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs tinkamą gydymą.
Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
- 2016 February 08 d.
Burnos vėžys
Burnoje gali atsirasti ne tik dantų problemų, ėduonis, perodonto ligų, bet ir vėžys. Žmonės dažnai kreipiasi į gydytoją dėl dantų skausmo, tačiau, kai nieko neskauda, tikrinasi vangiai.
Šis vėžys yra sunkiai atpažįstamas. Lietuvoje nustatoma apie 75–80 proc. užleistų (trečios, ketvirtos stadijos) burnos vėžio atvejų. Tai yra labai blogas rezultatas. Žmonės kreipiasi labai vėlai, neateina gydytis laiku. Užleistų stadijų burnos vėžio gydymas labai sudėtingas tiek gydytojams, tiek pačiam žmogui.Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje vien 2014 m. nuo burnos vėžio mirė 248 asmenys, iš kurių net 218 – vyrai. Daugiausiai gyvybių pasiglemžė burnaryklės piktybinis navikas – 48, gerklaryklės piktybinis navikas – 42 ir burnos dugno piktybinis navikas – 34.
Burnos vėžys yra rimta problema, apie kurią turėtume daugiau kalbėti. Tai piktybinis bet kurios burnos vietos susirgimas. Jis gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Ši liga dar gali būti vadinama oraliniu vėžiu arba burnos ertmės vėžiu. Šis susirgimas, kaip ir kitos vėžio rūšys, išsivysto, kai audinių ląstelių genetinėje medžiagoje įvyksta tam tikri pokyčiai, dėl kurių ląstelės ima netaisyklingai dalintis ir augti.
Vėžio požymiai ir simptomaiDažniausiai burnos vėžį pirmasis aptinka gydytojas odontologas, atlikdamas įprastinį dantų patikrinimą. Daugeliu atvejų gleivinėje pirmiausia atsiranda ikivėžinių pokyčių. Laiku pradėjus jų gydymą vėžio dažniausiai galima išvengti.
• Ilgai negyjanti opa ar žaizdelė burnoje ar ant lūpos. Tai būdingiausias burnos vėžio požymis. Jeigu opelė neužgyja per 3 savaites, būtinai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju ar odontologu.• Skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos ar baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės. Tai dar ne vėžys, tačiau negydomos dėmelės gali supiktybėti. Balti ikinavikiniai gleivinės pokyčiai vadinami leukoplakija, o raudoni – eritroplakija. Juos gali sukelti ir grybelinė infekcija – burnos pienligė (burnos kandidamikozė). Jei gydoma priešgrybeliniais vaistais liga išnyksta, nėra ko nerimauti – tai ne vėžys.• Gumbelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje, standus darinys žando gleivinėje. Toks gumbelis kakle gali būti ir padidėjęs limfmazgis. Vieno ar kelių pažandžių ar kaklo limfmazgių patinimas yra dažnas burnos ir burninės ryklės dalies vėžio simptomas. Karštas, paraudęs, skausmingas guzelis paprastai yra infekcijos, o ne onkologinės ligos požymis, po kurio laiko toks guzelis savaime pradingsta. Tačiau jei gumbelis ilgai neišnyksta ir net padidėja, tai gali būti vėžys.• Nuolatinis gerklės perštėjimas ar jausmas, tarsi kažkas įstrigo gerklėje.• Užkimęs ar pakitęs balsas, kartais trinkanti kalba.• Burnos ar liežuvio tirpimas.• Burnos skausmas, kraujavimas iš burnos gleivinės ar dantenų.• Pasunkėjęs kramtymas, rijimas, sutrikę liežuvio ir apatinio žandikaulio judesiai. Ryjant gali atsirasti skausmas ar deginimas, arba maistas gali tarsi prilipti prie gerklės. Rijimas gali pasunkėti ir dėl gyvybei nepavojingo stemplės susiaurėjimo. • Ausies ir (ar) žandikaulio skausmas.• Nemalonus burnos kvapas. Daugelis žmonių retkarčiais kenčia dėl blogo burnos kvapo, tačiau tai nėra specifinis onkologinės ligos požymis. Sergant vėžiu nemalonus burnos kvapas gali paaštrėti, simptomas kartotis vis dažniau ir trukti ilgiau. Jeigu ilgą laiką jaučiate nemalonų burnos kvapą, reikėtų išsitirti, ar nesergate vėžiu.• Paslankūs, skaudami dantys, ilgą laiką gerai tikę, o dabar nesilaikantys ar spaudžiantys protezai.• Apetito stoka ir svorio kritimas. Šie simptomai – daugelio onkologinių ligų palydovai. Sergant burnos ir burnaryklės vėžiu dažnai skauda burną, sunku nuryti kąsnį, todėl ligonis vis mažiau valgo ir ima lysti. Paprastai svoris pradeda kristi, kai vėžys jau gerokai pažengęs. Jeigu nesilaikėte jokios dietos ir per trumpą laiką netekote 4–5 kilogramų ar dar daugiau, apsilankykite pas šeimos gydytoją.• Lėtinis nuovargis.• Įvairūs kiti požymiai ar simptomai, atsiradę burnoje be aiškios priežasties ir nepraeinantys ilgiau nei 6 savaites.
Daugelį minėtų simptomų gali sukelti ir įvairios neonkologinės ligos, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir dantis bei laikytis burnos higienos. Šių reikalavimų ypač turėtų paisyti esami ar buvę rūkoriai ir dažnai alkoholį vartojantys asmenys.Jeigu nuogąstaujate dėl vieno ar kelių šiame skyriuje išvardytų simptomų ar požymių, ypač jei jie neišnyksta savaime ar blogėja, būtinai pasitarkite su šeimos gydytoju ir (ar) odontologu. Kuo anksčiau burnos ir burnaryklės vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.
Kaip diagnozuojami burnos ertmės navikai? Pirmiausiai gydytojas odontologas apžiūri visą burnos ertmę. Aptikęs burnos ertmėje pakitusią vietą, čiuopia pirštais, gilesniems burnos audiniams apžiūrėti naudojamas endoskopas. Nustatant diagnozę atliekama biopsija – burnos navikinio audinio tyrimas mikroskopu. Jei diagnozuojamas burnos vėžys, pacientas turi būti ištiriamas detaliau, siekiant nustatyti ligos išplitimo laipsnį bei įvertinti ligos stadiją. Gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į ligos stadiją, vėžio lokalizaciją, bendrą paciento būklę bei jo poreikius. Galimi įvairūs gydymo metodai: operacinis, chemoterapinis, radiacinis ar medikamentinis.
Vėžio rizikos veiksniaiRizikos veiksniai – tai bet kurie aplinkos veiksniai, paveldėtos savybės ar įpročiai, kurie didina riziką susirgti vėžiu. Nors rizikos veiksniai dažnai turi įtakos vėžio atsiradimui, tačiau daugelis jų tiesiogiai vėžio nesukelia.
• Tabako vartojimas (rūkymas, uostymas, kramtymas). Tai vienas iš pavojingiausių veiksnių. Net 85 proc. burnos vėžio atvejų siejami su tabako vartojimu. Rūkoriams rizika susirgti burnos vėžiu yra 15 kartų didesnė nei nerūkantiesiems. Pypkės rūkymas išskirtinai siejamas su lūpos vėžiu, kuris išsivysto toje vietoje, kur lūpa liečiasi su kandikliu. Pasyvus rūkymas taip pat gali padidinti riziką susirgti burnos vėžiu.• Ne ką mažiau pavojingas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Vartojant alkoholį kartu su tabaku rizika susirgti burnos ir burninės ryklės dalies vėžiu išauga net keletą kartų. Manoma, kad šie du veiksniai stiprina vienas kito poveikį.• Ilgalaikis deginimasis saulėje (ultravioletinių spindulių poveikis).• Žmogaus papilomos viruso infekcija.• Vyrai burnos ir burninės ryklės dalies vėžiu serga dažniau nei moterys.• Šviesi oda – siejama su didesne rizika susirgti lūpų vėžiu.• Amžius. Dažniau serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės.• Lėtinis burnos gleivinės dirginimas – kuo daugiau dantų trūksta, tuo labiau dirginama gleivinė; gleivinę taip pat dirgina ir pažeidžia nepritaikyti dantų protezai.• Prasta burnos ir dantų higiena.• Nevisavertė mityba. Rizika gali padidėti, jeigu organizmui trūksta A ir E vitaminų, o kasdieniame maisto racione mažai vaisių ir daržovių – pagrindinio antioksidantų šaltinio.• Nusilpusi imuninė sistema.
Vėžio prevencijaPatikimų būdų, kurie padėtų visiškai apsisaugoti nuo burnos ir burninės ryklės dalies vėžio, mokslas dar negali pasiūlyti, tačiau kai kurie rizikos veiksniai priklauso nuo paties žmogaus.Svarbiausias dalykas, kurį turėtų padaryti kiekvienas rūkantis žmogus – mesti rūkyti. Net ir ilgamečiai rūkoriai, atsisakę tabako, gali gerokai sumažinti burnos vėžio riziką.Kitas svarbus dalykas – nepiktnaudžiauti alkoholiu, sveikai maitintis, gausiau vartoti vaisių ir daržovių.Siekiant apsisaugoti nuo lytiniu (ir oraliniu) keliu plintančio žmogaus papilomos viruso patartina riboti lytinių partnerių skaičių.
Straipsnis parengtas remiantis:
1. https://www.iveikvezi.lt/burnos-vezys
2. http://www.smlpc.lt/lt/neinfekciniu_ligu_profilaktika/ligu_profilaktika/vasario_menuo__burnos_vezio_menuo.html
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
- 2016 February 04 d.
Kviečiame registruotis
Kviečiame visas besilaukiančias ir auginančias vaikus iki vienerių metų mamytes registruotis į nemokamus „Šeimų mokyklėlės“ kursus. Pirmasis užsiėmimas vyks Vasario 9 d. 17.10 val. „Pasiruošimas gimdymui“. Kursuose Jūs gausite daug naudingos informacijos apie nėštumą, vaisiaus vystymąsi, gimdymą, kūdikio mitybą. Susipažinsite ir išmoksite nėščiųjų mankštos, naujagimio priežiūros ir pirmosios pagalbos teikimo. REGISTRACIJA tel. 8 426 60537.
- 2016 February 01 d.
Fizinis aktyvumas šaltuoju metų laiku
Atšalus orams žmonės tampa ne tokie fiziškai aktyvūs. Užuot buvę lauke, lieka namuose, o pasivaikščioti išeina vis rečiau. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika bei centrinės nervų sistemos veikla. Tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų ir ankstyvojo mirtingumo veiksnių.
Įvairios fizinio aktyvumo formos palaiko žmogaus fizines galias, stiprina sveikatą, gali būti naudojama kaip atsipalaidavimo ir psichoterapinė priemonė. Kuri padeda žmogui atsipalaiduoti po sunkaus protinio darbo, rūpesčių ir gali padėti atsisakyti žalingų įpročių, geriau planuoti dienos rėžimą, pagerinti nuotaiką, savijautą, miegą bei sukurti teigiamą ir emocingą aplinką. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems rekomenduoja būti fiziškai aktyviems ne mažiau 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę arba ne mažiau 20 min. didelio intensyvumo fizinio krūvio 3 kartus per savaitę.
Judėti žiemą reikėtų tinkamai apsirengus: ruošiantis į lauką žiemą, vertėtų vadovautis trijų sluoksnių taisykle, tuomet tarp drabužių kaupsis ir išsilaikys šiluma. Sušilęs kūnas prakaituoja, o drėgni apdarai šilumos nelaiko. Sumažinus fizinį aktyvumą bei atvėsus, galima peršalti. Tad apatinis drabužių sluoksnis turi sugerti prakaitą ir greitai džiūti, būti plonas ir prigludęs prie kūno. Medvilnė džiūva lėčiau, tad verčiau pasivilkti drabužį iš plonos vilnos ar natūralaus šilko. Vidurinis drabužių sluoksnis turėtų būti pats šilčiausias, vilnonis, trečiasis drabužių sluoksnis - išorinis - tarsi koks kiautas saugoti nuo sniego ar lietaus. Labai svarbu ir tinkami batai. Jie neturi spausti, tad rekomenduojami šiek tiek didesni, neperšlampamu padu.
Žiemos metu laisvalaikį praleiskite aktyviai: slidinėdami su slidėmis ar pačiūžomis, vaikščiodami ar su vaikais nusileisdami rogėmis nuo kalno.Slidinėjant slidėmis dirba rankų, kojų ir liemens raumenys. Tai visą kūną lavinantis fizinis aktyvumas. Slidinėjant energijos sunaudojama daugiau nei, tarkime, panašiu intensyvumu tiek pat laiko bėgant ar važiuojant dviračiu. Esama ir emocinei sveikatai svarbių slidinėjimo privalumų: buvimas gryname ore, mėgavimasis aplinkos vaizdais, sąlytis su gamta. Tai geresnis poilsis ir atsipalaidavimas nei mankštinantis uždaroje patalpoje. Slidinėjant spartėja kraujotaka ir medžiagų apykaita, treniruojamos smulkiosios kraujagyslės, o kaip grūdinimosi procedūra buvimas gamtoje padeda stiprinti imunitetą.Čiuožimas taip pat grūdina ir stiprina visą kūną, ypač kojas, lavina pusiausvyrą, judesių darnumą, ugdo greitį, ištvermę, vikrumą ir suteikia teigiamas emocijas.
Atminkite. Renkitės šiltai, natūralaus pluošto drabužiais ir daugiau judėkite, nors valandą per dieną pabūkite lauke. Galvą reikia (būtinai!) apsigobti vilnone skarele ar užsidėti kepurę. Galvos peršaldymas, perpūtimas neigiamai ir ilgam paveikia imunitetą. Kad nenušaltume veido ar ausų, reikia nepadaryti klaidų. Netinka kremas, kuriame yra bent kiek vandens. Toks tik padėtų nušalti. Geriausiai veido odą, nosį, lūpas apsaugosite, jei pasitepsite riebiu kremu.
Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagąparengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
- 2016 January 21 d.
Šeimų mokyklėlė
Kviečia visas besilaukiančias ir auginančias vaikus iki vienerių metų mamytes registruotis į nemokamus „Šeimų mokyklėlės“ kursus. Kursuose Jūs gausite naudingos informacijos apie nėštumą, vaisiaus vystymąsi, gimdymą, kūdikio mitybą. Susipažinsite ir išmoksite nėščiųjų mankštos, naujagimio priežiūros ir pirmosios pagalbos teikimo. Registracija tel. 8 426 60537.
- 2016 January 20 d.
Nušalimai žiemos laikotarpiu
Nušalimas – tai smarkaus šalčio padaroma žala odai ir gilesniems audiniams, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Nušalimai dažniausiai atsiranda ant veido, nosies, rankų, kojų pirštų, šlaunų esant šaltam, drėgnam, vėjuotam orui. Pirmiausiai ima šalti galūnės: rankų ir kojų pirštai, nes jie blogiau nei kiti organai aprūpinami krauju. Taip pat sušalus gali išsivystyti hipotermija – bendras kūno atšalimas, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta 1–2 laipsnius žemiau normalios kūno temperatūros, atsiranda drebulys, kalbos, judesių, koordinacijos sutrikimai, suretėja pulsas ir kt.
Pagrindinės nušalimo priežastys:• Netinkama apranga (per mažai apdengta galva, rankos ir kojos), ankšti drabužiai ir/ar avalynė;• Maža kūno masė (mažas poodinis riebalinis sluoksnis), skysčių netekimas;• Kai kurios ligos: daug greičiau sušąla, žmonės sergantys diabetu ar širdies, kraujagyslių ligomis;• Pažeista, sausa, jautri oda (dermatitas);• Kontaktas su šaltu paviršiumi (pasėdėjus ant sniego, ledo, metalo);• Nejudrumas tam tikrą laiką lauke.
Nušalimo simptomai:• Pirmiausia gali pradėti tarsi adatėlėmis badyti kurią nors kūno galį.• Paskui nušalusi kūno dalis gali nutirpti, skaudėti, tampa visiškai nejautri. Oda sukietėja, išbąla, tampa šalta.• Po nušalimo atšilę audiniai parausta, juos skauda.• Kraštutiniais atvejais užšalus audiniams oda tampa nejautri, bala. Kartu gali iškilti pūslės ir prasidėti gangrena (audiniai pajusta). Gali būti pažeisti kaulai, sausgyslės, raumenys ir nervai.
Pirmoji pagalba:• Perkelti nukentėjusįjį į šitą vietą, kad jis nebešaltų. Nuvilkti permirkusiu ar varžančius drabužius, numaukite papuošalus, vietoj nuvilktų drabužių apgaubkite šiltais apklotais;• Pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, palaipsniui vandenį keiskite šiltesniu, keldami jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Palaikę vonelėje, odą švelniai nusausinkite;• Duokite šiltų saldžių gėrimų;• Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstytą galūnę laikykite pakeltą – tai palengvina skausmą;• Jeigu pastebite, kad nušalimas yra giluminis, nedelsdami vykite į gydymo įstaigą.
Atminkite: • Negalima maigyti nušalusios odos pūslių.• Negalima šildyti galūnių po karštu vandeniu arba arti laužo, nes audiniams netolygiai atšylant ir spazmuojant kraujagyslėms gali susidaryti trombai, dėl to audinių apmirimas pagilėja (merkite tik į šiltą vandenį).• Negalima nušalusios kūno dalies masažuoti ir trinti.• Negalima kišti galūnių prie atviros liepsnos – galite nusideginti.
Profilaktika: • Esant dideliam šalčiui reikia vengti ilgai būti lauke, stengtis visada judėti, nestovėti vietoje. • Per šalčius eidami į lauką būtina tinkama apranga – šilti, laisvi, neaptempti rūbai, judesių nevaržantys, viršutiniai drabužiai neperpučiami vėjo. Svarbu patogi, neperšlampama, laisva avalynė. Būtina mūvėti kepurę, šaliką, geriausiai kumštines pirštines. Jeigu drabužiai sušlapo, kuo greičiau juos pakeiskite sausais.• Avėkite tinkamo dydžio neperšlampamus batus, mūvėkite dvi poras kojinių: medvilnines prie kūno, vilnones ant viršaus.• Per šalčius rekomenduojama valgyti kaloringesnį maistą, gerti daugiau skysčių, geriausia šiltų – taip palaikoma kūno temperatūra. • Reikėtų vengti alkoholio, kofeino, cigarečių.
Straipsnis parengtas remiantis:1. Baker, R., Bass, D. (2007). Pirmoji pagalba šeimoje. Vilnius: „Mūsų knyga“.2. Fermie, P., Keech, P., Shepherd, St. (2012). Pirmoji medicinos pagalba. Šeimos sveikata. Vilnius: „Aktėja“.3. http://www.smlpc.lt/
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
- 2016 January 18 d.
Nacionalinis sveikatos egzaminas kviečia pasitikrinti žinias apie žalingus sveikatai įpročius
- 2015 December 16 d.