Siekiant skatinti vaikus rinktis sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Joniškio rajono bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose organizuoja Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų inicijuotą mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos specialistų konkursą „SVEIKUOLIŲ SVEIKUOLIAI“. Į kvietimą dalyvauti konkurse atsiliepusios Joniškio rajono bendrojo bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės stengsis įrodyti, jog yra pasiryžusios gyventi sveikai, moka rūpintis savimi, saugoti ir stiprinti savo sveikatą, įgytas sveikatos žinias sugeba taikyti praktiškai, yra fiziškai aktyvios ir kūrybingos.Konkurso metu vaikai rungsis įvairiose rungtyse. Komandų prisistatymo metu atsiskleis kūrybingumas ir artistiškumas, testų pagalba bus tikrinamos teorinės sveikos gyvensenos ir saugaus elgesio žinios, praktinių užduočių metu paaiškės, kaip vaikai įgytas žinias sugeba pritaikyti praktiškai. Fizinis pasirengimas ir aktyvumas atsiskleis judriųjų estafečių metu. Mokytojams ir sveikatos specialistams taip pat teks pademonstruoti, kaip reikia rūpintis vaikų sveikata.

Konkursas startuoja:• Š. m. gruodžio 1 d. 10:00 val. Joniškio vaikų darželyje “Vyturėlis” – priešmokyklinio amžiaus grupės vaikai. • Š. m. Gruodžio 2 d. 10:00 val. Joniškio Mato Slančiausko progimnazijoje – 1 – 4, 5 – 6,  7-8 ir 9-11 klasių moksleiviai.

Visi konkurso dalyviai bus apdovanoti atminimo dovanėlėmis ir padėkos raštais. Kiekvienoje amžiaus grupėje nugalėjusi komanda pateks į II-ą konkurso etapą, kuriame varžysis su kitų savivaldybių nugalėtojais.

Daugiau informacijos: tel. 8426 60537 arba el. p. joniskis.sveikata@gmail.com

Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena. Ši diena – tai puiki galimybė prisiminti ir dar kartą atkreipti dėmesį į savo mitybą. Tinkami mitybos įpročiai lemia gerą savijautą, o antsvoris bei nutukimas yra lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai. Įrodyta, kad netinkama mityba gali būti viena iš širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų priežasčių, o tinkami mitybos įpročiai bei saikas valgant padeda išsaugoti gerą fizinę sveikatą ir darbingumą.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai: nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas. Šiuos principus papildo sveikos mitybos taisyklės: valgyti  įvairesnį maistą; išlaikyti normalų kūno svorį; vartoti maistą turintį mažiau riebalų, cholesterolio; padidinti vartojimą įvairių daržovių, vaisių, uogų, grūdinių produktų; mažiau vartoti cukraus ir saldumynų, valgomosios druskos; kuo mažiau vartoti alkocholio. 10 patarimų kaip pakeisti mitybos įpročius:• Pradėkite keisti mitybos įpročius nedelsdami, tačiau imkitės permainų palaipsniui.• Valgykite saikingai – mažinkite vieno ar kito produkto kiekį, bet neatsisakykite jo visiškai. • Nėra ,,gerų” ar ,,blogų” maisto produktų, yra tik sveika arba nesveika mityba. • Žinokite, kad sveika ir tinkama mityba padės Jums išlaikyti normalią kūno masę ir Jūs jausitės puikiai. • Valgykite įvairų maistą. • Kuo daugiau valgykite daržovių ir vaisių. • Vartokite daug maisto produktų, kuriuose yra sudėtinių angliavandenių. • Valgykite reguliariai. • Gerkite daug skysčių.• Daugiau judėkite.

Norint pakeisti mitybos įpročius reikia nemažų valios pastangų, noro ir žinių. Dažnai bandoma pasiteisinti maisto produktų pasirinkimo stoka, finansinėmis problemomis, laiko stoka. Tačiau tik pats asmuo pirmiausia yra atsakingas už savo sveikatą, todėl tik jis pats gali pakeisti savo mitybos įpročius ir išsaugoti bei pagerinti savo sveikatą. Tinkami mitybos įpročiai pradedami formuoti vaikystėje ir tokie išlieka visą gyvenimą. Kitų šalių patirtis rodo, kad nuolat aiškinant žmonėms mitybos svarbą sveikatai ir mokant juos sveikai maitintis, taip pat sudarius palankias ekonomines sąlygas sveikai mitybai, visuomenės mityba keičiasi, jos sveikata gerėja.Nereikia atsisakyti nė vieno maisto produkto, tiesiog juos reikia vartoti saikingai. Su maistu žmogaus organizmui būtina gauti apie 40 įvairių maisto medžiagų.  Juos galima gauti valgant kuo įvairesnį, suderintą maistą, kuriame nebūtų viršijamas kalorijų kiekis.Sveikai maitinantis jūs galite: turėti daugiau energijos, numesti svori, sumažinti kraujo cholesterolio lygį, išvengti diabeto, turėti sveikus kaulus, ilgiau gyventi, jauniau atrodyti ir jaustis. Pradėkite keisti valgymo įpročius ir jūs pamatysite, kaip pasikeis Jūsų gyvenimo būdas. Sveika mityba – puiki pradžia atrasti save iš naujo.

 Straipsnis parengtas remiantis:1.  Colin Campbell, T., Cambell, M., T. (2010). Natūralus būdas išvengti ligų. Vilnius: UAB „Luceo“. 2. http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/Sveikos_mitybos_rekomendacijos_2010.pdf

 Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kiekvienais metais, PSO duomenimis, pasaulyje gripu suserga 5–10 proc. suaugusiųjų ir 20–30 proc. vaikų. Nėščiosios gripu serga sunkiau, joms žymiai dažniau atsiranda komplikacijų, netgi galima mirtis. Skiepai nuo gripo – svarbi moters sveikatos priežiūros iki pastojimo, nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu dalis. Ypač svarbu, kad nėščios arba planuojančios pastoti moterys (ypač sergančios lėtinėmis ligomis) gripo sezono metu kaip galima greičiau pasiskiepytų inaktyvuotais skiepais nuo gripo. Nėščios moterys, naujagimiai ir kūdikiai dažniau patiria su gripu susijusių komplikacijų ir dažniau hospitalizuojami. Lietuvoje dėl gripo 2014–2015 m. gripo sezono metu buvo hospitalizuota 10 nėščiųjų. Dažniausiai dėl gripo hospitalizuojami jaunesni nei vienerių metų amžiaus kūdikiai. Didžiausia rizika susirgti gripu yra jaunesniems nei 6 mėn. kūdikiams. Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Gripo virusai plinta per užsikrėtusių asmenų kvėpavimo takų išskyrų lašelius ir aerozolius. A tipo gripo virusai gali sukelti pandemijas, kurioms būdingas greitas naujų A gripo potipių virusų (arba potipių padermių) plitimas tarp žmonių, kurių imunitetas prieš naujus virusus silpnas arba jie iš viso neturi imuniteto prieš šiuos virusus.Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščias moteris laiko prioritetine grupe skiepyti nuo sezoninio gripo dėl jų padidėjusio imlumo sunkiam gripui pradedant antruoju nėštumo trimestru ir baigiant ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu.  Gripas nėštumo laikotarpiu gali sukelti sunkių komplikacijų: retais atvejais – vaisiaus mirtį, kūdikių mirtį, priešlaikinį gimdymą, gali sumažėti naujagimių svoris.Geriausias būdas nėščioms moterims apsaugoti nuo gripo – skiepai. Skiepijimas nuo gripo nėštumo laikotarpiu apsaugo motinas ir naujagimius pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo. Gripo prevencija nėštumo laikotarpiu – svarbi priežiūros dalis, nes nėščios moterys labiau rizikuoja sunkiai susirgti gripu, gresia didesnis gripo komplikacijų pavojus.Rekomenduoja nėščioms moterims skiepytis trivalenčiais inakvyvuotais skiepais bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Jaunesni nei 6 mėn. amžiaus kūdikiai negali būti skiepijami nuo gripo šiuo metu licencijuotais skiepais ir turėtų būti apsaugoti nuo gripo skiepijant jų besilaukiančias motinas ir kitus artimus asmenis. Inaktyvuota gripo vakcina yra saugi skiepyti nėščiąsias.Motinos antikūnai aktyviai perduodami vaisiui, todėl nėščiųjų skiepijimas nuo gripo – efektyvi priemonė kūdikiams nuo gripo apsaugoti pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais. Geriausia skiepyti gripo sezono metu. Skiepyti reikia kiekvienais metais, nes virusai nuolat keičiasi. Pasiskiepijus organizmas įgyja imunitetą po 2 savaičių nuo skiepijimo. Nėščių moterų tyrimai parodė, kad serokonversija vyksta iki 4-6 savaičių po skiepijimo.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacinę medžiagąparengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Š.m. spalio 15 d. vyko Guodos Azguridienės paskaita „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“. Renginys buvo skirtas paminėti Pasaulinę maisto dieną (spalio 16 d.), siekiant  informuoti visuomenę apie sveiką mitybą.  Guoda Azguridienė yra ekonomikos mokslų daktarė, dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 2007 m. su bendraminčiais įsteigusi įmonę „Sveiki produktai“ (dabar „Livinn"), šiuo metu yra jos Valdybos narė ir asortimento vadovė.  Autorė penkiolika metų rašo straipsnius sveikos gyvensenos ir socialinėmis temomis Lietuvos bei užsienio leidiniams. Yra išleidusi dvi knygas, pirmoji – „Auksinės žuvelės ilgesys“  – skirta ekonomikos bei visuomenės klausimams, kuriuos autorė nagrinėjo daugiau nei dešimt metų dirbdama ekonomikos analitike. Antroji knyga „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“. Knyga siekia padėti žmonėms susigaudyti didelėje maisto teorijų ir rekomendacijų įvairovėje ir, svarbiausia, kaip pasirinkti pačiam.

Keletas Guodos Azguridienės patarimų:• Perkant aliejų, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kokiu būdu jis buvo išgautas. Rafinuotame aliejuje nėra nieko naudingo - nei mikroelementų, nei vitaminų, nei naudingųjų riebalų rūgščių. Jo pagrindiniai privalumai - maža kaina ir ilgas galiojimo laikas. Tačiau tai nėra privalumai sveikos mitybos požiūriu. Rafinuoto aliejaus negalima netgi kepimui. Kadangi jis neturi jokio specifinio skonio, mes nejaučiame, kiek suvalgome ir linkstame suvalgyti per daug.Nerafinuotuose aliejuose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių būtinai reikia mūsų organizmui - omega 3, omega 6, omega 9. Jei šių rūgščių trūksta, suprastėja oda, skilinėja nagai, silpsta imunitetas, gali sutrikti atskirų organų ar jų sistemų veikla. Dažniausiai trūksta omega 3 - šių rūgščių yra linų sėmenų, kanapių ir moliūgų aliejuose, taip pat žuvų taukuose.• Jei norite ne troškinti, o kepti maistą, geriausiai tinka kokoso aliejus ir valytas sviestas (ghi). Valyto sviesto galime patys pasigaminto iš įprasto sviesto, pakaitinę jį ant ugnies, kol nusėda baltyminės nuosėdos ir riebalai nuskaidrėja. Dar kepti galima ant nerafinuoto palmių ir žemės riešutų aliejaus.• Renkantis iš kur pirkti ir kokią duoną reikia žinoti, kad pramonėje duona dažnai yra cheminėmis medžiagomis kildinama, purinama, skaninama ir pridedama konservantų, kad būtų pigesnė gamyba ir ilgesnis jos galiojimo laikas. Juoda duona yra labai geras produktas. Bet geros raugintos duonos reikia paieškoti.• Tai, kas kepta iš baltų kvietinių miltų, sveikatai nėra naudinga - maisto piramidėje baltų miltų gaminiai taip pat atsiduria viršuje. Kepdami pyragus galėtume maišyti rupesnius ir baltus miltus. Taip pat galima paieškoti speltos miltų - šie grūdai netgi smulkiai sumalti nepraranda vitaminų ir mineralų.Pasak Guodos Azguridienės, sveikai maitintis reikėtų pradėti:• Apgalvojant ką valgote ir kodėl valgote. Išmesti iš raciono bent vieną kitą kenksmingą dalyką - prieskonius su natrio gliutamatu, rafinuotą aliejų, o cukraus ir baltų miltų gaminius valgyti tik per šventes.• Atkreipiant dėmesį ne tik ką, bet ir kaip valgome. Valgis turėtų būti šviežias, nešaldytas  ir pagamintas pačių.• Valgant reikėtų neskaityti, nežiūrėti televizoriaus ir nespręsti darbo reikalų. Emocijos maistą gali smarkiai pagadinti arba pagerinti.

Paskaitos metu klausytojai gavo daug vertingos informacijos apie maisto produktų etikečių skaitytą, natūralius ir pramoninius maisto produktus. Lektorė akcentavo, kad sveika mityba yra sąmoninga mityba, kai žmogus suvokia ką valgo. Svarbiausia reikia valgyti saikingai ir įvairų maistą. Paskaitos dalyviai buvo aktyvūs klausytojai ir uždavė daug klausimų. Po renginio visi norintys galėjo įsigyti knygą „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ su autorės autografu.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

{joomplucat:56 limit=3|columns=1}