Kiekvienais metais rugsėjo paskutinį sekmadienį minima Pasaulinė širdies diena. Ja siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną. Šiemet rugsėjo 27 d. visuomenė skatinama atkreipti į tai, kaip širdies sveikatą veikia aplinka, kurioje gyvename. Pasaulinės širdies federacijos paskelbtas šių metų šūkis – „Sveiki širdžiai pasirinkimai kiekvienam ir visur!“Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Visame pasaulyje šios ligos pasiglemžia apie 17,3 mln. gyvybių kasmet ir pranešama, kad ateityje šie skaičiai tik augs. Iš viso žinoma per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių vienus galima valdyti, kitų ne.

Širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti:

Padidėjęs kraujospūdis. Padidėjęs kraujo spaudimas apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Kraujospūdį galima kontroliuoti ir sumažinti palaikant optimalų kūno svorį, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų, vengti riebaus maisto, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių.Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Kai yra per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, jis kaupiasi ant arterijų sienelių, arterijos tampa siauresnės ir kraujo tekėjimas į širdies raumenį sulėtėja arba užblokuojamas. Jeigu pakankamai kraujo ir deguonies negali pasiekti širdies, tada atsiranda skausmas krūtinėje arba ištinka širdies priepuolis. Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje pirmiausia paskiriamos nemedikamentinės priemonės: atitinkama dieta, didesnis fizinis aktyvumas, rekomenduojama mažinti svorį, mesti rūkyti, koreguojami kiti rizikos veiksniai. Prieš paskiriant gydymą, turi būti ištirta, dėl kokios priežasties padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje. Taip gali būti dėl amžiaus ir lyties, paveldimumo, medikamentų vartojimo, svorio ir kt.Cukrinis diabetas. Sergant cukriniu diabetu padidėja gliukozės kiekis kraujyje, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, padidėja širdies infarkto rizika, pažeidžiamos kojų kraujagyslės.  Norinti sumažinti mikro infarkto ir insulto riziką, reikia būti fiziškai aktyviais, sveikai maitintis, nerūkykite ir kt.Nutukimas. Nutukimas labai apsunkina širdies darbą – sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga, sustorėja širdies sienelės, greičiau vystosi aterosklerozė. Norint palaikyti optimalų kūno svorį, būtina tinkamai maitintis, nepersivalgyti, būti fiziškai aktyviems.Netinkama mityba. Reikėtų riboti gyvulinės kilmės riebalus – jie turi sudaryti ne daugiau kaip 15–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Taip pat patartina mažinti suvartojamų pusgaminių, cukraus, riebaus pieno produktų kiekį. Subalansuotos mitybos racione turėtų būti daug riebių polinesočiųjų rūgščių ir mažai sočiųjų. Rekomenduojama daugiau vartoti daržovių ir vaisių bei grūdinių produktų, kuriuose yra mažai riebalų, o daug kitų organizmui naudingų medžiagų: skaidulinių medžiagų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų. Norėdami sustiprinti širdį, valgykite maisto produktus, kuriuose yra:• kalio (bulvės, pomidorai, kopūstai, razinos, riešutai, česnakai, kt.);• kalcio (pieno produktai, kietasis sūris, kiaušiniai, avižos, grikiai, žuvis ir jūros gėrybės, švieži žalumynai, jūros kopūstai, vaisiai ir džiovinti vaisiai);• magnio (žalios lapinės daržovės, obuoliai, abrikosai, pieno produktai, jūros gėrybės, mėsa, kt.);• taip pat širdies veiklai svarbių vitaminų, A, E, C ir B (kiaušiniai, sviestas, morkos, citrinos, pomidorai, kepenys, riešutai, kt.) Mažas fizinis aktyvumas. Daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai, todėl sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, didesnis jų mirštamumas. Todėl bent 30 min. per dieną reikėtų skirti fiziniam aktyvumui. Jis veiksmingas tik tada, kai yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės. Jeigu žmogus jau serga kokia nors širdies liga, dėl fizinio krūvio intensyvumo ir trukmės reikėtų pasitarti su gydytoju.Stresas. Patiriant stresą, gerokai dažniau gali ištikti staigi mirtis, sutrikti širdies veikla, ištikti miokardo infarktas ar insultas. Siekiant organizmą apsaugoti nuo kenksmingų streso padarinių, reiktų – išmokti įvertinti problemą ir ieškoti teigiamų sprendimo būdų, būti fiziškai aktyviems, išmokti atsipalaiduoti, bendrauti. Rūkymas. Lietuvos širdies asociacijos duomenimis, kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus. Kenkia ir pasyvus rūkymas, kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų iškvėptais dūmais. Rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius, nes patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų. Pasyvus rūkymas taip pat didina riziką susirgti išemine širdies liga, krūtinės angina, plaučių uždegimu, lėtinėmis plaučių ligomis, didina infarkto ir insulto riziką.Alkoholio vartojimas. Alkoholis sukelia daug su širdimi susijusių problemų, kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę. Svarbiausia nepiktnaudžiauti alkoholiu. Vartojant alkoholį kiekvieną dieną arterinės hipertenzijos išsivystymo tikimybė išlieka didesnė negu vartojant rečiau nei kartą per savaitę. Besaikis alkoholio vartojimas gali privesti prie insulto, padidėjusio kraujo spaudimo, padidėjusio trigliceridų lygio, turi įtakos hipertenzijos raidai.

Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis širdžiai sveiką gyvenseną nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, dirba ar ilsisi, tačiau tam turi būti sukurta palanki aplinka.

Straipsnis parengtas remiantis:1. hhttp://www.heart.lt/2. http://www.raudonasuknele.lt/3. http://www.smlpc.lt/

  Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Elektromagnetinių bangų apsuptyje praleidžiame visą savo gyvenimą. Mes tarsi maudomės elektromagnetinės spinduliuotės (EMS) jūroje. Elektromagnetinė spinduliuotė yra natūrali ir dirbtinė. Elektromagnetines bangas skleidžia natūralūs šaltiniai, pavyzdžiui – žemė, žaibas. Saulė yra labai galingas natūralus spindulių skleidėjas. Pavyzdžiui, saulės spinduliuotė giedrą dieną Lietuvoje leistinas normas viršija tūkstančius kartų. Tiesiog esame įpratę gyventi regimos šviesos ir infraraudonųjų spindulių aplinkoje ir nejaučiame jokio poveikio. Elektromagnetines spinduliuotės įtaka žmogaus sveikatai susidomėta tuomet, kai darbo vietose ir buityje pradėjo gausėti įvairios elektroninės įrangos. Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti ir naują terminą - elektrosmogas. Šis terminas vartojamas apibrėžiant elektromagnetinius laukus, kuriuos aplinkoje sukelia aukštosios įtampos elektros perdavimo linijos, elektrifikuoti geležinkeliai, žemos įtampos elektros tinklai, buitiniai ir pramonės elektros prietaisai - televizijos ir radijo aparatai, kompiuteriai, judrieji (mobilieji) telefonai. Daugelis žmonių mano, kad tik galinga elektromagnetinė spinduliuotė yra pavojinga, nes jos poveikis yra juntamas – kaista į spinduliuotės šaltinį ištiesta ranka arba mikrobangėje krosnelėje per keliolika minučių iškepa višta. Tačiau subtilesnis yra silpnos spinduliuotės poveikis, nes jis nejuntamas žmogaus jutimo organų.  „Tuo, kaip elektromagnetinė spinduliuotė veikia žmogaus organizmą ir kokią žalą jam daro, mokslininkai domisi daugiau nei pusšimtį metų. Tačiau visuomenei trūksta valios ir žinių, kaip apsaugoti save ir savo artimą aplinką“, – teigia habilituotas fizikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, knygos „Ateitis jau atėjo“ autorius Jonas Grigas.Norintys pagilinti savo žinias apie elektromagnetinės spinduliuotės poveikį, bei sužinoti kaip nuo jos apsaugoti save ir savo artimuosius kviečiame apsilankyti Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamoje nemokamoje paskaitoje spalio 3 d. 11.00 val. „Elektromagnetinė spinduliuotė aplinkoje“ (paskaita vyks visuomenės sveikatos biuro patalpose Vilniaus g. 6, Joniškis). Paskaitą skaitys kraštietis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto dėstytojas  dr. Raimondas Buckus.

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Laima Virbičianskienė

Kiekvieną rugsėjį visose Europos Sąjungos šalyse organizuojama Europos judrioji savaitė. Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Jono Avyžiaus viešąją biblioteka, minint Tarptautinę dieną be automobilio š.m. rugsėjo 22 dieną organizavo „Dviračių žygį“. Minėtos dienos tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto priemonių įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai bei patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Į žygį dviračiais: Daunorava – Joniškis, įsijungė dvylika miesto gyventojų ir vienas entuziastas iš Šiaulių. Daunoravos bendruomenės namuose dviratininkų laukė kaimelio gyventojai. Eigoje buvo dalinamos informacinės sveikatos atmintinės, norintiems atlikti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių vertinimas kūno kompozicijos analizatoriumi. Pristatyti ir išdalinti žingsniamačiai, kurių pagalba dalyviai sužinos kiek kiekvieną dieną nueina žingsnių, kokį tai sudaro atstumą, kiek sunaudoja papildomų kalorijų bei riebalų. Bendruomenėje buvo pravestas pažintinis šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimas. Renginio organizatoriai dviratininkams bei dalyviams dovanojo po Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerijos suvenyrą ir pirmosios pagalbos vaistinėlę. Dviratininkai vaišinosi Daunoravos filialo bibliotekininkės Aistės Paulauskienės sveikuoliškomis arbatomis ir rudens vaisiais. Su gera nuotaika žygio dalyviai sugrįžo į Joniškį. Išviso dalyviai įveikę 24 km maršrutą.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

{joomplucat:55 limit=9|columns=3}

Vitaminai – biologiškai aktyvių organinių junginių grupė. Jie yra nepakeičiama mitybos dalis. Vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavimo procesuose ir daro įtaką maisto medžiagų pasisavinimui. Kadangi vitaminai yra pagrindinė fermentų sudedamoji dalis, jie lemia normalią organizmo veiklą ir aktyvumą. Kai trūksta kokių nors vitaminų, gali sutrikti medžiagų apykaitos procesai. Jeigu žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, maitinant kūdikį, taip pat esant stresinėms situacijoms, sunkiai fiziškai dirbant. Riebaluose tirpūs vitaminaiRiebaluose tirpiems vitaminams A, D, E, K tinka klasikinis vitaminų apibrėžimas: tai būtina, organinė maisto medžiaga, maiste randama labai mažais kiekiais, būtina normaliai medžiagų apykaitai, o esant jos stokai išsivysto specifinis susirgimas. Šių vitaminų yra įvairiuose maisto produktuose. Didžiausiais jų kiekis riebalų turinčiuose produktuose, beje iš jų riebaluose tirpūs vitaminai ir geriausiai įsisavinami, pvz. margarine yra riebaluose tirpiu vitaminu: A, D, E.Vitaminas APoveikis sveikatai. Svarbus geram regėjimui palaikyti ir vištakumui išvengti. Jis būtinas ląstelėms augti ir daugintis, užtikrina kaulų ir dantų vystymąsi, palaiko normalią odos, plaukų, kvėpavimo takų ir kitų organų būklę. Vitamino A organizmas pašalinti negali, todėl naudoti papildų nepatartina. Šio vitamino perteklius gali sukelti apsinuodijimą, išsivystyti kepenų pažeidimas, kraujavimas. Nėščiosioms negalima vartoti didesniu nei 10.000 tarptautinių vienetų vitamino A per parą, nes didesni kiekiai gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Vitaminas A kaupiasi organizme, todėl jį reikėtų nustoti vartoti mažiausiai 3 mėnesius prieš pastojant.Maistiniai šaltinai. Gyvūniniuose produktuose: kepenyse, kiaušinio tryniuose, nenugriebto pieno produktuose, lašišos ir kitos šaltųjų vandenų žuvyse. Augaliniuose produktuose: morkose, pomidoruose, raudonojoje paprikoje, abrikosuose, brokoliuose, kopūstuose, špinatuose, burokėliuose.Vitaminas DPoveikis sveikatai. Organizme vitaminas D būtinas kalciui įsisavinti. Gerindamas mineralų įsisavinimą vitaminas D skatina kaulų ir dantų augimą. Pakankamam vitamino D kiekiui susidaryti reikia, kad oda (pvz., rankų) 10 minučių per dieną būtų veikiama saulės šviesos. O apsirengusiam kūdikiui užtenka išbūti saulėje 0,5-2 val. per savaitę tam, kad serume būtų nustatoma pakankamas aktyvaus vitamino D koncentracija.Kai oda yra veikiama ultravioletinių saulės spindulių organizmas sintetina vitaminą D. Trūkstant vitamino D, vystosi rachitas, osteoporozė, raumenų silpnumas. Vitaminas D turi reikšmės imuninei sistemai. Jis slopina ir vėžinių ląstelių augimą.Maistiniai šaltinai. Gyvūniniuose produktuose: riebioje žuvyje, žuvų taukuose, kiaušinių tryniuose. Augaliniame maiste jo beveik nėra.Vitamino EPoveikis sveikatai. Vitaminas E saugo riebalų rūgštis, palaiko normalią raudonųjų kraujo kūnelių ir raudonųjų audinių būklę, saugo plaučius nuo teršalų, reguliuoja vitamino C ir DNR sintezę. Skirtingai nuo kitų riebaluose tirpių vitaminų, organizme nėra kaupiamas iki nuodingų kiekių. Jo perteklius pasišalina su išmatomis.Maistiniai šaltiniai. Vitamino E gausu kviečių gemaluose, riešutuose ir sėklose, kiaušiniuose, augaliniame aliejuje, lapinėse daržovėse.Vitaminas K.Poveikis sveikatai. Kepenims reikia vitamino K, kad galėtų gaminti kraujo baltymus, būtinas kraujui krešėti. Pusę vitamino K kiekio pagamina žarnyno bakterijos, likęs gaunamas su maistu.Didžiausios vitamino K atsargos yra kepenyse. Jei jo trūksta, gausiai kraujuojama net iš mažiausių žaizdų. Maistiniai šaltiniai. Vitamino K randama žaliose lapinėse daržovėse, kai kuriuose augaliniuose aliejuose (sojos, linų, rapsų, alyvuogių), kiaulienoje, kepenyse ir žaliojoje arbatoje. Su maistu gaunant vitamino K perdozavimo nebūna.

Vandenyje tirpūs vitaminaiVandenyje tirpūs B grupės vitaminai ir vitaminas C yra lengviau įsisavinami negu riebaluose tirpūs vitaminai, nes žarnyne niekada netrūksta skysčių. Tačiau gali greičiau išsivystyti jų trūkumas, nes organizmas kaupia tik nedidelius vandenyje tirpių vitaminų kiekius. Vandenyje tirpiu vitaminų perteklius pašalinamas su šlapimu, todėl reikia dažniau jų vartoti.B grupės vitaminaiPoveikis sveikatai. Padeda išlaikyti sveiką odą ir raumenų tonusą, stiprina imuninės ir nervų sistemos funkcijas, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi (taip pat ir raudonųjų kraujo kūnelių, taip išvengiant mažakraujystės). Padeda įveikti streso bei depresijos simptomus ir priežastį. Visi B grupės vitaminai tirpsta vandenyje, išplinta visame kūne, jų atsargos turi būti papildomos kiekvieną dieną, o perteklius pašalinamas per šlapimą.Maistiniai šaltiniai. B grupės vitaminų gausu augaliniuose maisto produktuose: duonoje, javų grūduose, žaliosiose lapinėse daržovėse. Gyvuliniuose produktuose: kepenyse, piene ir pieno produktuose, kiaušiniuose.Vitaminas C Poveikis sveikatai. Jis yra svarbus antioksidantas, mažinantis širdies ligų, kai kurių rūšių vėžio riziką, stabdantis senėjimo procesą. Skatina žaizdų ir nudegimų gijimą, stiprina danties, kaulus, kapiliarų bei kitų kraujagyslių sieneles, gerina geležies įsisavinimą. Vitaminas C palengvina peršalimą ir sutrumpina jo trukmę. Vitamino C trūkumas pasireiškia: nuovargiu, sąnarių skausmu, dantenų kraujavimu, kraujosruvų, kaulų susilpnėjimu ir jų lūžimu, prastu žaizdų gijimu. Didelio trūkumo atveju gali pradėti kristi dantys, išsivystyti dantenų opos ir vidinis kraujavimas.Maistiniai šaltiniai. Vitamino C gausu erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, kiviuose, citrusiniuose vaisiuose, saldžiuosiuose pipiruose, brokoliuose, krapuose, petražolėse, krienuose, kopūstuose, špinatuose ir kitose daržovėse.

Pasirūpinkite savo mityba ir valgiaraščiu. Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų. Tegul jūsų mitybos pagrindą sudaro natūralūs produktai, didinantys organizmo atsparumą. Rinkitės maisto produktus, kuriuose gausu A, C, E, D ir B grupės vitaminų, kurie palaiko gynybinę organizmo sistemą.

       Straipsnis parengtas remiantis:1. Stanton R. Sveikos mitybos vadovas: maistas gydo, maistas kenkia. Vilnius: Alma littera, 2008.2. http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Sveikatos_mokymas/Patarimai/Vitaminai.pdf

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė