Pasaulinė sveikatos diena kiekvienais metais minima balandžio 7-ąją. Ši diena - tai galimybė visame pasaulyje atkreipti valstybinių institucijų, ūkininkų, gamintojų, prekybininkų, sveikatos priežiūros specialistų, taip pat vartotojų dėmesį į maisto saugos ir tinkamos mitybos svarbą, bei kiekvieno vaidmenį maisto saugos grandinėje. Remiantis PSO duomenimis, kasmet pasaulyje su nesaugaus maisto vartojimu siejama maždaug 2 milijonai žmonių (daugiausia vaikų) mirčių. Maiste esančios bakterijos, virusai, parazitai ar cheminės medžiagos gali sukelti daugiau nei 200 ligų - nuo viduriavimo iki vėžinių susirgimų. Dėl maisto gamybos, paskirstymo ir vartojimo bei aplinkos pokyčių, naujų ir esančių patogeninių mikroorganizmų atsiradimo, antimikrobinio atsparumo maisto saugai nuolat yra iškilęs pavojus ir tai kelia iššūkius maisto saugos sistemai. Minint Pasaulinę sveikatos dieną ,,Maisto sauga“ – PSO akcentuoja, kad maisto sauga turi būti užtikrinta visoje maisto grandinėje „nuo lauko iki stalo“ ir pabrėžia kiekvienos šios grandinės subjektų atsakomybę – nuo ūkininkų ir gamintojų iki pardavėjų ir pačių vartotojų. Lietuvos Respublikos Maisto įstatyme įrašyta, kad ,,maisto sauga – šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesnė negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį“.Siekiant užtikrinti maisto saugą visiems tvarkantiems ir ruošiantiems maistą, reikia vadovautis pagrindinėmis penkiomis PSO parengtomis rekomendacijomis: • Palaikyti švarą – prieš ruošdami maistą ir valgydami plaukime rankas. Rankas rekomenduojama plauti kuo dažniau: kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa, kiaušiniais, kitu gyvuliniu maistu.• Atskirkime apdorotą maistą nuo žaliavos: tos pačios pjaustymo lentelės ir peilio nenaudokime ir duonai, ir žaliai mėsai. Šaldytuve maistą laikykime taip, kad jis nesiliestų su termiškai neapdorotu.• Gaminkime kantriai. Gerai išvirkime ar iškepkime mėsą, vištieną, žuvį, kiaušinius. Iš šių produktų gaminami patiekalai turėtų būti kaitinami ne žemesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje. Joje žūva beveik visi ligas sukeliantys mikroorganizmai.• Maisto produktus laikykime tinkamoje temperatūroje. Temperatūra šaldytuve turėtų būti ne aukštesnė nei 5 laipsniai. Tokioje temperatūroje mikroorganizmų augimas sulėtėja arba sustoja.• Naudokime švarų vandenį ir šviežią žaliavą.

         Straipsnis parengtas remiantis:          1. www.smlpc.lt           2. www.vmvt.lt

Parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kovo 24-ąją visame pasaulyje minima tuberkuliozės diena. Pasaulio tuberkuliozės dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šios ligos paplitimą bei dedamas pastangas kovojant su ja. Šią dieną taip pat stengiamasi informuoti gyventojus apie tuberkuliozės užsikrėtimo kelius, profilaktikos priemones, apsisaugojimo nuo jos būdus ir gydymo galimybes.Lietuva priskiriama prie Europos Sąjungos valstybių, kuriose sergamumas tuberkulioze yra didelis. Kasmet nuo tuberkuliozės pasaulyje miršta apie 2 mln. gyventojų. Tai tyli ir labai pavojinga liga, kuria susirgus reikia kruopščiai ir ilgai gydytis. Gydymas nuo tuberkuliozės užtrunka nuo septynių mėnesių iki dviejų metų. Todėl labai svarbu kasmet apsilankyti pas šeimos gydytoją, o kas dvejus metus atlikti plaučių rentgenogramą, pagal kurią galima diagnozuoti ankstyvas tuberkuliozės formas. Tuberkuliozė yra infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Ši infekcija plinta oro lašeliniu būdu, tai reiškia, kad pagrindinis infekcijos šaltinis yra ligonis, sergantis atvira plaučių tuberkulioze ir išskiriantis tuberkuliozės mikobakterijas kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas, spjaudydamas skreplius. Manoma, kad atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus per vienus metus gali užkrėsti nuo 15 iki 35 žmonių. Tuberkuliozės mikobakterija dažniausiai pažeidžia plaučius, bet gali pažeisti ir kitus organus ar audinius (smegenis, inkstus, kaulus ir stuburą). Ligai būdingas ilgai trunkantis kosulys, skrepliavimas, karščiavimas, prakaitavimas naktimis, svorio kritimas ir nuovargis. Kartais atsikosėjus skrepliuose gali būti kraujo.Užsikrėtę tuberkulioze asmenys savo organizme turi TB mikrobą, bet jis nėra aktyvus ir nesukelia ligos, nepasireiškia TB būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos, bet tai yra laiko klausimas kada dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc) gali susirgti tuberkulioze. Trečdalis visos pasaulio populiacijos yra užsikrėtę TB bakterija, iš jų 5-10 proc. susirgs tuberkulioze. Sergančių tuberkulioze žmonių organizme mikrobai aktyviai dauginasi, jiems pasireiškia TB būdingi simptomai, taigi kosėdami jie platina užkratą. TB dažniausiai užsikrečiama, jei yra dažnas kontaktas taip užkrečiami šeimos nariai ir darbo kolegos. Tuberkuliozės plitimą skatina socialiniai veiksniai: netinkamos gyvenimo ir mitybos sąlygos, žalingi įpročiai, nesilaikymas tinkamo tuberkuliozės gydymo rėžimo (dėl šios priežasties atsiranda tuberkuliozės mikobakterijų atsparumas vaistams), bedarbystė, pastovios gyvenamosios vietos nebuvimas ir kt. Kitos galimos priežastys: plintanti ŽIV infekcija ir AIDS, didėjanti gyventojų migracija.

Pagrindinės profilaktikos priemonės1. Būtinas profilaktinis sveikatos patikrinimas dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kasmet darbuotojams, dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros, vaikų mokymo ir auklėjimo bei paslaugų teikimo gyventojams srityse. 2. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka 7 metų amžiaus vaikams ir rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiais TB šeimoje ar kolektyve) turi būti atliktas tuberkulino (Mantu) testas. 3. Profilaktinis naujagimių (skiepijami 2-3 dieną po gimimo) ir kūdikių skiepijimas BCG vakcina nuo tuberkuliozės, apsaugo juos nuo itin sunkių TB formų. 4. Gerų ekonominių ir socialinių sąlygų užtikrinimas (nedarbo, skurdo, narkotikų, alkoholio vartojimo mažinimas, gyvenimo sąlygų gerinimas). 5. Nuolatinis imuniteto stiprinimas, sveika mityba, reguliarus darbo ir poilsio režimo laikymasis, drėgnas patalpų valymas ir vėdinimas. 6. Atsiradus karščiavimui, svorio kritimui, silpnumui, pradėjus kosėti, prakaituoti, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, nustatys diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą. 7. Svarbiausia priemonė – visą gydymo kursą medicinos personalo kontroliuojamas kokybiškas tuberkuliozės gydymas ligoninėse iki visiško pasveikimo.

Straipsnis parengtas remiantis:

1. www.tuberkulioze.eu2. www.smlpc.lt 3. www.ulac.lt

Parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujose cukraus vartojimo gairėse rekomenduoja per dieną suvartojamų laisvųjų cukrų kiekį sumažinti iki mažiau nei 10 proc. nuo bendrojo per dieną suvartojamo energijos kiekio. Sumažinus dar 5 proc. arba maždaug 25 gramų (6 arbatinių šaukštelių), būtų gauta papildoma nauda sveikatai. Laisvieji cukrūs – tai monosacharidai (gliukozė, fruktozė) ir disacharidai (cukrozė ar sacharozė – valgomasis cukrus), kuriuos į maistą ir gėrimus deda gamintojai, virėjai ar vartotojai, taip pat natūraliai meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose esantys cukrūs. Laisvieji cukrūs skiriasi nuo natūraliai vaisiuose ir daržovėse esančio cukraus. Kadangi įrodymų dėl natūraliai esančio cukraus pašalinio poveikio sveikatai nenustatyta, minėtos gairės šiai cukraus rūšiai netaikomos.Didelė dalis suvartojamo cukraus yra „paslėpta“ perdirbtuose maisto produktuose, kurie nėra saldumynai. Pavyzdžiui, 1 valgomajame šaukšte kečupo yra apie 4 gramus (apytiksliai 1 arbatinis šaukštelis) laisvųjų cukrų. Vienoje cukrumi saldinto gazuoto gėrimo skardinėje yra apie 40 gramų  (apytiksliai 10 arbatinių šaukštelių) laisvųjų cukrų. Pasaulyje laisvųjų cukrų suvartojimas skiriasi priklausomai nuo amžiaus, aplinkos ir šalies. Europoje, pavyzdžiui, Vengrijoje ir Norvegijoje, suaugusieji laisvųjų cukrų suvartoja 7–8 proc. nuo bendrojo prie dieną suvartojamo energijos kiekio, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje – 16–17 proc. Vaikai laisvųjų cukrų suvartoja kiek daugiau – nuo 12 proc. tokiose šalyse kaip Danija, Slovėnija ir Švedija iki beveik 25 proc. Portugalijoje. Be abejo, skirtumų yra ir tarp miesto bei kaimo vartotojų. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos kaimo bendruomenėse laisvųjų cukrų suvartojama 7,5 proc., o miesto populiacijoje – 10,3 proc. nuo bendrojo per dieną suvartojamo energijos kiekio. PSO rekomendacijos pagrįstos naujausių mokslinių įrodymų analize. Tyrimų duomenys rodo, kad suaugusieji, kurie suvartoja mažiau cukrų, turi mažesnį kūno svorį, o cukrų kiekį padidinus, padidėja ir kūno svoris. Be to, tyrimai rodo, kad vaikai, kurie suvartoja daug saldintų gėrimų, dažniau turi antsvorio arba yra nutukę negu vaikai, kurie tokių gėrimų vartoja mažai. Kai laisvųjų cukrų suvartojama daugiau nei 10 proc. nuo bendrojo per dieną suvartojamo energijos kiekio, didesnė tikimybė atsirasti dantų kariesui (dantų ėduoniui) negu cukrų suvartojant mažiau.

Informacijos šaltinis http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/601/

2012 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 1 d. vykusiame jubiliejiniame 100-ajame FDI (Pasaulio odontologų federacijos) kongrese kovo 20-oji buvo paskelbta Pasauline burnos sveikatos diena. Todėl šiais metais Lietuva jau trečią kartą kartu su daugiau nei 75 – iomis pasaulio šalimis, esančiomis Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Okeanijoje, mini Pasaulinę burnos sveikatos dieną. Šių metų Pasaulinės Burnos sveikatos dienos siekis – apsaugoti gyventojų dantis ir burną visą gyvenimą, nuo vaikystės iki senatvės, todėl šventės tema – „Šypsenos visam gyvenimui". Burnos sveikatos diena – neabejotinai puiki proga dar kartą visai visuomenei priminti burnos sveikatos išsaugojimo svarbą ir priemones, nes sveiki dantys padeda išsaugoti bendrąją žmogaus sveikatą bei gerą savijautą.Net 90 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo burnos ligų, ypač nuo dantų ėduonies ir periodonto patologijos. Skaudu, kai mažamečiams vaikams tenka protezuoti dantis, bet baisiausia diagnozė - burnos vėžys. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai kviečia atkreipti dėmesį į burnos sveikatos gerinimą. Kiekvieno žmogaus asmeninis indėlis yra labai svarbus, nes dviejų labiausiai pasaulyje paplitusių burnos ligų – dantų  ėduonies ir periodontito – atsiradimas didžiąja dalimi yra nulemtas mūsų elgsenos, t.y. burnos higienos įgūdžių, mitybos pobūdžio, žalingų įpročių ir t.t.Pasaulinės burnos sveikatos dieną – kovo 20 - ąją -  Lietuvos gydytojai odontologai, gydytojai odontologai specialistai ir burnos higienistai ir būsimi specialistai kviečia nemokamai pasitikrinti burnos sveikatą ir gauti profesionalių rekomendacijų burnos sveikatos klausimais. Nebūkite abejingi, ateikite su savo artimaisiais. Mūsų tikslas informuoti ir apsaugoti visų Lietuvos žmonių dantis nuo dantų ėduonies ir jų komplikacijų. Būkime kartu! Jeigu šiandien dar nesišypsote, gal po metų, kitų galėsime kartu juoktis ir šypsotis!

Informacijos šaltinis www.odontologurumai.lt

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. Pasaulinę vandens dieną globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Pasaulinės vandens dienos problematiką. 2015 m. Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir subalansuotas vystymasis“.

Vanduo yra darnaus vystymosi pagrindas. Aplinkos tvarumas, vandens ištekliai, vandens ūkio teikiamų paslaugų kokybė remia skurdo mažinimą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Maisto ir vandens poreikių tenkinimas būtinas žmonių sveikatos palaikymui.

Vanduo yra sveikatos pagrindas, jis yra būtinas žmogaus organizmui. Sveiko žmogaus organizme vandens apykaita yra gerai subalansuota. Tik šio šimtmečio pradžioje sukurti analizės prietaisai, kurie padeda mokslininkams nustatyti, koks svarbus vandens balansas gerai fiziniai būsenai. Vandens perteklius organizme taip pat žalingas kaip ir stoka. Specialistai nustatė tris pusiausvyros sutrikimų rūšis: vandens perteklius audiniuose, vandens stoka audiniuose ir netikęs pasiskirstymas.

Žmogus gali išgyventi savaites be maisto, bet tik kelias dienas be vandens. Praradęs penkis procentus vandens žmogus dažniausiai jaučia nuovargį, raumenų silpnumą, gali atsirasti paspartėjąs širdies plakimas, galvos svaigimas ir nesugebėjimas sutelkti dėmesio. Praradus dešimt procentų vandens, kyla širdies infarkto ar insulto pavojus, netekus dvidešimt ir daugiau procentų gali ir neišgyventi. Tam, kad būtų patenkintas minimalus geriamojo vandens poreikis, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 7,5 litro vienam asmeniui per dieną. Didesnis kiekis, apie 20 litrų vandens vienam gyventojui per dieną, garantuoja geras higienos ir sanitarijos sąlygas. Švarios rankos gali išgelbėti gyvybę. Pavyzdžiui, nuolatinis rankų plovimas yra vienas iš geriausių būdų pašalinti mikrobus ir užkirsti kelią bakterijų plitimui. Nežiūrint įspūdingų pastarojo dešimtmečio laimėjimų vandens ūkio srityje, 748 milijonų žmonių neturi prieigos prie geriamojo vandens šaltinių ir 2,5 milijardo žmonių neturi galimybės naudotis geresnėmis sanitarijos sąlygomis. Būtinos investicijos į vandens ir sanitarijos paslaugų kokybę atneštų didelę ekonominę naudą ir leistų vadovautis darniais vystymosi principais.

Jungtinių Tautų valstybės narės glaudžiai bendradarbiaudamos ragina atkreipti ypatingą dėmesį į vandens išteklių subalansuotą naudojimą. Ypač svarbu išspręsti gerovės netolygumus žmonių, kurie gyvena lūšnynuose ir nuskurdusių kaimo vietovėse ir neturi prieigos prie saugaus geriamojo vandens, tinkamų sanitarijos sąlygų, pakankamai maisto ir energetikos paslaugų.

Vanduo ir energetika yra neatskiriami dalykai. Vanduo yra reikalingas energijai generuoti. Energija būtina tiekiant vandenį. Vadovaujantis darnaus vystymosi principais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas dviejų šitų sektorių kompleksinės politikos plėtrai bei atverti sektorinį bendradarbiavimą, vedantį į energijos saugumo bei tvaraus vandens naudojimo ekologišką ekonomiką. Ypatingas dėmesys yra skiriamas taupančiai „žaliajai ekonomikai“. „Žalioji ekonomika“ gerovės augimą derina su darniu aplinkos išteklių panaudojimu. Ji taip pat siekia suderinti ekonominę, socialinę ir ekologinę darniojo vystymosi sampratą. Tai daroma akcentuojant ne tik tai, kad ateities kartoms turėtų būti užtikrintas toks pats pajamų kiekis, kokį turi dabartiniai gyventojai, bet ir tai, kad ekonominė gerovė būtų kuriama išlaikant socialinį teisingumą bei nepažeistą aplinką.

Žmonių sveikata traktuojama kaip pasaulinės ekosistemos dalis, ją galima apibūdinti kaip visuomenės vystymosi pagrindinį orientyrą. Sveikatos gerinimas, kurį visada lydi subalansuotas aplinkos vystymasis, suprantamas kaip visų žmones veikiančių veiksnių rezultatas. Nesubalansuota plėtra ir jos sukeltas ekosistemos pažeidimas tiesiogiai ir neigiamai veikia žmonių sveikatą visame pasaulyje. Subalansuotas vystymasis reikalauja atkreipti dėmesį į lemiamus veiksnius, nuo kurių priklauso poveikis sveikatai.

Laimė, mūsų platumose galima visada ir visur gauti geriamojo vandens. Tereikia atsukti čiaupą ar nueiti į parduotuvę ir nusipirkti vandens. Vanduo – ištikimas palydovas visais gyvenimo atvejais.

           Straipsnis parengtas remiantis:

   Parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

 Vasario 4 diena minima kaip Pasaulinė vėžio diena, kuri vienija viso pasaulio gyventojus kovai su vėžiu. Šios dienos tikslas – išgelbėti milijonus gyvybių kasmet didinant informacijos pasiekiamumą ir švietimą apie šią ligą, taip pat atkreipti vyriausybių ir gyventojų dėmesį į šią problemą ir paskatinti imtis veiksmų.

Vėžinės ląstelės – tai pakitusios organizmo ląstelės, įgijusios nenormalių savybių: jos neribotai ir nevaldomai dauginasi, perauga gretimus audinius bei migruoja į kitas organizmo vietas (metastazuoja). Pagal ląstelių kilmę, sandarą ir savybes išskiriama: kraujo vėžiai, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinimo trakto, inkstų, vyriškosios bei moteriškosios lytinių sistemų, odos, akių-nosies-gerklės sistemos, endokrininės sistemos, griaučių ir raumenų bei kitokie navikai.

Vėžio požymiai. Nors ir neturite jokių problemų, reikėtų reguliariai tikrintis sveikatą. Turėtumėte žinoti, kad su vėžiu gali būti susiję tokie simptomai: pakitimai žarnyno ar šlapimo pūslės veikloje, neįprastas kraujavimas arba išskyros, neužgyjanti žaizda, sustorėjimas ar gumbelis krūtyje ar kitoje kūno vietoje, nevirškinimas ar sunkumai ryjant, pokyčiai karpose ar apgamuose, įkyrus kosulys ar užkimimas. Žinoma, šie simptomai nebūtinai rodo vėžį; jie gali atsirasti dėl mažiau pavojingų susirgimų. Tik gydytojas gali nustatyti diagnozę, todėl, vos pastebėję minėtus pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Nelaukite, kol pajusite skausmą - ankstyvas vėžys paprastai nesukelia skausmo.Nors vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, bet jau tikrai žinoma, kad vėžys nėra užkrečiama liga, t.y. kontaktas su sergančiu asmeniu visiškai nėra pavojingas. Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių veiksnių – aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo. Pagrindinis daugelio vėžio rūšių rizikos faktorius yra amžius, kadangi senstant organizme daugėja genetinės medžiagos pakitimų. Pasaulinė vėžio epidemija yra didžiulė ir tendencingai auga. Kiekvienais metais nuo vėžio miršta 8,2 milijono žmonių, iš kurių 4 milijonai yra gana jauni žmonės – 30–69 metų. Todėl kviečiame visus žmones NEMOKAMAI pasitikrinti sveikatą, dalyvaujant prevencinėse programose, taip užkertant kelią onkologinėms ligoms. Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos vėžio prevencinės programos: Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Kiekviena 50–69 metų amžiaus moteris gali pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta 50–75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Šiuo metu šešių Lietuvos apskričių – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno – gyventojai, kurių amžius svyruoja nuo 50 iki 75 metų, kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pagal šią programą suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Kviečiame kreiptis į savo šeimos gydytoją ir dalyvauti prevencinėse programose.

Nepamirškite, kad sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti vėžio atsiradimo galimybes. Todėl patariame: nerūkyti, vengti alkoholio vartojimo, būti fiziškai aktyviems, sveikai maitintis ir saugotis nuo ultravioletinių spindulių.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kvėpavimo takų infekcijas, sukelia įvairios bakterijos ir virusai (virš 100 rūšių). Dažniausi jų – rinovirusai. Jais užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu, per mažus lašelius, kuriais virusas perduodamas iš vieno žmogaus kitam kosint ar čiaudint. Užsikrečiama per rankas, daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Virusas į organizmą dažniausiai patenka per nosį ar akis ir sparčiai dauginasi nosiaryklėje. Ligos sukėlėjai lengvai perduodami vieno asmens kitam, todėl peršalimo ligos greitai plinta. Peršalimo ligos daugumai trunka apie 8-14 dienų ir neturi jokių pasekmių sveikatai, tačiau kai kuriems ligoniams išsivysto komplikacijų: otitas, sinusitas, faringotonzilitas, bronchitas ar pneumonija. Peršalimo simptomai pasireiškia po 1–2 dienų nuo užsikrėtimo. Simptomai prasideda gerklės kutenimu, kuris būdingas pirmąsias ligos dienas, vėliau išnyksta. Gerklės skausmą lydi sloga, kuri iš pradžių būna vandeninga, sekretas bespalvis, vėliau sutirštėja. Virusai sparčiai dauginasi patekę į nosies gleivinę, tada išsiskiria uždegimo mediatoriai, dėl to vystosi nosies gleivinės uždegimas bei paburkimas. Didžiausia virusų koncentracija nosies sekrete būna pirmąsias 3 dienas po apsikrėtimo. Sergantieji dažnai klaidingai mano, jog nosies užgulimą sąlygoja per didelis kiekis tiršto sekreto, tačiau tai įvyksta dėl nosies kraujagyslių paburkimo ir uždegimo. Prie šių simptomų gali prisidėti ir galvos skausmas, pykinimas, bendras silpnumas, karščiavimas, čiaudulys.Kad peršalote, dažniausiai pajuntate grįžę į namus ir kol dar nespėjote rimtai susirgti, pasinaudokite gerai žinomomis paprastomis priemonėmis: pamirkykite kojas karšto vandens vonelėje su druska, būtinai gerkite daug skysčių, geriausia – karštos liepžiedžių, aviečių arbatos, arbatos su citrina, imbieru ir medumi, skalaukite gerklę su ramunėlių, šalavijų, medetkų nuoviru, darykite inhaliacijas, drėkinkite orą, ilsėkitės. ProfilaktikaNorint išvengti peršalimo, svarbu nuolat stiprinti imunitetą, sveikai ir reguliariai maitintis, atsisakyti riebių, saldžių, konservuotų produktų. Pakankamai ilsėtis, vengti streso ir būti fiziškai aktyviems. Vilkėti natūralaus pluošto drabužius, kurie išgarina drėgmę ir išlaiko kūno šilumą. Pervargusio žmogaus imuninė sistema daug silpnesnė. Atminkite!Peršalimą sukelia daugybė skirtingų virusų. Pats šaltas oras peršalimo nesukelia. Antibiotikai nėra skiriami peršalimui gydyti. Nekomplikuotą peršalimą galima gydytis patiems namuose. Peršalimo ligų galima išvengti laikantis bendrųjų profilaktikos reikalavimų: vengti kontakto su sergančiaisiais, kosint ar čiaudint prisidengti veidą, vėdinti patalpas, reguliariai plauti rankas, nepervargti, vengti stresų bei tinkamai maitintis. Vengti didesnių žmonių susibūrimo vietų.

Straipsnis parengtas remiantis:1. www.smlpc.lt.2. www.sam.lt3. www.sveikas.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

 Traumos 

Žiemos laikotarpiu padidėja traumų tikimybė, žmonės dažniau paslysta, patiria įvairių traumų. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. Atpažinti sužalojimus padeda simptomai: skausmas, pažeistos vietos deformacija, mėlynė, patinimas, sutrikęs sužalotos galūnės judėjimas, galūnės neįprastas judrumas, iš žaizdos kyšantys kaulo galai, pakitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir jutimai. Svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas lūžus kaulams – imobilizuoti pažeistą vietą. Reikia, kad galūnė nejudėtų, nesilankstytų jos sąnariai, esantys aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Galūnių įtvarams naudojami plokšti, siauri daiktai: lentelės, liniuotės, surištos medžio šakelės, kartonas, standžiai susukti laikraščiai ar žurnalai. Jie apvyniojami vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų, ir pritvirtinami prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu, virvele, skarele. Įtvaro negalima dėti ant žaizdos! Negalima patiems taisyti ar tiesinti iškrypusią galūnę (sąnarį), tempti ją ar sukti. Jei lūžis atviras, prieš mobilizavimą būtina sustabdyti kraujavimą ir sutvarkyti žaizdą. Išlindusių kaulų nuolaužų negalima stumti į žaizdą.Nušalimai Žiemos metu kyla pavojus nušalti. Žmonės dažnai klysta, manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis neturi įtakos nušalimams. Esant drėgnam ir žvarbiam vėjuotam orui greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl ir gresia nušalimai. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai. I laipsnio nušalimas (paviršutinis) – kai žmogus jaučia nestiprų skausmą, oda ima dilgčioti, atsiranda baltos dėmės. II laipsnio nušalimas - tai gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla. Odai atšilus, atsiranda pūslės. III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų. Nušalusiam žmogui nedelsiant reikia sušildyti nušalusias vietas, šiltai jas aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, lengvai ranka pamasažuokite nušalusią vietą, tik jokiais būdais netrinkite sniegu. Atsiradus pagerėjimo požymiams, žmogų šiltai apklokite. Duokite jam gerti karštos arbatos ar karštos sriubos. Neduokite alkoholio, nes alkoholis išplečia kraujagysles, išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl jam darosi dar šalčiau. Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros vandenyje (18 – 20 laipsnių). Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinksėti. Išvengti nelaimingų atsitikimų žiemą Jums padės šie patarimai:• Judėdami iš vienos vietos į kitą, lipant laiptais, išlipdami iš transporto – naudokitės turėklais ar transporto priemone kaip ramsčiu.• Ypač atsargiai vaikščiokite automobilių aikštelėse, šaligatviais, eidami per gatvę.• Būkite atidūs prie šiaurinių įėjimų į pastatus – net jei danga ir nuvalyta, ji vėl gali greitai tapti slidi.• Drėgni paviršiai kelia didelę traumų tikimybę. Prilipęs prie batų padų sniegas, įėjus į patalpą, sudaro slidų tirpstančio sniego sluoksnį. Būtina labai gerai nusivalyti batų padus prieš įeinant į patalpas. Prekybos centruose ar kitose dažnai lankomose vietose turi būti nuolat valomos šlapios vietos ir pastatyti įspėjamieji ženklai ,,Eikite atsargiai – slidu!”.• Avalynė žiemą turėtų būti neslidžiu padu. Nepatartina avėti aukštakulnių.• Eidami slidžiu paviršiumi, nelaikykite rankų kišenėse, tai padės išlaikyti pusiausvyrą. Pasistenkite sulėtinti, sumažinti žingsnius, neskubėkite, labai atsargiai lipkite laiptais, leiskitės į nuokalnę, laikykitės turėklų. Koją statykite pilna pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį, tai padės apsaugoti galvą paslydus. Patartina slidžiu paviršiumi čiuožti.• Pasistenkite nenešti daug daiktų, tai gali sutrukdyti išlaikyti pusiausvyrą. Stebėkite kliūtis. Jei įmanoma, eidami slidžiu keliu neneškite vaiko (rizikuojate jo sveikata). Iš namų išeikite truputį anksčiau, kad nereiktų skubėti. Senyvo amžiaus žmonėms nepatartina vaikščioti be reikalo, tamsesniu paros metu nepamirškite atšvaitų. Jei būtina išeiti – naudokitės lazdele, nes tai padės išlaikyti pusiausvyrą.• Eidami arti prie pastatų, atkreipkite dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio ar daug sniego. • Daugelis žmonių klaidingai galvoja, kad nušalti galima tik spiginant stipriam šalčiui. Nušalimo grėsmė iškyla lauke temperatūrai nukritus žemiau nulio. Dažniausia nušąlamos galūnės – rankos, kojos bei drabužiais nepridengtos kūno vietos – ausys, nosis, skruostai. Nušalimas yra labai klastingas, nes tuo pačiu metu atšąla visas organizmas. Atminkite, kad nušalusios kūno vietos negalima trinti, ypač sniegu.• Alkoholis šalčiui – ne draugas. Ypač pavojinga ilgai šaltyje būti neblaiviems asmenims, mat jie praranda jautrumą šalčiui ir nejaučia dėl jo atsiradusio skausmo. Dėl išsiplėtusių kraujagyslių išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą, todėl greičiau ir sušąla.• Nešiokite kepurę. Per galvą žmogus netenka apie 70 proc. visos kūno šilumos, o tai reiškia, jog mus šildo tik likę 30 procentų.Jei taip atsitiko, kad Jūs patyrėte traumą, įtariate nušalimą arba matote, kad pagalbos riekia kitam asmeniui – nepanikuokite. Mokate suteikti pirmą pagalbą ir nebijote to daryti – būtinai padėkite. Jeigu nepasitikite savimi ar nežinote, kaip teisingai padėti nukentėjusiam asmeniui, kvieskite greitąją pagalbą.                                                                                                                                                                                        

                                                                                                                                                                                               Parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė