Kviečiame Joniškio rajono įmones, kurios yra atlikusios psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą darbo vietose, dalyvauti Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamoje psichikos sveikatos kompetencijų didinimo įmonių darbuotojams (PSKD) veikloje. Užsiėmimų metu psichologo ir profesinės sveikatos priežiūros specialisto komanda įvertins darbuotojų psichoemocinę būklę, iškels pagrindines problemas bei nustatys psichikos sveikatos raštingumo lygį,  suteiks žinių apie psichikos sveikatą darbo vietoje, sudarys tolesnių veiksmų planą, atliks atvejų analizes ir ieškos galimų problemų sprendimo būdų. Veikla vykdoma vadovaujantis LR SAM 2019-05-17 įsakymu Nr. V-590  „Dėl Psichikos sveikatos kompetencijų didinimo įmonių darbuotojams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Dėl išsamesnės informacijos ir registracijos kreiptis: Tel.: 8 426 60573 El. paštas: joniskis.sveikata@gmail.com

Galūnių sumušimai, išnirimai ir lūžiai – dažniausios žiemą patiriamos traumos. Tinkama pirmoji pagalba ir jų gydymas gali padėti greičiau atsistoti ant kojų ir džiaugtis malonesniais žiemos potyriais. Pirmoji pagalba patyrus sumušimą – ledas Didžioji dalis nelaimingų nutikimų ant ledo baigiasi sąlyginai laimingai – sumušimu ir mėlyne, kurie praeina per kelias dienas. Tačiau, vos parkritus, sunku įvertinti traumos rimtumą, todėl pirmoji pagalba yra labai svarbi. Sumušimo simptomai: skausmas ir tinimas sumušimo vietoje. Jeigu nėra galūnių deformacijos, atviros žaizdos, pasak vaistininko, pirmoji pagalba – ledo kompresas. Tai pakankamai efektyvus būdas numalšinti skausmą ir sumažinti tinimą. Ledą ar kitą šaldantį daiktą, pvz., šaldytų uogų ar daržovių maišelį, šaldytos mėsos pakuotę, uždėkite ant sumuštos vietos ir apvyniokite rankšluosčiu ar kitu audiniu. Tokį šaldantį kompresą reikėtų laikyti apie 15 minučių, tada daroma pusvalandžio pertrauka. Procedūrą rekomenduojama pakartoti nuo 6 iki 8 kartų per dieną. Išnirus sąnariui, nebandykite patys jo atstatyti į vietą Dar viena dažna trauma paslydus – sąnario išnirimas. Apie galimą kojos ar rankos sąnario traumą įspėja itin stiprus skausmas, ypač sustiprėjantis judinant galūnę. Taip pat išnirimo vietoje gali atsirasti didelis patinimas, pakisti sąnario forma. Nors iš pirmo žvilgsnio sąnario išnirimas gali atrodyti ne itin sunki trauma, tačiau dėl stipraus išnirimo gali plyšti ir raumenys ar raiščiai. Todėl svarbiausias dalykas, kurį reikia prisiminti patyrus šią traumą – patiems nebandyti atstatyti išnirusio sąnario į vietą. Kaip ir sumušimo atveju, pirmoji pagalba – šaldantis kompresas. Esant kelio ar kulkšnies išnirimui, kojas reikėtų pakelti – padės sumažinti tinimą. Žinoma, reikia kuo skubiau kreiptis į traumatologą, kuris atstatys išnirusį sąnarį į vietą, apžiūrės, ar nėra daugiau sužeidimų, bei paskirtis gydymą. Jeigu trauma sutrikdo mobilumą, pvz., išnirus klubo, kelio sąnariui, nebandykite į gydymo įstaigą nuvykti savarankiškai – kvieskite pagalbą. Patyrus lūžį, svarbiausia sutvirtinti galūnę Lūžus kaului, jaučiami panašūs simptomai, kaip ir kitų traumų atveju: aštrus skausmas, staigus tinimas, gali po oda atsirasti kraujosrūvų. Tačiau lūžį atpažinti pirmiausiai padės akimis matoma galūnės deformacija ir nejudrumas. Net jeigu nesate tikri ar tai lūžis, geriau elkitės taip, tarsi tai būtų lūžis – blogiau nebus. Įtariant lūžį, jeigu jis nėra atviras, lūžimo vietą reikia šaldyti, uždėti įtvarą, kad galūnė nejudėtų, ir skubiai kreiptis į medikus. Kaip teisingai sutvirtinti lūžusią galūnę? Įtvarui tinka patys įvairiausi standūs ir plokšti daiktai: liniuotės, gerai susukti laikraščiai ar žurnalai, lentelės, medžio šakos – bet kas, kas neleistų galūnei judėti per sąnarius aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Esant atviram lūžiui, pirmiausiai reikia sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. „Jokiu būdu nelieskite žaizdos ar kaulų nuolaužų. Sutvarsčius žaizdą, taip pat dedamas įtvaras galūnei mobilizuoti, tačiau reikia žiūrėti, kad įtvaras nebūtų ant žaizdos. Nukentėjusysis turi būti kuo skubiau vežamas į ligoninę. Kaip sumažinti traumų riziką? Esant plikledžiui, jeigu įmanoma, geriau niekur neiti. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai yra trapesni, o po traumos gyja sunkiau. Ir nedidelė trauma jiems gali baigtis kaulo lūžiu. Žiemą pasirūpinti neslystantį padą turinčia avalyne. Pasirinkti kuo artimesnį maršrutą, tačiau vengti nenuvalytų, nebarstytų, ledo sluoksniu pasidengusių kelio atkarpų. Tuomet geriau eiti ilgesniu, bet saugesniu keliu. Kelionei pasilikti ilgesnį laiką, kad nereikėtų skubėti. Eiti mažais žingsneliais. Vyresniems žmonėms traumų riziką sumažintų pagalbinės priemonės: metaliniai neslystantys antgaliai, dedami ant lazdelės, kurių galima įsigyti ir vaistinėse, vaikštynės ir pan. Naudotis turėklais, ypač lipant apsnigtais ar apledėjusiais laiptais. Galima įsigyti ir specialių apsaugų ant batų nuo slydimo – jos padidina sukibimą su slidžia danga ir padeda apsisaugoti nuo griuvimo. LITERATŪRA: 1.www.smlpc.lt 2.www. lsveikata.lt 3.www.sveikatossodas.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lolita Gulbinaitė

Žiema – tinkamiausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito. Pradėti skiepytis nuo šios erkių platinamos ligos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai pataria šaltuoju metų laiku, kol erkės dar miega. Imunitetui nuo erkinio encefalito susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis.  Preliminariais ULAC duomenimis, pernai (2018 m.) Lietuvoje registruoti 384 erkinio encefalito (EE)  ir 2293 Laimo ligos  (LL) atvejai. Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis mažesnis nei užpernai (2017 m.), manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, vis dar išlieka didelis – 13,7 atv./ 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga 2–3 tūkst. žmonių. 2017 m. užregistruoti 474 susirgimai EE ir 2826 – LL, sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 16,8 atv. (EE) ir 99,9 atv. (LL). Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu. Galimas žmonių užsikrėtimas ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną EEV žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes. Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. EE ir LL liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Nors efektyviausia apsaugos nuo EE priemonė – skiepai, nuo LL vakcinos nėra, todėl labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių, naudoti repelentus.   LITERATŪRA: 1.  www.smlpc.lt 2. www.erkės.lt

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Gruodžio 9 dieną Gataučių M. Katiliūtės ir Gasčiūnų pagrindinėje mokyklose vykdėme akciją „Atšvaitą turi, matomas esi“.   Šios akcijos tikslas – skatinti mokinius dėvėti atšvaitus, šviesti juos saugaus eismo temomis, atkreipti dėmesį į „nematomų žmonių” problemą tamsoje, taip pat pasirūpinti, kad atšvaitus turėtų kuo daugiau vaikų. Akcijos metu atšvaitai ant viršutinių drabužių, kuprinių ar kepurių pritvirtinti termo būdu. Šis būdas ypatingas tuo, kad pritvirtintų atšvaitų neįmanoma nulupti, sugadinti ar pamesti. Šia akcija siekėme sumažinti kasmetinę tamsaus paros meto „nematomo žmogaus“ problemą.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokyklose 

Vaida Merkelytė  

Gruodžio 5 d. Visuomenės sveikatos biure vyko paskaita ,,Praktikiniai sveikos mitybos įgūdžių ugdymo mokymai". ?, kad į mokymus susirinko dvi pilnos dalyvių grupės, užsiėmimus vedė lektorės Aistė Kučinskienė ir Vilma Verygienė, kurios dalinosi savo žiniomis ir atsakė į individualiai pateikiamus klausimus. Žinoma smagiausia praktikinė mokymų dalis kartu gaminant patiekalus, kurių receptais mielai dalinames su visais mūsų draugais. Ačiū dalyvavusiems ❗️?

Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe. Pasitinkant Pasaulinę AIDS dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyta 119 naujų ŽIV infekcijos atvejų (86 vyrai ir 33 moterys). Tai 16 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (135). Pagal galimą užsikrėtimo būdą 38 asmenys šiais metais užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Kas antras asmuo ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 43 – heteroseksualių ir 17  – homoseksualių. Dvidešimt vieno asmens galimas ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas. Iki šiol dar nėra sukurta vaistų, kurie galėtų išgydyti ŽIV infekciją, tačiau yra vaistai, kurie labai veiksmingai kontroliuoja ŽIV ligos progresavimą. Šie vaistai skiriami visiems pacientams, kuriems jų reikia bei yra nemokami (kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto). Taigi nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų. Šiuo metu Lietuvoje išaiškinti 832 ŽIV užsikrėtę žmonės. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus. ŽIV užsikrečiama trimis būdais: per kraują, lytiniu būdu ir per motinos pieną. Užsikrėtimo tikimybė lytiškai yra nuo 1 iki 10 procentų. Užsikrečiama, kai sergama lytinėmis infekcijomis, nes tada lytinių organų oda būna labai pažeidžiama. Taip pat labai nemaža tikimybė užsikrėsti analinio akto metu. Šimtaprocentinė tikimybė užsikrėsti ŽIV yra per kraują. Perpilant kraują, būtina jį patikrinti, tačiau, jei donoras užsikrėtė neseniai, dėl inkubacinio periodo viruso kraujyje galima ir nepastebėti. Tokiu atveju antikūnai vis tiek patenka į kraują, ir po kurio laiko žmogus tampa ŽIV nešiotojas. Dar vienas, retesnis, bet galimas būdas užsikrėsti yra per motinos pieną. Lietuvoje kol kas nėra užregistruota tokių atvejų, nors infekuotų moterų yra. Taikant tinkamas gydymo priemones, galima išvengti kūdikio ligos, net jei mama ir infekuota ŽIV.

Pasauline kovos su AIDS diena tik norima priminti pasauliui, kad patys žmonės gali apsisaugoti nuo mirties tikrindamiesi kraują, mylėdamiesi su „sargiais“ ir nuolat primindami savo artimiems AIDS grėsmę, kuri tvyro kiekviename Žemės kampelyje.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Labiausiai pasaulyje paplitusios dvi burnos sveikatos problemos –  dantų  ėduonies ir periodontito ligos. Šių ligų atsiradimas didžiąja dalimi yra nulemtas mūsų elgsenos, t.y. burnos higienos įgūdžių, mitybos pobūdžio, žalingų įpročių ir t.t. Pvz. rūkymas blogina burnos higienos būklę. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas skatina po dantenomis ir virš jų esančių akmenų atsiradimą. Rūkantiems bei surūkantiems daugiau nei 20 cigarečių per dieną, 14 kartų padidėja rizika susirgti periodontitu nei nerūkantiems. Nemalonus kvapas iš burnos, nesveiki ir paslankūs dantys pirmieji požymiai sergant dantų ėduonimi, gingivitu, periodontitu. Burnos higiena ir jos ligų profilaktika yra efektyviausia ir ekonomiškiausia intervencija į burnos sveikatą. Deja, bet burnos sveikatos problemos yra labai paplitusios ir vis dar plinta, ypač tarp vaikų, nes dantų ėduonis išlieka labiausiai paplitusi lėtinė vaikų liga, kurią galima kontroliuoti tinkama burnos higiena, fluoridų poveikiu ir retesniu karieso geninio maisto vartojimu. Vaikystės paauglystės bei jaunystės perioduose tėvai atlieka svarbų vaidmenį siekiant, kad dantukai būtų apsaugoti nuo ėduonies.Dažnai šeimose vyrauja netinkamas požiūris į mitybą: vaikai valgo per mažai daržovių, mėgsta greitai paruošiamą maistą, nesilaiko mitybos rėžimo ir mėgsta saldžius, riebius, dažnus užkandžiavimus. Todėl didžiausias siekis yra išlaikyti sveikus vaikų dantis, ugdyti gerus burnos higienos bei mitybos įpročius, mažinančius dantų ėduonies išsivystymo galimybę. Tėvai privalo užtikrinti tinkamą vaikų mitybą ir nuo mažens vaikus mokyti teisingai valyti dantis. Yra skiriamos dvi burnos higienos rūšys: asmens ir profesionalioji burnos higiena. Asmens burnos higiena – kasdienė burnos ertmės priežiūra, kurią atlieka kiekvienas žmogus, naudodamasis asmens higienos priemonėmis. Pagrindinis asmens burnos higienos metodas – valant dantų šepetėliu du kartus per dieną, pašalinti apnašas, maisto likučius. Kiti metodai: tarpdančių valymas higieniniu siūlu, liežuvio valymas, skalavimas skalavimo skysčiu. Profesionalioji burnos higiena – tai higieninės procedūros, kurių metu šalinamos mineralizuotos ir nemineralizuotos apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, nustatomas dantų valymo efektyvumas, pacientai mokomi asmens higienos, atliekamos gydomųjų preparatų (pvz., fluoro) aplikacijos. Šias procedūras atlieka burnos ertmės higienistas. Laikytis pagrindinių burnos higienos taisyklių nėra sunku, tačiau daugeliui trūksta noro ir motyvacijos. Tyrimais įrodyta, kad vaikų požiūriui į burnos sveikatą turi įtakos tėvai, jie ugdo vaikų burnos higienos ir valgymo įpročius. Norint visą gyvenimą palaikyti gerą burnos ertmės sveikatą, svarbu tinkamai ją prižiūrėti nuo pat vaikystės. Pateikiame kelis patarimus, kaip išsaugoti sveikus dantis: Saikingai vartokite: Medų; Cukrų; Džiovintus ir konservuotus vaisius; Sultis; Greitą maistą; Saldintus, gazuotus gėrimus; Saldžius produktus (saldainius, ledus ir kt.). Koks maistas naudingas dantims? Pienas ir jo produktai; Švieži vaisiai ir daržovės (kiviai, salierai, morkos, svogūnai, petražolės); Sezamo sėklos; Riešutai (anakardžiai, migdolai, graikiniai); Grūdai; Juodasis šokoladas; Mėsa ir žuvis; Arbata; Alkoholiui ir tabakui NE, nes: Tabako kramtymas didina dantų ėduonies ir dantenų uždegimo (gingivito) tikimybę. Kramtant tabaką net 4 kartus greičiau genda dantų kaklelių paviršius; Atsiranda burnos gleivinės pažeidimų; Alkoholis skatina virš dantenų ir po jomis esančių akmenų susidarymą; Didėja burnos gleivinės sausumas; Atsiranda blogas burnos kvapas; Kinta dantų emalis, pagelsta dantys; Didėja parodontozės tikimybė, dėl kurios dantys pradeda kristi (tyrimais nustatyta, kad 42 proc. rūkančiųjų, sulaukę 60 metų, netenka visų dantų); Didėja burnos ertmės vėžio atsiradimo tikimybė. Taisyklinga burnos higiena: Dantys valomi 2–3 minutes, o skaičiuojant judesius – po 8–10 judesių vienai dantų porai; Dantys valomi mažiausiai 2 kartus per dieną: ryte ir vakare; Tinkamas dantų pastos ir šepetėlio parinkimas; Tarpdančių valymas siūlu; Dantų šepetėlio keitimas kas 2–3 mėnesius; Liežuvio apnašų valymas ryte ir vakare; Reguliarus lankymasis pas odontologą du kartus per metus.   Literatūra: 1.  www.sveikatossodas.lt 2. www.smlpc.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė