Švelnėjant karantino sąlygoms, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė rekomendacijas, kaip saugiai organizuoti bei lankytis religinėse apeigose. Daugiau informacijos rasite čia:
Švelnėjant karantino sąlygoms, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė rekomendacijas, kaip saugiai organizuoti bei lankytis religinėse apeigose. Daugiau informacijos rasite čia:
Pasaulinė šiaurietiškojo ėjimo diena – tai vaikščiojimo technikos (papildomai remiantis specialiomis lazdomis) paminėjimo diena, skirta žmonėms visame pasaulyje: bet kokio amžiaus, skirtingo fizinio pajėgumo ir skirtingų sugebėjimų. Ji pradėta minėti nuo 2012 metų.
Paprastai tūkstančiai dalyvių visame pasaulyje išeina į gatves, takus, parkus, skverus, miškus ir kitur pasidžiaugti šia diena, taip propaguodami ir skatindami fizinį aktyvumą ir investuodami į savo sveikatą. Tačiau šiais metais, atsižvelgiant į pasaulinę COVID-19 pandemiją, būtina prisilaikyti visų galiojančių griežtų nacionalinių karantino apribojimų. Nepamirškite, kad truputį pasimankštinti lauke arba tiesiog greitai pasivaikščioti ir giliai pakvėpuoti yra puiku, jei tai jau leidžia karantino sąlygos: privalu laikytis būtino ne mažiau kaip 2 m atstumo tarp žmonių ir nesirinkti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimas. Kartu galite išsivesti ir savo augintinį, jeigu tokį turite, suteikite džiaugsmo ir jam. Atminkite, kad užsikrėsti virusu oro lašeliniu būdu būnant lauke (kur gera, natūrali oro cirkuliacija) rizika yra daug kartų mažesnė nei būnant patalpoje.
Šiaurietiškasis ėjimas – laisvalaikio fizinė veikla, pritaikyta tiek poilsiui, tiek ir ištvermės treniruotėms, saugi, veiksminga ir tinkama praktiškai visų amžiaus grupių žmonių fiziniam aktyvumui. Visa reikalinga įranga yra specialios lazdos, su kuriomis galima vaikščioti mieste ar gamtoje ir, žinoma, būtina tinkama, patogi minkštesnė avalynė.
Praktikuojant šiaurietiškąjį ėjimą kalorijų suvartojimas padidėja nuo 30 iki 70 proc. lyginat su paprastu greitu vaikščiojimu ar bėgimu ristele. Šiaurietiškasis ėjimas yra efektyvesnis už klasikinį vaikščiojimą ir teigiamai veikia daugelį organizmo sistemų: sumažėja širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje, sumažėja pakilęs arterinis kraujospūdis (ypač sistolinis), su laiku padidėja bendras fizinis pajėgumas, padidėja maksimalus deguonies suvartojimas, pagerėja kraujo plazmos lipidų profilis ir teigiamai pakinta gliukozės lygis kraujo plazmoje; per ilgesnį laiką pakinta kūno audinių sudėtis ir KMI, pagerėja dinaminė pusiausvyra ir kartu pagerėja įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių pacientų būklė bei gyvenimo kokybė.
Taip mankštinantis nuolatos palaikomas normalus kaulinio audinio tankis ir mineralizacija (ypač tai svarbu pagyvenusiems žmonėms) ir sumažėja tikimybė susirgti osteoporoze, padidėja raumenų jėga, ištvermė ir raumenų masė; šiaurietiškasis ėjimas teigiamai veikia stuburą, todėl jis sėkmingai praktikuojamas kankinant lėtiniams kaklo ir nugaros skausmams; padidėja kojų (klubo ir kelio) ir rankų (peties ir alkūnės) sąnarių lankstumas bei dubens funkcionalumas, sumažėja skausmai, pagerėja laikysena ir t. t.
Ši fizinė veikla veiksminga mažinant stresą, nerimą ir depresiją, gerina miegą, pagyvenusiems žmonėms stimuliuoja atmintį ir pažintines funkcijas, pagerėja kasdienis apsitarnavimas. Taigi, šiaurietiškasis ėjimas gali būti drąsiai rekomenduojamas daugumai žmonių kaip gera pirminės ir antrinės prevencijos priemonė nuo daugelio lėtinių neinfekcinių ligų.
Straipsnis parengtas remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija
Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo gegužės 19 d. pradeda sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimų (higienos įgūdžių ir pirmosios pagalbos) išdavimą, savarankiškai pasirengusiems asmenims ir išlaikiusiems teorinių žinių testą, bei gavusiems teigiamą praktinės užduoties įvertinimą.
VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS INFORMUOJA, KAD ASMENYS ATVYKTI Į ĮSTAIGĄ GALI TIK IŠ ANKSTO SUDERINUS
ATVYKIMO LAIKĄ TELEFONU (8 426) 605 37
Atvykus prašome laikytis saugos reikalavimų:
Įstaigoje aptarnaujami tik nosį ir burną dengiančiais apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) dėvintys asmenys.Įėjus į įstaigą asmenys privalo dezinfekuoti rankas dezinfekcijos priemone ir laikytis ne mažesnio nei 2 metrų atstumo.Būtina laikytis asmens higienos (kosėjimo, čiaudėjimo etiketo ir kt.).Įstaigoje NEAPTARNAUJAMI asmenys, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ir kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas).Įstaigoje NEREKOMENDUOJAME lankytis rizikos grupės asmenims (vyresnio nei 60 m. amžiaus asmenims ir (arba) sergantiems lėtinėmis ligomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 23 d. įsakyme Nr. V-483 „Dėl Sunkių lėtinių ligų, dėl kurių ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu asmeniui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, sąrašo patvirtinimo“.Daugiau informacijos suteiksime telefonu 8 426 605 37 ar el. p. joniskis.sveikata@gmail.com
Siekiant užkirsti kelią koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rekomenduoja, esant galimybei, visas asmenines šventes – tokias kaip krikštynos, vestuvės, jubiliejai – nukelti vėlesniam laiku. Jei nėra galimybės, šventės organizatoriai ir svečiai turi laikytis pateiktų rekomendacijų.
Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į nepalankią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epideminę situaciją ir nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. šalyje paskelbtą karantino režimą, teikia rekomendacijas dėl sveikatos saugos reikalavimų užtikrinimo paplūdimiuose karantino metu.
Švelnėjant karantino sąlygoms, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikia rekomendacijas, kaip saugiai leisti laiką paplūdimiuose, prie vandens telkinių.
Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į nepalankią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epideminę situaciją ir nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. šalyje paskelbtą karantino režimą, teikia rekomendacijas dėl grožio paslaugų teikimo veiklos organizavimo karantino metu.
Gegužės 6-ąją minima tarptautinė Diena be dietų. Lietuvoje ši diena pažymima nuo 2002-ųjų. Dieną be dietų daugelyje šalių atkreipiamas dėmesys į netinkamų dietų žalą, pasisakoma prieš patyčias ir diskriminavimą dėl pernelyg didelės kūno masės, patariama, kaip išvengti valgymo sutrikimų (nervinės anoreksijos, bulimijos, persivalgymo) ir gyventi mėgaujantis kokybišku ir saikingu maistu. Valgymo sutrikimai yra klastingos ligos, neretai išsivystančios kaip dietų pasekmė. Įveikiant jas, svarbus supratimas, pagarba sveikstantiems, pagalba norintiems sveikti.
Graikų kalbos žodis dieta reiškia gyvenimo kelias arba gyvenimo būdas. Dieta taip pat apibūdinama kaip sveiko ar sergančio žmogaus mitybos režimas. Kai kurie mūsų, dietą suprantame pernelyg siaurai: kaip maisto ribojimą ar jo stoką, kaip programą, kurios reikia, kad atitiktume „standartus“, išvengtume užuominų, jog „reikėtų sublogti“.
80 proc. moterų nors kartą gyvenime išbandė kokią nors dietą. Apie 85 proc. žmonių, laikęsi griežtos dietos ir ją nutraukę, nusivilia, kadangi jų kūno masė netrukus pasidaro kokia buvusi ar net didesnė – kūnas, patyręs kalorijų stoką, kiekvieną jų ima saugoti. Dėl griežtos dietos sulėtėja medžiagų apykaita, gali padaugėti alkio hormono grelino ir sumažėti vadinamųjų sotumo hormonų. Šie pakitimai išlieka netgi praėjus metams po dietos.
Specialistai pataria: dieta, arba gyvensenos ir mitybos būdas, turi tarnauti jūsų sveikatai ir gerai savijautai.
Tinkama dieta turi atitikti šiuos kriterijus:
a) aprūpinti organizmą visomis reikalingomis medžiagomis: baltymais, riebalais, angliavandeniais, vitaminais ir mineralais;
b) užtikrinti optimalią medžiagų apykaitą ir organizmo funkcionavimą;
c) užtikrinti gerą savijautą;
d) neprovokuoti sveikatos sutrikimų, tame tarpe medžiagų apykaitos ligų.
Dažnai svarbiau ne tai, ką valgome, o kaip valgome. Ar ramūs? Ar tinkamai pasirinkę maistą? Galbūt valgome ir kartu akimis „ryjame“ laikraštį ar reklaminį pranešimą, aptarinėjame problemas ar net baramės? Esant ramybės būsenos, lengviau priimti tinkamus sprendimus. Atsakydami sau į klausimą „ko norėčiau valgyti?“, turime pataikyti į dešimtuką: žinoti, kas atitinka mūsų, o ne kitų žmonių skonį ir poreikius. Vertingiausi produktai – natūraliai auginti.
Kodėl suvalgome daugiau, nei reikia?
Valgymas be saiko gali būti susijęs su pretenzingais planais ir perdėtais reikalavimais sau. Po žiemos norisi kuo greičiau išsivaduoti iš antsvorio, kuris – padidėjusio apetito žiemą ir noro valgyti saldumynus, ilgesnio paros miego poreikio pasekmė. Bet pavasaris nėra įpareigojimas viską ir iškart keisti! Prieš imantis pretenzingų planų, siekiant skubių permainų ar žūt būt jau dabar turėti tai, kas nauja, turime savęs paklausti: „Ar dabar? Ar šiuo metu galiu imtis naujų planų ir darbų? Ir turiu numatyti, kaip elgsiuosi, jeigu naujas projektas nepavyktų, jeigu nepakaktų jėgų jį baigti. Nes be tokios savisaugos naujas planas gali tapti tik nauja savigrauža, pretekstu paguosti save porcija ledų ar pyrago. Visuomet žinokite, nuo ko jums bus geriau, ką šiandien galite padaryti, kad jums būtų gerai.“
Depresinę žiemos nuotaiką galima paversti optimistišku požiūriu į gyvenimą suvalgant šiek tiek šokolado, medaus ar riešutų. Bet, jeigu yra rizikos priaugti nereikalingų kilogramų ir dėl to krimstis, tenka pasakyti sau „ne!” ir išeiti pasivaikščioti, atlikti kvėpavimo pratimus ar užsiimti hobiu.
Blogą savijautą dažnai sukeliame savo blogomis mintimis. Todėl mokykimės pozityvaus mąstymo, kalbėkime apie gerus dalykus, nesusitapatindami su neigiamomis mintimis ar vaizdiniais. Blogai jausimės, jeigu nesirūpinsime savo artimaisiais. Suvokimas, kad pagalba artimiems žmonėms ir mūsų asmeninė laimė yra susieti dalykai, labai svarbus. Bendraukime su draugais ir kolegomis, nepamiršdami, kad artimieji mums – patys svarbiausi.
Kad mityba teiktų sveikatą, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai rekomenduoja:
1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą.
2. Keletą kartų per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių.
3. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, šviežių vietinių
daržovių ir vaisių (bent 400 g per dieną).
4. Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas 20–25).
5. Mažinti riebalų vartojimą; gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių.
6. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.
7. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).
8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus.
9. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais ir duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti juoduotos druskos.
10. Riboti alkoholio vartojimą.
11. Valgyti reguliariai.
12. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens.
14. Kasdien aktyviai judėti, mankštintis.
Labai svarbu, kad būtų laikomasi ne vienos ar kelių taisyklių, o visų.
Praktiški patarimai
Nevalgyti supykus, nuliūdus, nes blogos emocijos gali trikdyti maisto įsisavinimą.Svarbu, kokios nuotaikos žmogus gamina maistą, nes emocijos „įsirašo“ maiste. Ramaus ir susikaupusio žmogaus pagamintas maistas gali būti skanesnis ir sotesnis.Nedera valgyti, kai nenorima – tuomet maistas gali būti blogiau virškinamas.Kai akys maisto nori daugiau nei reikėtų kūnui, galima įsidėti pusę norimos porcijos. Pakartoti tik, jeigu suvalgius nedidelę porciją labai norisi ir dar, jeigu nepasisotinta.Valgyti ne stovint, o patogiai sėdint.Maistą riekia gerai sukramtyti, idealu vieną kąsnį kramtyti apie 30 kartų. Nuryti neskubant, pajaučiant bei analizuojant maisto skonį, temperatūrą ir kt. savybes. Maistą kramtant ilgiau, pasisotinama greičiau.Prieš ir po valgio nusiplauti rankas, po valgio praskalauti burną.Nevalgyti likus iki miego mažiau nei 2-3 val.Pusryčiams tinkamiausi vaisiai, šviežios, tik ką išspaustos sultys, grūdų produktai ir pan.. Valgyti ne mažiau kaip tris kartus per dieną, pietauti apie 12–13 val., vakarieniauti – apie 18 val.Straipsnis parengtas remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija
Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į nepalankią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epideminę situaciją,nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. šalyje paskelbtą karantino režimą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuostatas teikia rekomendacijas teatrų, chorų, orkestrų ir kitų meno kolektyvų (toliau –meno kolektyvų) vadovams dėl veiklos organizavimo karantino metu.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu V-1060 palengvintos sąlygos plaukų priežiūros (plaukų plovimo, plaukų kaukių dėjimo, kirpimo, skutimo, šukuosenos formavimo, dažymo, ilgalaikio plaukų sušukavimo, tiesinimo, barzdų kirpimo) ir nagų priežiūros (manikiūro, pedikiūro, dirbtinių nagų priauginimo) paslaugas teikiantiems asmenims.