Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis gyvensena ir mityba daugiausiai nulemia mūsų sveikatą. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalyse atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų mityba darosi vis prastesnė ir tai skatina vis daugiau sveikatos problemų, tokių kaip nutikimas, kraujotakos sistemos ligos, cukrinis diabetas.

Gyventojai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus, o tai neigiamai atsiliepia sveikatai. Subalansuoto maitinimosi problema labai aktuali šiuolaikinėje visuomenėje, kai produktų pasiūla yra didžiulė, tačiau jų kokybė ne visada atitinka organizmo poreikius. Netinkamai maitinantis, maisto papildai gali būti rekomenduojami kaip papildomas maistinių medžiagų šaltinis. Kompensuoti šių medžiagų stygių galima vartojant maisto papildus bei medicininės paskirties maisto produktus, turinčius įvairių biologiškai veiklių medžiagų. Šiandien maisto papildų bei medicininės paskirties maisto produktų pasirinkimo galimybės labai plačios – nuo visiems puikiai žinomų vitaminų ar mineralų preparatų iki daugiakomponenčių produktų, turinčių įvairiausių biologiškai veiklių medžiagų. Maisto papildus tikslinga vartoti asmenims, kuriems yra padidėjęs maistinių medžiagų poreikis arba aprūpinimas jomis yra nepakankamas: nėščioms ir maitinančioms moterims, vaikams ir paaugliams, profesionaliems sportininkams, pagyvenusiems žmonėms bei sergantiems lėtinėms ligomis.

Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis.Maisto papildai tai preparatai, kurie savo sudėtyje turi tam tikrą koncentruotų medžiagų kiekį: vitaminų, mineralų, aminorūgščių ir įvairių žolelių mišinių. Maisto papildai praturtina žmogaus mitybos racioną ir aprūpina organizmą papildomomis medžiagomis, tačiau tai nėra maisto pakaitalas. Maisto papildų paskirtis yra stiprini organizmo gyvybines funkcijas, imunitetą ir apsaugoti organizmą nuo traumų ir sveikatos sutrikimų.

VitaminaiVitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, labai svarbūs medžiagų apykaitai ir gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Jų negali pakeisti jokie kiti junginiai. Žmogus vitaminų gauna su maistu, kai kuriuos iš jų (pvz., B1, B12) sintetina žarnyno bakterijos. Jei žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, žindant kūdikį, taip pat esant stresinėms aplinkybėms, dirbant sunkų fizinį darbą ir pan.

Vitaminai ir jų veikliosios funkcijos:Vitaminas A (retinolis) – Regėjimo funkcijų gerinimas. Epitelinių audinių profilaktika.Vitaminas D – Kalcio ir fosforo apytakos reguliacija; rachito, osteomaliacijos, kaulinio audinio atsistatymo profilaktikai.Vitaminas E – Reprodukcinės sistemos profilaktika.Vitaminas K – Kraujotakos sistemos profilaktika.Vitaminas B1 (tiaminas) – Gerina nervinio ir raumeninio audinio aprūpinimą energija.Vitaminas B2 (riboflavimas) – Burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimų rizikos mažinimas. Mažina odos bėrimų atsiradimo riziką.Vitaminas PP (niacinas, nikotino rūgštis) – Odos, virškinamojo trakto ir CNS veiklos palaikymas. Cholesterolio mažinimas.Folio rūgštis – Svarbus kraujodarai ir DNR sintezei, pasižymi antisklerotiniu poveikiu.Vitaminas B12 (kobalaminas, ciankobalaminas) – Būtinas ląstelių medžiagų apykaitai, normaliai kraujodaros ir nervų sistemos funkcijai. Dideznės dozės slopina skausmą, alergiją ir gerina kraujotaką.

Mineralinės medžiagosMineralai – cheminiai elementai, reikalingi žmogaus organizmo fiziologiniams ir biologiniams procesams. Jie yra būtini palaikyti sveikatą. Mineralinės medžiagos kaip ir vitaminai yra būtinos medžiagos žmogaus mitybai. Jos reikalingos normalioms organizmo funkcijoms bei normaliems fiziologiniams procesams organizme vykti. Mineralinių medžiagų reikia beveik visoms organizmo gyvybinėms reakcijoms, jos reikalingos įvairių vitaminų, fermentų, hormonų apykaitai, kraujo kūnelių gamybai, ląstelių medžiagų apykaitai ir kt. Jos svarbios nervų sistemos veiklai, širdies raumens darbui, kraujo krešėjimui, endokrininių liaukų normaliai veiklai. Gaunant pakankamai mineralų, didėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms. Mineralų yra beveik visuose maisto produktuose, todėl valgant įvairų maistą galima patenkinti šių medžiagų poreikį. Šių medžiagų poreikis padidėja augančiam organizmui, nukraujavus, patyrus traumų, sergant kai kuriomis ligomis, dirbant sunkų fizinį darbą, intensyviai sportuojant.

Mineralinės medžiagos ir jų funkcijos:Kalcis – Dantų ir kaulų struktūros profilaktika, reikalingas nervų sistemos veiklos palaikyme.Magnis – Stiprina kaulus ir nervų sistemą. Kai jo trūksta gali sutrikti širdies veikla, traukti mėšlungis.Geležis – Įeina į hemoglobino ir daugelio fermentų sudėtį.Jodas – Svarbus normaliai skydliaukės veiklai.Cinkas – Mažina reumatizmo, virškinamojo trakto opaligės išsivystymo riziką. Greitina nudegimų gijimą, stiprina regėjimą, skatina plaukų ir nagų augimą, palaiko reguliarų menstruacijų ciklą.Natris – Svarbus vandens apykaitai, palaiko organizmo skysčių osmosinį slėgį.Kalis – Pasižymi kraujospūdžio mažinančiu poveikiu.Selenas – Vėžinių susirgimų išsivystymo rizikos mažinimas. Lėtina senėjimo procesus. Stiprina imuninę sistemą. Skatina plaukų augimąFluoras – Dantų ir kaulinio audinio sudedamoji dalis. Dantų ėduonies ir kaulų lūžių rizikos mažinimas.Fosforas – Kaulų ir dantų sudėtinis komponentas.

Amino rūgštysIš aminorūgščių žmogaus organizme sintetinami baltymai – pagrindinė statybinė arba atnaujinamoji medžiaga. Aminorūgštys labai svarbios sveikos mitybos aspektu, kadangi jos dalyvauja baltymų ir gliukozės sintezėje, yra pagrindinis azoto šaltinis, rezervinis energijos šaltinis.

Amino rūgštys ir jų veikliosios funkcijos:Kreatinas – stiprina raumenis, stimuliuoja jų augimą.Taurinas – pasižymi stiprinančiu kretino poveikiu.Inizolis – svarbus normaliai smegenų ir nervų sistemos veiklai, dalyvauja skaidant riebalus.Karintinas – sumažina aminorūgščių išsiskyrimą, padeda deginti riebalus, skatina baltymų sintezę bei raumenų masės formavimą.

Į maisto papildų sudėtį įtraukiami ne tik vitaminai ir mineralai, bet ir tokios biologiškai aktyvios medžiagos kaip omega-3,6,9 rūgštys, Kofermentas Q10, bioflavonoidai, įvairios kilmės antioksidantai bei augaliniai koncentratai.Kasdienė mityba, papildyta antioksidantais, gali ne tik lėtinti senėjimo procesus, bet ir padėti išvengti arba sumažinti riziką sirgti lėtinėmis ligomis, išlaikyti ląstelių vientisumą ir jų funkcijas.

ATMINKITEPapildai nekompensuos prastos mitybos. Kasdien valgykite įvairų mastą – daug daržovių ir vaisių, neperdirbtų grūdų, aukštos kokybės baltymų turinčių produktų.Saugokitės produktų nuo visų ligų. Kai kurie papildai yra labai reklamuojami, tačiau jų teigiamas poveikis sveikatai gali būti moksliškai nepatvirtintas.Žmonės niekuo nesergantys dėl vitaminų vartojimo tūrėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Kai kuriais atvejais papildai gali turėti nepageidaujamą poveikį.

Straipsnis parengtas remiantis:

1. Knašienė, J. (2006). Vitaminų evoliucija. Farmacija ir laikas.2. Stanton R. (2008). Sveikos mitybos vadovas: maistas gydo, maistas kenkia. Vilnius: Alma littera.3. http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/maisto-papildai4. http://www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_aktyvumas/mityba/mityba_maisto_papildai_ir_sveikata.html  

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Konkursu vaikams „Per atostogas riedėk saugiai“ Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurai ragina visus paminėti Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau-PSO) Saugaus eismo dekadą (2011−2020 m.) ir tęsti 2015 metais pasirašytos Vaikų deklaracijos dėl saugos keliuose pasižadėjimus.Pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos statistinius duomenis, 2015 metais eismo įvykiuose žuvo 11 ir buvo sužeisti 577 vaikai (149 vaikai buvo sužeisti dėl jų pačių neatsargumo). Iš jų žuvo 1 pėstysis vaikas ir buvo sužeista 216 vaikų pėsčiųjų (78 pėstieji vaikai buvo sužeisti dėl jų pačių neatsargumo), žuvo 1 vienas vaikas dviratininkas ir buvo sužeisti 58 vaikai dviratininkai (37 vaikai dviratininkai buvo sužeisti dėl jų pačių neatsargumo). Tarp vaikų mopedų vairuotojų praeitais metais žuvusiųjų nebuvo, tačiau buvo 14 sužeistų ir 9 dėl jų pačių neatsargumo. Paprastai vaikai dviratininkai ir mopedų vairuotojai aktyviais eismo dalyviais tampa šiltuoju metų laiku. Todėl Lietuvoje vykdami PSO Saugaus eismo dekados kontaktinio asmens funkcijas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (toliau – SMLPC) darbuotojai inicijavo konkursą vaikams „Per atostogas riedėk saugiai“.

Vaikai, norintys dalyvauti konkurse „Per atostogas riedėk saugiai“, turėtų sukurti stendą, atspindintį vaikų saugos keliuose važinėjant dviračiu, riedučiais, riedlente ir pan. temą. Sukurtą stendą reikėtų eksponuoti savo mokykloje, o stendo nuotrauką atsiųsti konkursui. Vieną stendą gali kurti iki 5 mokyklinio amžiaus vaikų grupė. Pasibaigus konkursui bus apdovanoti I–III vietų laimėtojai, kuriuos išrinks SMLPC direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Komisija konkursinius darbus vertins atsižvelgdama į jų atitiktį vaikų saugos keliuose temai, vizualinį sprendimą, idėją, originalumą, meniškumą. Visos stendų nuotraukos bus paskelbtos SMLPC „Facebook“ paskyroje.

Nugalėtojai bus apdovanoti konkurso rėmėjų įsteigtais prizais:I vietos laimėtojas – 50 EUR internetinio knygyno dovanų kuponu.II vietos laimėtojas – 40 EUR internetinio knygyno dovanų kuponu.III vietos laimėtojas – 30 EUR internetinio knygyno dovanų kuponu.I–III vietų laimėtojai bus apdovanoti ir konkurso partnerių įsteigtais prizais.

Daugiau informacijos: http://www.smlpc.lt/lt/neinfekciniu_ligu_profilaktika/suzalojimu_prevencija/konkursas_vaikams_per_atostogas_riedek_saugiai.html

Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva nuo 1950 m. balandžio 7-oji diena yra minima Pasaulio sveikatos diena. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija ypatingą dėmesį skiria vienam aktualiausių susirgimų pasaulyje – cukriniam diabetui, o pagrindinis šių metų Pasaulio sveikatos dienos tikslas – stiprinti diabeto prevenciją bei sergančiųjų priežiūros prieinamumą.

Tarptautinės diabeto asociacijos duomenimis 2015 m. pasaulyje buvo maždaug 415 mln. diabetu sergančių suaugusiųjų. Prognozuojama, jog iki 2040 m. šis skaičius pasieks 642 mln. 2015 m. dėl diabeto ar jo sukeltų komplikacijų mirė 5 mln. žmonių – po žmogų kas 6 sekundes.Higienos instituto duomenimis, 2014 m. Lietuvoje įregistruota per 99 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu. Lietuvoje nuo 1983 m. registruojami vaikų sergamumo I tipo cukriniu diabetu atvejai. Europoje 60 mln. suaugusiųjų gyvena sirgdami cukriniu diabetu, daugiau nei trečdaliui gyventojų, sergančių diabetu, ši liga dar nediagnozuota. 90 % visų žmonių, sergančių šia klastinga liga, yra diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas. 32 mln. žmonių yra padidėjusi rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu.

Cukrinis diabetas – tai lėtinė endokrininė medžiagų apykaitos liga, kurią sukelia žmogaus organizme insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas. Insulinas yra hormonas, kurį gamina kasos β ląstelės. Jis padeda gliukozei patekti į raumenis, riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir mažina kraujo gliukozės kiekį. Žmonių, kurie serga I tipo cukriniu diabetu, kasos β ląstelės dėl įvairių priežasčių negamina insulino. Jeigu organizme yra pakankamai insulino, bet jis nėra periferijoje veiksmingai naudojamas, susergama II tipo diabetu.

Cukrinio diabeto tipai:• I tipo cukrinis diabetas dar yra vadinamas nuo insulino priklausomu. Dažniausiai juo serga vaikai ir paaugliai. Šiuo atveju kasos β ląstelės nepagamina reikiamo kiekio insulino. Todėl kasdien reikia jo injekcijų, kruopščiai sekant kraujo gliukozės kiekį. Priešingu atveju ligonis gali mirti. Iš visų diabetu sergančių žmonių 5 - 10% yra I tipo ligoniai. • II tipo cukrinis diabetas yra nuo insulino nepriklausomas. Tai dažnesnė šios ligos forma. Juo paprastai serga suaugę ar vyresnio amžiaus žmonės, kurie neretai per daug sveria. Vaikai gali sirgti vadinamuoju MODY tipo diabetu. II tipo cukrinis diabetas iš pradžių koreguojamas subalansuota dieta, kūno masės mažinimu, fiziniu aktyvumu. Jei ligos kontrolei šių priemonių nepakanka, skiriamas gydymas tabletėmis, kurios stimuliuoja kasos β ląsteles gaminti insuliną. Tačiau ligai progresuojant, II tipo diabetu sergantiesiems būtina insulino terapija. Iš visų diabetu sergančių žmonių 90 – 95% yra II tipo ligoniai.

PožymiaiI tipo cukrinio diabeto pradžia paprastai yra staigi ir netikėta. Jai būdingi šie simptomai:• padažnėjęs šlapinimasis,• varginantis troškulys,• burnos džiūvimas,• kojų tirpimas,• nuolatinis nuovargis,• alkis,• staigus svorio kritimas,• blogėjantis regėjimas,• pasikartojančios infekcijos.II tipo cukrinis diabetas paprastai ne iš karto juntamas, todėl jį sunkiau diagnozuoti.Požymiai yra tokie pat, kaip ir I tipo, tik ne tokie ryškūs.

Cukrinio diabeto rizikos veiksniai• I tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai: imuniteto susilpnėjimas, infekciniai uždegiminiai procesai (virusai, toksinai), paveldimumas.• II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai: nutukęs (kūno masės indeksas KMI> ar =27 kg/m2); vyresnis kaip 45 m.; turi artimų giminių, sergančių diabetu; sergantis arterine hipertenzija (AKS > 140/90 mmHg); turintis lipidų apykaitos sutrikimų (didelio tankio lipidų (DTL) < 0,9 mmol/l ir trigliceridų (TG) > 2,2 mmol/l); patyręs gliukozės tolerancijos sutrikimų; sirgęs širdies ir kraujagyslių ligomis; varginamas II tipo cukrinio diabeto požymių; moteris, gimdžiusi sunkesnius kaip 4 kg naujagimius; moteris, nėštumo metu sirgusi gestaciniu (nėštumo) diabetu.

Šiuo metu nėra I tipo diabeto profilaktikos. Aplinkos veiksniai, kurie, manoma, išprovokuoja insuliną gaminančių ląstelių irimą organizme, vis dar tyrinėjami. II tipo diabeto galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų: tinkamai maitinantis ir pakankamai mankštinantis.Pajutus ar įtarus cukrinio diabeto požymius ar esant rizikos veiksnių, reikia patikrinti kraujo gliukozę. Svarbu kuo ankščiau diagnozuoti cukrinį diabetą ir išvengti gresiančių komplikacijų.

Straipsnis parengtas remiantis:1. Zabulienė, L., Butkus, J. (2009). Suaugusiųjų antrojo tipo cukrinio diabeto prevencija. Vilnius.2. http://www.dia.lt/3. http://www.smlpc.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kovo 24-ąją visame pasaulyje minima tuberkuliozės diena. Pasaulio tuberkuliozės dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šios ligos paplitimą bei dedamas pastangas kovojant su ja. Šią dieną taip pat stengiamasi informuoti gyventojus apie tuberkuliozės užsikrėtimo kelius, profilaktikos priemones, apsisaugojimo nuo jos būdus ir gydymo galimybes.

PSO skelbia, kad:• Tuberkuliozė yra viena dažniausių mirtingumo nuo užkrečiamųjų ligų priežasčių.• 2014 m. pasaulyje tuberkulioze susirgo 9,6 mln. žmonių ir 1,5 mln. mirė nuo šios ligos.• Tarp susirgusiųjų tuberkulioze 2014 m. buvo apie 1 mln. vaikų, apie 140 tūkst. iš jų mirė.• Daugiau nei 95% visų pasaulyje registruojamų tuberkuliozės atvejų yra skaičiuojama ekonomiškai neišsivysčiusiose bei skurstančiose šalyse.• Tuberkuliozė yra viena iš pagrindinių ŽIV infekuotų žmonių mirties priežasčių.• 2014 m. pasaulyje buvo užregistruota 480 tūkst.atsparių vaistams tuberkuliozės atvejų.• Bendrų pastangų dėka mirštamumas pasaulyje nuo tuberkuliozės 2015 m. sumažėjo 47% palyginti su 1990 m.• Dėl pagerėjusios tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo nuo 2000 m. iki 2014 m. išgelbėtos 43 mln. žmonių gyvybės.• Pagrindinis PSO siekis yra iki 2030 m. pažaboti tuberkuliozės epidemiją pasaulyje, o iki 2035 m. – 95% sumažinti mirtingumą ir 90% sergamumą.

KAS YRA TUBERKULIOZĖ?Kvėpavimo organų tuberkuliozė (TB) tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija (TM) (Mycobacterium tuberculosis ), plintanti per orą su dalelėmis. Pagrindinis TM šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma. Negydomas TB sergantis žmogus gali mirti.

KOKIE YRA TB POŽYMIAI?Tuberkuliozės požymiai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje dauginasi ligos sukėlėjas. TM dažniausiai pažeidžia plaučius (plaučių tuberkuliozė).Pagrindiniai: Sunkus kosulys, trunkantis 3 ar daugiau savaičių; Skausmas krūtinėje; Skreplių ar kraujo atkosėjimas.Kiti: Silpnumas ar nuovargis; Svorio kritimas; Apetito stoka; Drebulys; Karščiavimas; Naktinis prakaitavimas.

KAIP PLINTA TUBERKULIOZĖ?Tuberkuliozės mikobakterijos (TM) patenka į orą, kai plaučių TB sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. TM ore gali išlikti kelias valandas priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Žmogus, įkvėpęs TM užteršto oro, gali tapti infekuotu.

KOKS SKIRTUMAS TARP ŽMOGAUS UŽSIKRĖTUSIO TM IR ŽMOGAUS SERGANČIO TB?Užsikrėtę asmenys savo organizme turi TM, bet jos nėra aktyvios ir nesukelia ligos, nepasireiškia TB būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos sukėlėjo. Nustatyta, kad tik dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc.) gali susirgti arba suserga TB.

MITAI IR FAKTAI APIE TUBERKULIOZE

Mitas: TB sukelia plaučių vėžį.Faktas: Plaučių ligos, kurios sukelia plaučių audinių randėjimą, tokios kaip Tb, gali tik padidinti plaučių vėžio riziką. Yra daug plaučių vėžio priežasčių, iš kurių rūkymas yra pati didžiausia.

Mitas: Tuberkuliozę sukelia rūkymas.Faktas: TB infekcijos priežastis yra bakterija Mycabacterium tuberculosis. Rūkimas gali tik apsunkinti TB.

Mitas: TB serga tik žemesnės socioekonominėse grupėse.Faktas: Tuberkulioze gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo socialinės ar finansinės padėties ir gyvenimo sąlygų.

Mitas: BCG (tuberkuliozės) vakcina neleidžia susirgti TB.Faktas: Nors vakcina užkerta kelią sunkioms tuberkuliozės formoms vaikystėje, ji neapsaugo suaugusiųjų.

Mitas: TB liga ir TB infekcija yra tas pats.Faktas: Ne. Asmuo užsikrėtęs tuberkuliozės infekcija negali užkrėsti kitų, nes bakterija yra neaktyvi arba latentinė. Asmuo nežino, kad jis užsikrėtęs, nes nėra jokių požymių ar simptomų. TB liga sergantis žmogus yra paveiktas kitaip. TB liga sergantis žmogus organizme turi aktyvią bakteriją: tai reiškia, kad jis gali patirti TB požymius ir simptomus ir gali užkrėsti kitus.

Mitas: Jei man TB simptomai nepasireiškia, aš nesergu TB.Faktas: TB sergančiam žmogui gali pasireikšti bet kurie būdingi tuberkuliozei simptomai. Jie gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis, todėl svarbu kreiptis į gydytoją, kuris galės nustatyti, ar Jūs sergate. Taip pat svarbu prisiminti, kad TB sergantis žmogus gali jaustis visiškai sveikas arba tik kartais kosėti.

Atminkite, kad tuberkuliozė plinta oru su mažais sergančio žmogaus iškosėtais lašeliais, dažniausiai galima užsikrėsti uždarose nevėdinamose patalpose (liftuose, transporte ir kt.).

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis vandens dienos problematiką.

Vanduo reikalingas ir buityje, ir darbe. 2016 m. yra paskelbti Vandens ir darbo metais, nes vanduo yra dalis kasdienio darbo daugiau kaip pusei visų dirbančių pasaulio žmonių (1,5 mlrd. žmonių). Nuo vandens priklauso gydytojų, laborantų, menininkų, restoranų darbuotojų ir kitų sričių specialistų darbas. Visose darbo vietose yra būtinas saugus vanduo ir pakankamos sanitarijos sąlygos. Žmonių, dirbančių žemės ūkyje, maisto gamyboje, žuvininkystėje, miškininkystėje, darbo be saugaus vandens tiekimo neįmanoma įsivaizduoti. Sunkiai dirbančių žmonių darbo sąlygos priklauso nuo galimybių nusiprausti, atsigerti švaraus vandens. Švarios rankos gali išgelbėti gyvybę. Pavyzdžiui, nuolatinis rankų plovimas yra vienas iš geriausių būdų pašalinti nuo rankų mikrobus ir užkirsti kelią bakterijų plitimui. Maisto pramonės įmonės sunaudoja ypač daug aukštos kokybės geriamojo vandens. Maisto pramonės įmonėse vanduo naudojamas įrangai, tarai, vamzdynams plauti, dezinfekcijai, aušinimui, orui kondicionuoti, garui ir pačiai produkcijai gaminti. Gaminant alkoholinius ir gaiviuosius gėrimus vanduo yra pats svarbiausias žaliavinis ir technologinis produktas. Chemijos ir agrochemijos pramonės sektoriams vanduo taip pat yra esminė žaliavinė medžiaga. Chemijos pramonės įmonėse vanduo naudojamas produktams ir aparatams šildyti arba aušinti, garui generuoti, tirpikliams ir reakcijų terpėms, produktams plauti bei medžiagos distiliuoti. Daugeliui technologinių procesų reikalingas demineralizuotas vanduo.Tekstilės pramonė pagal sunaudojamo vandens kiekį ir sugeneruojamų nutekamųjų vandenų kiekį nusileidžia tik tokioms vandeniui imlioms gamybos sritims kaip juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos ir celiuliozės-popieriaus pramonė, kuro energetika. Tekstilės pramonės technologijų plėtra iš esmės susijusi su taupiu medžiagų naudojimu, efektyviu žaliavų ir kuro naudojimu bei supančios aplinkos neteršimu. Didelę tekstilės pramonės atliekų dalį sudaro nutekamieji vandenys, todėl pagrindinė šios pramonės vystymosi kryptis – technologinių schemų su daugkartiniu vandens panaudojimu kūrimas.Europos Sąjungos narės skatina ieškoti būdų, kaip mažinti vandens sunaudojimą tiek pramonėje, tiek žemės ūkio, transporto bei energetikos srityse, ieškoti vandens pakartotinio naudojimo, uždarų ciklų kūrimo galimybės. Lietuvos pramonė bei kiti ūkio sektoriai turi didelį potencialą pakartotinai naudoti vandenį, kurti vandens reciklus bei uždarus vandens ciklus. Didžiausias galimybes šioje srityje turi tokios pramonės šakos kaip tekstilė, popieriaus ir kartono, metalų apdirbimo, stiklo bei energetikos įmonės.Daugiausia vandenį teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas, miško plukdymas ir pavienių žmonių neatsakinga veikla. Pramonė ir miestai į atvirus vandenis per parą išleidžia milijonus kubinių metrų nutekamojo užteršto vandens, kurio tik dalis patenka į valymo įrenginius. Pramonės įmonių nutekamajame vandenyje esančios žalingos medžiagos yra nevienodai susidariusios ir įvairiai veikia aplinką, iš keleto įmonių arba cechų į vieną vietą sutekėjęs vanduo gali įgyti visiškai naujų savybių, sveikatai žalingų junginių. Organinių ir neorganinių medžiagų teršiamasis poveikis vandeniui yra nevienodas. Vienas iš žalingiausių teršalų yra nafta ir jos produktai. Į vandenį nafta ir jos produktai patenka iš transporto priemonių, iš naftos gręžinių jūros šelfuose ir su nutekamaisiais vandenimis. Į upes suleisti užteršti vandenys, tekėdami gali patys išsivalyti, bet kai į vandenį patenka naftos arba jos produktų, paviršiuje susidaro oro nepraleidžianti plėvelė. Negaudami deguonies žūsta užterštą vandenį valantys mikroorganizmai ir jis nebeišsivalo. Jei į geriamąjį vandenį patenka nors šiek tiek naftos, jo jau gerti nebegalima. Dar pavojingesnė tarša mineraliniais aliejais.Patekęs į upes buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau negu pramonės vandenys. Pavojingiausios buitinių vandenų priemaišos yra cheminės skalbimo priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, todėl užterštas vanduo patenka į upes, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro putų dangą, veikiančią labai panašiai kaip naftos plėvelė. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų pagaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones.Ne mažiau teršia vandenį netikslingai ir neatsargiai žemės ūkyje naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai. Ne visos į dirvą išbertos mineralinės medžiagos yra augalų įsisavinamos, dalį jų lietaus vanduo nuneša į upelius, melioracijos kanalus, ežerus, dėl to susidaro palankios sąlygos vandens telkiniams užaugti dumbliais. Dalis mineralinių trąšų patenka į gruntinius vandenis, dėl to pablogėja šachtinių šulinių vanduo.Vandenį teršia ir netvarkingai įrengtos, per arti vandens telkinių pastatytos gyvulių fermos. Su žemės ūkio gamyba susijusi vandens tarša apima dideles teritorijas, užteršiamos mažos upės, nuo kurių priklauso ir didelių upių švarumas. Vandens tarša lemia didelius nuostolius ūkiui, pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, kenkia žmonių sveikatai. Užterštame vandenyje visuomet būna daug patogeninių bakterijų bei virusų. Kai kurie cheminiai junginiai, ypač sieros, pagreitina hidrotechninių įrengimų, tiltų, kitų statinių iš metalo ir gelžbetonio konstrukcijų koroziją. Filtruodamasis vanduo taršą iš viršutinių dirvos sluoksnių nuneša į apatinius. Požeminių vandenų tarša yra daug pavojingesnė nei atvirų telkinių, nes jie negali savaime regeneruotis. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolą, kuriuo tikslas – visais lygiais prisidėti prie žmogaus sveikatos išsaugojimo. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras vykdydamas kontaktinio asmens funkcijas koordinuoja Vandens ir sveikatos protokolo nuostatų įgyvendinimą ir ragina imtis priemonių, skirtų apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę.Maisto ir švaraus vandens poreikių tenkinimas būtinas žmonių sveikatos palaikymui, vanduo yra gyvenimo ir sveikatos pagrindas, jis yra būtinas žmogaus organizmui. Tam, kad būtų patenkintas minimalus vandens poreikis, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 7,5 litro vienam asmeniui per dieną. Didesnis kiekis – apie 20 litrų vandens vienam gyventojui per dieną – garantuoja pakankamas higienos ir sanitarijos sąlygas. Vandens ištekliai lemia aplinkos tvarumą, vandens ūkio teikiamų paslaugų kokybę, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Vanduo ir darbas daro įtaką ekonominiam vystymuisi ir kelia žmonijos gyvenimo lygį.

Informaciją pagal įvairių šaltinių medžiagą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Natalja Šliachtič

Kovo 21 dieną daugelyje Europos šalių minima tarptautinė miego diena. Šią dieną daugelyje Europos šalių minima Tarptautinė miego diena. Ja siekiama pabrėžti miego svarbą žmogaus gyvenimo kokybei.

Miegas yra neišvengiamai būtina kiekvieno gyvo organizmo būsena bei elementariausia pasyvaus poilsio rūšis. Jis yra reikalingas žmogaus organizmui kaip maistas, vanduo ar oras. Ypač yra svarbus ir reikalingas miegas vaikams, nes tik jo metu išsiskiria augimo hormonas – kortizolis, kuris dar vadinamas jaunystės eliksyru. Miego metu organizme cirkuliuoja apie 70 proc. kasdienės augimo hormono dozės.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir būdas daugelį verčia skubėti, todėl vis mažiau laiko yra skiriama normaliam ir visaverčiam poilsiui bei miegui. Nustatyta, kad suaugęs žmogus privalo miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas. Tačiau dauguma žmonių miega nepakankamai, t. y. mažiau nei septynias valandas. Jei tai trunka ilgiau kaip mėnesį, atsiranda nemiga, blogėja atmintis, atsiranda pirmieji nemalonūs senėjimo požymiai (oda nustoja švytėti, susiraukšlėja, atsiranda tamsūs ratilai po akimis). Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pasiūlytą miegas yra vienas iš fizinės sveikatos srities komponentų, kurio svarbiausia funkcija – atkurti organizmo jėgas. Dėl šios funkcijos miegas gyvybiškai būtinas kiekvieno žmogaus fizinei, psichinei ir emocinei gerovei palaikyti. Esminis miegą apibūdinantis požymis yra miego kokybė. Įvairiuose tyrimuose miego kokybė apibūdinama, kaip tam tikrų miego komponentų (užmigimo laiko, miego trukmės ir efektyvumo, prabudimų, medikamentų vartojimo, savijautos dienos metu) visuma, kuri padeda identifikuoti blogai ir gerai miegančius asmenis.Nurodoma, jog tik visavertis ir kokybiškas miegas turi neabejotiną naudą žmogaus sveikatai. Miego metu ilsisi visi organai. Nuo jo kokybės priklauso mūsų santykiai su artimaisiais, darbo rezultatai, savijauta, sveikata, nuotaika ir saugumas. Po miego visos organizmo funkcijos atliekamos veiksmingiau nei po palyginti ilgos budrumo būsenos. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ne tik miego trūkumas, bet ir jo perteklius neigiamai veikia tiek fizinį, tiek psichologinį funkcionavimą, dėl to gali atsirasti išsiblaškymas, dėmesio koncentracijos ar atminties sutrikimų, padidėti nerimas, dirglumas ir irzlumas.Vienas iš labiausiai miego kokybę sąlygojančių veiksnių yra skirtingas žmonių biologinis aktyvumas. Šis biologinio aktyvumo skirtumas priklauso nuo žmogaus teikiamos pirmenybės rytui arba vakarui, tai dar vadinama rytiniu arba vakariniu paros tipu.Mokslininkai vis dar ginčijasi, kiek turi trukti sveikas miegas. Paprastai rekomenduojama miegoti 7 – 9 valandas per parą, nors miego trukmės poreikis kiekvienam gali būti skirtingas. Nesvarbu, kiek miegosite, svarbu ryte jaustis pailsėjusiam. Egzistuoja skirtingo tipo žmonės, kuriems reikia individualaus miego laiko, kartais daugiau nei 9 valandų. Tai dažniausiai būna padiktuota tam tikrų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, per žemo kraujospūdžio, nuotaikos svyravimų ir kt.

Penkios miego stadijos. Miegant kiekviena stadija atstovauja skirtingai fizinei ir protinei kūno būsenai. Vienose stadijose kūnas miega jautriau ir gali būti lengviau pažadinamas, kitose – miegas labai gilus. Vidutiniška miego ciklo trukmė yra 90-110 minučių. Apie 50 procentų miego laiko yra praleidžiama antroje stadijoje ir apie 20 procentų – aktyvaus miego stadijoje. Likusius 30 procentų pasidalija likusios miego stadijos. Vidutiniškai asmuo per aštuonių valandų periodą padarys visą ciklą per stadijas keturis arba penkis kartus.1 stadija (mieguistumas, išglebimas), kai žmogus snūduriuoja apie 5-10 minučių ir gali būti lengvai pažadintas. Akys juda labai lėtai ir lėtėja raumenų aktyvumas.2 stadija (jautrus, negilus miegas), kai akys nebejuda ir smegenų bangavimas (elektrinio aktyvumo svyravimas, kuris gali būti išmatuotas elektrodų) tampa lėtesnis, su atsitiktiniais staigiais bangų, vadinamų miego ašimi išsiveržimais. Lėtėja širdies plakimas ir krinta kūno temperatūra.3 ir 4 stadija (gilus miegas) – pradeda figūruoti lėtas smegenų bangavimas, vadinamas delta bangomis, išsklaidytas mažesnių, greitesnių bangų. Iki ketvirtos stadijos smegenys sukelia delta bangas beveik išimtinai. Labai sunku pažadinti žmogų kai jo miegas trečioje ir ketvirtoje (gilaus miego) stadijose. Nėra akių judėjimo ir raumenų aktyvumo. REM (aktyvus miegas) – miegant aktyviu miegu, kvėpavimas tampa greitesnis, nereguliarus ir negilus, akys greitai trūkčioja įvairiomis kryptimis ir galūnių raumenys tampa laikinai paralyžiuoti. Širdies darbas išauga ir kyla kraujo spaudimas. Vyrai patiria erekciją. Žmonės sapnuoja.

Miego higienos taisyklės. Pagal statistinius duomenis, kas trečias planetos gyventojas patiria sunkumų užmigdamas ar kenčia nuo nemigos, todėl būtina žinoti bendras miego higienos taisykles, kurios stiprina paros ritmą. Dažniausiai nemiga atsiranda nuo blogos miego higienos: netinkamo čiužinio, patalynės, naktinių drabužių bei mikroklimato. Pagalvės ir antklodės saugo kūno temperatūrą ir leidžia raumenims atsipalaiduoti. Tam geriausiai tinka natūralaus pluošto audiniai (medvilnė, šilkas), nes jie puikiai sugeria prakaitą ir leidžia odai kvėpuoti. Rekomenduojamas vidutinio kietumo čiužinys. Prieš miegą miegamasis turi būti gerai išvėdintas. Temperatūra jame turi būti komfortiška ir neaukšta – 17 °C. Rekomenduojama gultis ir keltis tuo pačiu laiku, nes tik taip susiformuoja sąlyginiai refleksai ir palaikomas organizmo bioritmas, kuris lemia spartesnį užmigimą bei kokybišką poilsį.Prieš miegą pasivaikščioti gryname ore, išsimaudyti po šiltu dušu. Nepatartina aktyvi protinė ar fizinė veikla bei įkyrus triukšmas. Pasiklausykite ramios ir melodingos muzikos. Vakarienę suvalgykite likus dviem valandoms iki miego, nepersivalgykite. Tinka lengvas daržovių užkandis ar salotos su žuvimi, triušiena ar paukštiena. Negerkite stiprios kavos, arbatos ar kitų energizuojamųjų gėrimų. Išgerkite žolelių arbatos su medumi: mėtų, melisų, ramunėlių, levandos ar eškėtuogių.

Straipsnis parengtas remiantis:1. http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2014.3

2. http://www.smlpc.lt/lt/sveikatos_mokymas/patarimai/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė