Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kuo tai darome! Burnos ertmės būklė glaudžiai susijusi su virškinimo sistemos funkcionavimu. Vadinasi ir su bendra savijauta ir viso organizmo sveikata. Nuo burnos ertmės higienos priklauso viso organizmo būklė Burnos ertmės higiena turi įtakos ne vien tik burnos ertmei, tačiau turi didžiulę įtaką bendrai žmogaus organizmo būklei. Todėl, žmonės turi suprasti, kad profesionali burnos higiena (atliekama specialisto) ir individuali burnos higiena (paciento kasdieninė priežiūra) yra komandinio darbo rezultatas ir reguliariai atliekant profilaktiškas, profesionalios burnos higienos procedūras, įdedant pastangų kiekvieną dieną prižiūrint savo burnos ertmės higieną, galite išvengti burnos ertmės ligu ir ne tik jų. Širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, priešlaikinis gimdymas ir daug kitų ligų susijusios su burnos ertmės higiena. Ligos eiga bus ilgesnė, sunkesnė jei burnos ertmėje bus nuolatinis gingivitas (ankstyvasis dantenų uždegimas). Jei gingvitas laiku negydomas, jis gali virsti į sunkesnės formos uždegimą – periodontitą (tai dantenų ir dantį laikančiojo kaulo periodonto raisčio liga), o negydant periodontito liga progresuoja į sunkesnę formą - nyksta kaulas aplink dantį, galiausiai dantų netenkama. Periodontitas ypač klastinga liga, nes simptomai nėra skausmingi, dažnu atveju žmogus susirūpina tik tuomet, kai dantys tampa paslankūs, o tai jau pažengusi ligos stadija, kuri sunkiai gydoma. Visos šios burnos ertmės ligos sukelia nuolatinę organizmo kovą su uždegimu, taip sekinama imuninė sistemą, kadangi bakterijos ir jų apytakos produktai pažeidžia smulkiąsias burnos kraujagysles ir patenka į kraujotakos sistemą, toksinai gali sukelti ligas arba komplikuoti jau esančių ligų eigą, bei gydymą. Burnos sveikatos svarbą lemia organizme vykstantys procesai: bakterijos ir jų apytakos produktai pažeidžia smulkias burnos kraujagysles ir patenka į kraujotakos sistemą. Su kraujo srove keliaudamos po visą organizmą, bakterijos išskiria toksinus. Toksinai gali sukelti ligas arba komplikuoti jau esamų ligų eigą ir gydymą. Kas ant liežuvio? Svarbiausia blogo burnos kvapo priežastis (80 proc. atvejų) – nepakankama burnos higiena. Savo burnos kvapo žmogus paprastai nejaučia. Viena priežasčių – oras, kai kvėpuojama taisyklingai, patenka ne pro burną, o pro nosį, taigi burnos kvapas nepasiekia uoslės receptorių. Antra, prie savo kvapo, net ir gana stipraus, greitai įprantama ir pats žmogus neįtaria, kad jo burnos kvapas nemalonus. Dėl to į burnos higienistus ar odontologus paprastai kreipiamasi paskatinus kitų specialybių gydytojams ar artimiesiems. 85–90 proc. atvejų dėl blogo burnos kvapo yra „kalti“ burnos ertmės mikroorganizmų gyvybinės veiklos produktai. Žmogaus burnoje yra šimtai bakterijų rūšių. Jų veiklos padarinys – irstančios maisto medžiagos (daugiausia – baltymai). Anaerobinės kilmės bakterijos išskiria įvairias nemalonaus kvapo medžiagas: sieros vandenilį, kurio kvapas primena sugedusio kiaušinio kvapą, metilmerkaptaną ir skatolą, indolą, kadaveriną, puresciną ir izovalerijono rūgštį. Šios rūgšties kvapas jaučiamas ir nuo prakaituojančių pėdų. Atlikus nemažai tyrimų nustatyta, kad dantų apnašo ir liežuvio apnašo mikroflora yra skirtinga. Tapo aišku, kad daugiausiai nemalonumų kyla dėl bakterijų, kurios „gyvena“ ant liežuvio dalies, esančios arčiausiai jo šaknies. Šią sritį blogiau nei kitą liežuvio paviršių suvilgo ir plauna seilės, beto, čia gausu mažų vagelių ir raukšlių, t. y. jaukių vietų bakterijoms įsikurti. Galima manyti, kad pašalinus visas bakterijas kartu išnyks ir blogas burnos kvapas. Tačiau taip nėra, nes bakterijos atlieka ir apsauginę funkciją. Dažniausios nemalonaus burnos kvapo priežastys yra šios: – nepakankama burnos higiena, – dantų ir dantenų ligos ar netinkamas jų gydymas, – bloga dantų protezų priežiūra, – seilių liaukų, liežuvio, burnos gleivinės opos ir pažeidimai, – gleivių ir pūlių sankaupos nosiaryklėje ir ryklėje, adenoidų išvešėjimas, – burnos sausumas (dėl ilgai trunkančio kalbėjimo, gausaus valgio, ilgalaikio streso, kai kurių medikamentų vartojimo), – spindulių terapija ir pooperacinė būklė, – alkoholio vartojimas, – rūkymas Nepagrįstai manoma, kad tabako dūmai mažina burnoje esančių bakterijų aktyvumą. Iš tiesų šis poveikis yra minimalus. Rūkantiesiems ne tik sausėja burna, bet ir pažeidžiamos dantenos. Tabako kvapas suteikia papildomą nemalonų atspalvį. Pūlingi nosiaryklės uždegimai, nosies augliai ir svetimkūniai, sloga, sinusitas bei pūlinės plaučių ligos sudaro tik apie 3 proc. visų blogo burnos kvapo priežasčių. Dar halitozė galima dėl cukrinio diabeto, inkstų ir kepenų veiklos nepakankamumo, virškinimo sistemos ligų (gastroezofaginio refliukso, stemplės divertikulo ar kt.). Asmeninė ir profesionali burnos higiena Kontroliuojant bakterijų florą burnoje, veiksmingiausios šios priemonės: – Profesionali periodiškai atliekama burnos higiena. – Reguliariai, kruopščiai valomi dantys ir burnos ertmė. – Liežuvio valymas. Tai nuo seno Rytų šalyse taikytas higienos metodas. Galima įsigyti specialų šepetėlį ar gramdiklį liežuviui valyti. Neturint specialaus, kurį laiką tiks nedidelis (vaikiškas) dantų šepetėlis, kurį naudosite tik liežuviui valyti. – Burnos skalavimas gaivinamaisiais skysčiais be alkoholio. Tinkamiausi skysčiai burnai skalauti – su mentoliu, arbatmedžio ar eukalipto aliejumi bei metilsalicilatu. Burnos skalavimo skysčių su chlorheksidinu nereikėtų naudoti nuolat. – Prebiotikų vartojimas, produktų, kuriuose gausu ląstelienos, šviežių daržovių, vaisių ir žalumynų, pakankamas vartojimas. – Seilėtekio stimuliavimas (pastilių, kramtomosios gumos kramtymas).
Sveikatai palanki mityba
Sveikatai palanki mityba – tai ne kraštutinumai, o atsirinkimas sveikatai palankių maisto produktų, kurie užtikrina reikiamų maistinių medžiagų poreikius. Maistas padeda gyventi kokybišką gyvenimą ir įgyvendinti savo siekius. Mityboje be maisto produktų išsitrinkimo, labai svarbi reguliaraus ir lėto valgymo kultūra. Š. m. balandžio 18 d. Joniškio „Aušros“ gimnazijoje ir Gataučių M. Katiliūtės mokykloje sveikatai palankios ir sveikos mitybos paslaptimis dalinosi sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, lektorė Raminta Bogušienė.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Vilma Mingailienė
KAIP SVEIKIAU PARUOŠTI IR IŠKEPTI MĖSĄ ANT GRILIAUS?
Kai balandis mus lepina vasariškais orais, kone kiekvienas savaitgalis pakvimpa gardžia, ant laužo kepama mėsyte. Tačiau, kad mėsa būtų ne tik skani, bet ir sveika, reikia nepamiršti kelių svarbių jos ruošimo taisyklių. Kodėl žmonės taip mėgstą keptą mėsą ant griliaus? Kepimo metu atsiskleidžia produkto skonis ir kvapas, spalva tampa patraukli, todėl keptas maistas mums atrodo skanesnis. Prasidėjus grilio kepsnių sezonui, kaip iškepti mėsą, kad ji būtų ne tik skani, bet ir sveika? Pirmiausia reikia pasirinkti kokybišką mėsą, tinkamai ją paruošti. Dabar orai labai šilti, nebe pavasariški. Todėl nepamirškime stovyklaujant mėsą laikyti vėsiai. Jei nėra šaldytuvo, reikia naudoti šaltkrepšius. Žalią mėsą iškepti tą pačią dieną, kad ji nesugestų. Antra, mėsos paruošimas taip pat svarbus. Pirkdami jau paruoštą, marinuotą mėsą, patikrinkite etiketes, ar marinate nėra sveikatai kenksmingų maisto priedų (konservantų, skonio ir kvapo stipriklių, dažiklių ir t.t.), rinkitės, kur daugiausia mėsos ir liesesnės jos dalys, trumpiausias sudedamųjų dalių sąrašas, nėra krakmolo, rafinuotų aliejų, druskos iki 1 g/100 g, be pridėtinio cukraus. Jei ruošiate patys, nepersūdykite, geriau naudokite daugiau šviežių ir džiovintų prieskoninių žolelių – čiobrelių, rozmarinų, raudonėlių, kurie ne tik suteikia mėsai puikų aromatą, bet ir apsaugo nuo kancerogeninių medžiagų susidarymo. Trečia, labai svarbu, kad kepdami mėsą jos neperkaitintume, nesudegintume, kad išsaugotume jos maistinę vertę ir sultingumą. Kepant ant griliaus, svarbu nekepti mėsos ant tiesioginės ugnies, tik ant žarijų. Neatsitraukti nuo kepamos mėsos, o nuo varvančių riebalų įsiplieskus ugniai, ją užlieti vandeniu. Mėsai apdegus, matoma tamsiai rudos ar net apanglėjusios dalelės ir prisismelkus dūmų susidaro kancerogeninės medžiagos. Valgydami juos, praryjame kancerogenines medžiagas – heterociklinius aminus ir policiklinius aromatinius angliavandenilius, kurie apsunkina virškinimą, sukelia sunkumą skrandyje, nuovargio jausmą pavalgius. Reguliariai maitinantis tokiu maistu, organizmas pamažu apsinuodija ir pradeda sirgti. Pabandykite ant griliaus mėsą kepti folijoje. Taip apsaugosite mėsą nuo kaitrios ugnies, ji bus tokia pati kvapni, bet ypač sultinga, nes neišgaruos jos natūralios sultys. Folijoje rekomenduočiau kepti liesesnę mėsą – vištienos ar kalakutienos krūtinėlę, kiaulienos išpjovą. Tačiau riebesnę mėsą geriau kepkite be folijos, kad nulašėtų riebalai. Dabar madinga prie mėsos ant griliaus kepti daržoves. Kaip griliui paruošti daržoves, kaip sveikiausia jas kepti? Labai svarbu, kad su mėsa valgytume daržovių. Ir jų turėtų būti daugiau nei mėsos! Jei ant griliaus kepsite daržoves, labai svarbu, kaip ir mėsos, jų nesudeginti. Nes iš tokių daržovių bus ne nauda, o tik žala. Dabar gamta mums gausiai dovanoja įvairias salotas, špinatus, ridikėlius, svogūnų laiškus. Valgykime sezonines daržoves, gardinkime jas šaltai spaustu, nerafinuotu aliejumi, citrinų sultimis, prieskoninėmis žolelėmis. Jei vis gi norime paįvairinti daržovių asortimentą, kepkime jas folijoje, troškinkime ketaus puode. Taip nesudeginsime, išsaugosime vertingas medžiagas. Reikia prisiminti, kad virškinimas prasideda jau burnoje, todėl lėtai valgydami ir gerai sukramtydami maistą mes padedame savo organizmui jį lengviau suvirškinti ir pasisavinti! Literatūra: https://sveikataipalankus.lt http://www.smlpc.lt
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė
PAVASARINĖ LAUKINIŲ GYVŪNŲ VAKCINACIJA NUO PASIUTLIGĖS!
Joniškio rajono vaikų dantų būklė
Sergamumas ŪVKTI
GRIPO SITUACIJA JONIŠKIO RAJONE IR ŠIAULIŲ APSKRITYJE 2019 m. 14-ąją sav. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Pakruojo ir Radviliškio rajonus. Apibendrinus 14-osios metų savaitės (balandžio 1 – 7 d.) duomenis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo nuo 55,3 iki 53,8 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI. Gripas kliniškai diagnozuotas tik 1 Kelmės rajono gyventojui. Lyginat su prieš tai buvusia savaite, Šiaulių apskrityje sergančiųjų ŪVKTI sumažėjo nuo 1461 iki 1423 atvejų. 67,1 proc. iš visų susirgusiųjų ŪVKTI sudarė vaikai. Joniškio rajone bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo nuo 34,9 iki 38,3 atvejų tenkančių 10 000 gyventojų. Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 82 asmenys, gripas nebuvo diagnozuotas nė vienam Joniškio rajono gyventojui.
ORGANIZUOTAS SEMINARAS DĖL PRIKLAUSOMYBĖS KONSULTANTŲ
Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras balandžio 3 dieną organizavo dviejų dalių seminarą „Pagalbos žalingai alkoholį vartojantiems ir priklausomiems asmenims galimybės“. Pirmoje seminaro dalyje „Paslaugų poreikio įvertinimas“ dalyvavo Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentė Nijolė Goštautaitė – Midttun, Priklausomybės ligų specialistų asociacijos (PLSA) pirmininkas Gytis Jurevičius, Joniškio rajono savivaldybės mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė, Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Laima Klemienė, administracijos darbuotojai, policijos atstovai, įstaigų, teikiančių socialines paslaugas darbuotojai, visuomenės sveikatos specialistai, psichologai. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentė Nijolė Goštautaitė – Midttun pristatė priklausomybių sutrikimų ligos ir sveikatos modelį, priklausomybių gydymo sistemą, pagalbos žalingai vartojantiems paslaugų, iniciatyvų ir projektų įvairovę. Susitikimo metu kalbėta apie paslaugų priklausomiems asmenims galimybes ir poreikį rajone. Artimiausiu metu gydytoja psichiatrė Midttun parengs rekomendacijas dėl paslaugų plėtros Joniškio savivaldybėje. Priklausomybės ligų specialistų asociacijos (PLSA) pirmininkas Gytis Jurevičius pristatė priklausomybių konsultanto darbo specifiką – dirbti ne tik su priklausomais nuo alkoholio, bet ir jų šeimos nariais; motyvuoti vartojančius alkoholį keisti žalingus gėrimo įpročius; teikti paramą sveikstantiems žmonėms, baigusiems gydymo nuo priklausomybių programą; kaupti ir teikti informaciją apie veikiančias institucijas ir vietas, kur galima gauti gydymą ir pagalbą. Konsultacijos bus teikiamos priklausomybių konsultaciniame kabinete. Norint jame apsilankyti nereikės šeimos ar kito gydytojo siuntimo, bus laikomasi anonimiškumo ir konfidencialumo, niekam nebus perduoti asmens duomenys. Antroji seminaro dalis „Pagalbos žalingai alkoholį vartojantiems galimybės“ buvo skirta platesniam specialistų ratui: socialiniams darbuotojams, seniūnams, policijos pareigūnams, švietimo įstaigų atstovams, psichologams, socialiniams pedagogams, visuomenės sveikatos specialistams ir kitiems specialistams, kurie susiduria savo darbe su rizikingai alkoholį vartojančiais asmenimis. Susitikimo metu buvo pristatyti mokslu pagrįsti priklausomybių terapijos metodai, dalyviai supažindinti su priklausomybių konsultantais ir jų teikiamomis paslaugomis. Kalbėta apie priklausomybių gydymo prieinamumo didinimą, ankstyvąjį problemos nustatymą ir nukreipimą tinkamai pagalbai. Apgalvotai įdiegta priklausomybės konsultantų paslauga gali mažinti dėl priklausomybės ligų patiriamą stigmą asmenims ir šeimoms, pagreitinti pagalbos gavimą. Seminaro dalyviams, mūsų kraštietis, prof. Habil. dr. Antanas Goštautas pristatė mokslinį su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimą. Tyrimas apėmė 4 dešimtmečius, o išvados atskleidė kokią didelę neigiamą įtaką žmogaus sveikatai turi žalingi įpročiai. Nuo 2019 m. rudens priklausomybių paslaugų konsultantų paslaugos taps prieinamos Joniškio rajono gyventojams. Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pastangomis rajone duris atvers priklausomybės konsultantų kabinetas. Rajono gyventojai galės anonimiškai be gydytojo siuntimo kreiptis pagalbos dėl savo ar šeimos narių priklausomybės nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų.
Kaip apsisaugoti nuo ERKIŲ platinamų ligų?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, kad atšilus orui jau pabudo erkės, kurios platina pavojingas ligas. Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (EE) ir Laimo liga (LL) asmenys serga net kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Daugelis erkių rūšių platina infekcines ligas. Erkės savo seilėse ar žarnyne gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos siurbdamos kraują perneša į žmogaus organizmą. Dažniausiai registruojamos erkių platinamos ligos – erkinis ENCEFALITAS bei LAIMOS liga.
DAŽNIAUSIAI ĮKANDAMOS VIETOS
KAS YRA ERKINIS ENCEFALITAS? Erkinis encefalitas (EE) - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. EE sergama daugelyje pasaulio šalių. KAIP UŽSIKREČIAMA? Įsisiurbus erkei. EEV pernešėjai, taip pat ir viruso rezervuaras yra erkės. Europoje ir Lietuvoje EEV virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose. Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė. Didesnį pavojų susirgti EE turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai. Pirmosios ligos fazės kliniką, kuri trunka 1 – 8 dienas, sukelia pirmoji viremijos banga. Jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20 – 30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi CNS pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje. LIGOS PASEKMĖS Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių EE, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. PROFILAKTIKA Vakcinacija Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – SKIEPAI. EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. KAS YRA ERKINĖ LAIMO LIGA? Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Dar kitaip ši liga vadinama Laimo borelioze. LL SIMPTOMAI Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema (Erythema migrans), atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1-4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Bėrimas yra didesnis nei 5 cm ir plečiasi. Eritema susiformuoja 80-90 % atvejų. Antroji ligos stadija – tai neurologinių ir kardialinių sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Dažniausiai ligoniai skundžiasi: nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, galvos svaigimas, skausmu ausyje ir kt. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo. Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai. Sąnarių patologija, sergant Laimo liga primena reumatoidinį artritą. GYDYMAS Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. KĄ DARYTI ĮSISIURBUS ERKEI? Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus. Tad pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuojame. Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo nėra. INDIVIDUALIOS APSAUGOS PRIEMONĖS Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą. Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis. Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. LITERATŪRA: http://www.ulac.lt/ http://www.sveikatossodas.lt/Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė
Tik nuo mažens formuodami teisingus dantų priežiūros įpročius, išsaugosime gražius ir sveikus dantukus
Kovo mėnesį Joniškio m. darželiuose vyko edukacinės pamokėlės ikimokyklinio ugdymo grupių vaikams apie dantukų priežiūrą. Vaikai klausėsi pasakos apie Tomuko dantukų miestelį, kurios metu vaikai sužinojo apie dantų rūšis, paskirtį bei dantims sveiką ir nesveiką maistą. Išklausę pasakos aptarė pagrindines dantų gedimo priežastis, įtvirtino žinias apie dantukams naudingą bei žalingą maistą , diskutavo, kaip taisyklingai prižiūrėti dantukus. Naudodami dantų muliažą visi praktiškai mokėsi taisyklingai valyti dantukus. Po to išsirinko spalvojimui skirtus paveikslėlius apie dantukus ir spalvojo juos.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Ramutė Jeskevičienė
