2019 m. kovo 27 d. Šiaulių miesto pedagoginė psichologinė tarnyba kartu su savivaldybės visuomenės sveikatos biuru organizavo pirmą Lietuvoje respublikinę konferenciją „Ankstyvosios intervencijos teoriniai ir praktiniai aspektai“, skirtą Ankstyvosios intervencijos programos viešinimui. Konferencijoje dalyvavo 130 pedagogų, socialinių darbuotojų, bendruomenės pareigūnų, visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių su nepilnamečiais ir jaunimu. Konferencijos dalyvius ir lektorius sveikino  Šiaulių vicemeras Justinas Sartauskas,  Šiaulių miesto Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė. Pranešimus skaitė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorė dr. Laimutė Bulotaitė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Simona Bieliūnė, Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Alina Ubaitė-Erlickienė ir socialinė pedagogė Ligita Mickienė, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja Danutė Jakubkienė, Lieporių gimnazijos socialinė pedagogė Irma Baltrušaitienė-Šablinskienė, VU ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras. Konferencijoje viešinome  ankstyvosios intervencijos programą, kurią kartu su Šiaulių miesto pedagogine psichologine tarnyba vykdo Visuomenės sveikatos biuras. Specialistai dalinosi programos vykdymo patirtimi: su kokiais iššūkiais susiduria ir kuo gali pasidžiaugti. Ankstyvosios intervencijos sėkmę lemia tarpinstitucinis dialogas ir bendradarbiavimas. Bendraujant su jaunimu ne mažiau svarbus yra motyvuojantis pokalbis, puiki kliento savarankiškumo ir autonomijos stiprinimo priemonė. Siekdami pokalbio kokybės ir ateidami pedagogams į pagalbą Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologai parengė leidinį “Individualaus pokalbio su mokiniu organizavimo praktiniai aspektai”, rekomendacijos pedagogams. Leidiniai buvo padovanoti kiekvienam iš  konferencijos dalyvių. Džiaugiamės sėkmingu renginiu, kuris subūrė tikrai gausų specialistų ratą iš visos Lietuvos.

GRIPO SITUACIJA JONIŠKIO RAJONE IR ŠIAULIŲ APSKRITYJE 2019 m.  13-ąją sav. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Šiaulių ir Pakruojo rajonus. Šiaulių mieste sergamumas ŪVKTI išlieka aukštas. Apibendrinus 13-osios metų savaitės (kovo 25 – 31 d.) duomenis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 49,6 iki 55,3 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, registruojami pavieniai gripo atvejai. Joniškio rajone bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo nuo 23,8 iki 34,9 atvejų tenkančių 10 000 gyventojų. Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 75 asmenys, gripas nebuvo diagnozuotas nė vienam Joniškio rajono gyventojui.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto, storosios žarnos vėžio atsiradimo rizika, todėl sveikos mitybos specialistai ragina gyventojus vartoti daugiau šių medžiagų turinčius maisto produktus. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad daug skaidulinių medžiagų yra avižų kruopose ir daržovėse bei pupelėse, tačiau apie pusė apklausos dalyvių teigė manantys, kad daug šių medžiagų yra bananuose, o apie trečdalis minėjo žuvį, bulves ir kai kuriuos kitus maisto produktus. SAM primena, kad suaugusiesiems per parą rekomenduojama suvartoti 25–35 g skaidulinių medžiagų. „Kitaip sakant, jei jūs per parą su maistu gaunate 2000 kcal, tai tame maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulinių medžiagų. Deja, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jų gauna tik apie 16 g, todėl jei norime būti sveikesni, turėtume dažniau rinktis ir daugiau vartoti tų maisto produktų, kuriuose jų yra daugiau“, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas. Tačiau kas gi yra tos skaidulinės medžiagos, kuo jos ypatingos, kodėl jos tokios svarbios mūsų organizmui ir kokius maisto produktus pasirinkti, kad gautume pakankamą jų kiekį? Skaidulinės medžiagos, kartais vadinamos maistinėmis skaidulomis ar ląsteliena, – tai angliavandeniai, kurie nėra nei virškinami, nei absorbuojami žmogaus plonojoje žarnoje, bet jas gali skaldyti storosios žarnos mikroflora. Skaidulinės medžiagos skirstomos į tirpias vandenyje (pektinai, beta gliukanai, guaro guma, inulinas ir kt.) ir netirpias (celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas, protopektinai ir kt.). Jų fiziologinis poveikis žmogaus organizmui taip pat skirtingas. Skaidulinių medžiagų poveikis žmogaus organizmui: apsaugo nuo vidurių užkietėjimo; padeda greitinti maisto judėjimą žarnyne (ypač netirpios skaidulinės medžiagos, kurių daug yra kviečių sėlenose); padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje bei mažinti padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje iš karto pavalgius (ypač esančios avižų ir miežių sėlenose tirpios skaidulinės medžiagos); mažina širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto bei storosios žarnos vėžio atsiradimo riziką. Skaidulinės medžiagos taip pat vadinamos prebiotikais, nes šios medžiagos yra gerųjų bakterijų (bifidobakterijų, laktobakterijų ir kt.) maistas ir skatina jų augimą. Vartoti prebiotikus reikia dėl to, kad taip atkuriama normali žarnyno mikroflora. Daugiau skaidulinių medžiagų turintis maistas paprastai turi mažiau kalorijų, nei toks pat kiekis mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto, o laikantis sumažintos energinės vertės dietos, didesnis skaidulinių medžiagų, ypač esančių grūdinėse kultūrose, kiekis gali padėti mažinti svorį. Skaidulinių medžiagų šaltiniai: viso grūdo dalių turintys duonos gaminiai;  ankštiniai;  riešutai;  sėklos; dauguma daržovių; vaisiai, uogos;  kviečių bei avižų sėlenos; džiovintos slyvos. Tačiau nors nemažai vaisių, pvz., bananai, apelsinai, mandarinai, mangai, ananasai, kriaušės, arbūzai ir kiti turi skaidulinių medžiagų, jie nėra tokie palankūs sveikatai, kadangi juose yra ir gana daug cukrų. O gyvūninės kilmės produktai skaidulinių medžiagų neturi. SAM primena, kad daugiau skaidulinių medžiagų, lyginant su kitais panašiais tos pačios grupės produktais, yra ir tuose maisto produktuose, kurie pažymėti tarptautiniu simboliu „Rakto skylutė“. Beje, šie maisto produktai naudingi sveikatai ir dėl to, kad juose yra įdėta mažiau riebalų, cukraus ir druskos. Literatūra: 1. www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

TUBERKULIOZĖ (TB), užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterija (Mycobacterium tuberculosis). TB bakterijos dažniausiai puola plaučius, bet jos gali pažeisti bet kurią kūno dalį, pavyzdžiui, inkstus, stuburo ar galvos smegenis. Negydoma tinkamai tuberkuliozė gali būti mirtina. Kokie yra tuberkuliozės požymiai? Tuberkuliozės požymiai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje dauginasi ligos sukėlėjas. TM dažniausiai pažeidžia plaučius (plaučių tuberkuliozė). Plaučių TB pasireiškia šiais požymiais: PAGRINDINIAI POŽYMIAI KITI POŽYMIAI Sunkus kosulys, trunkantis 3 ar daugiau savaičių; Skausmas krūtinėje; Skreplių ar kraujo atkosėjimas. Silpnumas ar nuovargis; Svorio kritimas; Apetito stoka; Drebulys; Karščiavimas; Naktinis prakaitavimas. Kaip plinta TB? Tuberkuliozės mikobakterijos (TM) patenka į orą,  kai plaučių TB sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. TM ore gali išlikti kelias valandas priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Žmogus, įkvėpęs TM užteršto oro, gali tapti infekuotu. Koks skirtumas tarp žmogaus užsikrėtusio TM ir žmogaus sergančio TB? Užsikrėtę asmenys savo organizme turi TM, bet jos nėra aktyvios ir nesukelia ligos, nepasireiškia TB būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos sukėlėjo. Nustatyta, kad tik dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc.) gali susirgti arba suserga TB. Sergančių TB žmonių organizme bakterijos aktyviai dauginasi, jiems pasireiškia TB būdingi simptomai, kosėdami jie platina užkratą. TB dažniausiai užsikrečiama, jei yra kasdienis artimas sąlytis su sergančiais asmenimis gyvenamoje aplinkoje, darbe, kitose įstaigose. Skirtumai tarp užsikrėtusio tuberkulioze ir sergančiojo atvira tuberkuliozės forma Užsikrėtęs, bet nesergantis tuberkulioze asmuo: Nėra jokių požymių; Normaliai jaučiasi; Neužkrečia TM kitų žmonių; Dažniausiai būna teigiamas odos testas; Normali krūtinės rentgeno nuotrauka ir skreplių tyrimas. Asmuo sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma Sunkus kosulys, kuris trunka 3 ir daugiau savaičių: skausmas krūtinėje; kraujo ar skreplių atkosėjimas; silpnumas ar nuovargis; svorio kritimas; apetito stoka; Drebulys; Karščiavimas; Naktinis prakaitavimas; Gali užkrėsti TM kitus žmonės; Dažniausiai būna teigiamas tuberkulino (Mantu) testas; Gali būti pakitimai krūtinės rentgeno nuotraukoje, ar teigiamas skreplių tepinėlis ar pasėlis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina visuomenę ir kolegas atkreipti dėmesį į tarp vaikų plintančią tuberkuliozę.  Per pirmuosius du šių metų mėnesius registruoti 9 vaikų tuberkuliozės atvejai. Dauguma jų turėjo kontaktą su sergančiu tuberkulioze asmeniu. Du vaikai – 6 mėnesių amžiaus. Vaikai tuberkulioze dažniausiai užsikrečia nuo suaugusiųjų. ULAC duomenimis, pernai (2018 m.) Lietuvoje tuberkulino mėginiai padėjo išaiškinti 30 tuberkulioze (TB) susirgusių vaikų, iš kurių – 1 vaikui diagnozuota atvira plaučių tuberkuliozės forma. 2018 m. Lietuvoje tuberkulino mėginys (TM) buvo atliktas 68 proc. vaikų, kuriems jis turėjo būti atliktas. Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia tuberkuliozės atvejų diagnozuota vaikams, kurie bendravo su sergančiaisiais tuberkulioze artimoje aplinkoje – 16 atvejų, iš jų – 1 atviros TB formos. 5 TB atvejai diagnozuoti vaikams, kurie dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Po 3 ligos atvejus nustatyta 7 metų amžiaus vaikų grupėje iš socialinės rizikos šeimų ir vaikų, gyvenančių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose, grupėse. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose kiekvienais metais tuberkulino mėginiai turi būti atliekami 7 metų amžiaus ir šių rizikos grupių vaikams: neskiepytiems nuo tuberkuliozės; bendraujantiems su sergančiais tuberkulioze (šeimoje, kolektyve); dažnai sergantiems viršutinių kvėpavimo takų ligomis; sergantiems lėtinėmis ligomis; gydomiems kortikosteroidais; infekuotiems žmogaus imunodeficito virusu arba esant kitoms imunodeficitinėms būklėms; iš socialinės rizikos šeimų; gyvenantiems sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose; migrantams. Tuberkuliozės profilaktika Skiepai nuo tuberkuliozės Tuberkuliozės infekcija ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų dėl pilnai nesusiformavusio imuniteto. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas TB, skiepyti BCG vakcina vaikus kaip galima greičiau po gimimo. Jeigu sąlytį turėję šeimos nariai nebuvo paskiepiję naujagimio BCG vakcina, kūdikį būtina paskiepyti nedelsiant. Skiepijant kūdikius kuo jaunesniame amžiuje juos galima apsaugoti nuo susirgimų itin sunkiomis TB formomis, tačiau skiepijimai BCG vakcina neturi esminės įtakos sustabdant TB plitimą gyventojų tarpe. Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai 2-3 dieną po gimimo. Patalpų vėdinimas ir ventiliacija Patalpų ventiliacijos tikslas – užtikrinti oro apykaitą bei kontroliuoti oro srovės kryptį, siekiant sumažinti susidūrimo su TB užkratu riziką žmonių susibūrimo vietose. Vėdinant patalpas ne tik sumažėja mikroorganizmų koncentracija ore, bet ir pagerėja bendra patalpų oro kokybė, sumažėja oro užterštumas ir kvapai. Ventiliacija gali būti natūrali, mechaninė ir mišri. Vaikų sveikatos patikrinimai dėl TB ir profilaktika Siekiant užtikrinti efektyvią tuberkuliozės profilaktiką ir kontrolę, mažinti tuberkuliozės plitimą, bei kuo anksčiau išaiškinti užsikrėtusių vaikų skaičių ir pradėti gydymą, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V – 1249, kasmet Lietuvoje valstybės lėšomis turi būti atliekamas tuberkulino mėginys 7 metų amžiaus vaikams ir vaikams, priklausantiems rizikos grupėms.   Literatūrą: http://www.ulac.lt http://www.hi.lt/

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

GRIPO SITUACIJA JONIŠKIO RAJONE IR ŠIAULIŲ APSKRITYJE 2019 m.  12-ąją sav. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) sumažėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Šiaulių miestą, Pakruojo ir Radviliškio rajonus. Apibendrinus 12-osios metų savaitės (kovo 18 – 24 d.) duomenis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 45,0 iki 49,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas sudaro tik 1,1 proc. viso sergamumo. Joniškio rajone bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo nuo 23,8 iki 23,3 atvejų tenkančių 10 000 gyventojų. ŪVKTI ir gripu sirgo 50 asmenų, gripas nebuvo diagnozuotas nė vienam Joniškio rajono gyventojui.

Mūsų visuomenėje dar galime pastebėti lytinę, rasinę, tautinę ir kitokią diskriminaciją ir iš to iškylančius dvigubus standartus, dėl to labai svarbu nuo jauno amžiaus asmenyje ugdyti didesnį supratimą ir toleranciją. Kovo 28 d. Žagarės ir Skaistgirio gimnazijose vyko paskaitos apie lyčių lygybę ir nediskriminavimą dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ir socialinės padėties 6-7  klasių moksleiviams. Šias paskaitas moksleiviams vedė lektorė – psichologė Justina Dambrauskienė. Užsiėmimo metu buvo pasakojama ką reiškia būti tolerantiškam mus supančiam pasauliui, dėl ko žmonės diskriminuoja kitus, kaip diskriminuojami asmenys jaučiasi, kokios yra diskriminacijos pasekmės ir ką svarbu žinoti apie lyčių lygybę. Paskaitų tikslas – ugdyti sveiką ir tolerantišką moksleivių požiūrį į kitokios lyties, rasės, tautybės bei socialinės padėties asmenis.                

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos stiprinimą ir sveikatos priežiūrą mokykloje 

Vaida Merkelytė

Imuninė sistema paprastai kovoja su bet kokiais kenksmingais mikrobais, kurie gali patekti į mūsų organizmą. Pakankamas poilsis, sveika mityba ir geras miegas padeda mūsų imuninei sistemai tinkamai veikti, t.y. užkirsti kelią infekcijai. Kitas būdas padėti imuninei sistemai – skiepijimas. Skiepai naudojami NE infekcijai gydyti, o užkirsti jai kelią. Skiepas paprastai gaminamas iš silpnų arba neaktyvių tų pačių mikrobų, kurie mus susargdina. Kai kuriais atvejais skiepai gaminami iš organizmų, kurie labai panašūs į ligą sukeliančius mikrobus, nors ir ne visiškai tokie patys. Kai skiepai sušvirkščiami į organizmą, imuninė sistema juos puola kaip į organizmą prasiskverbusius kenksmingus mikrobus. Baltieji kraujo kūneliai pagamina daugybę antikūnų, kurie prikimba prie antigenais vadinamų specialių molekulių, esančių ant įšvirkštų organizmų paviršiaus. Kadangi skiepai yra gerokai susilpninta kenksmingų mikrobų atmaina, BKK sėkmingai juos visus sunaikina ir apsaugo mus nuo ligos. Sėkmingai sunaikinusi visus skiepo antigenus, imuninė sistema įsimena, kaip įveikti šiuos mikrobus. Kitą kartą į organizmą patekus mikrobams su tokiu pačiu antigenu, imuninė sistema jau yra pasiruošusi juos įveikti, kol jie mūsų nesusargdino. Kai kuriais atvejais imuninei sistemai reikia priminimo, todėl kai kuriuos skiepus reikia įšvirkšti pakartotinai. Kai kurie mikrobai, pavyzdžiui gripo, yra apgaulingi. Jie labai greitai vystosi, keisdami savo antigenus. Tai reiškia, kad imuninė sistema nebeturi priemonių su jais kovoti. Dėl šios priežasties mes kasmet skiepijamės nuo gripo. Dėl skiepijimo kai kurios anksčiau labai plitusios ligos, pavyzdžiui, raupai, dabar yra išnykusios. Kai kurios kitos ligos, pavyzdžiui, tymai, gali vėl atsirasti dėl to, kad nuo jų nėra paskiepijama pakankamai didelė gyventojų dalis. Epidemijoms galima užkirsti kelią paskiepijant dalį gyventojų ir taip sukuriant kolektyvinį imunitetą.   Literatūra: 1.  http://www.ulac.lt 2. http://www.sveikatossodas.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė