Gegužės 10 d. visame pasaulyje yra minima tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimo pradžią dar 2000 m. inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o nuo 2002 metų paminėjimai organizuojami daugumoje pasaulio valstybių. PSO ragina įvairiais renginiais ir akcijomis skatinti piliečių fizinį aktyvumą, kaip vieną iš svarbiausių kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonę. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių šios ligos jau pasiekė epidemijos lygį. To priežastis gali būti itin spartūs gyvenimo pokyčiai, susiję su sėdimu gyvenimo būdu tiek namuose, tiek ir darbe, nuolat mažėjančiu fiziniu aktyvumu, nesveika ir nesaikinga mityba bei didėjančiu antsvoriu ir nutukimu. Senyvame amžiuje (po 65 metų) ypač padažnėja širdies ir kraujagyslių ligų, senatvinės silpnaprotystės atvejų, insultų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kai kurių kitų susirgimų. 

Pasaulio sveikatos organizacija ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant gyventojų sveikos gyvensenos ugdymą ir skatinimą. Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą apie 40- 60 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys.

Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, gerinti savo sveikatą. Sveikos gyvenseną sudaro: sveika mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas.

Žmogaus sveikata ir darbingumas labai priklauso nuo fizinio aktyvumo. Todėl būtina laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo rekomendacijų: suaugusiesiems kasdien reikia bent 30 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Būtent tokio intensyvumo reguliari fizinė veikla mažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu, kai kurių rūšių vėžiu, mažina depresijos ir nerimo simptomus. Mankštinimasis motyvuoja atsisakyti žalingų įpročių bei veiksmingai mažina protinę ir psichinę įtampą bei gerina darbingumą.

Fizinis aktyvumas veiksmingas tik tada, kai jis yra reguliarus (3-5 per savaitę, nedaryti didesnės nei 2 d. pertraukos), pakankamo intensyvumo (užsiėmimo metu turi būti toks tempas kad galėtumėte kalbėtis), dažnio ir trukmės. Nustatyta, jog vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis ne mažiau kaip 30 minučių penkis kartus per savaitę, kai per minutę išeikvojama apie 4–7 kilokalorijas (kcal.) (per savaitę apie 1000–1200 kcal.), stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina raumenų jėgą ir padeda išlaikyti optimalią kūno masę. Fizinis aktyvumas, kai per savaitę išnaudojama apie 2000 kcal., mažina mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką apie 24 proc. (palyginti su fiziškai neaktyviais žmonėmis).

Kaip pradėti mankštintis?

Prieš pradėdamas stiprinti savo fizinę sveikatą, žmogus turėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Jei nėra rimtesnių kliūčių, galite pasirinkti fizinio aktyvumo formą pagal savo poreikius ir galimybes.

             Straipsnis parengtas remiantis:

1.Dadelo, S. (2015). Sveika gyvensena: vadovėlis. Vilnius: VGTU „Technika“.

2.www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulinę astmos dieną rengia Visuotinė kovos su astma iniciatyva (GINA), kiekvienais metai gegužės mėnesį. Pasaulinės astmos dienos minėjimu siekiama visuomenės supratimo ir pagarbos kitų kvėpavimui, sunkios ligos prevencijos bei pacientų ir sveikųjų piliečių informuotumo.

Visame pasaulyje atlikti tyrimai aiškiai parodė, kad astma ir kiti alerginiai susirgimai tampa dažnesni. Tai atspindi ne tik epidemiologiniai tyrimai, bet ir hospitalizacijų skaičius bei medikamentų vartojimas. Nors jau seniai pripažinta, kad astma yra liga, kuriai būdinga savaime ar gydant praeinanti išplitusi kvėpavimo takų obstrukcija, moksliniai tyrimai per pastarąjį dešimtmetį dar kartą patvirtino, kad esantis kvėpavimo takų uždegimas yra vyraujanti priežastis, sukelianti kvėpavimo takų funkcijos sutrikimą.

Astma yra lėtinė uždegiminė liga, atsiranda kvėpavimo takų struktūriniai pokyčiai, dėl kurių padidėja jautrumas įvairiems dirgikliams ir, laikui bėgant, galimas laipsniškas plaučių funkcijos pablogėjimas. Astma dažniausiai prasideda ankstyvoje vaikystėje ir gali trukti visą gyvenimą. Genetika gali nulemti galimybę susirgti astma ir atsaką į vaistų poveikį. Labai svarbi jų sąveika su aplinkos faktoriais. Ligai reikšminga organizmo sensibilizacija (įsijautrinimas) įvairiems aplinkos alergenams, pvz., namų dulkių erkėms, kačių ir šunų epidermiui, tarakonams, augalų žiedadulkėms, pelėsiams. Dusulio priepuolius gali išprovokuoti fizinis krūvis, aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas. Dažnai astmos paūmėjimus išprovokuoja virusinė kvėpavimo takų infekcija. Astma yra glaudžiai susijusi su kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga, atopiniu dermatitu).

Kaip ir visų lėtinių uždegiminių ligų, jos eiga gali svyruoti nuo lengvos ir su pertrūkiais iki sunkios ir pastovios. Taigi jos poveikis individo gyvenimo kokybei gali keistis per gyvenimą. Tačiau, jei astma yra teisingai diagnozuota ir tinkamai gydoma, dauguma pacientų gali gyventi normalų gyvenimą, nors daugeliui reikės reguliariai vartoti vaistus, kad tai būtų.

Astmos prevencija

Astmos priepuolius sukeliančių rizikos faktorių nustatymas ir atitinkamo alergeno ar dirgiklio pašalinimas iš sergančio žmogaus aplinkos gali sumažinti simptomų ir hospitalizacijų dėl astmos dažnį, medikamentų poreikį. Tačiau alergenus šalinti reikia kai yra įrodymų (pvz., teigiami odos dūrio mėginiai), kad žmogus tikrai alergiškas tam konkrečiam alergenui. Jei ne, tai alergeno šalinimas nerekomenduotinas.

Alergenų ir dirgiklių šalinimas:

Bendros priemonės:

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulio sveikatos organizacija 2017-ųjų metų Europos imunizacijos savaitės (balandžio 24-30 d.) šūkį sieja su asmenų vakcinacija nuo gimimo iki gilios senatvės. Europos imunizacijos savaitė, kurios tikslas: didinti imunizacijos apimtis, gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą.

Nesvarbu, kas esi. Liga nesirenka pagal profesiją, amžių ir lytį. Dažniausiai ji užklumpa pačiu netinkamiausiu metu ir ilgam išmuša žmogų iš gyvenimo ritmo, sugriauna rimtus planus. Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje. Šiandien vakcinomis galime kontroliuoti net 28 ligas, tereikia laiku pasiskiepyti.

Kodėl reikia skiepytis?

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.

Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų. Medikas, skirdamas vakciną, vadovaujasi vakcinos aprašu, kuriame yra nurodytos įskiepijimo dozės ir pakartotino skiepijimosi laikas.

Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų.

Skiepijimai turi būti vykdomi dėl trijų svarbiausių priežasčių:

Skiepai skirstomi pagal:

Rekomenduojamos nekompensuojamos vakcinos:

Nekompensuojamos, tačiau rekomenduojamos vakcinos yra nuo Rotaviruso, vėjaraupių, Hepatito A, erkinio encefalito, gripo, keliautojų vakcinos, kurios skiriamos pagal kelionės tikslą.

Rotavirusinė infekcija - viena dažniausių tarp mažų vaikų, kurios lengvesne ar sunkesne forma serga daugelis kūdikių ir vaikų iki 5 metų. Ligos sunkumas gali būti įvairus: nuo labai lengvos ar besimptomės (sergančiojo tėvai net nesikreipia į gydytoją) iki labai sunkios (kai prireikia gydymo ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje). Sunkiausiai sergama užsikrėtus pirmą kartą, sergant pakartotinai - klinikiniai ligos požymiai būna lengvesni. Išskyrus skiepus, nėra jokios rotavirusinės infekcijos profilaktikos. Nuo sunkių Rotaviruso formų padeda apsisaugoti geriamosios rotaviruso vakcinos. Jų sudėtyje yra gyvo susilpninto viruso dalelių, kurios skatina imuniteto formavimąsi prieš labiausiai paplitusius ir apie 80 proc. susirgimų sukeliančius viruso tipus.

Vėjaraupiai - dažnai pasigirsta kalbų, kad geriausia persirgti vėjaraupiais, nei pasiskiepyti. Dar vis pasirodo straipsnių ir kalbų apie rengiamus vadinamuosius „vėjaraupių vakarėlius", kuriuose sergantys vėjaraupiais vaikai užkrečia kitus. Susirgti vėjaraupiais vaikystėje yra be abejonės lengvesnė liga, nei suaugusiems, tačiau ar tikslinga tą daryti? Persirgus vėjaraupiais, imunitetas įgyjamas ilgam, tačiau virusas lieka organizme. Susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai vyresniame amžiuje, jis gali sukelti juostinę pūslelinę, kuri be kitų simptomų pasireiškia stipriu skausmu išbėrimo vietoje (išberiama oda pagal nervų kamienus, dažniausiai tarpšonkaulinius, bet gali būti pagal veidinį, klausos, akių ir retais atvejais kt. nervus). Juostine pūsleline kartą gyvenime suserga vidutiniškai iki 20 proc. žmonių, persirgusiųjų vėjaraupiais, o turinčių imuninės sistemos sutrikimų - daugiau kaip 50 proc.

Gripas - Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis visiems žmonėms, tačiau ypatingai rizikos grupėms: nėščioms moterims, nepriklausomai nuo nėštumo stadijos, vaikams nuo 6 mėn. iki 5 m. amžiaus, vyresniems žmonėms (≥ 65 m.), asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ir be abejo, medicinos darbuotojams. Gripo vakcina iki šiol sulaukia daugiausia diskusijų, galbūt todėl, kad gripo infekcija dažnai gretinama su paprastu peršalimu, kai paprastai persergama be jokių papildomų problemų. Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusai nuolat mutuoja. Gripo vakcinoje nėra gyvo gripo viruso, todėl ji net teoriškai negalėtų sukelti gripo ar į jį panašių simptomų. Skiepas yra saugus ir nėščioms moterims. Vakcina nuo gripo apsaugo ne tik nėščiąją, bet ir jos kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus.

Erkinis encefalitas - Kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu. Susirgus erkiniu encefalitu, 2/3 tokių ligonių, visam gyvenimui lieka įvairių, kartais labai sunkių ligos pasekmių, dėl kurių ligoniai tampa nedarbingi ir nepajėgūs gyventi be kasdieninės kitų pagalbos. Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti pasiskiepijus. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus.

Hepatitas A - Hepatito A vakcina rekomenduojama keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis, vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą), asmenims, dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme, asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, nuotekų valymo darbuotojams.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro bei SAM informaciją

pranešimą parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Monika Vilkaitė

Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva nuo 1950 m. balandžio 7-oji diena yra minima Pasaulio sveikatos diena. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija ypatingą dėmesį skiria psichikos sveikatos stiprinimui. Šio dienos tema „Depresija – pasikalbėkime“.

Psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. PSO teigimu, psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, leidžiantis patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.

Depresija - tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas. Tai liga (kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas ar širdies liga), kuri diena po dienos veikia Jūsų mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga.

Tai labai svarbu suprasti ir ligoniui, ir jį supantiems žmonėms. Dažnai pats sergantysis depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei, charakterio silpnumui.

Be pagrindinės depresijos atsiradimo priežasties - sutrikusios biocheminės pusiausvyros smegenyse - depresiją gali sąlygoti daugelis veiksnių: paveldimumas; ilgalaikės somatinės (kūno) ligos; intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai (paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė); piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais; socialiniai faktoriai (staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai: išėjimas į pensiją, bedarbystė, emigracija); ilgalaikiai ar ūmūs psichologiniai pergyvenimai (stresai): mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos; ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (širdies infarktas, smegenų insultas).

Depresijos simptomai:

Negydant depresijos, žmogus tampa nedarbingas ir atsiribojęs nuo šeimos bei visuomeninio gyvenimo. Blogiausiu atveju, depresija gali privesti prie savižudybės. Tu gali padėti žmogui, sergančiam depresija. Padrąsink gydytis ir nepalik vieno, bei būk kantrus!

Pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro informacinę medžiagą

parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

KAIP PLINTA TUBERKULIOZĖ?

Tuberkuliozės mikobakterijos (TM) patenka į orą, kai plaučių TB sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. TM ore gali išlikti kelias valandas priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Žmogus, įkvėpęs TM užteršto oro, gali tapti infekuotu.

KOKS SKIRTUMAS TARP ŽMOGAUS UŽSIKRĖTUSIO TM IR ŽMOGAUS SERGANČIO TB?

Užsikrėtę asmenys savo organizme turi TM, bet jos nėra aktyvios ir nesukelia ligos, nepasireiškia TB būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos sukėlėjo. Nustatyta, kad tik dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc.) gali susirgti arba suserga TB.

Ne kiekvienas užsikrėtęs tuberkulioze (TB) suserga šia liga. Tačiau yra daug kitų ligų, su kuriomis paprasta supainioti TB. Kokie svarbiausi TB simptomai ir kokius klausimus turėtume užduoti sau, jei įtariame ligą? Kodėl svarbu tiksliai vykdyti gydytojo nurodymus ir laiku išgerti vaistus? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų viešoje paskaitoje apie TB atsakys prof. dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius.

 Paskaitą apie tuberkuliozę rasite ČIA

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė