Gegužės 6-ąją minima tarptautinė Diena be dietų. Lietuvoje ši diena pažymima nuo 2002-ųjų. Dieną be dietų daugelyje šalių atkreipiamas dėmesys į netinkamų dietų žalą, pasisakoma prieš patyčias ir diskriminavimą dėl pernelyg didelės kūno masės, patariama, kaip išvengti valgymo sutrikimų (nervinės anoreksijos, bulimijos, persivalgymo) ir gyventi mėgaujantis kokybišku ir saikingu maistu. Valgymo sutrikimai yra klastingos ligos, neretai išsivystančios kaip dietų pasekmė. Įveikiant jas, svarbus supratimas, pagarba sveikstantiems, pagalba norintiems sveikti.

                      Graikų kalbos žodis dieta reiškia gyvenimo kelias arba gyvenimo būdas. Dieta taip pat apibūdinama kaip sveiko ar sergančio žmogaus mitybos režimas. Kai kurie mūsų, dietą suprantame pernelyg siaurai: kaip maisto ribojimą ar jo stoką, kaip programą, kurios reikia, kad atitiktume „standartus“, išvengtume užuominų, jog „reikėtų sublogti“.

                      80 proc. moterų nors kartą gyvenime išbandė kokią nors dietą. Apie 85 proc. žmonių, laikęsi griežtos dietos ir ją nutraukę, nusivilia, kadangi jų kūno masė netrukus pasidaro kokia buvusi ar net didesnė – kūnas, patyręs kalorijų stoką, kiekvieną jų ima saugoti. Dėl griežtos dietos sulėtėja medžiagų apykaita, gali padaugėti alkio hormono grelino ir sumažėti vadinamųjų sotumo hormonų. Šie pakitimai išlieka netgi praėjus metams po dietos.

Specialistai pataria: dieta, arba gyvensenos ir mitybos būdas, turi tarnauti jūsų sveikatai ir gerai savijautai.

                      Tinkama dieta turi atitikti šiuos kriterijus:

a) aprūpinti organizmą visomis reikalingomis medžiagomis: baltymais, riebalais, angliavandeniais, vitaminais ir mineralais;

b) užtikrinti optimalią medžiagų apykaitą ir organizmo funkcionavimą;

c) užtikrinti gerą savijautą;

d) neprovokuoti sveikatos sutrikimų, tame tarpe medžiagų apykaitos ligų.

                      Dažnai svarbiau ne tai, ką valgome, o kaip valgome. Ar ramūs? Ar tinkamai pasirinkę maistą? Galbūt valgome ir kartu akimis „ryjame“ laikraštį ar reklaminį pranešimą, aptarinėjame problemas ar net baramės? Esant ramybės būsenos, lengviau priimti tinkamus sprendimus. Atsakydami sau į klausimą „ko norėčiau valgyti?“, turime pataikyti į dešimtuką: žinoti, kas atitinka mūsų, o ne kitų žmonių skonį ir poreikius. Vertingiausi produktai – natūraliai auginti.

Kodėl suvalgome daugiau, nei reikia?

                      Valgymas be saiko gali būti susijęs su pretenzingais planais ir perdėtais reikalavimais sau. Po žiemos norisi kuo greičiau išsivaduoti iš antsvorio, kuris – padidėjusio apetito žiemą ir noro valgyti saldumynus, ilgesnio paros miego poreikio pasekmė. Bet pavasaris nėra įpareigojimas viską ir iškart keisti! Prieš imantis pretenzingų planų, siekiant skubių permainų ar žūt būt jau dabar turėti tai, kas nauja, turime savęs paklausti: „Ar dabar? Ar šiuo metu galiu imtis naujų planų ir darbų? Ir turiu numatyti, kaip elgsiuosi, jeigu naujas projektas nepavyktų, jeigu nepakaktų jėgų jį baigti. Nes be tokios savisaugos naujas planas gali tapti tik nauja savigrauža, pretekstu paguosti save porcija ledų ar pyrago. Visuomet žinokite, nuo ko jums bus geriau, ką šiandien galite padaryti, kad jums būtų gerai.“

Depresinę žiemos nuotaiką galima paversti optimistišku požiūriu į gyvenimą suvalgant šiek tiek šokolado, medaus ar riešutų. Bet, jeigu yra rizikos priaugti nereikalingų kilogramų ir dėl to krimstis, tenka pasakyti sau „ne!” ir išeiti pasivaikščioti, atlikti kvėpavimo pratimus ar užsiimti hobiu.

Blogą savijautą dažnai sukeliame savo blogomis mintimis. Todėl mokykimės pozityvaus mąstymo, kalbėkime apie gerus dalykus, nesusitapatindami su neigiamomis mintimis ar vaizdiniais. Blogai jausimės, jeigu nesirūpinsime savo artimaisiais. Suvokimas, kad pagalba artimiems žmonėms ir mūsų asmeninė laimė yra susieti dalykai, labai svarbus. Bendraukime su draugais ir kolegomis, nepamiršdami, kad artimieji mums – patys svarbiausi.

                      Kad mityba teiktų sveikatą, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai rekomenduoja:

1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą.

2. Keletą kartų per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių.

3. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, šviežių vietinių

daržovių ir vaisių (bent 400 g per dieną).

4. Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas 20–25).

5. Mažinti riebalų vartojimą; gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių.

6. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.

7. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).

8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus.

9. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais ir duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti juoduotos druskos.

10. Riboti alkoholio vartojimą.

11. Valgyti reguliariai.

12. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens.

14. Kasdien aktyviai judėti, mankštintis.

Labai svarbu, kad būtų laikomasi ne vienos ar kelių taisyklių, o visų.

                      Praktiški patarimai

Straipsnis parengtas remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

PSO Europos regionas švenčia Europos imunizacijos savaitę, kad padidintų supratimą apie imunizacijos svarbą užkertant kelią ligoms ir saugant gyvybę. Šiais metais Europos imunizacijos savaitė minima 2020 m. balandžio 20–26 d.,  Europos imunizacijos savaitės kampanijos metu atkreipiamas dėmesys į vakcinų vertę visais sveikatos ir gerovės aspektais. Kaip ir ankstesniais metais, Europos imunizacijos savaitė sutampa su Pasauline imunizacijos savaite.

Šių metų šūkis yra „Vakcinos veiksmingos visiems“ (angl. Vaccines Work for All), o pagrindinis dėmesys skiriamas vakcinoms ir žmonėms, kurie jas kuria, pristato, priima, siekiant apsaugoti visų žmonių sveikatą.

Europos imunizacijos savaitė pirmą kartą paminėta 2005 m., kurios tikslas buvo padidinti skiepijimo apimtį didinant supratimą apie kiekvieno vaiko poreikį ir teisę būti apsaugotam nuo ligų, kurių galima išvengti skiepijantis. Nuo pat įkūrimo Europos imunizacijos savaitė tapo viena ryškiausių visuomenės sveikatos kampanijų Europos regione. Visos regiono šalys yra kviečiamos prisidėti prie Europos imunizacijos savaitės kampanijos, įtraukiant visuomenės sveikatos institutus, sveikatos priežiūros specialistus, politikos ir sprendimų priėmėjus, taip pat tėvus ir globėjus.

2020 metų Europos imunizacijos savaitės kampanijos tikslai Pagrindinis kampanijos tikslas – paskatinti labiau įsitraukti į imunizaciją visame pasaulyje ir pabrėžti skiepijimo svarbą gerinant visų sveikatą ir gerovę. Vykdydami 2020 m. Kampaniją PSO ir partneriai siekia:

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad karantino laikotarpiu planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius