Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) sumažėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Joniškio rajoną. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas sudaro 7,1 proc. viso sergamumo.

Šių metų 8-osios savaitės (vasario 17–23 d.) duomenimis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo nuo 76,2 iki 63,5 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Per savaitę ŪVKTI susirgo 1 543 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų – 894 vaikai. Gripas diagnozuotas 36 vaikams ir 82 suaugusiems asmenims. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dėl gripo hospitalizuoti 4 asmenys, 3 iš jų – vaikai. Didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI – Šiaulių mieste (gripas sudaro 6,3 proc. viso sergamumo). 

Mažesni sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai registruoti visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Joniškio rajoną.

Joniškio rajone bendras sergamumo rodiklis epideminio lygio nesiekia, per savaitę Joniškio rajone užregistruoti 98 atvejai sergamumo gripu ir ŪVKTI, iš jų 18 asmenų diagnozuotas gripas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo Šiaulių, Joniškio ir Pakruojo rajonuose, sumažėjo – Šiaulių mieste, Akmenės, Kelmės ir Radviliškio rajonuose. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas sudaro 5,1 proc. viso sergamumo. Šių metų 7-osios savaitės (vasario 10–16 d.) duomenimis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo nuo 82,5 iki 76,2 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Didžiausias epideminis sergamumas gripu ir ŪVKTI išlieka Šiaulių mieste, tačiau bendras užregistruotų gripo atvejų skaičius iš visų susirgusiųjų sudaro tik 5,3 proc. Kitose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose sergamumas gripu ir peršalimo ligomis išlieka stabilus. Per savaitę Joniškio rajone ŪVKTI susirgo 77 asmenys, 1 asmeniui diagnozuotas gripas. Joniškio rajone sergamumo ŪVKTI ir gripu rodiklis padidėjo palyginus su 6-osios savaitės duomenimis.

Vasario 13 d. Gasčiūnų pagrindinėje mokykloje 2 klasės mokiniams vyko aktyvus užsiėmimas apie dantukų priežiūrą.

Užsiėmimo pradžioje vyko trumpa diskusija apie dantukus ir jų priežiūrą. Mokiniai užsiėmimo metu buvo supažindinami su dantukų rūšimis, sandara, dantukų valymo technika, įvairiomis burnos ir dantų priežiūros priemonėmis, praktiškai pademonstruota kaip reikia valyti dantukus, vaikai patys naudodami muliažus bandė teisingai išvalyti dantukus.

Taip pat buvo aptarta kodėl dantukai genda, kodėl sugedusį dantuką skauda, kodėl svarbu yra lankytis pas dantų gydytoją.

Užsiėmimo pabaigoje atlikinėjome praktines užduotis "Dantų grupės" ir „Kas sveika mūsų dantukams, kas ne?“

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Vaida Merkelytė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo Šiaulių mieste, Šiaulių, Akmenės ir Joniškio rajonuose, sumažėjo – Pakruojo ir Radviliškio rajonuose. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas sudaro 5,3 proc. viso sergamumo.

Šių metų 6-osios savaitės (vasario 3–9 d.) duomenimis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 74,9 iki 82,5 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Per savaitę ŪVKTI susirgo 2 043 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų – 1 211 vaikų. Gripas diagnozuotas 32 vaikams ir 82 suaugusiems asmenims.

Per savaitę Joniškio rajone ŪVKTI susirgo 69 asmenys, 9 asmenims diagnozuotas gripas. Joniškio rajone sergamumo ŪVKTI ir gripu rodiklis padidėjo palyginus su 5-osios savaitės duomenimis.

2020 m. vasario 10-16 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir asociacija "Mentor Lietuva" šeštus metus iš eilės mini Alkoholikų vaikų savaitę, kurios tikslas – atkreipti visuomenės sveikatos dėmesį, su kuriomis susiduria alkoholį vartojančių tėvų šeimose augantys ir jau suaugę vaikai, skatinti jiems padėti bei patiems ieškotis pagalbos.  Šiemet pagrindinis dėmesys skiriamas suaugusiems alkoholikų vaikams, kadangi nesprendžiamos problemos niekur nedingsta ir lydi visą gyvenimą. Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje. Alkoholio problemos šeimoje dažniausiai būna paslėptos nuo išorinio pasaulio. Tai palieka vaikus izoliuotus ir vienišus. Dažnai jie turi sveikatos sutrikimų, minčių apie savižudybę, didesnį polinkį į priklausomybes. Dauguma šių problemų bei vaikystėje patirtas tėvų meilės trūkumas neišnyksta ir suaugus. Daugiau informacijos: SAV_leidinys Suaugę alkoholiku vaikai

Kas yra gripas? Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu. Koks sukėlėjas? Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius. Kaip užsikrečiama gripu? Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.). Kokie yra gripo simptomai? Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Koks gydymas? Gydymui vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai: - Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai; - Neuraminidazės inhibitoriai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą. Kaip apsisaugoti nuo gripo? Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama: • Dažnai plauti rankas; • Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis; • Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų; • Kosint ir čiaudint prisidengti burną; • Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos; • Gerai vėdinti patalpas; • Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose. Parengta pagal ULAC  rekomendacijas: http://www.ulac.lt/ligos/G/gripas  

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo Šiaulių mieste, Joniškio, Kelmės, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas sudaro 4,02 proc. viso sergamumo. Šių metų 5-osios savaitės (sausio 27–vasario 2 d.) duomenimis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 67,04 iki 74,9 atv. / 10 tūkst. gyventojų (žr. lentelę). Per savaitę ŪVKTI susirgo 1 882 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų – 1 201 vaikas. Gripas diagnozuotas 21 vaikui ir 58 suaugusiems asmenims. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dėl gripo hospitalizuoti 9 vaikai. Didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Šiaulių mieste: sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis per savaitę padidėjo iki 117,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų, bendras užregistruotų gripo atvejų skaičius iš visų susirgusiųjų sudaro 4,0 proc. Per savaitę Joniškio rajone ŪVKTI susirgo 58 asmenys, 3 asmenims diagnozuotas gripas. Joniškio rajone sergamumo ŪVKTI ir gripu rodiklis padidėjo palyginus su 4-osios savaitės duomenimis.

Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva, vasario 4-oji paskelbta Pasauline kovos su vėžiu diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, į neužkrečiamųjų ligų prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo įtaką, užkertant kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams. Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų planetoje. Riziką susirgti šiomis ligomis didina ir nesveika mityba, tabako ir alkoholinio vartojimas, stresas. Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, mūsų šalyje (kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse) kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Tarp vyrų susirgimų vėžiu Lietuvoje šiuo metu pirmą vietą užima priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Didelį susirūpinimą medikams kelia didėjantis sergamumas storosios žarnos vėžiu. Daugiausia pacientų nužudo piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys. Pasaulio sveikatos organizacijos prognozės artimiausiems dešimtmečiams nėra optimistinės. PSO praneša, kad apie 20 mln. žmonių Žemės rutulyje šiandien serga onkologinėmis ligomis, o kiekvienais metais pasaulyje vidutiniškai apie 8 mln. žmonių miršta nuo šių susirgimų. Vėžys jau šiandien yra dažniausia mirties priežastis pasaulyje. PSO įspėja: jeigu nesiimsime jokių priemonių, 2020 m. vėžiu sirgs iki 30 mln. žmonių. Literatūra: 1.www.sam.lt 2.www.smlpc.lt 3.www.vlk.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Plokščiapėdystės profilaktika svarbi nuo pat ankstyvos vaikystės. Mankštelės ir pėdų masažai turi teigiamą poveikį, pagerina limfotaką, kraujotaką, stiprina skliautą palaikančius raumenis. Sausio 29 dieną Kriukų pagrindinėje mokykloje priešmokyklinio ugdymo grupei ir 1 klasės mokiniams vyko plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimai. Šių užsiėmimų tikslas – stiprinti vaikų pėdų raumenis. Vaikai buvo supažindinti su plokščiapėdystės samprata ir pėdų atliekamomis funkcijomis. Šių užsiėmimų metu – atliktas pėdų masažas ir mankštelė. Įvairių platformų pagalba – atlikti įvairūs fiziniai pratimai pėdoms, kurie gerina bendrą vaikų organizmo būklę.                

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje 

Vaida Merkelytė