2020 m. vasario 10-16 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir asociacija "Mentor Lietuva" šeštus metus iš eilės mini Alkoholikų vaikų savaitę, kurios tikslas – atkreipti visuomenės sveikatos dėmesį, su kuriomis susiduria alkoholį vartojančių tėvų šeimose augantys ir jau suaugę vaikai, skatinti jiems padėti bei patiems ieškotis pagalbos.  Šiemet pagrindinis dėmesys skiriamas suaugusiems alkoholikų vaikams, kadangi nesprendžiamos problemos niekur nedingsta ir lydi visą gyvenimą. Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje. Alkoholio problemos šeimoje dažniausiai būna paslėptos nuo išorinio pasaulio. Tai palieka vaikus izoliuotus ir vienišus. Dažnai jie turi sveikatos sutrikimų, minčių apie savižudybę, didesnį polinkį į priklausomybes. Dauguma šių problemų bei vaikystėje patirtas tėvų meilės trūkumas neišnyksta ir suaugus. Daugiau informacijos: SAV_leidinys Suaugę alkoholiku vaikai

Kas yra gripas? Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu. Koks sukėlėjas? Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius. Kaip užsikrečiama gripu? Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.). Kokie yra gripo simptomai? Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Koks gydymas? Gydymui vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai: - Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai; - Neuraminidazės inhibitoriai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą. Kaip apsisaugoti nuo gripo? Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama: • Dažnai plauti rankas; • Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis; • Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų; • Kosint ir čiaudint prisidengti burną; • Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos; • Gerai vėdinti patalpas; • Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose. Parengta pagal ULAC  rekomendacijas: http://www.ulac.lt/ligos/G/gripas  

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo Šiaulių mieste, Joniškio, Kelmės, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas sudaro 4,02 proc. viso sergamumo. Šių metų 5-osios savaitės (sausio 27–vasario 2 d.) duomenimis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 67,04 iki 74,9 atv. / 10 tūkst. gyventojų (žr. lentelę). Per savaitę ŪVKTI susirgo 1 882 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų – 1 201 vaikas. Gripas diagnozuotas 21 vaikui ir 58 suaugusiems asmenims. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dėl gripo hospitalizuoti 9 vaikai. Didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Šiaulių mieste: sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis per savaitę padidėjo iki 117,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų, bendras užregistruotų gripo atvejų skaičius iš visų susirgusiųjų sudaro 4,0 proc. Per savaitę Joniškio rajone ŪVKTI susirgo 58 asmenys, 3 asmenims diagnozuotas gripas. Joniškio rajone sergamumo ŪVKTI ir gripu rodiklis padidėjo palyginus su 4-osios savaitės duomenimis.

Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva, vasario 4-oji paskelbta Pasauline kovos su vėžiu diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, į neužkrečiamųjų ligų prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo įtaką, užkertant kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams. Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų planetoje. Riziką susirgti šiomis ligomis didina ir nesveika mityba, tabako ir alkoholinio vartojimas, stresas. Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, mūsų šalyje (kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse) kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Tarp vyrų susirgimų vėžiu Lietuvoje šiuo metu pirmą vietą užima priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Didelį susirūpinimą medikams kelia didėjantis sergamumas storosios žarnos vėžiu. Daugiausia pacientų nužudo piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys. Pasaulio sveikatos organizacijos prognozės artimiausiems dešimtmečiams nėra optimistinės. PSO praneša, kad apie 20 mln. žmonių Žemės rutulyje šiandien serga onkologinėmis ligomis, o kiekvienais metais pasaulyje vidutiniškai apie 8 mln. žmonių miršta nuo šių susirgimų. Vėžys jau šiandien yra dažniausia mirties priežastis pasaulyje. PSO įspėja: jeigu nesiimsime jokių priemonių, 2020 m. vėžiu sirgs iki 30 mln. žmonių. Literatūra: 1.www.sam.lt 2.www.smlpc.lt 3.www.vlk.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Plokščiapėdystės profilaktika svarbi nuo pat ankstyvos vaikystės. Mankštelės ir pėdų masažai turi teigiamą poveikį, pagerina limfotaką, kraujotaką, stiprina skliautą palaikančius raumenis. Sausio 29 dieną Kriukų pagrindinėje mokykloje priešmokyklinio ugdymo grupei ir 1 klasės mokiniams vyko plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimai. Šių užsiėmimų tikslas – stiprinti vaikų pėdų raumenis. Vaikai buvo supažindinti su plokščiapėdystės samprata ir pėdų atliekamomis funkcijomis. Šių užsiėmimų metu – atliktas pėdų masažas ir mankštelė. Įvairių platformų pagalba – atlikti įvairūs fiziniai pratimai pėdoms, kurie gerina bendrą vaikų organizmo būklę.                

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje 

Vaida Merkelytė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Šiaulių rajoną.

Šių metų 4-osios savaitės (sausio 20 – 26 d.) duomenimis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 53,8 iki 67,04 atv. / 10 tūkst. gyventojų (žr. lentelę). Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI. Gripas sudaro 4,6 proc. viso sergamumo. Per savaitę ŪVKTI susirgo 1 754 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų – 1 101 vaikas. Gripas diagnozuotas 36 vaikams ir 45 suaugusiems asmenims (1,7 karto daugiau nei ankstesniąją savaitę). Dėl gripo į ligoninę paguldyti du vaikai ir vienas suaugęs asmuo. Didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Šiaulių mieste: sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis per savaitę padidėjo nuo 87,7 iki 105,4 atv. / 10 tūkst. gyventojų, bendras užregistruotų gripo atvejų skaičius iš visų susirgusiųjų sudaro 6,4 proc. Didžiausias sergamumas gripu ir peršalimo ligomis išlieka Šiaulių mieste. Nors Šiaulių mieste sergamumo rodiklis viršijo epideminį lygį, tačiau gripo atvejai sudaro 6,2 proc. viso sergamumo. Palyginus su prieš tai buvusios savaitės duomenimis, gripo atvejų skaičius Šiaulių mieste padidėjo nuo 32 iki 66 atvejų.

Per savaitę Joniškio rajone ŪVKTI susirgo 54 asmenys, 1 asmeniui diagnozuotas gripas. Joniškio rajone sergamumo ŪVKTI ir gripu rodiklis išliko nepakitęs palyginus su 3-osios savaitės duomenimis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento duomenimis, 2020 m.  3-ąją savaitę bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 44,9 iki 53,8 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Joniškio rajone bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI rodiklis taip pat padidėjo nuo 20,1 iki 25,9 atvejų tenkančių 10 000 gyventojų. NVSC Šiaulių departamentas primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv. / 10 tūkst. gyv. per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Kviečiame Joniškio rajono įmones, kurios yra atlikusios psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą darbo vietose, dalyvauti Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamoje psichikos sveikatos kompetencijų didinimo įmonių darbuotojams (PSKD) veikloje. Užsiėmimų metu psichologo ir profesinės sveikatos priežiūros specialisto komanda įvertins darbuotojų psichoemocinę būklę, iškels pagrindines problemas bei nustatys psichikos sveikatos raštingumo lygį,  suteiks žinių apie psichikos sveikatą darbo vietoje, sudarys tolesnių veiksmų planą, atliks atvejų analizes ir ieškos galimų problemų sprendimo būdų. Veikla vykdoma vadovaujantis LR SAM 2019-05-17 įsakymu Nr. V-590  „Dėl Psichikos sveikatos kompetencijų didinimo įmonių darbuotojams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Dėl išsamesnės informacijos ir registracijos kreiptis: Tel.: 8 426 60573 El. paštas: joniskis.sveikata@gmail.com

Galūnių sumušimai, išnirimai ir lūžiai – dažniausios žiemą patiriamos traumos. Tinkama pirmoji pagalba ir jų gydymas gali padėti greičiau atsistoti ant kojų ir džiaugtis malonesniais žiemos potyriais. Pirmoji pagalba patyrus sumušimą – ledas Didžioji dalis nelaimingų nutikimų ant ledo baigiasi sąlyginai laimingai – sumušimu ir mėlyne, kurie praeina per kelias dienas. Tačiau, vos parkritus, sunku įvertinti traumos rimtumą, todėl pirmoji pagalba yra labai svarbi. Sumušimo simptomai: skausmas ir tinimas sumušimo vietoje. Jeigu nėra galūnių deformacijos, atviros žaizdos, pasak vaistininko, pirmoji pagalba – ledo kompresas. Tai pakankamai efektyvus būdas numalšinti skausmą ir sumažinti tinimą. Ledą ar kitą šaldantį daiktą, pvz., šaldytų uogų ar daržovių maišelį, šaldytos mėsos pakuotę, uždėkite ant sumuštos vietos ir apvyniokite rankšluosčiu ar kitu audiniu. Tokį šaldantį kompresą reikėtų laikyti apie 15 minučių, tada daroma pusvalandžio pertrauka. Procedūrą rekomenduojama pakartoti nuo 6 iki 8 kartų per dieną. Išnirus sąnariui, nebandykite patys jo atstatyti į vietą Dar viena dažna trauma paslydus – sąnario išnirimas. Apie galimą kojos ar rankos sąnario traumą įspėja itin stiprus skausmas, ypač sustiprėjantis judinant galūnę. Taip pat išnirimo vietoje gali atsirasti didelis patinimas, pakisti sąnario forma. Nors iš pirmo žvilgsnio sąnario išnirimas gali atrodyti ne itin sunki trauma, tačiau dėl stipraus išnirimo gali plyšti ir raumenys ar raiščiai. Todėl svarbiausias dalykas, kurį reikia prisiminti patyrus šią traumą – patiems nebandyti atstatyti išnirusio sąnario į vietą. Kaip ir sumušimo atveju, pirmoji pagalba – šaldantis kompresas. Esant kelio ar kulkšnies išnirimui, kojas reikėtų pakelti – padės sumažinti tinimą. Žinoma, reikia kuo skubiau kreiptis į traumatologą, kuris atstatys išnirusį sąnarį į vietą, apžiūrės, ar nėra daugiau sužeidimų, bei paskirtis gydymą. Jeigu trauma sutrikdo mobilumą, pvz., išnirus klubo, kelio sąnariui, nebandykite į gydymo įstaigą nuvykti savarankiškai – kvieskite pagalbą. Patyrus lūžį, svarbiausia sutvirtinti galūnę Lūžus kaului, jaučiami panašūs simptomai, kaip ir kitų traumų atveju: aštrus skausmas, staigus tinimas, gali po oda atsirasti kraujosrūvų. Tačiau lūžį atpažinti pirmiausiai padės akimis matoma galūnės deformacija ir nejudrumas. Net jeigu nesate tikri ar tai lūžis, geriau elkitės taip, tarsi tai būtų lūžis – blogiau nebus. Įtariant lūžį, jeigu jis nėra atviras, lūžimo vietą reikia šaldyti, uždėti įtvarą, kad galūnė nejudėtų, ir skubiai kreiptis į medikus. Kaip teisingai sutvirtinti lūžusią galūnę? Įtvarui tinka patys įvairiausi standūs ir plokšti daiktai: liniuotės, gerai susukti laikraščiai ar žurnalai, lentelės, medžio šakos – bet kas, kas neleistų galūnei judėti per sąnarius aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Esant atviram lūžiui, pirmiausiai reikia sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. „Jokiu būdu nelieskite žaizdos ar kaulų nuolaužų. Sutvarsčius žaizdą, taip pat dedamas įtvaras galūnei mobilizuoti, tačiau reikia žiūrėti, kad įtvaras nebūtų ant žaizdos. Nukentėjusysis turi būti kuo skubiau vežamas į ligoninę. Kaip sumažinti traumų riziką? Esant plikledžiui, jeigu įmanoma, geriau niekur neiti. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai yra trapesni, o po traumos gyja sunkiau. Ir nedidelė trauma jiems gali baigtis kaulo lūžiu. Žiemą pasirūpinti neslystantį padą turinčia avalyne. Pasirinkti kuo artimesnį maršrutą, tačiau vengti nenuvalytų, nebarstytų, ledo sluoksniu pasidengusių kelio atkarpų. Tuomet geriau eiti ilgesniu, bet saugesniu keliu. Kelionei pasilikti ilgesnį laiką, kad nereikėtų skubėti. Eiti mažais žingsneliais. Vyresniems žmonėms traumų riziką sumažintų pagalbinės priemonės: metaliniai neslystantys antgaliai, dedami ant lazdelės, kurių galima įsigyti ir vaistinėse, vaikštynės ir pan. Naudotis turėklais, ypač lipant apsnigtais ar apledėjusiais laiptais. Galima įsigyti ir specialių apsaugų ant batų nuo slydimo – jos padidina sukibimą su slidžia danga ir padeda apsisaugoti nuo griuvimo. LITERATŪRA: 1.www.smlpc.lt 2.www. lsveikata.lt 3.www.sveikatossodas.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lolita Gulbinaitė