Labiausiai pasaulyje paplitusios dvi burnos sveikatos problemos –  dantų  ėduonies ir periodontito ligos. Šių ligų atsiradimas didžiąja dalimi yra nulemtas mūsų elgsenos, t.y. burnos higienos įgūdžių, mitybos pobūdžio, žalingų įpročių ir t.t. Pvz. rūkymas blogina burnos higienos būklę. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas skatina po dantenomis ir virš jų esančių akmenų atsiradimą. Rūkantiems bei surūkantiems daugiau nei 20 cigarečių per dieną, 14 kartų padidėja rizika susirgti periodontitu nei nerūkantiems. Nemalonus kvapas iš burnos, nesveiki ir paslankūs dantys pirmieji požymiai sergant dantų ėduonimi, gingivitu, periodontitu. Burnos higiena ir jos ligų profilaktika yra efektyviausia ir ekonomiškiausia intervencija į burnos sveikatą. Deja, bet burnos sveikatos problemos yra labai paplitusios ir vis dar plinta, ypač tarp vaikų, nes dantų ėduonis išlieka labiausiai paplitusi lėtinė vaikų liga, kurią galima kontroliuoti tinkama burnos higiena, fluoridų poveikiu ir retesniu karieso geninio maisto vartojimu. Vaikystės paauglystės bei jaunystės perioduose tėvai atlieka svarbų vaidmenį siekiant, kad dantukai būtų apsaugoti nuo ėduonies.Dažnai šeimose vyrauja netinkamas požiūris į mitybą: vaikai valgo per mažai daržovių, mėgsta greitai paruošiamą maistą, nesilaiko mitybos rėžimo ir mėgsta saldžius, riebius, dažnus užkandžiavimus. Todėl didžiausias siekis yra išlaikyti sveikus vaikų dantis, ugdyti gerus burnos higienos bei mitybos įpročius, mažinančius dantų ėduonies išsivystymo galimybę. Tėvai privalo užtikrinti tinkamą vaikų mitybą ir nuo mažens vaikus mokyti teisingai valyti dantis. Yra skiriamos dvi burnos higienos rūšys: asmens ir profesionalioji burnos higiena. Asmens burnos higiena – kasdienė burnos ertmės priežiūra, kurią atlieka kiekvienas žmogus, naudodamasis asmens higienos priemonėmis. Pagrindinis asmens burnos higienos metodas – valant dantų šepetėliu du kartus per dieną, pašalinti apnašas, maisto likučius. Kiti metodai: tarpdančių valymas higieniniu siūlu, liežuvio valymas, skalavimas skalavimo skysčiu. Profesionalioji burnos higiena – tai higieninės procedūros, kurių metu šalinamos mineralizuotos ir nemineralizuotos apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, nustatomas dantų valymo efektyvumas, pacientai mokomi asmens higienos, atliekamos gydomųjų preparatų (pvz., fluoro) aplikacijos. Šias procedūras atlieka burnos ertmės higienistas. Laikytis pagrindinių burnos higienos taisyklių nėra sunku, tačiau daugeliui trūksta noro ir motyvacijos. Tyrimais įrodyta, kad vaikų požiūriui į burnos sveikatą turi įtakos tėvai, jie ugdo vaikų burnos higienos ir valgymo įpročius. Norint visą gyvenimą palaikyti gerą burnos ertmės sveikatą, svarbu tinkamai ją prižiūrėti nuo pat vaikystės. Pateikiame kelis patarimus, kaip išsaugoti sveikus dantis: Saikingai vartokite: Medų; Cukrų; Džiovintus ir konservuotus vaisius; Sultis; Greitą maistą; Saldintus, gazuotus gėrimus; Saldžius produktus (saldainius, ledus ir kt.). Koks maistas naudingas dantims? Pienas ir jo produktai; Švieži vaisiai ir daržovės (kiviai, salierai, morkos, svogūnai, petražolės); Sezamo sėklos; Riešutai (anakardžiai, migdolai, graikiniai); Grūdai; Juodasis šokoladas; Mėsa ir žuvis; Arbata; Alkoholiui ir tabakui NE, nes: Tabako kramtymas didina dantų ėduonies ir dantenų uždegimo (gingivito) tikimybę. Kramtant tabaką net 4 kartus greičiau genda dantų kaklelių paviršius; Atsiranda burnos gleivinės pažeidimų; Alkoholis skatina virš dantenų ir po jomis esančių akmenų susidarymą; Didėja burnos gleivinės sausumas; Atsiranda blogas burnos kvapas; Kinta dantų emalis, pagelsta dantys; Didėja parodontozės tikimybė, dėl kurios dantys pradeda kristi (tyrimais nustatyta, kad 42 proc. rūkančiųjų, sulaukę 60 metų, netenka visų dantų); Didėja burnos ertmės vėžio atsiradimo tikimybė. Taisyklinga burnos higiena: Dantys valomi 2–3 minutes, o skaičiuojant judesius – po 8–10 judesių vienai dantų porai; Dantys valomi mažiausiai 2 kartus per dieną: ryte ir vakare; Tinkamas dantų pastos ir šepetėlio parinkimas; Tarpdančių valymas siūlu; Dantų šepetėlio keitimas kas 2–3 mėnesius; Liežuvio apnašų valymas ryte ir vakare; Reguliarus lankymasis pas odontologą du kartus per metus.   Literatūra: 1.  www.sveikatossodas.lt 2. www.smlpc.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Lapkričio 8-ąją – Europos sveikos mitybos dieną – visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į tinkamos mitybos principus bei raginama sveikai maitintis. Nors nemažai apie tai kalbama, tačiau pasaulyje vis daugėja nutukusių žmonių bei ydingo maitinimosi sukeltų ligų. "Gyvenu ne tam, kad valgyčiau, o valgau tam, kad gyvenčiau", – turėtų skambėti kiekvieno žmogaus galvoje kasdien per pusryčius, pietus ir vakarienę, o ne tik šią minėtiną dieną. Nes neteisinga mityba – vidinio diskomforto, antsvorio ir rimtų ligų priežastis. Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas - tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų vaidmenį. Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai – taip išsaugosite gerą sveikatą ir gražią išvaizdą. Mitybos mokslas tiria maitinimąsi atitinkančią organizmo būklę ir jo gyvybinę veiklą tam tikru metu. Jis grindžiamas maisto medžiagų subalansavimo principais, kurių laikantis organizmas geriausiai aprūpinamas maisto ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Svarbiausias uždavinys yra nustatyti energetinių ir kitokių maisto medžiagų kiekius maiste, kurie patenkintų gyventojų poreikius ( atsižvelgiant į jų amžių, lytį, profesiją, klimatines, buitines, darbo sąlygas ) ir sudarytų nepalankias sąlygas ligoms plisti. Mityba turi įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui ne tik pakankamą kiekį energijos, bet ir kitus esminius veikliuosius komponentus, be kurių neįmanoma normali organizmo veikla. RACIONALI MITYBA TURI REMTIS TRIM PRINCIPAIS: SAIKINGUMAS. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai. ĮVAIRUMAS. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų. SUBALANSAVIMAS. Mitybos subalansavimas - tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis maisto racione turi būti 1:1:4. (Vaitkevičius, Vaitkevičienė) RACIONALI MITYBA – tai gera sveikata ir žvalumas, darbingumas ir ilgas amžius. Normalios racionalios mitybos sąlygos galimos tik esant energijos pusiausvyrai – kai gaunamas su maistu energijos kiekis per parą atitinka išeikvotos energijos kiekį. Maisto produktuose yra baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, mikroelementų, vitaminų, vandens ir kitokių junginių. ANGLIAVANDENIAI – tai pagrindinė energiją teikianti maisto medžiaga. Dažniausiai sudaro daugiau kaip pusę paros maisto kalorijų. Beveik visi angliavandeniai gaunami iš augalinių produktų, išskyrus pieną, vienintelį gyvulinės kilmės produktą, kuriame yra daug angliavandenių (laktozės). Gausiai vartojantys angliavandenių žmonės tunka, jiems anksti pradeda vystytis aterosklerozė, gali sutrikti riebalų ir angliavandenių apykaita, pablogėti kasos veikla, susidaryti palankios sąlygos susirgti cukriniu diabetu, sumažėti darbingumas. Maiste ypač nepageidautinas cukraus perteklius. Jo šaltiniai yra cukringi produktai ir konditerijos gaminiai: cukrus, medus, saldainiai, šokoladas, tortai, pyragaičiai ir kt. Juose angliavandenių paprastai būna daugiau kaip 70%, o jei būna mažiau, tuomet didelį kiekį sudaro riebalai. RIEBALAI – tai glicerino ir riebiųjų rūgščių junginiai. Cheminės riebalų savybės priklauso nuo riebiųjų rūgščių santykio. Organizme riebalai gali sintezuotis ne vien iš maisto riebalų, bet ir iš angliavandenių, o kartais – baltymų. Riebalų organizme mažėja badaujant, o daugėja tunkant. CHOLESTEROLIS – svarbus, reikalingas organizmui junginys: dalyvauja visų ląstelių „statyboje” (naudojamas ląstelių membranų sintezėje); vitamino D,  tulžies rūgščių, hormonų sintezėje; ypač svarbus galvos smegenų bei nervų sistemos ląstelėms (įeina į neuronų dangalo, mielino sudėtį). Cholesterolis gaminamas mūsų organizme: kepenyse, žarnų gleivinėje ir kitose ląstelėse –75%. Su  maistu gauname apie 25%. Skirstomas į: DTL – “geras” cholesterolis. Svarbiausias DTL vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse. MTL – “blogas” cholesterolis. Pagrindinė MTL funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų gleivinėje į periferinius audinius ir jų kraujagysles. Problema yra ne pats cholesterolis, bet tai, koks jo kiekis gaunamas su maistu, bei kokiame pavidale jis cirkuliuoja kraujyje. Organizmas gali pats pagaminti visą būtiną cholesterolio kiekį. Jeigu su maistu gauname per mažai cholesterolio, gali suaktyvėti jo gaminimas organizme (Moncevičiūtė – Eringienė, 2004). BALTYMAI. Baltymai reikalingi organizmo augimui, fiziniam ir protiniam vystymuisi. Tai sudėtingi aminorūgščių junginiai, randami gyvuosiuose organizmuose. Baltymai sudaryti iš anglies, vandenilio, deguonies ir azoto. Baltymų funkcijos: struktūrinė funkcija – jie yra jungiamojo audinio, membranų, tarpląstelinės medžiagos, sausgyslių ir kremzlių sudedamoji dalis; apsauginė funkcija – kraujo baltymas fibrinogenas dalyvauja kraujo krešėjimo procese ir apsaugo organizmą nuo nukraujavimo, patekus į organizmą svetimų medžiagų, susidaro antikūnai ir jas neutralizuoja; medžiagų pernašos funkcija – hemoglobinas transportuoja deguonį kraujyje; katalizinė funkcija - ląstelėse cheminių reakcijų eigą spartina fermentai; signalinė funkcija - išorinėje ląstelės membranoje yra baltymų molekulių, kurios sugeba keisti savo tretinę struktūrą, reaguodamas į išorinius dirgiklius, kaip temperatūra, pH pokyčiai, šviesa. Baltymai yra svarbi mitybos dalis. Rekomenduojama, kad per dieną būtų suvalgoma 0,8 gramo baltymų vienam kilogramui svorio. Baltymai yra randami įvairiuose maisto produktuose skirtingais kiekiais. VANDUO. Sudaro 70 proc. žmogaus organizmo. Jis reikalingas kaip įvairių mineralinių ir organinių druskų tirpiklis, perneša maisto medžiagas ir apykaitos produktus, padeda išlyginti organizmo temperatūrą. Žmogui skysčių derėtų išgerti 1,5 -2,2 litro per dieną. Apie pusę šio kiekio gaunama su maistu. Reikia valgyti vandeningus produktus – šviežias daržoves ir vaisius, gerti šviežias sultis, valgyti kruopų košes. Su vandeniu iš virškinimo trakto pašalinami medžiagų apykaitos produktai. MINERALINĖS DRUSKOS – dalyvauja visuose gyvybiniuose organizmo procesuose, įeina į ląstelių ir audinių sudėtį. Mineralinės medžiagos skirstomos į makro ir mikro elementus. Makro elementai – kalcis, fosforas, geležis, natris, kalis, magnis, chloras ir kt. Kalcis svarbus kaulams, širdžiai, nervų sistemai. Jo per parą reikia 1 g. Fosforas kartu su kalciu pagrindinė kaulų ir raumenų sudedamoji dalis, jis įeina į raumeninio ir nervų audinių fermentų sudėtį. Per parą reikia 1,5 – 2 g. Geležis – kraujo sudedamoji dalis, įeina į raumenų, kepenų fermentų sudėtį. Natris padeda reguliuoti osmosinį spaudimą ir skysčių reakciją. Kalis įeina į ląstelių protoplazmos sudėtį, didina ląstelių sienelių laidumą. Mikroelementų maisto produktuose yra labai mažai, matuojama mikrogramais. VITAMINAI – viena iš svarbiausių maisto organinių medžiagų. Jie yra būtini, nes reguliuoja medžiagų apykaitą. Jie skirstomi į dvi grupes: Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K); Vandenyje tirpūs vitaminai (B grupė, C, PP). MITYBOS REŽIMAS. Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas - tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius - maistas geriau suvirškinamas. Virškinimo sistema pailsi naktį, miegant. Ji turi ilsėtis ne mažiau, kaip 8-10 val. per parą. Maisto produktus, kurie turi daug gyvulinių baltymų ir riebalų, reikia vartoti dieną ar rytą, nes jie skatina medžiagų apykaitą, dirgina nervų sistemą, apsunkina miegą. Vakare geriau vartoti pieną, kefyrą, varškę, daržovių salotas, vaisius. Paros maisto raciono energetinės vertės dalis kiekvienam valgymui priklauso nuo darbo veiklos pobūdžio, fizinio krūvio ir amžiaus.   Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Atskirų valgymų rekomenduojamos energinės vertės: jei valgoma 4 kartus per dieną: pusryčiai -  25%;  pietūs -  35%; pavakariai (priešpiečiai) - 15%; vakarienė - 25% paros energinės vertės. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego. Norint pagerinti bei pagreitinti maisto medžiagų virškinimą ir pasisavinimą organizme, maistas termiškai apdorojamas. Pakaitinti baltymai ir angliavandeniai pasisavinami lengviau. Šiluma veikia ne tik teigiamai, bet ir neigiamai: dėl aukštos temperatūros poveikio dauguma organizmui reikalingų maisto medžiagų visiškai arba iš dalies suyra. VIRIMAS. Verdant ne tik suardomos maisto medžiagos, bet ir sunaikinami įvairūs mikroorganizmai. Mikroorganizmai žūsta, kai verdamo produkto viduje pasiekiama 75ºC temperatūra. Virdamos daržovės netenka iki 50 procentų vitamino C. Neluptose daržovėse išlieka daugiau vitaminų, nes odelė - tai puikus barjeras, neleidžiantis vitaminams patekti į vandenį. Verdant maisto produktus vandenyje prarandama daugiausia vitaminų, nes didelė jų dalis yra tirpūs vandenyje. KEPIMAS. Kepant maistas paprastai kaitinamas trumpiau negu verdant, tačiau kepimo temperatūra yra daug aukštesnė negu virimo. Be to, kepant vartojami riebalai, o jų ir taip dažnai vartojame per daug. Orkaitėje maistas kepa ilgiau. Todėl, pavyzdžiui, orkaitėje keptos bulvės netenka tiek pat vitaminų kaip ir virtos. Kaitinant augalinį aliejų aukštoje temperatūroje susidaro vėžį sukeliantys kenksmingi junginiai. Kepant maistą įkaitintuose riebaluose išsaugoma daugiau vitaminų, tačiau maisto produktai prisigeria riebalų ir būna labai kaloringi. GARŲ PUODAI. Garuose virtame maiste išlieka beveik du kartus daugiau vitaminų nei virtame įprastai, nes produktai neturi tiesioginio kontakto su skysčiu. Garuose ruoštas maistas ypač tinka tiems, kurie siekia sveikai maitintis ar laikosi dietos, nes gaminant maistą gariniame troškintuve nereikia riebalų. Produktai išlieka sultingi ir neprikepa prie indo sienelių dėl jame susidariusios drėgmės. Gaminant garuose nuodingų medžiagų nesusidaro. Mikrobangų krosnelėje maistas yra veikiamas elektromagnetinių bangų. Jų poveikis gali būti įvairus - pradedant nuo paprasto pašildymo ir baigiant molekulinės struktūros suardymu. Biologinės ląstelės pirmiausia žūva nuo didelės temperatūros. Jei gyvos ląstelės veikiamos taip, kad neperkaistų, tuomet suardoma DNR struktūra ir sugadintos ląstelės pradeda gaminti naujas sugadintas ląsteles. Vienos sugadintos ląstelės organizmas sunaikina kitas ląsteles kaip priešiškas, kitos sveikos žūva pačios, o trečios vadinamos vėžio ląstelėmis, kadangi organizmas neatpažįsta jų kaip blogų, ir jos dauginasi. Tokios ląstelės skirstomos į piktybines ir nepiktybines. Gaminant mikrobangų krosnelėje, maisto sudėtis nesikeičia. Biologiniai organizmai ir vitaminai gali žūti tik dėl perkaitimo. Taigi vieni vitaminai ir bakterijos išlieka, kitos žūva. Jų išgyvenimas priklauso nuo esančių riebalų, vandens ir cukraus molekulių temperatūros. Dėl nepilnavertės mitybos, kai maiste trūksta žmogaus organizmo funkcijoms palaikyti būtinų medžiagų, sumažėja organizmo atsparumas ir darbingumas. Dabartiniame amžiuje dauguma žmonių dirba sėdėdami, vengia nereikalingų judesių, skaniai ir sočiai valgo. Todėl nenuostabu, kad daugėja ligų, susijusių su medžiagų apykaitos sutrikimu. Dažniausiai maitinamasi gyvulinės kilmės riebiu maistu ir mažai vartojama augalinių produktų. Tuo tarpu daržovės, vaisiai ir uogos  yra svarbi žmogaus maisto raciono dalis. Maisto produktuose arba paruoštame maiste turi būti įvairių sudėtinių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų ir kt. Juk iš tokių medžiagų sudarytas ir žmogaus organizmas. Taigi subalansuota mityba yra labai reikšminga.   LITERATŪRA: www.smlpc.lt www.sveikatossodas.lt

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Kasmet spalio 16-ąja minima Pasaulinė maisto diena. Beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje kasmet suserga valgydamas užteršto maisto. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), maisto sauga kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai, o 40 proc. šių ligų naštos tenka vaikams iki 5 metų. Taip pat PSO skelbia, kad maistu plintančios ligos kliudo socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, daro žalą nacionalinei ekonomikai, turizmui ir prekybai. Solidarizuojamės su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos susirūpinimu, kad nesveika mityba yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, tam tikrų vėžinių susirgimų rizikos veiksnys. Tačiau nesaugus maistas taip pat gali būti užkrečiamųjų ligų rizikos veiksniu. Pastaraisiais metais Europos ir pasaulio visuomenės rūpesčiu tapo per maistą plintančių zoonozių sukėlėjų didėjantis atsparumas antimikrobiniams vaistams. Europos šalių pranešimuose pažymimas su maistu plintančių zoonozes sukeliančių Salmonella ir Campylobacter atsparumas kai kuriems, ypač svarbiems, antimikrobiniams vaistams. Didžiausią nerimą kelia kombinuoto atsparumo grėsmė, dėl kurios tūkstančiai žmonių Europos Sąjungoje turėtų ribotas gydymosi galimybes esant sunkioms infekcijoms. Protrūkių maisto grandinės atsekamumo tyrimai rodo, kad maistui auginami gyvūnai yra pagrindinis atsparių antibiotikams zoonozių sukėlėjų infekcijos šaltinis. Šveicarijos federalinio technologijų instituto mokslininkai skelbia, kad susirūpinimą kelia tai, kad besivystančiose šalyse taip pat didėja atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, nes būtent ten sparčiausiai auga mėsos vartojimas, o galimybė naudotis veterinariniais antimikrobiniais preparatais iš esmės nereglamentuojama. Europos Sąjungos Sveikatos ir maisto saugos komisaras dr. Vytenis Andriukaitis pabrėžia: ,,... kad žengiame į pasaulį, kur vis daugiau įprastų infekcijų tampa sunku ar net neįmanoma išgydyti. Tačiau kai kuriose šalyse vykdomos ambicingos nacionalinės politikos, ribojančios antimikrobinių medžiagų naudojimą, sąlygojo atsparumo mažėjimą. Todėl, kad pavojaus varpai netaptų kurtinančia sirena, užtikrinkime, kad visose šalyse dirbtume kartu, apjungdami visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos sektorius po vieningos sveikatos skėčiu“. Užsikrėtimo riziką ligas sukeliančiais mikroorganizmais  mažina: dažnas ir tinkamas rankų plovimas, tai paprasčiausias ir saugiausias būdas pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus ir  sumažinanti riziką užsikrėsti ne tik per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, bet ir virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, gripu; atsakingas maisto pasirinkimas, atkreipiant dėmesį į gamintojų nurodytą galiojimo ar suvartojimo laiką; saugus maisto gaminimas – tinkamas apdorojimas karščiu, tinkamas laikymas, tinkama maisto ruošimo ir rankų higiena.

 5 PAGARINDINĖS TAISYKLĖS, KAD MAISTAS BŪTŲ SAUGUS

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Kodėl spalio 15-oji yra Pasaulinė rankų plovimo diena?  Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF), kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bei Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generaline Asamblėja spalio 15-ąją paskelbė Pasauline rankų plovimo diena (Global Handwashing Day). Ji pirmą kartą paminėta 2008 m., nes pasak PSO, per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų. Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad asmenų, dirbančių biuruose, rankos yra labiau užterštos negu dirbančiųjų fizinį darbą. Labiausiai užteršti mikroorganizmais (bakterijomis, virusais, kirmėlių kiaušinėliais) biure – telefonai, darbo stalai, klaviatūros, kompiuterių pelytės, durų rankenos ir šviesos jungikliai. 2019 m. Pasaulinės rankų plovimo dienos tema – „Paduokime vienas kitam švarią ranką“. Šia kampanija yra siekiama motyvuoti ir sutelkti milijonus žmonių visame pasaulyje plauti rankas su muilu bei atkreipti dėmesį į rankų plovimą – kaip į vieną iš pagrindinių daugelio ligų profilaktikos priemonių. Kokios ligos plinta per nešvarias rankas? Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti šiomis „nešvarių rankų“ ligomis: salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, rotavirusine bei noravirusine infekcija, oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis (gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais), kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių. Paglosčius naminius gyvūnus ir kokybiškai nenusiplovus rankų, galima užsikrėsti kirmėlinėmis (šunų ir kačių askaridoze – toksokaroze, echinokokoze, parazitiniais pirmuonimis – toksoplazmomis) bei grybelinėmis ligomis (mikrosporija). Įdomūs faktai apie žmogaus gyvenimą tarp mikrobų: 1 faktas. Vyrai 1,5 karto dažniau negu moterys pradeda gaminti maistą nenusiplovę rankų. 2 faktas. Su vienu rankos paspaudimu galima perduoti mikrobus 14-ai asmenų ir palikti jų ant 5 paviršių. 3 faktas. Kas ketvirtas asmuo, besinaudojantis viešuoju transportu, ant savo rankų nešioja išmatų bakterijas. 4 faktas. Ant mobiliųjų telefonų randama 300 kartų daugiau mikrobų nei viešajame tualete. 5 faktas. Dauguma žmonių rankoms plauti skiria vos 5 sekundes. 6 faktas. Ant rankų bakterijos ir mikrobai gali gyventi iki 3 val. 7 faktas. Per šlapias rankas perduodama 1000 kartų daugiau bakterijų negu per sausas. 8 faktas. Po laikrodžiais ir apyrankėmis randama milijonai bakterijų, o po žiedais jų gali būti daugiau, negu visoje Europoje gyvenančių gyventojų. Faktai apie muilą: Paprastas rankų plovimas su muilu gali išgelbėti milijoną gyvybių per metus. Rankų plovimas su muilu gali sumažinti viduriavimo riziką maždaug 50 proc. Motinos, plaunančios rankas muilu, gali sumažinti naujagimio mirties riziką 44 proc. Rankų plovimas muilu gali 50 proc. sumažinti jaunesnių nei penkerių metų vaikų su plaučių uždegimu susijusių infekcijų skaičių. Pakankamas muilo kiekis mokyklose viduriavimo galimybę sumažina iki 30 procentų. Rankų plovimas muilu yra veiksmingiausia ir nebrangi profilaktinė priemonė, užkertanti kelią viduriavimo ligoms bei pneumonijai, nuo kurių kasmet miršta 3,5 mln. vaikų. Kodėl nešvarių rankų problema, pasak PSO, gali turėti katastrofiškų padarinių? Nors kartais ir atrodo, kad plauti rankas ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas, kuris priklauso nuo žmogaus kultūros, auklėjimo bei įpročių, tačiau, kaip teigia PSO ekspertai, nešvarių rankų problema turi katastrofiškų padarinių. PSO duomenimis, apie 2 mlrd. žmonių kasmet suserga dėl užteršto maisto, o nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 mln. žmonių ir tik 19 proc. plauna rankas po kontakto su ekskrementais (po tualeto, po vystyklų pakeitimo ir t. t.). Paprastas rankų plovimas su muilu pašalina nuo jų paviršiaus net 90 proc. mikroorganizmų bei 40 proc. sumažina tikimybę susirgti kontaktiniu buitiniu keliu žarnyno grupės infekcijomis ir 25 proc. – kvėpavimo takų infekcijomis. Mokslininkai nustatė, kad Europoje tik pusė vyrų ir trys ketvirtadaliai moterų plauna rankas po apsilankymo tualete. Kodėl rankų higiena yra pagrindinė įvairių ligų profilaktinė priemonė? Nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl pagrindinė profilaktikos priemonė tebėra tik asmens higiena. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Jas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo. Kodėl buityje reikia naudoti paprastą muilą, neturintį antibakterinių savybių? Buityje rekomenduojama plauti rankas paprastu muilu be antibakterinių savybių, kadangi ilgalaikis antibakterinio muilo naudojimas išbalansuoja natūralių odos peptidų priešmikrobinį poveikį bei mažina normalios odos mikrofloros kiekį. Dėl to gali sumažėti natūralus vietinis imunitetas bei vystytis odos, alerginės ligos ir mikroorganizmų atsparumas antibakterinėms priemonėms. Todėl labai svarbu, kad rankų plovimas pagal tam tikras taisykles nebūtų tik paviršutiniškas ar mechaniškas veiksmas, o nuo mažens taptų sąmoningu, besąlyginiu prioritetu kiekvienam, kad būtume pavyzdys, o ne infekcijų šaltinis bei apsaugotume save ir aplinkinius nuo įvairių ligų.   LITERATŪRA: 1. www.smlpc.lt 2. www.ulac.lt 3. www.hi.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Ši diena – tai puiki proga prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylime, kuriais pasitikime, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi – tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą. Svarbu kuo anksčiau stiprinti žmogaus psichinę sveikatą, kad žmogus nepasiduotų depresijai užpultas menkiausios nesėkmės. Psichikos sveikata – tai ne tik psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas, tai emocinis, dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Psichikos sveikatos sutrikimai nesirenka lyties, amžiaus tarpsnio ar socialinio statuso, bet kuris iš mūsų ar mūsų artimųjų gali su tuo susidurti. Labai svarbu kuo anksčiau pradėti rūpintis psichikos sveikata ir stiprinti psichinį atsparumą Lietuva pasižymi prastais psichikos sveikatos rodikliais – vienu didžiausių pasaulyje savižudybių skaičiumi, aukštais su prievarta susijusiais rodikliais, dideliu priklausomybės ligų paplitimu. Ilgalaikis stresas yra vienas iš psichikos sveikatą bloginančių veiksnių. Nors stresas – natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą, tačiau per stiprus, labai dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą. Patyrus stresą organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, kraujyje padaugėja cukraus, padažnėja kvėpavimas, prakaitavimas. Dėl to žmogus neretai skundžiasi miego ir apetito sutrikimu, kraujotakos sutrikimu, pečių skausmu, nuotaikos svyravimu, galvos skausmu. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio visai išvengti neįmanoma, tačiau neigiamas pasekmes sveikatai galima sumažinti didinant atsparumą stresui. Kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri, rekomenduojama iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų, mokytis prisiimti atsakomybę, nebijoti įveikti sunkių užduočių, džiaugtis tuo ką turi (draugus, artimuosius, maisto ir pan.), susirasti mėgstamą veiklą, nuolat tobulinti save. Svarbu žinoti, jog tiek teigiama, tiek neigiama patirtis mus kažko išmoko ir sustiprina mūsų asmenybę.   Literatūra: 1. www.vpsc.lrv.lt 2.www.smlpc.lt 3.www.psichika.eu 4.www.sveikatossodas.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

  Šią dieną neatsitiktinai pasirinktas pėsčiųjų žygis su šiaurietiško ėjimo lazdomis Žagarės poilsio zonoje, Ozo pažintiniu taku, nes judėjimas gerina nuotaiką ir stiprina širdį!? Po žygio, prapliupus gausiam lietui, renginio dalyviai vaišinosi gardžiu plovu, kurį išvirė Algirdas Mataitis ir vietinių Žagarės ūkinikų Akvilės ir Alvydo ant laužo virta žolelių arbata su medumi ☕️?Dėkojame visiems dalyvavusiems. Mums labai pasisekė, kad Jūs esate sportiški, linksmi ir aktyvūs❗️?