Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina tėvelius jau dabar pasirūpinti vaiko profilaktiniu sveikatos tikrinimu, nelaukiant naujų mokslo metų pradžios. Profilaktiškai tikrintis sveikatą ir apsilankyti pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Nuo šiol duomenys apie vaiko sveikatos būklę tvarkomi elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad tiek profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą atliekantis šeimos gydytojas, tiek gydytojas odontologas duomenis apie vaiko sveikatos būklę turi įvesti į elektroninį vaiko sveikatos pažymėjimą. Elektroniniu būdu tvarkant vaiko sveikatos duomenis užtikrinamas jų konfidencialumas, o ugdymo įstaigos gauna tikslias rekomendacijas dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei nurodymus, kokių pirmosios pagalbos priemonių reikėtų imtis, jei vaikui prireiktų skubios pagalbos mokykloje (pavyzdžiui, dėl alergijos ar lėtinių ligų). Be to, elektroninių vaiko sveikatos pažymėjimų informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą, kuri padeda mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams apibendrintus duomenis panaudoti planuojant sveikatos stiprinimo veiklas konkrečioje mokykloje. Norint patikrinti vaiko sveikatą ir gauti vaiko sveikatos pažymą, pirmiausia reikia iš anksto užsiregistruoti ir laiku atvykti pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą. Rekomenduojama vaiko sveikatos patikrai užsiregistruoti pas tą gydytoją, prie kurio vaikas yra prirašytas, nes jis geriausiai žino savo paciento sveikatos būklę. Svarbu tik nepamiršti, kad vaiką iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, kitaip gydytojas negalės atlikti patikrinimo, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo. Atvykus profilaktiškai pasitikrinti, gydytojas odontologas patikrina vaiko dantų ir žandikaulių būklę ir, esant reikalui, skiria gydymą. Tuo tarpu šeimos gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Radus pakitimų, pacientas yra siunčiamas pas atitinkamos srities specialistą konsultacijai arba tyrimams. VLK primena, kad už profilaktinę vaiko sveikatos patikrą tiek pas šeimos gydytoją, tiek pas gydytoją odontologą mokėti nereikia, nes vaikučiai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Vaiko sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Šiuo metu Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą kaupiami ir naudojami tik bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų sveikatos pažymėjimų duomenys. Vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas (darželius), sveikatos pažymėjimo duomenis VSS IS numatoma kaupti 2020 m., įgyvendinus VSS IS plėtros projektą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Iki to laiko vaiko sveikatos pažymėjimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros specialistams tėvai galės perduoti asmeniškai (į rankas) arba išsiuntę elektroniniu paštu pažymos peržiūrėjimo kodą ir vaiko gimimo datą. Kodas sugeneruojamas tėvams prisijungus prie www.esveikata.lt portalo. Kaip sugeneruoti vaiko sveikatos pažymos kodą žiūrėkite: video        

Kurio šūkis "INVESTUOK Į HEPATITŲ ELIMINAVIMĄ". Šiuo kampanijos šūkiu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina didinti politikos formuotojų politinius ir finansinius įsipareigojimus stiprinant atsaką į hepatitų eliminavimą bei paraginti gyventojus kreiptis su hepatitų priežiūra (prevencija, diagnostika ir gydymu) susijusių paslaugų. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, virusiniais hepatitais B ir C pasaulyje yra užsikrėtę 325 milijonai žmonių, o 1,4 milijonai žmonių kasmet nuo jų miršta. Hepatitai - tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės. Jais užsikrėtę 9 kartus daugiau žmonių nei ŽIV infekcija. Hepatitas B yra išvengiamas, gydomas, o hepatitas C - išgydomas. Tačiau, PSO duomenimis, daugiau kaip 80 proc. užsikrėtusiųjų hepatitais žmonių pasaulyje turi nepakankamą sveikatos priežiūros (prevencijos, diagnostikos ir gydymo) paslaugų prieinamumą. Pasaulio sveikatos organizacijos Globalioje sveikatos sektoriaus hepatitų strategijoje 2016-2021 metams numatytas globalus tikslas, kuriuo siekiama iki 2030 metų eliminuoti hepatitus kaip visuomenės sveikatos problemą. Iki 2030 m. siekiama 90 proc. sumažinti naujų susirgimų hepatitais skaičių bei 65 proc. sumažinti mirtingumą nuo hepatitų. Strategijoje daugiausiai dėmesio skiriama B ir C hepatitams, kurie sudaro 96 proc. visų hepatitų mirtingumo. Iki šių metų pradžios Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, buvo privalomai registruojami tik ūmūs susirgimai hepatitais. Lėtinių hepatitų privaloma registracija šalyje įvesta tik nuo 2019 metų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas ūmiais virusiniais hepatitais B ir C kelis dešimtmečius iš eilės Lietuvoje mažėjo. Tačiau, pasak ULAC medikų, ši statistika dalinai neatspindi realios sergamumo hepatitais situacijos. Šiemet Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui pradėjus privalomai registruoti susirgimus lėtiniais hepatitais, galima konstatuoti, kad per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota beveik tris kartus daugiau hepatitų nei pernai per tą patį laikotarpį. VIRUSINIS HEPATITAS B (VHB) – užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.  Virusinis HEPATITAS B plinta: per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius; per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis; iš motinos vaisiui – užsikrėtusi VHB motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu. Riziką užsikrėsti HEPATITO B virusu sumažina: skiepijimasis nuo HBV infekcijos; saugesnis, atsakingesnis lytinis elgesys: susilaikymas nuo lytinių santykių, monogaminiai santykiai su neužsikrėtusiu partneriu, taisyklingas (nuolatinis ir tinkamas) prezervatyvų naudojimas, atsitiktinių lytinių partnerių skaičiaus mažinimas. HEPATITO C (HCV) infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. HCV plinta: per kraują – dažniausiai užsikrečia švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, kai jie dalijasi panaudotomis adatomis ir švirkštais bei pagalbiniais švirkštimosi reikmenis; Perpilant užkrėstą HCV kraują ar jo produktus rizika perduoti HCV infekciją artima 100 procentų; HCV infekcija gali būti perduodama darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais bei naudojantis užkrėsto asmens daiktais: dantų šepetėliu, skutimosi, pedikiūro, manikiūro reikmenimis; per kontaktą su lytinių organų gleivinėmis ir lytinėmis išskyromis (retai); iš užsikrėtusios motinos naujagimiui gimdymo metu (labai retai). Didesnę riziką užsikrėsti HCV infekcija lytinių santykių metu turi asmenys: kurie turi daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.), serga kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI), anksti pradėję lytinį gyvenimą (iki 16 metų), nenaudojantys prezervatyvų lytiniu santykių metu, vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, teikiantys seksualines paslaugas už atlygį, kalinamieji ir nuteistieji. HCV neplinta per maistą, vandenį, čiaudint, kosint, žindant. HCV infekcija gali būti ūmi ir lėtinė. Daugumai pacientų (> 80 proc.) ūmi HCV infekcijos forma būna besimptomė, tik apie 20 proc. užsikrėtusiųjų suserga ūminiu geltiniu hepatitu. Vidutiniškai 70–85 proc. asmenų, užsikrėtusių hepatito C virusu, savaime nepasveiksta, išsivysto lėtinė ligos forma. Jei per 6 mėn. nepasveikstama, dažniausiai vystosi lėtinis kepenų uždegimas, kuris gali būti besimptomis. Lėtinei HCV infekcijai progresuojant per 20–40 metų gali išsivystyti kepenų cirozė. Kepenų cirozė – negrįžtamas kepenų pažeidimo procesas (kai pažeistos kepenys neregeneruoja). LITERATŪRA: 1. https://nvsc.lrv.lt/lt 2. www.ulac.lt 3. https://www.hepmag.com

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Prasidėjo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.4.2-ESFA-K-629-02-0001 „Sveiki, linksmi, laimingi“ įgyvendinimas. 2019 m. birželio 10 d. buvo pasirašyta projekto įgyvendinimo sutartis. Projekto tikslas - meninių priemonių pagalba gerinti Joniškio rajono vaikų psichinę ir fizinę sveikatą, didinti paslaugų prieinamumą. Projekto metu bus rengiami nuolatiniai susitikimai su vaikais Joniškio rajono seniūnijose, ypatingai kreipiant dėmesį kaimiškoms teritorijoms nutolusioms nuo rajono centro. Nuolatiniai užsiėmimai suteiks galimybę užmegzti patikimą ryšį su vaikais, perteikti sveikos gyvensenos žinias bei ugdyti emocinį raštingumą, atjautą, suvaldyti emocijas, jas atpažinti ir reikšti saugiai. Užsiėmimų grupėse bus kuriama pasitikėjimo atmosfera, žinios ir praktika perteikiami vaikams patraukliomis formomis pasitelkiant meną ir žaidimus. Taip pat bus organizuojami Joniškio rajono vaikams periodiniai seminarai savęs pažinimo, atsipalaidavimo, alternatyvios fizinės veiklos bei saviraiškos ugdymui. Projekto metu bus ugdomi vaikų sveikos gyvensenos, higienos, emocijų pažinimo ir valdymo bei fizinio aktyvumo įgūdžiai. Vasaros metu bus organizuojamos „Sveikatos akademijos“, kurios ugdys vaikų socialines-emocines kompetencijas, sveikos gyvensenos nuostatas, kūrybiškumą, mokys bendradarbiauti, tenkins vaikų ir jaunimo pažinimo ir lavinimosi poreikius per kūrybines ir praktines paieškas. Viešoji įstaiga „Žagarės balselis“ pasitelkdama partnerius: Joniškio rajono savivaldybės administraciją, Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą, Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklą, Joniškio socialinių industrijų centrą ir visuomeninę organizaciją „Spalvotas veidas“, įgyvendins projektą dviejų metų laikotarpyje. Projekto bendra vertė - 80  950,43 Eur. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų (76 902, 90 Eur), dalinai projektą finansuoja Joniškio rajono savivaldybės administracija (4 047,53 Eur).

Darbe praleidžiame net trečdalį savo gyvenimo, o dirbant kompiuteriu beveik visą laiką tenka sėdėti. Nuolatinis sėdimas darbas kelia grėsmę kraujotakai, lėtina medžiagų apykaitą, kenkia sąnariams, didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Kompiuterio skleidžiamos elektromagnetinės bangos sukelia galvos skausmus ir mieguistumą, dėl to sėdimą darbą dirbantiems žmonėms stinga motyvacijos ne tik pasivaikščiojimams gryname ore, bet ir sporto treniruotėms. Tiems, kurie priversti ilgai sėdėti darbo vietoje, pažįstami maudžiantys nugaros skausmai, jausmas, tarsi tirptų kaklas ir kiti nemalonūs simptomai. Dėl jų mes kaltiname sėdimą darbą, tačiau jie yra rimtas pavojus sveikatai. Sėdimoje padėtyje stuburas patiria didžiausią krūvį, pablogėja stuburo diskų aprūpinimas reikalingomis medžiagomis.  Pirmoji klaida, kurią daro dauguma sėdimą darbą nuolat dirbančių žmonių ‒ netaisyklinga sėdėsena prie darbo stalo.  Svarbu atkreipti dėmesį į rankų ir riešų padėtį, nugarą ir pečių liniją. Sėdint itin svarbu ir taisyklinga kojų padėtis. Moterys dažnai mėgsta sėdėti užsikėlus koją ant kojos, dėl to kūno svoris sėdint pasiskirsto netolygiai. Sėdėti reikia taip, kad keliai būtų sulenkti devyniasdešimt laipsnių kampu, o pėdos tvirtai remtų žemę.  „Sumedėję” kaklo raumenys perspaudžia svarbiausias kraujagysles, tiekiančias kraują į galvos smegenis. Štai kodėl kyla galvos skausmai, galva svaigsta, greičiau pavargstama, pablogėja dėmesio koncentracija. Mankštos metu atliekami nugaros tempimo pratimai, pailsinamos akys, kelių sąnariai, pramankštinami kojų raiščiai, sausgyslės. Visuomenės sveikatos specialistė rekomenduoja neužmiršti ir elementaraus, tačiau efektyvaus pratimo ‒ pritūpimų , kuriuos galima atlikti ir už darbo stalo, pakylant ir nusileidžiant ant darbo kedės. Treniruotės darbo vietoje metu kojų tempimo pratimus galima atlikti ir dėvint aukštakulnius. PRADĖKIME NUO KVĖPAVIMO PRATIMŲ. Stovėdami, įkvėpkite ir kelkite renkas iš šonų į viršų, lengvai tiesdami jas aukštyn. Iškvėpdami šiek tiek palenkę nugarą rankas nuleiskite. Pakartokite 3 – 4 kartus. Stovėdami, įkvėpkite ir kelkite aukštyn pečius, iškvėpdami – juos nuleiskite, ir taip – 3 – 4 kartus. DUOKIME DARBO KAKLO RAUMENIMS Sėdėdami, dešiniu delnu paspauskite dešinį skruostą taip, kad galva spaustų ranką. Jausdami įtampą pabūkite 5 – 6 sekundes, po to atsipalaiduokite ir atlikite pratimą su kita puse. Pakartokite 3 – 4 kartus. Sėdėdami, atsiremkite alkūnėmis į stalą ir 6 sekundes galva spauskite rankas. Po to atsipalaiduokite ir pakartokite dar 3 – 4 kartus. Sėdėdami arba stovėdami uždėkite rankas ant pakaušio ir galva spauskite jas kokias 6 sekundes, atsipalaiduokite ir padarykite tą patį dar 3 – 4 kartus. Pabaigai pasukiokite galvą nuo vieno peties iki kito, ir atgal – 3 – 4 kartus. TRENIRUOJAME VIRŠUTINIUS PEČIŲ JUOSTOS RAUMENIS Šis pratimas vadinasi – timpčiojimai atgal. Stovėdami, tuo pačiu metu kilnokite vieną ranką aukštyn – žemyn, o kitą – žemyn – aukštyn. Po to priešingai. Pakartokite 6 – 8 kartus. Stovėdami uždėkite kairę ranką ant dešinės šiek tiek aukščiau alkūnės ir 6 sekundes traukite dešinę alkūnę prie kairio peties, po to atpalaiduokite raumenis ir atlikite viską su kita ranka. Pratimą pakartokite 3 – 4 kartus į abi puses. Stovėdami, užmeskite dešinę ranką už galvos taip, kad alkūnė „žiūrėtų” į viršų. Kaire ranka 6 sekundes tempkite alkūnę žemyn, po to atpalaiduokite raumenis ir pakeiskite rankas. Pratimą pakartokite 3 – 4 kartus į abi puses. UNIKALUS PRATIMAS, KURIS TIKRAI SUTEIKS DARBO VISIEMS RAUMENIMS Atsistokite tiesiai, nugara atsirėmę į sieną, kojos kartu. Lėtai pritūpkite laikydami tiesią nugarą, stengdamiesi nepakelti kulnų. Pabandykite tai padaryti 5 –6 kartus. Jie nėra galimybės atsistoti prie sienos, galima atsiremti į kėdės atlošą arba durų rankeną. TRENIRUOTĘ BAIKIME KVĖPAVIMO PRATIMAIS Rankos ant pečių, įkvėpdami suspauskite mentes, iškvėpdami šiek tiek pasilenkite. Pakartokite 3 – 4 kartus. Visi judesiai turėtų būti plastiški, tempas vidutinis arba lėtas. Kvėpuokite tolygiai, kvėpavimo neužlaikykite. Įkvėpkite per nosį, tarsi uostydami gėlę, iškvėpkite per burną, lyg norėdami užpūsti žvakę.

                                                                  PAPILDOMI PRATIMAI 

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Kaitinanti vasaros saulė gali padovanoti mums ne tik smagias pramogas lauke ar gražų įdegį, bet ir pridaryti bėdų. Jei tinkamai neapsisaugosime, galime perkaisti ir gauti saulės smūgį. Saulės spinduliai yra naudingi, bet jais lepintis reikia saikingai, kad išvengtume didesnių sveikatos pažeidimų. Karštis gali paveikti kiekvieno mūsų sveikatą, tačiau kai kuriems žmonėms kyla didesnė rizika: kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, nes jie jautresni aukštos temperatūros poveikiui 65 metų amžiaus ir vyresniems, asmenims turintiems viršsvorio, atliekantiems sunkų fizinį darbą, sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių), dirbantiems padidinto šilumos poveikio sąlygomis. Per karščius gyventojai gali nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). ŠILUMOS SMŪGIS tai į ligą panaši būsena, atsirandanti perkaitus žmogaus organizmui. Daug laiko praleidžiant saulėje ir neprisidengiant žmogaus kūnas itin stipriai įkaista, sutrinka organizmo šilumos išskyrimas, prakaitavimo procesas ir žmogus patiria šilumos smūgį. Šią būseną greičiau pasiekti „paskatina“ aktyvi fizinė veikla dėvint orui nelaidžius drabužius, didelis skysčių netekimas, kepurės nedėvėjimas ar net persivalgymas. PAGRINDINIAI ŠILUMOS SMŪGIO SIMPTOMAI: MIEGUISTUMAS; DIDELIS GALVOS SKAUSMAS; NUOVARGIS; stiprus šilumos smūgis gali sukelti kūno temperatūrą (40 °C), prasidėti vėmimas ir haliucinacijos, tokios būsenos žmogų yra būtina kuo skubiau išnešti į gryną orą, pavėsi ir vėsesnę patalpą. Šilumos smūgis pavojingas, tačiau nuo jo apsisaugoti nėra sunku. Viena iš priemonių norint apsisaugoti, nešioti kepurėlę, geriausia baltos ar kitos šviesios spalvos, plonesnę, ji padės galvą apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, tačiau vien kepurėlės neužtenka. Dar viena priemonė – didelis skysčių vartojimas. Pritrūkus skysčių žmogus mažiau prakaituoja, tad organizmas nebepajėgia vėsintis ir gali perkaisti, tačiau pats geriausias būdas apsisaugoti – tiesiog nerizikuoti ir daugiau laiko praleisti pavėsyje gurkšnojant vandenį ar bent užsidėti kepurėlę. SAULĖS SMŪGIS vienas iš pavojingiausių tiek suaugusiam, tiek vaikui. Jeigu neatsakingai žiūrite į apsisaugojimą nuo saulės, nesiimate jokių apsaugos priemonių, tikimybė patirti saulės smūgį stipriai išauga, o jeigu vaikai lauke, saulėje bėgioja, žaidžia, negeria vandens ir nenešioja kepurėlės – tikimybė išauga dar kelis kartus. Vertėtų įsiminti, kad saulės smūgis gali ištikti net praėjus porai valandų po buvimo saulėje, tad visuomet įvertinkite, kiek laiko Jūs ir Jūsų vaikai būna apšviesti saulės spindulių. Vienas iš paprasčiausių būdų apsisaugoti nuo saulės – įsigyti paprastą, geriausia baltą, kepurėlę. Kepurė, ypatingai balta, atspindi tiesioginius saulės spindulius, tad galvos paviršius mažiau įkaista ir tokiu būdų galima išvengti sveikatai pavojingo saulės smūgio. Dar vienas būdas – daugiau laiko praleisti pavėsyje arba bent vėsintis šaltu vandeniu. Saulės smūgio simptomai labai panašūs į šilumos smūgio, tad bet kuriuo atveju, jeigu jaučiate staiga padidėjusį nuovargį, galvos skausmą, blankų vaizdą ir itin didelį tvankumą – kuo skubiau atsivėsinkite ir pailsėkite pavėsyje, atsigerkite vandens ir tik tuomet, kai jausitės tikrai gerai, galėsite vėl laiką leisti saulės spinduliuose. POŽYMIAI Atsiminkite, jog saulės smūgis gali užklupti tiek veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, tiek praėjus kelioms valandoms po būvimo saulėje. Šis sveikatos sutrikimas pasireiškia ir tiek vienu, ir tiek visais simptomais iš karto. Sunerimti reikėtų, jeigu: pradėjo varginti nemalonūs galvos pojūčiai: ją skauda, kankina svaigulys, dingsta koordinacija, mirga akyse. Atrodo, lyg būtum smarkiai susitrenkęs galvą. Gali užgulti ausis, atsirasti pasipriešinimas lankstant kaklą, darosi sunku išlaikyti galvą vienoje padėtyje. Kartais netgi prarandama sąmonė; pasireiškia raumenų sutrikimai: ima juos skaudėti, tempti, norisi rąžytis, lyg pabudus po ilgo, gilaus miego. Būklei sunkėjant, gali prasidėti raumenų trūkčiojimas ar net traukuliai; patyrus saulės smūgį, dažnai ima pykinti, kankina vėmimas ar viduriavimas; pakyla kūno temperatūra: dėl patirto saulės smūgio ji gali pasiekti net 40 °C; pablogėja širdies ir kraujagyslių veikla: gali sutrikti širdies ritmas, stipriai padidėti kraujospūdis; ima varginti begalinis troškulys: tai – dehidratacijos požymis; atsiranda odos pakitimų: ji pabąla, atsiranda bėrimų. PIRMOJI PAGALBA Perkaitus ir gavus saulės smūgį, reikia kuo skubiau pradėti pagalbą. Atsigulti pavėsyje arba namuose, ant lovos. Patyrus saulės smūgį, griežtai nerekomenduojama vaikščioti, nes, sutrikus koordinacijai, gali prisidėti dar viena nelaimė. Jei kankina pykinimas, vėmimas, geriau gulėti ant šono, vengiant užspringimo pavojaus. Gerti kuo daugiau vandens. Stiklinėje mineralinio ar paprasto vandens galima ištirpinti magnio tabletę. Ji naudinga stabiliai širdies ir raumenų veiklai palaikyti. Svarbu: prasidėjus traukuliams, negalima duoti vandens, reikia skubiai kviesti medikus. Dėti vėsius kompresus. Jie padės sumažinti temperatūrą, slopins dehidrataciją. Gavus ne tik saulės smūgį, bet perkaitus visam kūnui, reikėtų jį dengti šlapiais vėsiais kompresais. Temperatūrai nukritus iki 37,5 °C, drėgną paklodę pakeisti sausa. Simptomams sunkėjant – kviesti medikus. Jei kankina nuolatinis vėmimams (išvemiamas išgertas vanduo), temperatūra sparčiai kyla arba nekrenta žemiau 38 °C, prasideda traukuliai arba nukentėjęs asmuo praranda sąmonę, būtina kviesti greitąją pagalbą. Nukentėjusiam nustojus kvėpuoti, darykite dirbtinį kvėpavimą tol, kol atvyks medikai. KARŠTĄ DIENĄ REKOMENDUOJAMA: Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Gerti reikia ypač mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Dėvėkite tinkamus rūbus. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės. Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val. Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18º C. Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos dirţai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.   LITERATŪRA: www.smlpc.lt www.sveikatossodas.lt www.sveikatosdarna.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė 

1. PLAUTI? PLAUTI! Važiavote viešuoju transportu, grįžote iš darbo namo, išėjote iš tualeto, ruošiatės gaminti maistą, lankotės ligoninėje? Neturėtų kilti klausimų, ar reikia plauti rankas. Rankas plauti būtina. Per nešvarias rankas plinta net apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis. 2.  MINIMALUS RANKŲ PLOVIMO LAIKAS – 20 SEKUNDŽIŲ 20 sekundžių yra minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas, t. y. delnų, pirštų galiukų ir rankų išorės trynimui. 3. KRUOPŠČIAI NUPLAUKITE SAVO NYKŠČIUS. Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę. 4. NEPAMIRŠKITE SAVO DOMINUOJANČIOS RANKOS. Žmonės linkę geriau nusiplauti ne dominuojančią ranką, todėl nepamirškite sąžiningai nuplauti abiejų rankų! 5.  TINKAMIAUSIAS – VĖSUS VANDUO. Rankas geriausiai plauti šaltu ar vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo gali pažeisi rankų odą. Tačiau vandens temperatūra nėra svarbiausia. Apsisaugoti nuo mikrobų padeda tinkamas ir dažnas rankų plovimas. 6. RANKŲ DEZINFEKTANTAI NUŽUDO DAUGUMĄ BAKTERIJŲ Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti dezinfektantus. Tinkamas jų naudojimas nužudo daugumą bakterijų ant rankų ir užkerta kelią ligoms plisti. 7.   ATKREIPKITE DĖMESĮ Į TAI, KAIP  NUSAUSINATE RANKAS Tai nesvarbu, jei nusiplovę rankas naudojate popierinius rankšluosčius arba karšto oro džiovintuvą. Tačiau venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės. 8. PADEDA RANKŲ PLOVIMO PRIMINIMO ŽENKLAI Tyrimai rodo, kad rankų plovimo priminimo ženklai, pakabinti restoranuose arba poliklinikų tualetuose, tikrai paskatina rankas plauti dažniau. Galima paprasčiausiai atspausdinti ar nusipiešti ženklus, raginančius plauti rankas, ir naudoti savo vonioje, ypač jei namuose yra mažų vaikų. Parengė Epidemiologinės priežiūros skyriaus specialistai.

                 RANKŲ PLOVIMO SCHEMA

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Stovykla "Šimtas akimirkų!" Tai "Žagarės balselio" projekto "Sveiki, linksmi, laimingi" organizuota stovykla – sveikatos akademija, kurioje iš viso rajono sugužėjo 50 dalyvių. Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras yra šio projekto partneris, todėl liepos 11 dieną visuomenės sveikatos specialistės stovykloje dalyvavo su užimtumo „Sveikatos stotele“, kurioje netrūko linksmų ir judrių užduočių sveikatos tema, juoko, šypsenų ir smagių prizų.  

Visuomenės sveikatos biuro specialistės saulėtą liepos 12 d. popietę su globėjais ir globotiniais aptarė kaip būti sveikiems, saugiems, išvengti traumų ir nelaimių vasaros atostogų metu. Taip smagiai ir prasmingai praleistas laikas paminint Tarptautinę globėjų dieną. Dėkojame renginio organizatoriams Joniškio vaiko ir šeimos gerovės centrui už kvietimą bendrauti ir bendradarbiauti, renginio dalyviams už aktyvumą ir puikią nuotaiką. ?         

Joniškio miesto šventės „Laikas mylėti“ tradicinės mugės metu Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro akcija „MYLĖK IR BŪK SVEIKAS“ sulaukė didelio mugės lankytojų susidomėjimo. Pasisverti kūno kompozicijos stebėjimo svarstyklėmis ir sužinoti ne tik savo kūno svorį, bet ir amžių pagal medžiagų apykaitą, skysčių kiekį, visceralinius riebalus, kaulų masę, raumenų masę, pasimatuoti kraujospūdį panoro 100 joniškiečių. Biuro specialistės Laima Virbičianskienė, Ramunė Vičienė ir Vilma Mingailienė sparčiai sukosi palapinėje ir ne tik dirbo darbą, bet spėdavo maloniai pakalbinti akcijos dalyvius, duoti patarimų rūpimais klausimais. Džiaugiamės pavykusia akcija, dėkojame jos dalyviams ir pažadame, kad tokias akcijas organizuosime ir ateityje.?

ALERGIJA - ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį kiti žmonės nereaguoja. Manoma, kad alergija – civilizacijos liga. Alergijos atvejų nuolat daugėja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis. LIEPOS 8-OJI paskelbta Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis. ALERGIŠKUMĄ SKATINA: didėjanti aplinkos tarša; nenatūralūs maisto produktai su vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas; netgi stresas.   Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti. Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma). KAM PASIREIŠKIA ALERGIJA? Alergijos išsivystymui didelę reikšmę turi paveldimumas. Jeigu vienas iš tėvų yra alergiškas, tikimybė, kad vaikui išsivystys alergija yra apie 40 %. Jei alergiški abu tėvai, rizika padidėja iki 60–80 %. ALERGINĖ REAKCIJA GALI PASIREIKŠTI: Odos bėrimais, niežuliu, tinimu; Nosies simptomais: užgulimu, niežuliu, čiauduliu, sloga; Akių simptomais: paraudimu, ašarojimu, niežuliu; Kvėpavimo sistemos simptomais: dusuliu, kosuliu, švokštimu; Virškinimo sistemos simptomais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu. Sunkių alerginių reakcijų metu vienu metu gali pasireikšti net keli skirtingų tipų simptomai, gali nukristi kraujospūdis, žmogus gali netekti sąmonės – tokios reakcijos itin pavojingos, gali būti mirtinos. ALERGIJOS PAPLITIMAS Daugiau nei 40 % populiacijos patiria alerginių reakcijų vieną ar daugiau kartų per gyvenimą. Daugeliui žmonių pasireiškia silpni simptomai. Sunkūs alerginiai negalavimai pasireiškia 10–20 % populiacijos. Tarptautiniu mastu pastebima, kad alergijos atvejų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais išaugo. Daug požymių rodo, kad didelės reikšmės tam turi gyvenimo būdas, pvz., pasikeitusi mityba arba aplinka (nesveikas patalpų klimatas ir užterštumas lauke). Taip pat įtakos turi sumažėjęs kontaktas su bakterijomis ir aplinkoje pasikeitusi bakterijų flora. GYDYMO BŪDAI Jei tik įmanoma, venkite kontakto su medžiagomis, į kurias reaguojate. Tačiau maisto produktų atveju tai gali būti sunku, o žiedadulkių – beveik neįmanoma. Todėl gali prireikti alerginius simptomus gydyti medikamentais. Alerginės reakcijos gali būti greitos (pasireiškia iš karto po kontakto su alergenu) ir lėtosios (pasireiškia vėliau). Pagal tai, kokio tipo reakcija įtariama, gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas parenka tinkamiausią tyrimą alergijai nustatyti. Greito tipo alergija nustatoma odos dūrio mėginiais, kraujo tyrimais, o lėto tipo – odos lopo testais.   LITERATŪRA: http://www.sveikatossodas.lt www.smlpc.lt www.ULAC.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė