Lytiškai plintančios infekcijos – tai infekcijos, kuriomis užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių metu nuo užsikrėtusio lytinio partnerio. Kas sukelia infekcijas? Lytiškai plintančias infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, parazitai. Dauguma lytiškai plintančių infekcijų (sifilis, gonorėja, chlamidiozė, kt.), kurias sukelia bakterijos, yra išgydomos, o sukeliamos virusų (ŽIV infekcija, herpesas, lyties organų karpos ir kt.) yra lėtinės ir dažniausiai neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti. Siekiant išvengti sergamumo lytiškai plintančiomis ligomis, esminės prevencijos priemonės: monogaminiai santykiai su neužsikrėtusiu partneriu; taisyklingas (pastovus ir tinkamas) prezervatyvų naudojimas; atsitiktinių lytinių partnerių skaičiaus mažinimas; rizikingos elgsenos mažinimo intervencijos, informavimas, švietimas ir komunikacija; skiepai nuo virusinio hepatito B, A ir ŽPV! Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija tai virusinė, dažniausiai, lėtinė liga, kai šios infekcijos sukėlėjas išlieka latentinėje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti kliniškai įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus ar galimi iki vėžiniai ar vėžiniai susirgimai. ŽPV plinta: lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu; ŽPV plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius; ŽPV galima užsikrėsti visų rūšių ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu; infekuota ŽPV motina virusą gali perduoti vaikui gimdymo metu; kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas. Daugumai ŽPV užsikrėtusių žmonių nėra jokių simptomų ir jie niekuo nesiskundžia. Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per pora metų praeina savaime be jokio gydymo. Tais atvejais, kai ŽPV infekcija pasilieka organizme, neretai ji sukelia lėtinį uždegimą ar įvairias sveikatos problemas, kurios priklauso nuo ŽPV tipo. Kaip organizmą veikia skiepai nuo ŽPV? Pasiskiepijus, organizmas kraujyje ir ląstelių paviršiuose pradeda gaminti antikūnus, kurie, žmogaus papilomos virusui patekus į organizmą, jį neutralizuoja, neleidžia jam patekti į ląsteles, todėl šios lieka sveikos. Ar vakcinos nuo ŽPV sukelia nepageidaujamų reakcijų? Dažniausiai ŽPV nepageidaujamos reakcijos yra šios: vakcinos injekcijos vietos paraudimas, paburkimas, skausmas bei galvos skausmas. Visos nepageidaujamos reakcijos yra trumpalaikės. Siekiant laiku pastebėti alerginę reakciją, visi paskiepytieji turi būti stebimi dar 15 minučių po vakcinacijos. Ar vakcinacija nuo ŽPV apsaugo nuo šios infekcijos visą likusį gyvenimą? Tyrimais stebimas vakcinų efektyvumas – beveik 10 metų. Vertinant turimus duomenis, apskaičiuotas vakcinų efektyvumas – daugiau kaip 20 metų. Geriausias vakcinų imuninis atsakas (antikūnų kiekis) gaunamas tada, kai skiepijamos jaunos mergaitės, o efektyvumas – jei skiepijamos mergaitės, dar neturėjusios kontakto su ŽPV (neturėjusios lytinių santykių). Jaunoms mergaitėms užtenka tik dviejų vakcinų dozių, kai tuo tarpu vyresnėms mergaitėms ir moterims, norint pasiekti tokį patį imuninį atsaką, reikia trijų vakcinos dozių. Virusinis hepatitas B tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį, visišką kepenų funkcijos nepakankamumą. Kaip plinta virusinis hepatitas B? Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. VHB kur kas lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes jo infekcinės savybės šimtą kartų didesnės nei ŽIV. Hepatitu B simptomai pasireiškia per maždaug keturis mėnesius nuo viruso patekimo į organizmą. Hepatito B simptomai ir požymiai: pilvo skausmas; tamsus šlapimas; karščiavimas; sąnarių skausmas; apetito praradimas; pykinimas ir vėmimas; silpnumas ir nuovargis; pagelsta oda ir akių baltymai (gelta). Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusiniu hepatitu B? Patikima apsauga nuo VHB infekcijos priemonė yra vakcinacija (skiepai). Lietuvoje nuo 1998 metu pradėti skiepyti visi naujagimiai. Tyrimų duomenimis, įskiepijus pilną vakcinos kursą (trys dozės), užtikrinama apsauga mažiausiai 15 metų, o kai kuriais atvejais gali tęstis ir visą likusį gyvenimą. Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus. Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis. Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt. Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis. Informuokite Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito B virusu. Kam rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito B infekcijos: naujagimiams; vaikams, kurie nebuvo paskiepyti ankstesniame amžiuje; seksualiai aktyviems asmenims, kurie turi atsitiktinius lytinius santykius; homoseksualiems vyrams; švirkščiamųjų narkotikų vartotojams; medicinos darbuotojams, kurie gali turėti kontaktą su paciento krauju; hemodializuojamiems pacientams; keliautojams; užsikrėtusiems ŽIV asmenims; visiems asmenims, kurie nori apsisaugoti nuo hepatito B infekcijos. Kiek ilgai išlieka imunitetas pasiskiepijus nuo hepatito B viruso infekcijos? Tyrimų duomenimis, imunologinis atsakas išlieka mažiausiai 15 - 20 metų paskiepijus sveiką asmenį iki 6 mėnesių amžiaus pilnu kursu (trimis dozėmis). Kaip turi gyventi ir elgtis ligoniai, sergantys lėtiniu hepatitu B? Ligoniai turi vengti alkoholio ir narkotikų, nes tai skatina viruso dauginimąsi ir sunkina kepenų pažeidimą. Taip pat reikia atsargiai vartoti įvairius vaistus, nes pažeistų kepenų būklė gali pablogėti. Užsikrėtusieji VHB turi aptvarstyti savo žaizdas, kad kraujas nepatektų aplinkiniams. Negalima naudotis tais pačiais dantų šepetukais ir skutimosi įrankiais. Tokie asmenys negali būti kraujo, organų, spermos donorais.   LITERATŪRA: www.ULAC.lt http://www.smlpc.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

Žiema – tinkamiausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito. Pradėti skiepytis nuo šios erkių platinamos ligos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai pataria šaltuoju metų laiku, kol erkės dar miega. Imunitetui nuo erkinio encefalito susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis. Preliminariais ULAC duomenimis, pernai (2018 m.) Lietuvoje registruoti 384 erkinio encefalito (EE)  ir 2293 Laimo ligos  (LL) atvejai. Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis mažesnis nei užpernai (2017 m.), manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, vis dar išlieka didelis – 13,7 atv./ 100 tūkst. gyventojų.Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga 2–3 tūkst. žmonių. 2017 m. užregistruoti 474 susirgimai EE ir 2826 – LL, sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 16,8 atv. (EE) ir 99,9 atv. (LL). Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu. Galimas žmonių užsikrėtimas ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną EEV žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes. Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. EE ir LL liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Nors efektyviausia apsaugos nuo EE priemonė – skiepai, nuo LL vakcinos nėra, todėl labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių, naudoti repelentus. Daugiau apie erkes ir jų platinamų ligų profilaktiką http://www.ulac.lt/lt/erkes Daugiau informacijos: Zigmas Nagys Švietimo ir komunikacijos skyrius Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras 8 684 33174, zigmas@ulac.lt, www.ulac.lt

  Iš visų burnos ligų labiausiai yra paplitusios dantų ėduonis ir dantenų uždegimas. Jei dantenų uždegimai kankina suaugusius ir vyresnius žmones, tai dantų ėduonis atsiranda dar ankstyvoje vaikystėje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 60–90 % vaikų ir beveik 100 % suaugusiųjų turi dantų problemų. Net 92 % žmonių neteisingai prižiūri dantis. Taigi dalis suaugusiųjų ir vaikus išmokina netaisyklingų higienos įpročių. Sausio 30 dieną, Kriukų pagrindinėje mokykloje  tėveliams ir mokiniams vyko paskaitos apie burnos sveikatą ir priežiūrą. Paskaitas vedė burnos higienistė Sonata Kvyklienė. Tėvams buvo akcentuojama vaikų burnos higienos reikšmė, silantavimo programa. Vaikams lektorė dėstė apie teisingas dantų, tarpdančių ir liežuvio valymo technikas. Paaiškino kaip ir kodėl atsiranda ėduonis, kas sveika ir kas kenkia vaikų dantukams.                          

Visuomenės sveikatos specialistė

Vaida Merkelytė

                                       SUSIRGIMŲ SKAIČIUS DIDĖJA

Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas sudaro 10,2 proc. viso sergamumo. Per savaitę ŪVKTI susirgo 2 707 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų 67,8 proc. sudarė vaikai. Gripas kliniškai diagnozuotas 309 asmenims, iš jų – 108 vaikams. Palyginus su prieš tai buvusios savaitės duomenimis, gripo atvejų skaičius Šiaulių apskrityje išaugo nuo 178 iki 309 atvejų.

Joniškio rajone ŪVKTI ir gripu sirgo 223 asmenys. Gripas diagnozuotas 30 Joniškio rajono gyventojų. Palyginus su prieš tai buvusios 3-osios savaitės (sausio 14 – 20 d.) duomenimis, sergamumas gripu Joniškio rajone išaugo 2,5 karto nuo 12 iki 30 atvejų.

NVSC Šiaulių departamentas primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv. / 10 tūkst. gyv. per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Kas yra gripas? Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu. Kas yra gripo sukėlėjas? Gripo virusai priklauso ortomiksovirusų šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius. Kaip užsikrečiama gripu? Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Kokie yra gripo simptomai? Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Koks gydymas? Gydymui vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai: - nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai; - Neuraminidazės inhibitoriai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą. Kaip apsisaugoti nuo gripo? Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama: dažnai plauti rankas; vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis; vengti masinio žmonių susibūrimo vietų; kosint ir čiaudint prisidengti burną; neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos; gerai vėdinti patalpas; susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

                  Kuo skiriasi GRIPAS nuo PERŠALIMO?

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

  Sausio 20 d. kiekvienas raginamas praleisti lauke aktyviai, žiemiškai, šventiškai. Ir visai nesvarbu koks oras. Juk nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga! Šia proga įvairiose pasaulio šalyse rengiamos šventės, kuriose kviečiama slidinėti, čiuožti rogėmis, snieglentėmis, organizuoti įvairius žygius ir kitas žiemos pramogas. Šiais metais pirmą kartą Pasaulinės sniego dienos minėjimo renginys vyko Žagarės regioniniame parke. Visi, dideli ir maži, su slidėmis, rogutėmis ar be jų susirinko į Žagarės regioninio parko rekreacinę zoną prie Žvelgaičių tvenkinio. Kiekvienas čia atrado sau tinkamą veiklą - visus sušildė smagi mankšta šokio ritmu, norintys pajudėti aktyviau galėjo žaisti „linksmąjį futbolą“ ar kitus žaidimus, dalyvauti šeimų estafetėse ir ekstremaliausioje šventės atrakcijoje – maudynėse eketėje. Slidininkai turėjo galimybę išbandyti jėgas „Snaigės žygyje“. Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prisidėdamas prie šventės organizavimo, išnuomotu autobusu iš Joniškio į šventę atvežė visą būrį TAU studentų ir Joniškio vaiko ir šeimos gerovės centro bendruomeninių šeimos namų globojamus vaikus. Dideliems ir mažiems šventės dalyviams biuras organizavo pėsčiųjų žygį su šiaurietiškomis lazdomis. Žygyje dalyvauti panorę entuziastai žingsniavo Žagarės ozo pažintiniu taku, grožėdamiesi nuostabiais Žagarės apylinkių gamtos vaizdais ir įveikdami sudėtingą 5 km žygio trasą. Šventės dalyvius linksmino nenustygstamai ieškantis žiemos pramogų „Senis besmegenis“. Smagiai pajudėjus gamtoje visų laukė gardžioji košė, arbata ir sausainiai. Kiekvienas vaišėms atsinešė savo puodelį, dubenėlį ir šaukštelį, nes Žagarė vienkartiniams indams taria NE ir siekia tapti pirmuoju miestu be vienkartinių indų! Puoselėkime Motiną Žemę! Renginį organizavo: LMSA ir klubas „Čia ir dabar“, Ruslanas & Co „Gyvenk sveikai“ , Žagarės regioninio parko direkcija ir Joniškio savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.                           

Mankštos VIDEO: MVI_9849

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

SUSIRGIMŲ SKAIČIUS DIDĖJA Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento duomenimis, 2019 m.  3-ąją savaitę bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 79,6 iki 83,7 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Joniškio rajone bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI rodiklis taip pat padidėjo nuo 51,8 iki 73,2 atvejų tenkančių 10 000 gyventojų. Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas sudaro 8,0 proc. viso sergamumo. Per savaitę ŪVKTI susirgo 2 034 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų 67,1 proc. sudarė vaikai. Gripas kliniškai diagnozuotas 178 asmenims, iš jų – 66 vaikams. Palyginus su prieš tai buvusios savaitės duomenimis, gripo atvejų skaičius Šiaulių apskrityje išaugo nuo 128 iki 178 atvejų. Joniškio rajone ŪVKTI ir gripu sirgo 157 asmenys. Gripas diagnozuotas 12 Joniškio rajono gyventojų. Palyginus su prieš tai buvusios 2-osios savaitės (sausio 7 – 13 d.) duomenimis, sergamumas gripu Joniškio rajone išaugo 1,4 karto. NVSC Šiaulių departamentas primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv. / 10 tūkst. gyv. per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Šiaulių apskrityje2019 m. 1 – 3 sav. (10 000 gyv.) Šaltinis Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamentas

Plokščiapėdystė – tai įgyta arba įgimta pėdos deformacija, kai sumažėja arba išnyksta išilginis, skersinis arba abu pėdos skliautai. Kulnas krypsta į išorę, deformuojasi kojos pirštų, pėdos ir čiurnos sąnariai. Vaikams dažniau skauda pėdą, čiurnos sąnarį ir blauzdą, kojos greitai pavargsta, eisena tampa nerangi ir skausminga. Taisyklingi pėdos skliautai turi įtakos vaikų laikysenai ir bendrai savijautai.

Visuomenės sveikatos specialistė: Vaida Merkelytė