Artėjant gražiausioms metų šventėms, Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad ir šventiniu laikotarpiu piktnaudžiauti alkoholiu nederėtų. Nors dažniausiai pabrėžiamas neigiamas ilgalaikio alkoholio vartojimo poveikis sveikatai, tačiau ir trumpalaikio alkoholio vartojimo pasekmės gali būti labai skaudžios. Dažniausiai kalbama apie ilgalaikio alkoholio vartojimo poveikį žmogui: priklausomybė nuo alkoholio, atminties sutrikimas, kepenų cirozė, toksinis smegenų pažeidimas, nervų sistemos pažeidimas, širdies ligos, sutrikusi mityba, gyvenimo trukmės sutrumpėjimas. Nereikėtų pamiršti, kokios gali būti ryškios ir skaudžios trumpalaikio alkoholio suvartojimo pasekmės: sulėtėjusi reakcija, sulėtėjusi koordinacija, sutrikusi orientacija aplinkoje, vėmimas, užspringimas, pablogėjęs regėjimas, padidėjusi galimybė susižeisti ir sužeisti kitus, sutrikusi sąmonė, koma, mirtis. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti sąlygiškai nepavojingos alkoholio ribos – dviejų standartinių alkoholinių gėrimų vienetų (1 standartinis vienetas lygus 10 gramų gryno etilo alkoholio) per dieną. 1 standartinis vienetas yra taurė (apie 100 g) vyno, 2 standartiniai vienetai – butelis (0,5 l) vidutinio stiprumo alaus. Žmonės labai skiriasi savo organizmo ir psichikos ypatumais, todėl daug kam net ir neviršijant pavojingos ribos (2 vienetų per dieną) gali kilti problemų, ypač jeigu geriama dažnai. Moterys, jauni ir pagyvenę žmonės yra jautresni alkoholiui, todėl jiems ir 2 vienetų gali būti per daug. Jeigu nenorite visai atsisakyti alkoholio, nepamirškite šio principo: geriau mažiau negu daugiau. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos: Vyrai neturėtų reguliariai suvartoti daugiau nei 4 standartinius alkoholio vienetus per dieną, arba 28 per savaitę. Vadinasi, per dieną rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip 40 gramų gryno alkoholio (pvz., ne daugiau kaip 1 litrą 5 % stiprumo alaus); Moterys neturėtų reguliariai suvartoti daugiau nei 2 standartinius alkoholio vienetus per dieną, arba 14 per savaitę. Vadinasi, per dieną rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip 20 gramų alkoholio (pvz., ne daugiau kaip 200 ml 11 % stiprumo vyno). Visos šios rekomendacijos yra vienodai svarbios tiek paprastomis dienomis, tiek šventiniu laikotarpiu. Jei jūs nevartojate alkoholio, o šventės metu ar šventiniu laikotarpiu suvartojate rekomenduojamą savaitės normą (ar dar daugiau) per vieną vakarą, didelė tikimybė, kad galimos problemos, susijusios su jūsų sveikata ir elgesiu. Kaip atpažinti, kad žmogus galimai apsinuodijo: lengvo laipsnio apsinuodijimui būdinga euforija, savikontrolės ir savikritikos stoka, pakitusi kalba, eisena, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, rausva oda; vidutinio sunkumo apsinuodijimui būdingas silpnumas, galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, pykinimas, vėmimas, sujaudinimas ar mieguistumas, neaiški kalba, sutrikusi orientacija, svyruojanti eisena; sunkaus laipsnio apsinuodijimo metu pasireiškia koma. Gilios komos atveju gali sutrikti kvėpavimas, užkristi liežuvis, skrandžio turinys patekti į plaučius. Galima tachikardija, hipovolemija, krenta arterinis kraujo spaudimas, galimi širdies ritmo sutrikimai. Pirmoji pagalba apsinuodijus alkoholiu: jei apsinuodijęs alkoholiu asmuo kvėpuoja, guldykite jį į stabilią šoninę padėtį, patikrinkite, ar nėra traumos požymių; apsinuodijusį alkoholiu asmenį apklokite, kad nesušaltų; nebandykite vimdyti; stebėkite jį, vertinkite sąmonę, kvėpavimą ir pulsą, kol nukentėjusysis atsigaus; jei  žmogui traukuliai, galvos trauma, sutrikęs kvėpavimas, skubiai kvieskite greitąją medicininę pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112. Jei reikia, pradėkite gaivinimą. Jei alkoholiu apsinuodijo vaikas, visais atvejais kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys organizuokite nukentėjusiojo nugabenimą į gydimo įstaigą.   Literatūra: 1. http://www.smlpc.lt 2. http://www.hi.lt 3. http://www.sveikatossodas.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

Tamsiuoju paros metu rizika patekti į eismo įvykį du kartus didesnė nei įprastai. Tuo tarpu dieną tik kas tryliktas eismo įvykis baigiasi mirtimi. Todėl važiuojant naktį ar neapšviestu keliu ypač svarbu tinkamai sureguliuoti automobilio žibintus. Viena iš veiksmingiausių priemonių, leidžiančių užtikrinti vairuotojo ir keleivių saugumą važiuojant naktį, – tinkamai sureguliuoti automobilio žibintai, tvarkingas sklaidytuvas ir kokybiškos žibintų lemputės. „Pirmiausia vairuotojas turėtų įsitikinti, ar vairuojamo automobilio žibintai yra tvarkingi ir tinkami. Gamintojai automobiliuose sumontuoja patikimą ir kokybišką įrangą, tačiau remontuodami automobilį žmonės kartais tam tikras detales pakeičia ne originaliomis, o jų analogais“, – automobilių detalių kokybės poveikį saugumui pabrėžia Lietuvos transporto saugos administracijos inspektorius Laurynas Jovaišas. Pasak eksperto, iš pirmo žvilgsnio žibintai gali atrodyti identiški, turėti reikalaujamą ženklinimą, tačiau dažnai jie generuoja netikslią šviesos srauto kryptį ir per mažą ryškumą. Tai gali lemti netiksliai sumontuotas ar nekokybiškas žibinto reflektorius, lęšis ar sklaidytuvas. „Žibintas turėtų būti pritaikytas eismui dešiniąja kelio puse, sureguliuotas taip, kad jo skleidžiama šviesa apšviestų kuo platesnę kelio dalį, tačiau skleidžiamos šviesos srautas neakintų kitų eismo dalyvių. Dažna klaida, kad reguliuojamas tik vertikalusis šviesos srautas, o į horizontalųjį šviesos sklidimą dėmesys retai kada atkreipiamas“, – pažymi L. Jovaišas. Pasak jo, jei žibintų horizontalusis šviesos sklidimas sureguliuotas netinkamai, tuomet transporto priemonė akins priešpriešine eismo juosta važiuojančius automobilius ir (ar) neužtikrins pakankamo kelkraščio apšvietimo. Galvojant apie žibintų skleidžiamą šviesą, patartina rinktis ir kokybiškas lemputes, generuojančias pakankamo intensyvumo šviesos srautą. Neaiškių gamintojų lempučių šviesos srautas yra gerokai mažesnis, o dažnai atspalvius turinčios lemputės apskritai yra draudžiamos naudoti keliuose. Priekinių žibintų lemputės yra trijų rūšių: halogeninės, Xenon ir LED. Populiariausios yra halogeninės lemputės, tačiau vis didesnę rinkos dalį užima LED lemputės, kurias gamintojai montuoja į naujus automobilių modelius. Kalbant apie halogenines lemputes, perdegus vienai lemputei, rekomenduojama keisti ir kitą – taip užtikrinsite tolygų ir vienodą šviesos srautą, kadangi naudojamos lemputės ilgainiui praranda savo efektyvumą. „Tiek Xenon, tiek LED lemputės netinkamos ir draudžiamos naudoti žibintuose, kurie pritaikyti halogeninėms lemputėms. Žinoma, gali atrodyti, kad  Xenon, LED lempučių naudojimas pagerintų apšvietimą ir taip kompensuotų nekokybiškų ar nusidėvėjusių žibintų trūkumus, tačiau iš tikrųjų jos skleidžia per didelį šviesos srautą, kuris akina priešpriešiais atvažiuojančius automobilius“, – akcentuoja pareigūnas. Ne mažiau svarbus veiksnys kalbant apie saugumą kelyje yra žibinto sklaidytuvų priežiūra. Bėgant laikui automobilio žibintai (sklaidytuvai) dėl aplinkos poveikio pradeda gelsti, pasidaro matiniai, ant jų atsiranda įbrėžimų. Tokie defektai mažina žibintų efektyvumą. Žibintų sklaidytuvų kokybei įtakos turi ir žiemą ant kelių barstoma druska – blogėja skleidžiamos šviesos stiprumas, todėl vairuotojai turėtų įvertinti, kiek automobilio žibintai apšviečia kelio, ir važiuodami naktį niekada neskubėti. Tiek vairuotojai, tiek pėstieji turėtų suprasti ir tai, kad artimosios automobilio šviesos apšviečia nuo 50 iki 60 metrų kelio ir užtikrina saugų vairavimą ir matomumą važiuojant iki 60 km/h. Neapšviestuose užmiesčiuose keliuose didesnį šviesos srauto intensyvumą užtikrina tolimosios šviesos, kurios apšviečia nuo 100 iki 150 metrų kelio. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tolimosios šviesos akina priešpriešine eismo juosta bei ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, todėl jas naudoti ne visada pavyksta. Vairuotojams ir pėstiesiems tamsiu paros metu vertėtų žinoti, kad kuo didesniu greičiu važiuojama, tuo mažiau laiko vairuotojas turi sureaguoti į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį. Pavyzdžiui, važiuojant 60 km/h greičiu stabdymo kelias sieks maždaug 35 metrus, o važiuojant 130 km/h greičiu stabdymo kelias pailgės maždaug iki 115 metrų. Kuo ilgesnis apšviestas kelio ruožas, tuo greičiau vairuotojas gali pastebėti kliūtį kelyje ar pėsčiąjį ir priimti tinkamą sprendimą. Čia svarbi ir pėsčiųjų kaip eismo dalyvių pareiga segėti atšvaitus. Vairuotojas, degant artimosioms šviesoms, pėsčiąjį su atšvaitu pastebės maždaug už 120–150 metrų. Be atšvaito pėsčiasis bus pastebėtas likus 30–50 metrų iki jo važiuojant neapšviestu užmiesčio keliu 80–90 km/h greičiu (kai stabdymo kelias siekia apie 70 metrų), tokio ilgio kelio neužtektų laiku sustabdyti automobilio. Degant tolimosioms šviesoms be atšvaito pėsčiasis pastebimas maždaug už 80–100 metrų, o su atšvaitu – maždaug už 300–400 metrų.   Kontaktas žiniasklaidai: Irmantas Kuzas Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tel. 8 616 06 003 El. p. irmantas.kuzas@ltsa.lrv.lt

   Kas tai? Dantų ėduonis (kariesas) - tai lėtinė infekcinė dantų liga, sukelianti danties kietųjų audinių irimą. Aplink dantį esančios bakterijos skaido angliavandenius, sukurdamos rūgštinę terpę, kurioje ilgainiui tirpsta danties audiniai. Dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi dantų liga ir net 99% Lietuvos gyventojų dantys yra pažeisti ėduonies. Ėduonis gali formuotis ir sveikame, ir  plombuotame dantyje. Tik nuo laiko priklauso, ar dantyje atsirado vos pastebima balta dėmė, ar ėduonies proceso metu susidarė ertmė. Be to, dantys nevienodai pažeidžiami skirtingais amžiaus tarpsniai. Žinoma, kad ėduonis ypač pažeidžia dygstančius dantis, kurie sąlyginai yra mažiau mineralizuoti. Dygimo laikotarpiu ilgą laiką nedalyvauja kramtyme, dėl to susidaro palankios sąlygoms kauptis apnašoms ant jų paviršių. Dantų ėduonies atsiradimo  priežastys: nereguliari burnos higiena, retai planuojami vizitai pas gydytoją odontologą; didelis cukraus ir kitų angliavandenių vartojimas; dažnas užkandžiavimas, po kiekvieno valgio nesivalant dantų; nepakankamas vartojamų skysčių kiekis; rūkymas. Taigi, siekiant išvengti ėduonies, visų pirma rekomenduojame atsižvelgti į pagrindines šios ligos atsiradimo sąlygas ir pritaikyti savo kasdienius įpročius atitinkamai. Pagrindiniai ėduonies simptomai: pakitusi danties spalva; blogas burnos kvapas; danties skausmas valgant; danties skausmas geriant šaltus ir karštus gėrimus; vizualiai matomos tamsios dėmės arba apčiuopiamos danties deformacijos; pūliai aplink dantį; gali būti paburkusios dantų smegenys. Ėduonies profilaktika: burnos higiena; dantų pastos su fluoridu naudojimas; reguliarūs vizitai pas odontologą; mitybos korekcija; plombavimas, pašalinus pažeistą danties dalį. Dantų ėduonis dažniausiai pirmasis žingsnis link ligų, kurios vėliau gali sąlygoti net ir dantų netekimą. Taigi, labai svarbu burnos ertmei skirti kuo daugiau priežiūros, tinkama dantų priežiūra turėtų tapti kasdieniu įpročiu.   Literatūra: Andruškevičienė V., Basevičienė N. (2017). Vaikų burnos ir dantų ligos. Burnos ir dantų ligų profilaktika. Kaunas: UAB ,,Vitae Litera“. Andriuškienė, J. (2012). Burnos ligų epidemiologija ir profilaktika. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. http://www.smlpc.lt/lt/sveikatos_mokymas/patarimai/  

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

Gruodžio 1-ąją bus pažymima Pasaulinė AIDS diena, kuri pasaulyje minima jau 30-tą kartą.  Šių metų Pasaulinės AIDS dienos kompanijos šūkis „Gyvenk pozityviai  ̶  žinok savo būklę dėl ŽIV“. Šiuo šūkiu visuomenė raginama atlikti ŽIV tyrimą ir žinoti, ar neserga ŽIV liga. Užsikrėtus ŽIV infekcija, ilgus metus gali nebūti jokių ligos požymių, todėl žmonės gali nežinoti, kad yra užsikrėtę ir gali platinti ŽIV kitiems asmenims patys to net neįtardami. Jei ŽIV infekcija nustatoma laiku, iš karto skiriamas nemokamas gydymas, kuris stabdo ŽIV ligos progresavimą, pagerina gyvenimo kokybę.   Labiau užsikrėsti ŽIV rizikuoja tie, kurie turi atsitiktinių lytinių partnerių, nesaugių lytinių santykių, vartoja narkotikus.

AIDS stadija (įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas)

Užsikrėtęs ŽIV žmogus iš karto nesuserga AIDS. Paprastai AIDS suserga po gana ilgo laikotarpio – vidutiniškai 5–10 metų. AIDS – tai sindromas, t. y. ligos požymių arba tiesiog ligų kompleksas. Paskutinė ŽIV ligos stadija – AIDS pasireiškia oportunistinėmis infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. Laikotarpis nuo didelio imuniteto nusilpimo iki susirgimo AIDS indikacine liga trunka vidutiniškai 12–18 mėn., jei pacientui neskiriamas ŽIV ligos antiretrovirusinis gydymas.

 ŽIV neplinta:

Ar ŽIV liga išgydoma?

ŽIV liga (ir AIDS paskutinė jos stadija) yra neišgydoma, bet gerai valdoma liga. ŽIV ligai gydyti skiriami antiretrovirusiniai (ARV) vaistai, kurie slopina ŽIV dauginimąsi organizme, tačiau visiškai sunaikinti viruso negali. Sukurta daugiau nei 30 įvairių vaistų ir kasmet vis atrandama naujų veiksmingų vaistų ŽIV ligai gydyti.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

  Prie vairo sėdinčioms mamoms vairuoti ir tuo pat metu rūpintis mažyliu – ieškoti čiulptuko ar gėrimo buteliuko – visiškai natūralus dalykas. Ne pelno siekiančios organizacijos „Safe Kids Worldwide“ (JAV) vykdyto tyrimo ataskaita atskleidžia, kad net 98 proc. apklaustųjų maždaug trečdalį laiko kelyje prie vairo užsiima papildoma veikla.  78 proc. mamų, veždamos savo kūdikius, kalba telefonu, 26 proc. tikrinasi el. paštą ar rašo trumpąsias žinutes. Nors 63 proc. apklaustųjų atrodė, kad, susilaukusios pirmagimio,  jos labiau susikoncentravo į vairavimą, duomenys rodo visai ką kita. Kad važiuojant su mažu vaiku sudėtinga susikoncentruoti vien tik į vairavimą, patvirtina ir mama Jolanta. Papildomos veiklos poveikiu vairavimui ji įsitikino pernai, kai mažyliui ieškodama buteliuko nukreipė žvilgsnį nuo kelio ir pateko į eismo įvykį. Tik dėl visiško atsitiktinumo išvengta rimtų sužeidimų. „Kartu veždamos mažylius mamos turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad el. laiškų skaitymas ir žinučių rašymas prie vairo prilygsta vairavimui išgėrus. Be to, svarbu akcentuoti miego stokos ir nuovargio įtaką vairavimui. Tyrimas atskleidžia, kad mamos miega net trumpiau nei krovininių automobilių vairuotojai“, – pažymi Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius Laurynas Jovaišas. Pasak eksperto, poilsis naktį vidutiniškai trunka 5 val. 20 min.  Vairuoti neišsimiegojusiam ypač pavojinga – nors akys atmerktos,  nejučia, per 3–4 sekundes, gali užsnūsti.  O šalia ant keleivio ar ant galinės sėdynės vežamam nuolat dėmesio reikalaujančiam mažam ar jau ūgtelėjusiam vaikui kelionė automobiliu gali tapti tikru iššūkiu. Kelių eismo taisyklės numato, kad kūdikius ir mažamečius vaikus privalu vežti tam specialiai pritaikytose kėdutėse automobilio gale arba priekyje, jei priekinės oro pagalvės išjungtos. Vaikui pradėjus verkti, suirzus, pametus čiulptuką ar žaisliuką, mamos dažniausiai net nesusimąsčiusios žvilgčioja pro galinį veidrodėlį, pradeda jį kalbinti, žvilgčioja per petį, stengiasi nuraminti mažylį ar, net blogiau, – pasiekti ar paduoti tai, ko mažylis prašo ir kas jį nuramintų. „Tėvams vežant paaugusius vaikus reikia  su jais kalbėtis. Nors vairuojant kalbėtis su keleiviais pavojinga, tačiau kur kas pavojingiau bandyti patenkinti vaiko prašymus. Vaikui reikia pasakyti, kad šiuo metu vairuojame ir negalime užsiimti kita veikla. Sustoję ir išjungę variklį galėsime įvykdyti visus prašymus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros  dr. Laura Šeibokaitė. Pasak ekspertės, tėvai nušauna du zuikius – susitaria su vaiku dėl jo elgesio ir moko jį atidėti savo poreikius.  Šis gebėjimas vaikui pravers kitose gyvenimo situacijose. Be to, reikia žinoti, kad vaikams neužteks vieno prašymo pakentėti ir atidėti prašymus, kol mama vairuoja. Reikia kartoti  kaip eilėraštį ar skaičiuotę: „Aš šiuo metu negaliu, nes vairuoju, man reikia įdėmiai žiūrėti į kelią ir kitas mašinas“, „padarysiu, kai tik sustosime“. „Jei žinote, kad jūsų vaikas yra linkęs netinkamai elgtis automobilyje, susitarkite dėl elgesio prieš sėsdami į jį, priminkite, kokio elgesio tikitės ir kodėl. Tai neišspręs visų problemų, bet tikėtina, kad bent atidės kaprizus“, – pataria L. Šeibokaitė. „Noras užtikrinti vaiko poreikius vairuojant ne tik nukreipia vairuotojo dėmesį, bet ir trikdo bei daro įtaką vairuotojo manevrams. Verta susimąstyti, ar vairuotojas spėtų sustabdyti automobilį važiuodamas automagistrale 130 km/val. greičiu, kai į kelią išbėga stirna, o tuo metu dar stengiamasi pasiekti nukritusį čiulptuką“,  – vairuotojų dėmesį atkreipia L. Jovaišas. Esant dideliam greičiui, susidūrimo atveju pasekmės gali būti skaudžios, net ir pačios geriausios kėdutės vaiko gali nebeišgelbėti. Todėl, ruošiantis kelionei su kūdikiu, patartina vadovautis keletu ypač naudingų  patarimų, leisiančių jaustis saugiau: reikėtų važiuoti kartu su žmogumi, kuris pasirūpintų vaiko poreikiais; jei keliaujate vienas, o mažyliui kažko prireikė, ieškokite vietos, kur galėtumėte saugiai sustoti ir stovėti; tik tuomet pasirūpinkite vaiku; stenkitės kelionę derinti su kūdikio miego laiku; mažylis miegos, o jūs vairuosite be streso ir visą dėmesį galėsite sutelkti tik į kelią; turėkite tik kelionėms skirtą žaisliuką – mažyliui jis nebus pabodęs, tad ir kelionėje vaikas bus juo susidomėjęs; kad žaisliukas nenukristų ant žemės, jį pririškite virvele, todėl ir pakelti nuo žemės jo nereikės; vaikiškų dainelių ar pasakų kompaktinis diskas kelionę mažyliui turėtų padaryti kur kas įdomesnę; rankinę ir mobilųjį telefoną palikite ant galinės sėdynės; niekada nevairuokite, jeigu esate pavargę.   Kontaktas žiniasklaidai: Irmantas Kuzas Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tel. 8 616 06 003 El. p. irmantas.kuzas@ltsa.lrv.lt

Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su daugiavaikių šeimų asociacija „MES“ lapkričio 19-21 dienomis Joniškio rajono mokyklose vykdė socialinę saugumo akciją „Būk matomas“. Kasmet tamsiu paros metu žūsta maždaug 25 vaikai, kurie yra nepastebimi tamsiame kelyje todėl, kad nedėvi atšvaitų. Šia akcija siekėme sumažinti kasmetinę tamsaus paros meto „nematomo žmogaus“ problemą. Akcijos „Būk matomas“ kurią jau 7 metus organizuoja daugiavaikių šeimų asociacija „MES“ idėja –  užtikrinti, kad atšvaitas visada būtų ant viršutinio drabužio, kurį dėvi vaikas ar suaugęs. Akcijos metu atšvaitai ant viršutinių drabužių, kuprinių ar kepurių pritvirtinti termo būdu. Šis būdas ypatingas tuo, kad pritvirtintų atšvaitų neįmanoma nulupti, sugadinti ar pamesti. Šios akcijos tikslas – skatinti žmones dėvėti atšvaitus, šviesti juos saugaus eismo temomis, atkreipti dėmesį į „nematomų žmonių” problemą tamsoje, taip pat pasirūpinti, kad atšvaitus turėtų kuo daugiau pėsčiųjų: pradedant vaikais ir baigiant seneliais. Lapkričio 19 dieną – akciją vykdėme Žagarės ir Skaistgirio gimnazijose, lapkričio 20 dieną – „Saulės“ pagrindinėje mokykloje, o 21 dieną – Kriukų pagrindinėje mokykloje ir M. Slančiausko progimnazijoje. Atšvaitus tvirtinome moksleiviams, pedagogams ir visiems kitiems mokyklų darbuotojams, kurie norėjo būti saugūs ir matomi kelyje.

Iš viso atšvaitus pritvirtinome daugiau kaip 650 žmonių!

Visuomenės sveikatos specialistė: Vaida Merkelytė

Sekmadienį, lapkričio 18 d. Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie antibiotikus, antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę visuomenės sveikatai bei plėtoti teisingą antibiotikų vartojimą. Kad išsaugotumėme antibiotikų veiksmingumą, kiekvienas turime prisidėti prie atsparumo antibiotikams plitimo mažinimo.Daugelio bakterijų atsparumas antibiotikams sparčiai auga, nes gausus ir netinkamas šių medikamentų vartojimas spartina atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Atsiranda naujos bakterijų atmainos, kurios tuo pačiu metu tampa atsparios kelių rūšių antibiotikams. Tokios bakterijos gali tapti atsparios visiems žinomiems antibiotikams.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

    Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė cukrinio diabeto diena. Ją pradėta minėti kasmet nuo 1991-ųjų, siekiant atkreipti visuomenės ir vyriausybių dėmesį į šią ligą, jos komplikacijas, prevenciją bei ligos kontrolę. Diabetas - lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino trūkumo ar sutrikusio jo veikimo audiniuose didėja gliukozės kiekis kraujyje. Cukrinis diabetas yra skirstomas į tipus: I tipo diabetas

Dažniau susergama vaikystėje arba paauglystėje. Liga vystosi gana sparčiai. Vyresnio amžiaus asmenims I tipo cukrinis diabetas vystosi lėčiau ir ne taip akivaizdžiai. I tipo cukriniu diabetu susergama, kai organizmo imuninė sistema pradeda pulti ir naikinti insuliną sekretuojančias kasos beta ląsteles. Kartais kasos ląsteles gali pažeisti kiti veiksniai, pvz., kasos uždegimas, kasos trauma, kitos kasos ar endokrininės sistemos ligos, ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas ir kt. Tuomet gali atsirasti antrinis diabetas.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė