Gruodžio 1-ąją bus pažymima Pasaulinė AIDS diena, kuri pasaulyje minima jau 30-tą kartą.  Šių metų Pasaulinės AIDS dienos kompanijos šūkis „Gyvenk pozityviai  ̶  žinok savo būklę dėl ŽIV“. Šiuo šūkiu visuomenė raginama atlikti ŽIV tyrimą ir žinoti, ar neserga ŽIV liga. Užsikrėtus ŽIV infekcija, ilgus metus gali nebūti jokių ligos požymių, todėl žmonės gali nežinoti, kad yra užsikrėtę ir gali platinti ŽIV kitiems asmenims patys to net neįtardami. Jei ŽIV infekcija nustatoma laiku, iš karto skiriamas nemokamas gydymas, kuris stabdo ŽIV ligos progresavimą, pagerina gyvenimo kokybę.   Labiau užsikrėsti ŽIV rizikuoja tie, kurie turi atsitiktinių lytinių partnerių, nesaugių lytinių santykių, vartoja narkotikus.

AIDS stadija (įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas)

Užsikrėtęs ŽIV žmogus iš karto nesuserga AIDS. Paprastai AIDS suserga po gana ilgo laikotarpio – vidutiniškai 5–10 metų. AIDS – tai sindromas, t. y. ligos požymių arba tiesiog ligų kompleksas. Paskutinė ŽIV ligos stadija – AIDS pasireiškia oportunistinėmis infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. Laikotarpis nuo didelio imuniteto nusilpimo iki susirgimo AIDS indikacine liga trunka vidutiniškai 12–18 mėn., jei pacientui neskiriamas ŽIV ligos antiretrovirusinis gydymas.

 ŽIV neplinta:

Ar ŽIV liga išgydoma?

ŽIV liga (ir AIDS paskutinė jos stadija) yra neišgydoma, bet gerai valdoma liga. ŽIV ligai gydyti skiriami antiretrovirusiniai (ARV) vaistai, kurie slopina ŽIV dauginimąsi organizme, tačiau visiškai sunaikinti viruso negali. Sukurta daugiau nei 30 įvairių vaistų ir kasmet vis atrandama naujų veiksmingų vaistų ŽIV ligai gydyti.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

  Prie vairo sėdinčioms mamoms vairuoti ir tuo pat metu rūpintis mažyliu – ieškoti čiulptuko ar gėrimo buteliuko – visiškai natūralus dalykas. Ne pelno siekiančios organizacijos „Safe Kids Worldwide“ (JAV) vykdyto tyrimo ataskaita atskleidžia, kad net 98 proc. apklaustųjų maždaug trečdalį laiko kelyje prie vairo užsiima papildoma veikla.  78 proc. mamų, veždamos savo kūdikius, kalba telefonu, 26 proc. tikrinasi el. paštą ar rašo trumpąsias žinutes. Nors 63 proc. apklaustųjų atrodė, kad, susilaukusios pirmagimio,  jos labiau susikoncentravo į vairavimą, duomenys rodo visai ką kita. Kad važiuojant su mažu vaiku sudėtinga susikoncentruoti vien tik į vairavimą, patvirtina ir mama Jolanta. Papildomos veiklos poveikiu vairavimui ji įsitikino pernai, kai mažyliui ieškodama buteliuko nukreipė žvilgsnį nuo kelio ir pateko į eismo įvykį. Tik dėl visiško atsitiktinumo išvengta rimtų sužeidimų. „Kartu veždamos mažylius mamos turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad el. laiškų skaitymas ir žinučių rašymas prie vairo prilygsta vairavimui išgėrus. Be to, svarbu akcentuoti miego stokos ir nuovargio įtaką vairavimui. Tyrimas atskleidžia, kad mamos miega net trumpiau nei krovininių automobilių vairuotojai“, – pažymi Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius Laurynas Jovaišas. Pasak eksperto, poilsis naktį vidutiniškai trunka 5 val. 20 min.  Vairuoti neišsimiegojusiam ypač pavojinga – nors akys atmerktos,  nejučia, per 3–4 sekundes, gali užsnūsti.  O šalia ant keleivio ar ant galinės sėdynės vežamam nuolat dėmesio reikalaujančiam mažam ar jau ūgtelėjusiam vaikui kelionė automobiliu gali tapti tikru iššūkiu. Kelių eismo taisyklės numato, kad kūdikius ir mažamečius vaikus privalu vežti tam specialiai pritaikytose kėdutėse automobilio gale arba priekyje, jei priekinės oro pagalvės išjungtos. Vaikui pradėjus verkti, suirzus, pametus čiulptuką ar žaisliuką, mamos dažniausiai net nesusimąsčiusios žvilgčioja pro galinį veidrodėlį, pradeda jį kalbinti, žvilgčioja per petį, stengiasi nuraminti mažylį ar, net blogiau, – pasiekti ar paduoti tai, ko mažylis prašo ir kas jį nuramintų. „Tėvams vežant paaugusius vaikus reikia  su jais kalbėtis. Nors vairuojant kalbėtis su keleiviais pavojinga, tačiau kur kas pavojingiau bandyti patenkinti vaiko prašymus. Vaikui reikia pasakyti, kad šiuo metu vairuojame ir negalime užsiimti kita veikla. Sustoję ir išjungę variklį galėsime įvykdyti visus prašymus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros  dr. Laura Šeibokaitė. Pasak ekspertės, tėvai nušauna du zuikius – susitaria su vaiku dėl jo elgesio ir moko jį atidėti savo poreikius.  Šis gebėjimas vaikui pravers kitose gyvenimo situacijose. Be to, reikia žinoti, kad vaikams neužteks vieno prašymo pakentėti ir atidėti prašymus, kol mama vairuoja. Reikia kartoti  kaip eilėraštį ar skaičiuotę: „Aš šiuo metu negaliu, nes vairuoju, man reikia įdėmiai žiūrėti į kelią ir kitas mašinas“, „padarysiu, kai tik sustosime“. „Jei žinote, kad jūsų vaikas yra linkęs netinkamai elgtis automobilyje, susitarkite dėl elgesio prieš sėsdami į jį, priminkite, kokio elgesio tikitės ir kodėl. Tai neišspręs visų problemų, bet tikėtina, kad bent atidės kaprizus“, – pataria L. Šeibokaitė. „Noras užtikrinti vaiko poreikius vairuojant ne tik nukreipia vairuotojo dėmesį, bet ir trikdo bei daro įtaką vairuotojo manevrams. Verta susimąstyti, ar vairuotojas spėtų sustabdyti automobilį važiuodamas automagistrale 130 km/val. greičiu, kai į kelią išbėga stirna, o tuo metu dar stengiamasi pasiekti nukritusį čiulptuką“,  – vairuotojų dėmesį atkreipia L. Jovaišas. Esant dideliam greičiui, susidūrimo atveju pasekmės gali būti skaudžios, net ir pačios geriausios kėdutės vaiko gali nebeišgelbėti. Todėl, ruošiantis kelionei su kūdikiu, patartina vadovautis keletu ypač naudingų  patarimų, leisiančių jaustis saugiau: reikėtų važiuoti kartu su žmogumi, kuris pasirūpintų vaiko poreikiais; jei keliaujate vienas, o mažyliui kažko prireikė, ieškokite vietos, kur galėtumėte saugiai sustoti ir stovėti; tik tuomet pasirūpinkite vaiku; stenkitės kelionę derinti su kūdikio miego laiku; mažylis miegos, o jūs vairuosite be streso ir visą dėmesį galėsite sutelkti tik į kelią; turėkite tik kelionėms skirtą žaisliuką – mažyliui jis nebus pabodęs, tad ir kelionėje vaikas bus juo susidomėjęs; kad žaisliukas nenukristų ant žemės, jį pririškite virvele, todėl ir pakelti nuo žemės jo nereikės; vaikiškų dainelių ar pasakų kompaktinis diskas kelionę mažyliui turėtų padaryti kur kas įdomesnę; rankinę ir mobilųjį telefoną palikite ant galinės sėdynės; niekada nevairuokite, jeigu esate pavargę.   Kontaktas žiniasklaidai: Irmantas Kuzas Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tel. 8 616 06 003 El. p. irmantas.kuzas@ltsa.lrv.lt

Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su daugiavaikių šeimų asociacija „MES“ lapkričio 19-21 dienomis Joniškio rajono mokyklose vykdė socialinę saugumo akciją „Būk matomas“. Kasmet tamsiu paros metu žūsta maždaug 25 vaikai, kurie yra nepastebimi tamsiame kelyje todėl, kad nedėvi atšvaitų. Šia akcija siekėme sumažinti kasmetinę tamsaus paros meto „nematomo žmogaus“ problemą. Akcijos „Būk matomas“ kurią jau 7 metus organizuoja daugiavaikių šeimų asociacija „MES“ idėja –  užtikrinti, kad atšvaitas visada būtų ant viršutinio drabužio, kurį dėvi vaikas ar suaugęs. Akcijos metu atšvaitai ant viršutinių drabužių, kuprinių ar kepurių pritvirtinti termo būdu. Šis būdas ypatingas tuo, kad pritvirtintų atšvaitų neįmanoma nulupti, sugadinti ar pamesti. Šios akcijos tikslas – skatinti žmones dėvėti atšvaitus, šviesti juos saugaus eismo temomis, atkreipti dėmesį į „nematomų žmonių” problemą tamsoje, taip pat pasirūpinti, kad atšvaitus turėtų kuo daugiau pėsčiųjų: pradedant vaikais ir baigiant seneliais. Lapkričio 19 dieną – akciją vykdėme Žagarės ir Skaistgirio gimnazijose, lapkričio 20 dieną – „Saulės“ pagrindinėje mokykloje, o 21 dieną – Kriukų pagrindinėje mokykloje ir M. Slančiausko progimnazijoje. Atšvaitus tvirtinome moksleiviams, pedagogams ir visiems kitiems mokyklų darbuotojams, kurie norėjo būti saugūs ir matomi kelyje.

Iš viso atšvaitus pritvirtinome daugiau kaip 650 žmonių!

Visuomenės sveikatos specialistė: Vaida Merkelytė

Sekmadienį, lapkričio 18 d. Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie antibiotikus, antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę visuomenės sveikatai bei plėtoti teisingą antibiotikų vartojimą. Kad išsaugotumėme antibiotikų veiksmingumą, kiekvienas turime prisidėti prie atsparumo antibiotikams plitimo mažinimo.Daugelio bakterijų atsparumas antibiotikams sparčiai auga, nes gausus ir netinkamas šių medikamentų vartojimas spartina atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Atsiranda naujos bakterijų atmainos, kurios tuo pačiu metu tampa atsparios kelių rūšių antibiotikams. Tokios bakterijos gali tapti atsparios visiems žinomiems antibiotikams.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

    Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė cukrinio diabeto diena. Ją pradėta minėti kasmet nuo 1991-ųjų, siekiant atkreipti visuomenės ir vyriausybių dėmesį į šią ligą, jos komplikacijas, prevenciją bei ligos kontrolę. Diabetas - lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino trūkumo ar sutrikusio jo veikimo audiniuose didėja gliukozės kiekis kraujyje. Cukrinis diabetas yra skirstomas į tipus: I tipo diabetas

Dažniau susergama vaikystėje arba paauglystėje. Liga vystosi gana sparčiai. Vyresnio amžiaus asmenims I tipo cukrinis diabetas vystosi lėčiau ir ne taip akivaizdžiai. I tipo cukriniu diabetu susergama, kai organizmo imuninė sistema pradeda pulti ir naikinti insuliną sekretuojančias kasos beta ląsteles. Kartais kasos ląsteles gali pažeisti kiti veiksniai, pvz., kasos uždegimas, kasos trauma, kitos kasos ar endokrininės sistemos ligos, ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas ir kt. Tuomet gali atsirasti antrinis diabetas.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

            Pastaruoju metu Europos šalyse  tarp jų ir Lietuvos gyventojai raginami atkreipti dėmesį į ypatingą tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai, organizuojami įvairūs renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos ir sveikos mitybos principus ir taisykles tikslu padėti žmonėms suprasti sveikos mitybos pagrindus. Gyventojų mityba dažnai nėra palanki sveikatai ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų: nepakankamai vartojama daržovių ir vaisių, grūdinių produktų, ypač viso grūdo produktų, žuvies ir žuvies produktų, t. y. vartojama per mažai sveikatai palankių maisto produktų. Lietuvos kaip ir daugelio kitų Europos šalių gyventojų mityba palanki lėtinių ligų atsiradimui, todėl būtina ją keisti, mokant ir skatinant visuomenę ugdyti sveikos ir tinkamos mitybos įpročius.Sumažėjus fiziniam aktyvumui, padidėjus didelio kaloringumo maisto ir gėrimų prieinamumui bei pasikeitus maitinimosi įpročiams ir gyvenimo būdui, kartu su nutukimu daugėja kraujotakos sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos atvejų, tam tikrų rūšių vėžio ir kitų su antsvoriu ir nutukimu susijusių ligų. Lietuvos rinkoje yra dar gana daug sveikatai nepalankių ir palyginti mažai sveikatai palankių maisto produktų. Pastaraisiais metais daug kalbama apie neigiamą cukrų poveikį žmogaus sveikatai. Mokslininkai didelio cukrų kiekio vartojimą sieja su širdies ir kraujagyslių ligomis, sumažėjusiu imunitetu, smegenų insultu, diabetu, antsvoriu, virškinimo sutrikimais. Cukrūs ‒ tai monosacharidai ir disacharidai, esantys maisto produktuose. O pridėtiniai cukrūs − tai gėrimo ar patiekalo gamybos metu įdėta sacharozė, fruktozė, gliukozė, gliukozės sirupas, fruktozės sirupas, gliukozės-fruktozės sirupas ir kitų formų monosacharidai bei disacharidai, taip pat cukrūs, esantys meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose. Maisto produktai, kuriuose yra daug paprastųjų angliavandenių (cukrų, gliukozės, fruktozės, maltozės, medaus, kukurūzų sirupo ir kt.), paprastai turi labai mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie yra tik energijos šaltinis. Norint, kad mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, būtina laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: • valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvūninės kilmės maistą; • kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų; • kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną); • išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas: 18,5–25); • mažinti riebalų vartojimą; gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais; • riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa; • vartoti liesą pieną, liesus pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį); •  rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti, saldžius gėrimus, saldumynus; • valgyti nesūrų maistą; bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g); vartoti joduotą druską; • riboti alkoholio vartojimą; • valgyti reguliariai; • gerti pakankamai skysčių, ypač vandens; • taip pat rekomenduojama kasdien aktyviai judėti.

Maisto pasirinkimo PIRAMIDĖ        

Norėdami tinkamai pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus, atidžiai skaitykite maisto produktų etiketes!

Maisto produktų ženklinimas – vienas iš svarbių vartotojų informavimo apie maisto produktą (maisto sudedamąsias dalis, maistingumą, tinkamumo vartoti terminą ir t. t.) būdų, o maisto produktų etiketėse pateikta informacija apie maistą sudaro galimybes gyventojams sužinoti apie maisto produktą bei rinktis sveikatai palankesnius, jų mitybos poreikius atitinkančius maisto produktus. Skaitydami etiketėje pateiktą informaciją apie produktą, vartotojai gali sužinoti, kaip produktas buvo apdorotas (pvz., vytintas, rūkytas, koncentruotas, užšaldytas, išdžiovintas šaldant, greitai užšaldytas produktas ir pan.), ar tai sultys ar vaisių nektaras, nugriebtas, nenugriebtas, liesas pienas ir kita. Perskaičius etiketėje nurodytą produkto sudedamųjų dalių sąrašą bei maistingumą, vartotojai taip pat gali gauti nemažai informacijos apie maisto produktą, pvz., apie riebalų rūgštis, druską, cukrus, skaidulines medžiagas ir pan.

Rinkitės maisto produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė”

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

Šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas reikalauja atlikti daugybę užduočių, pareigų, kai atsiduriama įvairiose nepalankiose, stresą keliančiose situacijose. Daugelis skundžiasi nuovargiu, sutrikusiu miegu, prasta nuotaika, darbingumo sumažėjimu. Nuolatinėje įtampoje gyventi neįmanoma, todėl nuolat įvairiais būdais siekiame atsipalaiduoti. Mokslininkų teigimu, intensyvios darbo dienos reikalauja pertraukų. Jei dirbate prie kompiuterio ne rečiau kaip kas valandą reikėtų daryti 5-10 minučių pertraukas, kad galėtumėte pailsinti akis ir atpalaiduoti pečių ir kaklo raumenis paprastais pratimais. Jeigu dirbate statybų sektoriuje ar kitą fizinį darbą būtinai pailsėkite poilsio zonose 15-20 min. Tai ypatingai svarbu šiandienėje visuomenėje, kadangi neretai žmogus taip išsenka, kad nesijaučia pailsėjęs ir po visos nakties miego – organizmas neatsigauna, kamuoja nuovargis, prasta koncentracija, bloga nuotaika. Praktikuojant atsipalaidavimo pratimus, galite sumažinti streso sukeliamus simptomus: Mažinant kraujospūdį; Sulėtinant kvėpavimo dažnį; Normalizuojant hormonų veiklą; Sumažinant raumenų įtampą ir chronišką skausmą; Pagerinant koncentraciją ir nuotaiką; Sumažinant nuovargio jausmą; Sumažinant pyktį; Pagerinant pasitikėjimą savimi. Kaip greitai atsipalaiduoti darbo metu: Ypač greitas ir paprastas metodas padėsiantis atsipalaiduoti – plojimas rankomis arba trepsėjimas. Lėtai kvėpuodamas, kairės rankos nykštį suk dešiniosios delno centre. Tai šiek tiek stipriau daryk kas kartą iškvėpdamas. Po kurio laiko sukeisk rankas: dešiniosios nykštį suk kairės rankos delne. Stovėdamas, už nugaros sunerk pirštus, tuomet giliai įkvėpk ir porą sekundžių užlaikyk kvėpavimą. Tuomet iškvėpk ir gerokai papurtyk už nugaros sunertas rankas. Šį pratimą atlik bent kelis kartus. Pečių sukimas. Pakelkite pečius ir bandykite jais pasiekti ausis. Tada suveskite pečius už nugaros ir leiskite jiems „nukristi“, staiga atpalaiduokite. Dar kartą – aukštyn, atgal, pasukame ratu ir „numetame“. Pakartoti kelis kartus. lėtai įkvėpk skaičiuodamas iki penkių, ir taip pat skaičiuodamas iki penkių iškvėpk. Tai pakartok kelis kartus ir grįžk prie darbo. Reguliariai atliekant atsipalaidavimo pratimus, žmogus išmoksta atpažinti raumenų įtampą ir kitus fizinius pojūčius, susidarančius streso metu. Kai išmokstama atpažinti įtampą ir stresą, žmogus gali efektyviai ir greitai sumažinti šiuos neigiamus simptomus naudojant įvairias atsipalaidavimo technikas. Tai apsaugo nuo ilgalaikio psichologinio išsekimo bei  įvairių chroniškų susirgimų, kurių atsiradimo tikimybė išauga streso metu. Atrodytų keista, kaip telefonas gali padėti atsipalaiduoti ir pabėgti nuo išorinio pasaulio? Vis dėlto, kartais verta atrasti naujas galimybes ir jeigu telefonas gali trukdyti, tai jis turėtų galėti ir padėti. Sužinokite ir tuo įsitikinkite išbandydami bent keletą programėlių, sukurtų būtent jūsų gerovei. 5 nemokamos išmaniosios programėlės padeda atsipalaiduoti: ,,Antistresiniai pratimai“. Programėlė, kuri padės įvertinti savo dabartinę būseną kiekvieną dieną. Prie tam tikros būsenos priskiriami atsipalaidavimo metodai. „Pagalba sau“. skirta lavinti emocinę žmonių sveikatą bei teikti psichologinę pagalbą. „Headspace“ yra 10 dienų kasdienės 10 minučių meditacijos sesijos. „Calm“ Norite pabėgti iš savo darbo rutinos? Su “Calm” programėle nuo rašomojo stalo neatsitraukiantys darbuotojai virtualiame pasaulyje gali patirti nuostabų gamtos potyrį. „Nights Keeper“ Kai nakties miegą trukdo žinutės ar skambučiai. Žinoma, galima tiesiog išjungti telefoną, bet kas, jeigu laukiate vieno svarbaus skambučio? Ši programėlė leidžia susikurti sąrašą kontaktų, kurių skambučių neblokuos, o atmestiesiems gali išsiųsti žinutę, kad jums viskas gerai ir perskambinsite kai galėsite. Literatūra: Perminas A., Gustaitienė L., Jarašiūnaitė G., Pečiulienė I. (2014). Efektyvūs streso mažinimo būdai: biogrįžtamuoju ryšiu paremta relaksacija ir progresuojančioji raumenų relaksacija. Vytauto didžiojo universitetas Žemaitienė N., Bulotaitė L., Jusienė R., Veryga A. (2011). Sveikatos psichologija. Vilnius ,,Tyto alba“. Kenneth S., (2017). Super‐relaxation helps muscles work more efficiently. J Physiol 595.4 p. 1007–1008. www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

Osteoporozės diena nuo 1996 m. spalio 20 d., kai Jungtinės Karalystės Nacionalinė osteoporozės draugija paskelbė kampaniją prieš osteoporozę, kurią su entuziazmu palaikė Europos Komisija. Osteoporozė yra labiausiai paplitusi žmonių kaulų liga ir viena didžiausių globalių visuomenės sveikatos problemų. Osteoporozė, tai kaulų liga, kai mažėja žmogaus kaulų tankis ir masė, padidėja kaulų trapumas, todėl dažniau patiriami lūžiai. Žmogaus kaulai nuolat keičiasi. Vaikystėje žmogaus kaulai yra gan minkšti, augant kietėja ir tampa tvirčiausi apie 30 gyvenimo metus. Vėliau kaulai pradeda retėti, tampa trapūs. Osteoporozė pagal savo kilmę, eigą, pakenkimo pobūdį ir vietą yra nevienalytė liga ji bendrai klasifikuojama į: pirminę (juvenilinę, idiopatinę, involiucinę – senatvinę ir pomenopauzinę) ir antrinę. Pirminė (senatvinė) osteoporozė serga abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonės, moterys – gerokai dažniau nei vyrai. Įvairių šalių tyrimai rodo, kad maždaug 10–12 procentų visų gyventojų galėtų sirgti šia liga. Maždaug kas trečia moteris ir kas penktas, šeštas vyras, kuriems per 50 metų, patiria kaulų lūžius dėl osteoporozės. Lietuvoje osteoporoze serga maždaug 250 tūkst. žmonių. Per metus bendrai įvyksta apie 15 tūkst. lūžių, iš jų 10 tūkst. patyrė moterys, 5 tūkst. – vyrai. Idiopatinė osteoporozė diagnozuojama tada, kai nepavyksta nustatyti kaulų retėjimo priežasties. Vyrams idiopatinė osteoporozė būna maždaug 10 kartų dažniau negu moterims ir sudaro apie 30–70 proc. vyrų osteoporozės atvejų. Involiucinė pomenopauzinė osteoporozė vystosi dėl lytinio hormono estrogeno (reikšmingai rečiau dėl testosterono) trūkumo organizme ir jai būdinga greita kaulinio audinio remodeliacija (apykaita) ir nykimas. Antrinė osteoporozė išsivysto sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, kurios sutrikdo normalius kaulinio audinio formavimosi procesus, ar ilgą laiką vartojant tam tikrus medikamentus būdinga greita kaulinio audinio remodeliacija (apykaita) ir nykimas. Osteoporozės požymiai. Osteoporozė pasireiškia kaulo masės sumažėjimu, blogėjančia kaulo struktūra ir didėjančiu kaulinio audinio poringumu bei padidėjusia kaulų lūžių rizika. Pavojus susirgti osteoporoze reikšmingai padidėja su amžiumi (ypač moterims), kartu išauga pavojus nugriūti bei patirti kaulų lūžių. Neretai pirmasis ligos požymis būna kaulo lūžis po lengvos traumos ar net nepatyrus jokios traumos. Sergant osteoporoze, po truputį pradeda mažėti ūgis, paskauda kaulus, vėliau gali deformuotis stuburo krūtininė dalis, t. y. formuojasi kupra ir pan. Osteoporozės rizikos veiksniai: vyresnis amžius (>50 metų); moteriška lytis; anksčiau buvę kaulų lūžiai; paveldimumas (buvę osteoporozės atvejai šeimoje ar giminėje, ypač iš motinos pusės); itin smulkus kūno sudėjimas (ploni ir mažos masės kaulai); ypač maža kūno masė arba mažas KMI (mažesnis nei 19); menopauzė; jauname amžiuje pašalintos kiaušidės; ilgalaikis fizinis pasyvumas (ypač gulėjimas lovoje dėl įvairių lėtinių susirgimų); vaikystėje ir jaunystėje su maistu gautas labai mažas kalcio, baltymų ar/ir vitamino D kiekis; ilgalaikis alkoholio vartojimas; rūkymas. Prevencija: kalcio ir vitamino D vartojimas; sveika ir subalansuota mityba; fizinis aktyvumas; žalingų įpročių atsisakymas (rūkymo, alkoholio); mažiau gerti kavos, nes ,,išplauna‘‘ kalcį, atsisakyti angliarūgštės turinčių gėrimų; reguliuoti kūno svorį; kuo mažiau vartoti angliavandenių (cukraus) ir daugiau baltymų. Straipsnis parengtas remiantis: Gleason LJ1, Menzies IB, Mendelson DA, Kates SL, (2012) Friedman SM. Diagnosis and treatment of osteoporosis in high-risk patients prior to hip fracture. Geriatr Orthop Surg Rehabil., Jun; 3(2):79-83. Gillespie LD1, Robertson MC, Gillespie WJ, Sherrington C, Gates S, Clemson LM, Lamb SE., (2012) Interventions for preventing falls in older people living in the community. Cochrane Database Syst Rev, 2012, 9. Straipsnio santrumpa internete: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22972103n. Avenell A1, Mak JC, O'Connell D., (2014) Vitamin D and vitamin D analogues for preventing fractures in post-menopausal women and older men.  Interneto prieiga: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24414552. Kling J. M., Clarke B. L., Sandhu N. P., (2014) Clinician’s Guide to Prevention and Treatment of Osteoporosis.  23 (7), p. 563–572. Cosman F., de Beur S. J., LeBoff M. S., Lewiecki E. M., Tanner B., Randall S., Lindsay R. Clinician’s, Guide to Prevention and Treatment of Osteoporosis. 2014, 25 (10), p. 2359–2381.  Fordham j., ( 2007 ) Osteoporozė. Vilnius: UAB ,,Vaistų žinios”.  

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė