Pastaruoju metu Europos šalyse  tarp jų ir Lietuvos gyventojai raginami atkreipti dėmesį į ypatingą tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai, organizuojami įvairūs renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos ir sveikos mitybos principus ir taisykles tikslu padėti žmonėms suprasti sveikos mitybos pagrindus. Gyventojų mityba dažnai nėra palanki sveikatai ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų: nepakankamai vartojama daržovių ir vaisių, grūdinių produktų, ypač viso grūdo produktų, žuvies ir žuvies produktų, t. y. vartojama per mažai sveikatai palankių maisto produktų. Lietuvos kaip ir daugelio kitų Europos šalių gyventojų mityba palanki lėtinių ligų atsiradimui, todėl būtina ją keisti, mokant ir skatinant visuomenę ugdyti sveikos ir tinkamos mitybos įpročius.Sumažėjus fiziniam aktyvumui, padidėjus didelio kaloringumo maisto ir gėrimų prieinamumui bei pasikeitus maitinimosi įpročiams ir gyvenimo būdui, kartu su nutukimu daugėja kraujotakos sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos atvejų, tam tikrų rūšių vėžio ir kitų su antsvoriu ir nutukimu susijusių ligų. Lietuvos rinkoje yra dar gana daug sveikatai nepalankių ir palyginti mažai sveikatai palankių maisto produktų. Pastaraisiais metais daug kalbama apie neigiamą cukrų poveikį žmogaus sveikatai. Mokslininkai didelio cukrų kiekio vartojimą sieja su širdies ir kraujagyslių ligomis, sumažėjusiu imunitetu, smegenų insultu, diabetu, antsvoriu, virškinimo sutrikimais. Cukrūs ‒ tai monosacharidai ir disacharidai, esantys maisto produktuose. O pridėtiniai cukrūs − tai gėrimo ar patiekalo gamybos metu įdėta sacharozė, fruktozė, gliukozė, gliukozės sirupas, fruktozės sirupas, gliukozės-fruktozės sirupas ir kitų formų monosacharidai bei disacharidai, taip pat cukrūs, esantys meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose. Maisto produktai, kuriuose yra daug paprastųjų angliavandenių (cukrų, gliukozės, fruktozės, maltozės, medaus, kukurūzų sirupo ir kt.), paprastai turi labai mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie yra tik energijos šaltinis. Norint, kad mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, būtina laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: • valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvūninės kilmės maistą; • kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų; • kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną); • išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas: 18,5–25); • mažinti riebalų vartojimą; gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais; • riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa; • vartoti liesą pieną, liesus pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį); •  rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti, saldžius gėrimus, saldumynus; • valgyti nesūrų maistą; bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g); vartoti joduotą druską; • riboti alkoholio vartojimą; • valgyti reguliariai; • gerti pakankamai skysčių, ypač vandens; • taip pat rekomenduojama kasdien aktyviai judėti.

Maisto pasirinkimo PIRAMIDĖ        

Norėdami tinkamai pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus, atidžiai skaitykite maisto produktų etiketes!

Maisto produktų ženklinimas – vienas iš svarbių vartotojų informavimo apie maisto produktą (maisto sudedamąsias dalis, maistingumą, tinkamumo vartoti terminą ir t. t.) būdų, o maisto produktų etiketėse pateikta informacija apie maistą sudaro galimybes gyventojams sužinoti apie maisto produktą bei rinktis sveikatai palankesnius, jų mitybos poreikius atitinkančius maisto produktus. Skaitydami etiketėje pateiktą informaciją apie produktą, vartotojai gali sužinoti, kaip produktas buvo apdorotas (pvz., vytintas, rūkytas, koncentruotas, užšaldytas, išdžiovintas šaldant, greitai užšaldytas produktas ir pan.), ar tai sultys ar vaisių nektaras, nugriebtas, nenugriebtas, liesas pienas ir kita. Perskaičius etiketėje nurodytą produkto sudedamųjų dalių sąrašą bei maistingumą, vartotojai taip pat gali gauti nemažai informacijos apie maisto produktą, pvz., apie riebalų rūgštis, druską, cukrus, skaidulines medžiagas ir pan.

Rinkitės maisto produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė”

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

Šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas reikalauja atlikti daugybę užduočių, pareigų, kai atsiduriama įvairiose nepalankiose, stresą keliančiose situacijose. Daugelis skundžiasi nuovargiu, sutrikusiu miegu, prasta nuotaika, darbingumo sumažėjimu. Nuolatinėje įtampoje gyventi neįmanoma, todėl nuolat įvairiais būdais siekiame atsipalaiduoti. Mokslininkų teigimu, intensyvios darbo dienos reikalauja pertraukų. Jei dirbate prie kompiuterio ne rečiau kaip kas valandą reikėtų daryti 5-10 minučių pertraukas, kad galėtumėte pailsinti akis ir atpalaiduoti pečių ir kaklo raumenis paprastais pratimais. Jeigu dirbate statybų sektoriuje ar kitą fizinį darbą būtinai pailsėkite poilsio zonose 15-20 min. Tai ypatingai svarbu šiandienėje visuomenėje, kadangi neretai žmogus taip išsenka, kad nesijaučia pailsėjęs ir po visos nakties miego – organizmas neatsigauna, kamuoja nuovargis, prasta koncentracija, bloga nuotaika. Praktikuojant atsipalaidavimo pratimus, galite sumažinti streso sukeliamus simptomus: Mažinant kraujospūdį; Sulėtinant kvėpavimo dažnį; Normalizuojant hormonų veiklą; Sumažinant raumenų įtampą ir chronišką skausmą; Pagerinant koncentraciją ir nuotaiką; Sumažinant nuovargio jausmą; Sumažinant pyktį; Pagerinant pasitikėjimą savimi. Kaip greitai atsipalaiduoti darbo metu: Ypač greitas ir paprastas metodas padėsiantis atsipalaiduoti – plojimas rankomis arba trepsėjimas. Lėtai kvėpuodamas, kairės rankos nykštį suk dešiniosios delno centre. Tai šiek tiek stipriau daryk kas kartą iškvėpdamas. Po kurio laiko sukeisk rankas: dešiniosios nykštį suk kairės rankos delne. Stovėdamas, už nugaros sunerk pirštus, tuomet giliai įkvėpk ir porą sekundžių užlaikyk kvėpavimą. Tuomet iškvėpk ir gerokai papurtyk už nugaros sunertas rankas. Šį pratimą atlik bent kelis kartus. Pečių sukimas. Pakelkite pečius ir bandykite jais pasiekti ausis. Tada suveskite pečius už nugaros ir leiskite jiems „nukristi“, staiga atpalaiduokite. Dar kartą – aukštyn, atgal, pasukame ratu ir „numetame“. Pakartoti kelis kartus. lėtai įkvėpk skaičiuodamas iki penkių, ir taip pat skaičiuodamas iki penkių iškvėpk. Tai pakartok kelis kartus ir grįžk prie darbo. Reguliariai atliekant atsipalaidavimo pratimus, žmogus išmoksta atpažinti raumenų įtampą ir kitus fizinius pojūčius, susidarančius streso metu. Kai išmokstama atpažinti įtampą ir stresą, žmogus gali efektyviai ir greitai sumažinti šiuos neigiamus simptomus naudojant įvairias atsipalaidavimo technikas. Tai apsaugo nuo ilgalaikio psichologinio išsekimo bei  įvairių chroniškų susirgimų, kurių atsiradimo tikimybė išauga streso metu. Atrodytų keista, kaip telefonas gali padėti atsipalaiduoti ir pabėgti nuo išorinio pasaulio? Vis dėlto, kartais verta atrasti naujas galimybes ir jeigu telefonas gali trukdyti, tai jis turėtų galėti ir padėti. Sužinokite ir tuo įsitikinkite išbandydami bent keletą programėlių, sukurtų būtent jūsų gerovei. 5 nemokamos išmaniosios programėlės padeda atsipalaiduoti: ,,Antistresiniai pratimai“. Programėlė, kuri padės įvertinti savo dabartinę būseną kiekvieną dieną. Prie tam tikros būsenos priskiriami atsipalaidavimo metodai. „Pagalba sau“. skirta lavinti emocinę žmonių sveikatą bei teikti psichologinę pagalbą. „Headspace“ yra 10 dienų kasdienės 10 minučių meditacijos sesijos. „Calm“ Norite pabėgti iš savo darbo rutinos? Su “Calm” programėle nuo rašomojo stalo neatsitraukiantys darbuotojai virtualiame pasaulyje gali patirti nuostabų gamtos potyrį. „Nights Keeper“ Kai nakties miegą trukdo žinutės ar skambučiai. Žinoma, galima tiesiog išjungti telefoną, bet kas, jeigu laukiate vieno svarbaus skambučio? Ši programėlė leidžia susikurti sąrašą kontaktų, kurių skambučių neblokuos, o atmestiesiems gali išsiųsti žinutę, kad jums viskas gerai ir perskambinsite kai galėsite. Literatūra: Perminas A., Gustaitienė L., Jarašiūnaitė G., Pečiulienė I. (2014). Efektyvūs streso mažinimo būdai: biogrįžtamuoju ryšiu paremta relaksacija ir progresuojančioji raumenų relaksacija. Vytauto didžiojo universitetas Žemaitienė N., Bulotaitė L., Jusienė R., Veryga A. (2011). Sveikatos psichologija. Vilnius ,,Tyto alba“. Kenneth S., (2017). Super‐relaxation helps muscles work more efficiently. J Physiol 595.4 p. 1007–1008. www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

Osteoporozės diena nuo 1996 m. spalio 20 d., kai Jungtinės Karalystės Nacionalinė osteoporozės draugija paskelbė kampaniją prieš osteoporozę, kurią su entuziazmu palaikė Europos Komisija. Osteoporozė yra labiausiai paplitusi žmonių kaulų liga ir viena didžiausių globalių visuomenės sveikatos problemų. Osteoporozė, tai kaulų liga, kai mažėja žmogaus kaulų tankis ir masė, padidėja kaulų trapumas, todėl dažniau patiriami lūžiai. Žmogaus kaulai nuolat keičiasi. Vaikystėje žmogaus kaulai yra gan minkšti, augant kietėja ir tampa tvirčiausi apie 30 gyvenimo metus. Vėliau kaulai pradeda retėti, tampa trapūs. Osteoporozė pagal savo kilmę, eigą, pakenkimo pobūdį ir vietą yra nevienalytė liga ji bendrai klasifikuojama į: pirminę (juvenilinę, idiopatinę, involiucinę – senatvinę ir pomenopauzinę) ir antrinę. Pirminė (senatvinė) osteoporozė serga abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonės, moterys – gerokai dažniau nei vyrai. Įvairių šalių tyrimai rodo, kad maždaug 10–12 procentų visų gyventojų galėtų sirgti šia liga. Maždaug kas trečia moteris ir kas penktas, šeštas vyras, kuriems per 50 metų, patiria kaulų lūžius dėl osteoporozės. Lietuvoje osteoporoze serga maždaug 250 tūkst. žmonių. Per metus bendrai įvyksta apie 15 tūkst. lūžių, iš jų 10 tūkst. patyrė moterys, 5 tūkst. – vyrai. Idiopatinė osteoporozė diagnozuojama tada, kai nepavyksta nustatyti kaulų retėjimo priežasties. Vyrams idiopatinė osteoporozė būna maždaug 10 kartų dažniau negu moterims ir sudaro apie 30–70 proc. vyrų osteoporozės atvejų. Involiucinė pomenopauzinė osteoporozė vystosi dėl lytinio hormono estrogeno (reikšmingai rečiau dėl testosterono) trūkumo organizme ir jai būdinga greita kaulinio audinio remodeliacija (apykaita) ir nykimas. Antrinė osteoporozė išsivysto sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, kurios sutrikdo normalius kaulinio audinio formavimosi procesus, ar ilgą laiką vartojant tam tikrus medikamentus būdinga greita kaulinio audinio remodeliacija (apykaita) ir nykimas. Osteoporozės požymiai. Osteoporozė pasireiškia kaulo masės sumažėjimu, blogėjančia kaulo struktūra ir didėjančiu kaulinio audinio poringumu bei padidėjusia kaulų lūžių rizika. Pavojus susirgti osteoporoze reikšmingai padidėja su amžiumi (ypač moterims), kartu išauga pavojus nugriūti bei patirti kaulų lūžių. Neretai pirmasis ligos požymis būna kaulo lūžis po lengvos traumos ar net nepatyrus jokios traumos. Sergant osteoporoze, po truputį pradeda mažėti ūgis, paskauda kaulus, vėliau gali deformuotis stuburo krūtininė dalis, t. y. formuojasi kupra ir pan. Osteoporozės rizikos veiksniai: vyresnis amžius (>50 metų); moteriška lytis; anksčiau buvę kaulų lūžiai; paveldimumas (buvę osteoporozės atvejai šeimoje ar giminėje, ypač iš motinos pusės); itin smulkus kūno sudėjimas (ploni ir mažos masės kaulai); ypač maža kūno masė arba mažas KMI (mažesnis nei 19); menopauzė; jauname amžiuje pašalintos kiaušidės; ilgalaikis fizinis pasyvumas (ypač gulėjimas lovoje dėl įvairių lėtinių susirgimų); vaikystėje ir jaunystėje su maistu gautas labai mažas kalcio, baltymų ar/ir vitamino D kiekis; ilgalaikis alkoholio vartojimas; rūkymas. Prevencija: kalcio ir vitamino D vartojimas; sveika ir subalansuota mityba; fizinis aktyvumas; žalingų įpročių atsisakymas (rūkymo, alkoholio); mažiau gerti kavos, nes ,,išplauna‘‘ kalcį, atsisakyti angliarūgštės turinčių gėrimų; reguliuoti kūno svorį; kuo mažiau vartoti angliavandenių (cukraus) ir daugiau baltymų. Straipsnis parengtas remiantis: Gleason LJ1, Menzies IB, Mendelson DA, Kates SL, (2012) Friedman SM. Diagnosis and treatment of osteoporosis in high-risk patients prior to hip fracture. Geriatr Orthop Surg Rehabil., Jun; 3(2):79-83. Gillespie LD1, Robertson MC, Gillespie WJ, Sherrington C, Gates S, Clemson LM, Lamb SE., (2012) Interventions for preventing falls in older people living in the community. Cochrane Database Syst Rev, 2012, 9. Straipsnio santrumpa internete: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22972103n. Avenell A1, Mak JC, O'Connell D., (2014) Vitamin D and vitamin D analogues for preventing fractures in post-menopausal women and older men.  Interneto prieiga: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24414552. Kling J. M., Clarke B. L., Sandhu N. P., (2014) Clinician’s Guide to Prevention and Treatment of Osteoporosis.  23 (7), p. 563–572. Cosman F., de Beur S. J., LeBoff M. S., Lewiecki E. M., Tanner B., Randall S., Lindsay R. Clinician’s, Guide to Prevention and Treatment of Osteoporosis. 2014, 25 (10), p. 2359–2381.  Fordham j., ( 2007 ) Osteoporozė. Vilnius: UAB ,,Vaistų žinios”.  

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė

Spalis yra krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, o nuo 2008 m. Europos krūties vėžio koalicijos iniciatyva spalio 15 d. kasmet minima kaip Krūtų sveikatos diena. Šį mėnesį, o ypač Krūtų sveikatos dieną įvairiomis akcijomis ir renginiais siekiama priminti visuomenei apie krūtų ligų aktualumą bei prevencijos svarbą. Dažniausiai nustatoma krūtų liga yra krūties vėžys, kuris daugeliu atvejų diagnozuojamas vidutinio ir vyresnio amžiaus (50–70 metų) moterims. Krūties vėžys – pagrindinė moterų onkologinė liga, nusinešanti net 15 proc. visų nuo onkologinių ligų mirusių moterų gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog trečdalis visų susirgimo vėžiu atvejų yra išvengiami. Siekiant sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir krūties ligomis, bei jaustis geriau, pirmiausia rekomenduojama kasdieniame gyvenime vadovautis sveiko gyvenimo principais. Juolab, kad ir moksliškai įrodytas ryšys tarp sveiko gyvenimo būdo ir krūtų sveikatos. Svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę krūtų sveikatą, yra fizinis aktyvumas, sveika mityba ir optimalaus kūno svorio išlaikymas. Moterys turi galimybę dalyvauti mamografinės patikros programoje. Kiekviena 50–69 metų moteris gali 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą. Patikros metu moteriai yra atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija). Jo tikslas – patikrinti, ar krūtyje neatsirado pakitimų. Jei patikros metu nebuvo rasta pakitimų, moteris gali vėl atlikti tyrimą po 2 metų. Nustačius pakitimų moteriai atliekami nuodugnesni tyrimai. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas (tyrimo tikslumas 85–95 %), trunkantis kelias minutes ir nesukeliantis jokių nemalonių pojūčių. Prietaiso skleidžiama spindulių dozė labai maža ir nepavojinga sveikatai. Šeimos gydytojas 1 kartą kas 2 metus turėtų kviesti (paštu, el. paštu, telefonu ar kitu būdu) 50–69 metų moteris atlikti šį tyrimą, išduoti joms siuntimą atlikti mamografiją. Krūties vėžį moteris gali pastebėti pati. Krūtų savityrą taip pat yra vienas iš svarbiausių krūties vėžio prevencijos metodų. Kiekviena jauna moteris, maždaug nuo 20 metų amžiaus, kai galutinai susiformuoja krūtys, turi išmokti pati atlikti krūtų savityrą, t. y. reguliariai kartą per mėnesį (geriausiai iškart po menstruacijų) apžiūrėti ir apčiuopti krūtis ir tai daryti visą gyvenimą. Moterų krūties audinyje pokyčiai vyksta kiekvieną mėnesį. Audinys reaguoja į hormonų lygio pokyčius, atsirandančius menstruacinio ciklo metu – nuo vienų mėnesinių iki kitų. Šie hormonų lygio pokyčiai priverčia jūsų krūtis patinti. Prasidėjus mėnesinėms patinimas atslūgsta ir jūsų krūtys vėl įgauna normalų dydį. Dėl šio ciklo geriausias laikas atlikti krūtų apžiūrą yra praėjus maždaug vienai savaitei po mėnesinių pradžios. Savityros 5 žingsniai: Nusirenkite ir atsistokite prieš veidrodį. Rankas nuleiskite prie klubų. Apžiūrėkite savo krūtis, ieškodama bet kokių susiraukšlėjimo, įdubimo ženklų arba krūtų dydžio, formos ar simetrijos pakitimų. Pakelkite rankas, uždėkite jas ant pakaušio ir vėl ieškokite jau minėtų ženklų. Sukamaisiais judesiais kruopščiai ištirkite savo krūtų audinį ieškodama gumbelių ar audinio sustandėjimų. Patikrinkite, ar jūsų speneliai neįtraukti. Ir apžiūrėkite. Ar nėra išskyrų iš jų. Patikrinkite pažastį, ar joje nėra gumbelių arba audinio sustandėjimų. Kokie požymiai signalizuoja būtinybę apsilankyti pas specialistą? Gumbas ar sukietėjimas krūtyje ar šalia jos; Neįprastos išskyros iš spenelio, gali būti kraujingos; Krūties dydžio ar formos pakitimai; Krūties odos spalvos pakitimai; Spenelio formos pakitimai; Spenelio odos pleiskanojimas ar lupimasis; Bet kokie krūties spalvos, formos, konsistencijos pakitimai. Nepamirškite kartą per mėnesį atlikti krūties savityrą, aptikusios nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją. Reguliariai dalyvaukite medicininėse patikrose dėl krūties vėžio ir laikykitės sveikos gyvensenos taisyklių. Straipsnis parengtas remiantis: Rožinio kaspino draugija. Nejaugi tai krūties vėžys? Patarimai moterims, padėsiantys nustatyti tikslią krūties vėžio diagnozę. http://smlpc.lt/ http://www.siauliutlk.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį paskelbė Pasauline regėjimo diena. Šią dieną žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas gydytoją. Akys padeda mums pažinti aplinkinį pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų. Regėjimas – vienas iš svarbiausių pojūčių. Reginti akis leidžia nustatyti kūno formą, dydį, spalvą, atstumą tarp daiktų, orientuotis erdvėje, skirti šviesą nuo tamsos. Privalome jomis rūpintis, nenumoti ranka į akių nuovargį ir skausmus, nes nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio arba televizoriaus ekrano baigiasi tuo, kad akys vis labiau silpsta. 80 procentų visos informacijos gauname per regėjimą. Iš visų žmogaus kūne dirbančių raumenų akies raumenys yra aktyviausi. Akys pervargsta nuo skaitymo prastai apšviestoje vietoje arba gulint, valgant ar važiuojant, nuo ilgo darbo kompiuteriu, nesilaikant darbo ir poilsio režimo. Joms taip pat kenkia užterštas ar sausas oras, ultravioletiniai spinduliai, ryškus apšvietimas, akinių nenešiojimas prastai matant, ilgas ir iš nedidelio atstumo televizoriaus žiūrėjimas. Regėjimo sutrikimai vargina vis daugiau žmonių, kuriems dėl trumparegystės ar toliaregystės tenka nešioti akinius. Regėjimo sutrikimų daugėja ir tarp vaikų. Gana daug moksleivių jau pradinėse klasėse turi nešioti korekcinius akinius. Kreipkitės į akių gydytoją, jeigu Jūsų akys: paraudo, niežti; neryškiai mato arba vaizdas atrodo kaip pro rūką; pradeda mirgėti ar ,,žaibuoti“ vienoje akyje; dvejinasi akyse; akys bijo ryškios šviesos; atsiranda juodi taškai ar ,,voratinklis“ prieš akis; dažniau mirksi, tapo dirglesnės; ašaroja, traiškanoja, jaučiamas akių nuovargis, sausumas. Duokite akims pailsėti ir pamankštinkite jas. Akių mankštos pratimai mažina akių įtampą, gerina regėjimą, stiprina akių raumenis: 10 kartų greitai mirksėkite; stipriai užmerkite ir atmerkite akis, kartokite tai mažiausiai 5 kartus; žiūrėkite porą sekundžių žemyn ir staigiai pakelkite žvilgsnį aukštyn. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus; užmerkite vieną akį, o kitą plačiai atmerkite. Pratimą atlikite su abiem akimis mažiausiai po 5 kartus; galvą laikykite tiesiai ir žiūrėkite į kairę, vėliau į dešinę. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus; žvelkite į tolį 5 sekundes, vėliau 5 sekundes žiūrėkite į artimą objektą, esantį 30 cm atstumu, pvz., pirštą. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus; sukite užmerktų akių žvilgsnį aplinkui – iš pradžių pagal laikrodžio rodyklę, po to – prieš laikrodžio rodyklę. Kartokite po 5 kartus. Kad Jūsų akys būtų sveikos rekomenduojame: neskaitykite valgydami, važiuodami ar gulėdami lovoje; visada pasirūpinkite geru darbo vietos apšvietimu; kompiuteriu dirbkite ir televizorių žiūrėkite tik ribotą laiką; nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galima ne ilgiau kaip vieną valandą; atstumas iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 40 cm, monitorius turi būti pastatytas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn, arba akių lygyje; optimaliausias atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo – penkis, šešis kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis; pavargusias akis atgaivina stiprios arbatos arba silpno ramunėlių, medetkų užpilo kompresai – palaikykite juos ant užmerktų akių; akims labai svarbi visavertė mityba – reikėtų vartoti mažiau cukraus, nes jis labai kenkia akių lęšiukams, taip pat gyvulinių riebalų, vengti druskos; akis apsaugoti nuo kai kurių ligų, sulėtinti jų progresavimą, pagerinti ir sustiprinti regėjimą gali tinkamai pasirinkti maisto produktai bei profilaktiškai vartojami vitaminai ir maisto papildai akims. Straipsnis parengtas remiantis: Ostermeier-Sitkowski, U. (2005). Akių pratimai dirbantiems kompiuteriu. „Mūsų knyga“. http://smlpc.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva kasmet rugsėjo mėnesio 29 d. yra minima Pasaulinė širdies diena. Šiais metais problemos aktualumas vis dar išlieka didžiulis, nes širdies ir kraujagyslių ligos yra  pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Kasmet pasaulyje dėl minėtos priežasties miršta apie 17,5 mln. žmonių, kas sudaro 31 proc. pasaulio mirčių.  Lietuvoje situacija taip pat nėra džiuginanti: 2017 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,1 proc., mirusiųjų. Kraujotakos sistemos ligos, o konkrečiau lėtinė išeminė širdies liga, yra pagrindinė mirties priežastis ir tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų. 2018 m. Pasaulinė širdies federacija ragina paminėti Pasaulinę širdies dieną ir pažadėti savo širdžiai, artimojo širdžiai, mūsų visų širdims maitintis sveikiau, dažniau užsiimti fizinio aktyvumo veikla bei skatinti tai daryti vaikus, liautis rūkyti ir padėti aplinkiniams tai padaryti. Sveikatos priežiūros specialistai raginami pasižadėti išsaugoti daugiau gyvybių. Sveikatos politikos sprendimus priimantieji raginami pasižadėti aktyviai dėti pastangas, kad būtų efektyviai įgyvendintas neinfekcinių ligų veiksmų planas. Šis paprastas pažadas gali padėti užkirsti kelią daugybei mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Įgyvendinę šį pažadą mes sukursime nedidelius gyvenimo pokyčius, kuriais galime sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, gerinti gyvenimo kokybę ir rodyti geresnį pavyzdį jaunajai kartai. Šis pažadas – tai būdas pasakyti sau, žmonėms, kurie mums rūpi, ir visiems pasaulio žmonėms, kaip svarbu yra rūpintis savo širdies sveikata. Pasaulinė širdies federacija skatina pasižadėti keisti savo įpročius, susijusius su fiziniu aktyvumu, mityba, rūkymu, ir taip kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių įtaką savo sveikatai. Rizikos veiksniai įtakojantys širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą: Rūkymas. Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių       spazmus, didina kraujospūdį. Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastis. Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas. Aukštas kraujospūdis. Arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrais) arba daugiau. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą. Pakitęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje. Sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas. Nejudrumas. Mažai judantys (aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2–3 kartus per savaitę), neužsigrūdinę žmonės 30–50 proc. labiau rizikuoja susirgti hipertenzija, insultu ir kitomis širdies ligomis. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima fizine veikla. Nutukimas ir persivalgymas. Labai apsunkina širdies veiklą, vargina raumenis, didina kraujospūdį. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita. Nutukę žmonės ne tik dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena. Ypač pavojinga, kai kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30 (KMI apskaičiuojamas kūno masę (svorį) dalinant iš ūgio, pakelto kvadratu), moterų liemens apimtis didesnė nei 88 cm, vyrų – 102 cm. Cukrinis diabetas. Sendamas neretas žmogus suserga diabetu, dažnai tuo pat metu kaip ir hipertenzija. Sergant diabetu anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, pažeidžiamos kojų kraujagyslės, dažnesnis širdies infarktas. Stresas ir depresija. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Sergant depresija, dėl didelės psichoemocinės įtampos (nuolatinio nervinimosi, pervargimo) gerokai dažniau gali sutrikti širdies veikla, ištikti staigi mirtis. Alkoholio vartojimas kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę, turi tiesioginę įtaką hipertenzijos raidai, ypač jei alkoholio vartojama gausiai       – daugiau nei po du standartinius vienetus (bokalas alaus ar dvi taurės vyno) per dieną. Tam tikrų vaistų vartojimas. Kai kurios kontraceptinės tabletės ir pakaitinė hormonų terapija didina tikimybę susirgti širdies liga. Homocisteinų perteklius kraujyje. Tai amino rūgštis, kurios padidėjęs kiekis kraujyje (daugiau nei 14 mikromolių litre(µmol/l) gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę. Uždegimas. Keletas uždegimui būdingų medžiagų yra susijusios su didesne širdies ir kraujagyslių ligų grėsme, pvz., padidėjęs C-reaktyviojo baltymo kiekis (daugiau nei 10 mg/l) padidina miokardo infarkto tikimybę. Pakitęs kraujo krešumas. Padidėjęs fibrinogeno (daugiau nei 4 g/l) bei kitų medžiagų, nuo kurių priklauso kraujo krešumas ir trombų susidarymas, kiekis gresia dažnesnėmis širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijomis. Amžius. Vyrų – didesnis kaip 45 metai, moterų – didesnis kaip 55 metai. Paveldimumas. Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė, jei vienas tėvų, brolių ar seserų (jaunesnis nei 55 m. vyras ar jaunesnė nei 65 m. moteris) yra sirgę hipertenzija, koronarine širdies liga ar nuo jos anksti mirę. Lytis. Koronarine širdies liga dažniau serga 45–55 metų vyrai nei moterys (moterų sergamumas padidėja po menopauzės, t. y. išnykus mėnesinėms, o dar vyresniame amžiuje moterys prisiveja vyrus). Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, asmenis, turinčius šiuos rizikos veiksnius kviečia dalyvauti - Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje. Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras planuoja vykdyti programą š. m. spalio – lapkričio mėnesiais. REGISTRACIJA tel.: (8-426) 605 37   Straipsnis parengtas remiantis: Petrulionienė, Ž. (2010). Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: „Vaistų žinios“. http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/rizikos_veiksniai/3923/ https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/7f78b12047e011e483c6e89f9dba57fd/toOCnxynXm https://www.world-heart-federation.org/world-heart-day/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė