Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su daugiavaikių šeimų asociacija „MES“ lapkričio 19-21 dienomis Joniškio rajono mokyklose vykdė socialinę saugumo akciją „Būk matomas“. Kasmet tamsiu paros metu žūsta maždaug 25 vaikai, kurie yra nepastebimi tamsiame kelyje todėl, kad nedėvi atšvaitų. Šia akcija siekėme sumažinti kasmetinę tamsaus paros meto „nematomo žmogaus“ problemą. Akcijos „Būk matomas“ kurią jau 7 metus organizuoja daugiavaikių šeimų asociacija „MES“ idėja – užtikrinti, kad atšvaitas visada būtų ant viršutinio drabužio, kurį dėvi vaikas ar suaugęs. Akcijos metu atšvaitai ant viršutinių drabužių, kuprinių ar kepurių pritvirtinti termo būdu. Šis būdas ypatingas tuo, kad pritvirtintų atšvaitų neįmanoma nulupti, sugadinti ar pamesti. Šios akcijos tikslas – skatinti žmones dėvėti atšvaitus, šviesti juos saugaus eismo temomis, atkreipti dėmesį į „nematomų žmonių” problemą tamsoje, taip pat pasirūpinti, kad atšvaitus turėtų kuo daugiau pėsčiųjų: pradedant vaikais ir baigiant seneliais. Lapkričio 19 dieną – akciją vykdėme Žagarės ir Skaistgirio gimnazijose, lapkričio 20 dieną – „Saulės“ pagrindinėje mokykloje, o 21 dieną – Kriukų pagrindinėje mokykloje ir M. Slančiausko progimnazijoje . Atšvaitus tvirtinome moksleiviams, pedagogams ir visiems kitiems mokyklų darbuotojams, kurie norėjo būti saugūs ir matomi kelyje. Iš viso atšvaitus pritvirtinome daugiau kaip 650 žmonių! Nuoširdžiai dėkojame savanoriui Giedriui Stubailai ir daugiavaikių šeimų asociacijai „MES“ už galimybę sumažinti „nematomų žmonių“ skaičių Joniškio rajone. Visuomenės sveikatos specialistė Vaida Merkelytė
SOCIALINĖ SAUGUMO AKCIJA ,,BŪK MATOMAS"
Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su daugiavaikių šeimų asociacija „MES“ lapkričio 19-21 dienomis Joniškio rajono mokyklose vykdė socialinę saugumo akciją „Būk matomas“. Kasmet tamsiu paros metu žūsta maždaug 25 vaikai, kurie yra nepastebimi tamsiame kelyje todėl, kad nedėvi atšvaitų. Šia akcija siekėme sumažinti kasmetinę tamsaus paros meto „nematomo žmogaus“ problemą. Akcijos „Būk matomas“ kurią jau 7 metus organizuoja daugiavaikių šeimų asociacija „MES“ idėja – užtikrinti, kad atšvaitas visada būtų ant viršutinio drabužio, kurį dėvi vaikas ar suaugęs. Akcijos metu atšvaitai ant viršutinių drabužių, kuprinių ar kepurių pritvirtinti termo būdu. Šis būdas ypatingas tuo, kad pritvirtintų atšvaitų neįmanoma nulupti, sugadinti ar pamesti. Šios akcijos tikslas – skatinti žmones dėvėti atšvaitus, šviesti juos saugaus eismo temomis, atkreipti dėmesį į „nematomų žmonių” problemą tamsoje, taip pat pasirūpinti, kad atšvaitus turėtų kuo daugiau pėsčiųjų: pradedant vaikais ir baigiant seneliais. Lapkričio 19 dieną – akciją vykdėme Žagarės ir Skaistgirio gimnazijose, lapkričio 20 dieną – „Saulės“ pagrindinėje mokykloje, o 21 dieną – Kriukų pagrindinėje mokykloje ir M. Slančiausko progimnazijoje. Atšvaitus tvirtinome moksleiviams, pedagogams ir visiems kitiems mokyklų darbuotojams, kurie norėjo būti saugūs ir matomi kelyje.
Iš viso atšvaitus pritvirtinome daugiau kaip 650 žmonių!
Nuoširdžiai dėkojame savanoriui Giedriui Stubailai ir daugiavaikių šeimų asociacijai „MES“ už galimybę sumažinti „nematomų žmonių“ skaičių Joniškio rajone.Visuomenės sveikatos specialistė: Vaida Merkelytė
Europos supratimo apie antibiotikus diena!
Sekmadienį, lapkričio 18 d. Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie antibiotikus, antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę visuomenės sveikatai bei plėtoti teisingą antibiotikų vartojimą. Kad išsaugotumėme antibiotikų veiksmingumą, kiekvienas turime prisidėti prie atsparumo antibiotikams plitimo mažinimo.Daugelio bakterijų atsparumas antibiotikams sparčiai auga, nes gausus ir netinkamas šių medikamentų vartojimas spartina atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Atsiranda naujos bakterijų atmainos, kurios tuo pačiu metu tampa atsparios kelių rūšių antibiotikams. Tokios bakterijos gali tapti atsparios visiems žinomiems antibiotikams.
Didelė dalis žmonių antibiotikus vartoja netinkamai, todėl būtina žinoti kokie yra netinkami antibiotikų vartojimo būdai: Kai antibiotikai vartojami nepagrįstai: peršalimą ir gripą dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai NEVEIKIA. Tokiais atvejais antibiotikai nepadės jums pasveikti: jie nemažina karščiavimo ir nemalšina tokių simptomų kaip čiaudulys. Kai antibiotikai vartojami neteisingai: jei sutrumpinate gydymo kursą, vartojate mažesnę dozę ar nesilaikote reikiamo režimo (geriate vaistus kartą per dieną vietoje dviejų ar trijų, kaip nurodyta), vaisto kiekis jūsų organizme bus nepakankamas, bakterijos išgyvens ir gali tapti atsparios. Visada laikykitės gydytojo nurodymų, kada ir kaip vartoti antibiotikus! ELPKC duomenimis, kasmet Europoje nuo infekcijų, sukeltų antibiotikams atsparių mikroorganizmų, miršta 33 tūkst. žmonių. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad antibakterinių preparatų vartojimo praktika įvairiose šalyse skirtinga. Be to, rimta problema išlieka ir su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos (hospitalinės infekcijos). Naujausi ELPKC duomenys skelbiami atliktų hospitalinių infekcijų ir antimikrobinių medžiagų naudojimo paplitimo tyrimų ataskaitose. Pagrindiniai bakterijų atsparumo antibiotikams plitimo veiksniai: netinkamas antibiotikų parinkimas ir paskyrimas; nekontroliuojamas antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje, žuvininkystėje, augalininkystėje; naujai kuriamų antibiotikų trūkumas; prasta infekcijų kontrolė ligoninėse, gyvulininkystės ūkiuose; netinkamas nuotekų šalinimas. Antibiotikus gali skirti tik jus apžiūrėjęs gydytojas! Daugelis peršalimo ligų gali sukelti tuos pačius simptomus, tačiau jų gydymas gali skirtis. Jeigu anksčiau jums sergant buvo skirti antibiotikai ir jūs visiškai pasveikote, pasireiškus panašiems simptomams, jūs vėl norėtumėte vartoti anksčiau skirtą antibiotiką. Tačiau jus apžiūrėjęs gydytojas gali nustatyti, ar ir šį kartą esantiems simptomais mažinti reikia antibiotikų. Būtina atsiminti, kad: kai kurios virusinės infekcijos praeina savaime ir jokio gydymo nereikia; tiek virusų, tiek bakterijų sukeltos infekcijos turi panašių ligos simptomų; antibiotikai veikia tik bakterijų sukeltas infekcijas, virusų antibiotikai tiesiog neveikia; antibiotikai gali veikti ne tik infekciją sukėlusias bakterijas, bet ir gerąsias organizmo bakterijas; dažnas ir neteisingas antibiotikų vartojimas skatina atsparių antibiotikams bakterijų vystymąsi; bakterijos yra gyvi mikroorganizmai, kurie stengiasi išgyventi ir sukuria apsauginius mechanizmus savo viduje prieš antibiotikų veikimą. Šiuos mechanizmus bakterijos perduoda viena kitai – todėl atsparių antibiotikams bakterijų skaičius didėja; antibiotikus būtina vartoti tiek dienų ir tokiomis dozėmis kiek paskyrė gydytojas; negalima dalinti antibiotikų kitiems – antibiotikai skirti tik tau sukeltai bakterinei infekcijai gydyti. Kiekvienas turime prisidėti prie atsparumo antibiotikams plitimo mažinimo, jei antibiotikus vartosime atsakingai. Norėdami prisidėti prie šios problemos sprendimo mes visi galime tapti „Antibiotikų saugotojais“. Tereikia įsipareigoti sau ir keisti savo veiksmus, siekiant išsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateityje. Literatūra: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/prasidejo-pasauline-supratimo-apie-antibiotikus-savaite_227 http://www.hi.lt https://antibioticguardian.com/ http://www.ulac.lt/uploads/downloads/10_faktu_AMR.pdfVisuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė
Profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai kviečiami dalyvauti apklausoje
Higienos institutas atlieka tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti Lietuvos profesinės sveikatos priežiūros (toliau – PSP) paslaugų teikėjų galimybes teikti tokias paslaugas mažoms įmonėms. Kviečiame įmones, teikiančias PSP paslaugas (darbuotojų profilaktiniai sveikatos tikrinimai, profesinės rizikos vertinimas, darbuotojų sveikatos stebėsena, sveikatos stiprinimas ir kt.), dalyvauti apklausoje ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos darbuotojų profesinės sveikatos priežiūros stiprinimo. Mums labai svarbi Jūsų nuomonė. Prašome užpildyti anketą, kurią galite rasti http://www.hi.lt/news/1392/1132/Profesines-sveikatos-prieziuros-paslaugu-teikejai-kvieciami-dalyvauti-apklausoje.html ir siųsti ją el. paštu vilma.ziedeliene@hi.lt iki 2018 m. lapkričio 19 d. imtinai. Užtikriname anketoje pateiktų duomenų konfidencialumą ir garantuojame, kad tyrimo rezultatai bus panaudoti tik tyrimo tikslais ir pateikti apibendrintai. Apklausa atliekama įgyvendinant Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291, ir Nacionalinį darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-256/V-584, siekiant parengti profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo labai mažoms ir mažoms įmonėms modelį. Iš anksto dėkojame už bendradarbiavimą stiprinant profesinės sveikatos priežiūrą. Kilus klausimų, prašome kreiptis į Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos inovacijų skyriaus specialistę Vilmą Žiedelienę, el. p. vilma.ziedeliene@hi.lt, tel. (8 5) 212 08 61.
Pasaulinė DIABETO diena!
Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė cukrinio diabeto diena. Ją pradėta minėti kasmet nuo 1991-ųjų, siekiant atkreipti visuomenės ir vyriausybių dėmesį į šią ligą, jos komplikacijas, prevenciją bei ligos kontrolę. Diabetas - lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino trūkumo ar sutrikusio jo veikimo audiniuose didėja gliukozės kiekis kraujyje. Cukrinis diabetas yra skirstomas į tipus: I tipo diabetas
Dažniau susergama vaikystėje arba paauglystėje. Liga vystosi gana sparčiai. Vyresnio amžiaus asmenims I tipo cukrinis diabetas vystosi lėčiau ir ne taip akivaizdžiai. I tipo cukriniu diabetu susergama, kai organizmo imuninė sistema pradeda pulti ir naikinti insuliną sekretuojančias kasos beta ląsteles. Kartais kasos ląsteles gali pažeisti kiti veiksniai, pvz., kasos uždegimas, kasos trauma, kitos kasos ar endokrininės sistemos ligos, ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas ir kt. Tuomet gali atsirasti antrinis diabetas.
II tipo diabetas Pažeistas organizmas nesugeba įsisavinti insulino arba jo veikimas įvairiuose organizmo audiniuose yra nepakankamas. Tokiu atveju organizmo audiniai įsisavina mažiau su maistu gaunamų angliavandenių (organizme jie pavirsta į gliukozę). Kurį laiką kasos beta ląstelės, gamindamos daugiau insulino, pajėgia išlaikyti normalią gliukozės koncentraciją. Tačiau ilgainiui kasos rezervai pradeda mažėti ir kraujyje padidėja gliukozės kiekis (hiperglikemija). Pradžioje vystosi nedidelė hiperglikemija, kuri vėliau virsta II tipo cukriniu diabetu. Diabetui būdingi požymiai: dažnas šlapinimasis; besaikis troškulys; didėjantis alkis; svorio mažėjimas; nuovargis; suprastėjusi rega; plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas; blogai gyjančios žaizdos. Rizikos veiksniai: nutukimas arba antsvoris; judėjimo stoka; anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas; nesubalansuotas maitinimasis; vyresnis negu 40 m. amžius; per didelis kraujo spaudimas; per didelis kraujo cholesterolis; artimi giminės sirgo ar serga diabetu; moterims – nėštumo diabetas. Cukriniu diabetu pasaulyje serga 425 milijonai žmonių – 1 iš 11 planetos gyventojų, ir vienas iš dviejų nežino, kad serga, nes liga lieka nediagnozuota. Tuo tarpu Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 100 000 žmonių. MITYBOS PRINCIPAI Laikytis taisyklingos mitybos sergantiems cukriniu diabetu yra labai svarbu. Didžiąją mūsų maisto dalį sudaro angliavandeniai. Angliavandeniai yra kelių rūšių: paprastieji ir sudėtiniai. Iš jų organizme gaminama gliukozė. Paprasti angliavandeniai aptinkami vaisiuose, kituose produktuose. Tai gliukozė, fruktozė, laktozė. Sudėtiniai angliavandeniai yra chemiškai didesni paprastųjų angliavandenių junginiai. Jie įeina į grūdinių, ankštinių augalų, riešutų, šakniavaisių ir daržovių sudėtį. Sudėtiniai angliavandeniai yra naudingesni organizmui, nes organizmas juos skaldo ir pasisavina lėčiau, todėl gliukozės kiekis kraujyje po jų vartojimo didėja ne taip staigiai. Be to, į šių augalų ir daržovių sudėtį įeina ir organizmui naudingos skaidulos. Angliavandeniai, lyginant su kitomis maisto sudėtinėmis dalimis, riebalais ir baltymais, labiausiai paveikia gliukozės koncentraciją. Todėl labai svarbu, kad maiste būtų tinkamas angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis. Pagrindiniai angliavandenių šaltiniai yra šie: duona, kruopos, grūdai, ryžiai, makaronai; bulvės; pieno produktai ir jogurtas; kitos krakmolo turinčios kultūros; vaisiai. FIZINĖ VEIKLA Fizinė veikla yra svarbi diabeto gydymo sudedamoji dalis. Fizinę veiklą tinkamai derinant su dieta ir medikamentais, galima pasiekti gerų rezultatų. Reguliari fizinė veikla turi daug teigiamų savybių ir padeda: Deginti kalorijas ir tokiu būdu mažinti kūno masę; Didinti organizmo jautrumą insulino poveikiui; Mažinti kraujospūdį; Didinti raumenų ir kaulų masę bei stiprumą; Gerinti gliukozės ir riebalų apykaitą; Gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą; Organizmui geriau adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, mažina stresą. Fizinės veiklos metu yra naudojami gliukozės rezervai, todėl gliukozės koncentracija kraujyje gali mažėti. Tačiau priklausomai nuo fizinės veiklos pobūdžio gliukozės koncentracija kraujyje gali keistis skirtingai. Trumpos ir greitos fizinės veiklos metu, tokios kaip staigus bėgimas, raumenys ir kepenys atpalaiduoja gliukozės rezervus, kurie yra iš karto panaudojami, tačiau, fizinei veiklai užsitęsus, gliukozės panaudojimas išauga beveik 20 kartų ir jos koncentracija kraujyje pradeda mažėti. PATARIMAI IR PROFILAKTIKA Svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Žmonės, turintys padidintą riziką diabetui, profilaktiškai turėtų tikrintis gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi CD profilaktikos veiksniai. Sergant CD svarbiausia tinkamai maitintis, optimaliai suderinti maisto ir vaistų vartojimą, normalizuoti kūno svorį, siekti kuo normalesnių glikemijos, lipidų, bei arterinio kraujospūdžio rodiklių. Būtina atkreipti dėmesį į suvartojamų angliavandenių kiekį. Rekomenduotina, kad racione vyrautų sudėtiniai angliavandeniai (pvz. juoda duona, makaronai, ryžiai, grikiai). Literatūra: http://www.smlpc.lt/index.php?lang=1&nod=search&search=2705 http://www.hi.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=164&cntnt01returnid=503 Zabulienė L., Butkus J. (2009). Suaugusiųjų antrojo tipo cukrinio diabeto prevencija ,,Mokomoji knyga“.Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė
LAPKRIČIO 8-OJI − EUROPOS SVEIKOS MITYBOS DIENA!
Pastaruoju metu Europos šalyse tarp jų ir Lietuvos gyventojai raginami atkreipti dėmesį į ypatingą tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai, organizuojami įvairūs renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos ir sveikos mitybos principus ir taisykles tikslu padėti žmonėms suprasti sveikos mitybos pagrindus. Gyventojų mityba dažnai nėra palanki sveikatai ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų: nepakankamai vartojama daržovių ir vaisių, grūdinių produktų, ypač viso grūdo produktų, žuvies ir žuvies produktų, t. y. vartojama per mažai sveikatai palankių maisto produktų. Lietuvos kaip ir daugelio kitų Europos šalių gyventojų mityba palanki lėtinių ligų atsiradimui, todėl būtina ją keisti, mokant ir skatinant visuomenę ugdyti sveikos ir tinkamos mitybos įpročius.Sumažėjus fiziniam aktyvumui, padidėjus didelio kaloringumo maisto ir gėrimų prieinamumui bei pasikeitus maitinimosi įpročiams ir gyvenimo būdui, kartu su nutukimu daugėja kraujotakos sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos atvejų, tam tikrų rūšių vėžio ir kitų su antsvoriu ir nutukimu susijusių ligų. Lietuvos rinkoje yra dar gana daug sveikatai nepalankių ir palyginti mažai sveikatai palankių maisto produktų. Pastaraisiais metais daug kalbama apie neigiamą cukrų poveikį žmogaus sveikatai. Mokslininkai didelio cukrų kiekio vartojimą sieja su širdies ir kraujagyslių ligomis, sumažėjusiu imunitetu, smegenų insultu, diabetu, antsvoriu, virškinimo sutrikimais. Cukrūs ‒ tai monosacharidai ir disacharidai, esantys maisto produktuose. O pridėtiniai cukrūs − tai gėrimo ar patiekalo gamybos metu įdėta sacharozė, fruktozė, gliukozė, gliukozės sirupas, fruktozės sirupas, gliukozės-fruktozės sirupas ir kitų formų monosacharidai bei disacharidai, taip pat cukrūs, esantys meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose. Maisto produktai, kuriuose yra daug paprastųjų angliavandenių (cukrų, gliukozės, fruktozės, maltozės, medaus, kukurūzų sirupo ir kt.), paprastai turi labai mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie yra tik energijos šaltinis. Norint, kad mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, būtina laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: • valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvūninės kilmės maistą; • kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų; • kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną); • išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas: 18,5–25); • mažinti riebalų vartojimą; gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais; • riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa; • vartoti liesą pieną, liesus pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį); • rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti, saldžius gėrimus, saldumynus; • valgyti nesūrų maistą; bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g); vartoti joduotą druską; • riboti alkoholio vartojimą; • valgyti reguliariai; • gerti pakankamai skysčių, ypač vandens; • taip pat rekomenduojama kasdien aktyviai judėti.
Maisto pasirinkimo PIRAMIDĖ
Vienas sveikos mitybos principų – įvairumas, todėl tiek vaikams, tiek suaugusiems maisto produktus reikia rinktis kasdien iš visų maisto produktų grupių ir taip organizmas gaus ir gyvūninių, ir augalinių maisto produktų. Maisto pasirinkimo piramidės pagrindą, t.y. pirmą aukštą sudaro dvi maisto produktų grupės – daržovės, vaisiai, uogos ir grūdiniai produktai, kurių rekomenduoja vartoti kasdien ir kelis kartus per dieną. Antrame aukšte piramidėje išsidėsčiusios ir augalinės, ir gyvūninės kilmės maisto produktų grupės – pienas ir pieno produktai, mėsa ir mėsos produktai, žuvis ir jos produktai, kiaušiniai, augalinis aliejus, ankštiniai, riešutai, kurių rekomenduojama vartoti kasdien (ar rečiau), bet saikingai. Trečiame aukšte maisto pasirinkimo piramidėje arba jos viršūnėje išsidėstę maisto produktai, turintys daug riebalų, cukraus ar druskos – saldainiai, pyragaičiai, cukrus, riebalai, druska ir panašūs produktai, kurių rekomenduojama vartoti labai retai ir mažai.Norėdami tinkamai pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus, atidžiai skaitykite maisto produktų etiketes!
Maisto produktų ženklinimas – vienas iš svarbių vartotojų informavimo apie maisto produktą (maisto sudedamąsias dalis, maistingumą, tinkamumo vartoti terminą ir t. t.) būdų, o maisto produktų etiketėse pateikta informacija apie maistą sudaro galimybes gyventojams sužinoti apie maisto produktą bei rinktis sveikatai palankesnius, jų mitybos poreikius atitinkančius maisto produktus. Skaitydami etiketėje pateiktą informaciją apie produktą, vartotojai gali sužinoti, kaip produktas buvo apdorotas (pvz., vytintas, rūkytas, koncentruotas, užšaldytas, išdžiovintas šaldant, greitai užšaldytas produktas ir pan.), ar tai sultys ar vaisių nektaras, nugriebtas, nenugriebtas, liesas pienas ir kita. Perskaičius etiketėje nurodytą produkto sudedamųjų dalių sąrašą bei maistingumą, vartotojai taip pat gali gauti nemažai informacijos apie maisto produktą, pvz., apie riebalų rūgštis, druską, cukrus, skaidulines medžiagas ir pan.
Rinkitės maisto produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė”
Lietuvoje savanoriškai maisto produktai gali būti ženklinami simboliu „Rakto skylutė“. Siekiant padėti lengviau pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus ir užtikrinti sveiką mitybą, rekomenduojama rinktis šiuo simboliu pažymėtus maisto produktus, kurie turi kelis kartus mažiau riebalų, cukraus ir druskos bei daugiau maistinių skaidulinių medžiagų nei kiti panašūs tos pačios grupės maisto produktai. Juose taip pat neturi būti saldiklių. Simboliu „Rakto skylutė“ pažymėti maisto produktai – įprasti produktai, tačiau juose yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose daugiau skaidulinių medžiagų. http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Lankstukai/Lankstinukas_si mbolis_rakto_skylute%20po%20vis%C5%B3%20taisym%C5%B3.pdf http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/rakto-skylute-sveikatai-palankesni-maisto-produktai-1/produktai-rinkoje http://www.smlpc.lt/lt/metodine_medziaga/mityba.html http://www.smlpc.lt/media/file/Metodine%20medziaga/2014%20MOK%20rekom%20mitybos%20skatinimas%202015%2001%2012.pdfVisuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė
Padėk sau atsipalaiduoti!
Šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas reikalauja atlikti daugybę užduočių, pareigų, kai atsiduriama įvairiose nepalankiose, stresą keliančiose situacijose. Daugelis skundžiasi nuovargiu, sutrikusiu miegu, prasta nuotaika, darbingumo sumažėjimu. Nuolatinėje įtampoje gyventi neįmanoma, todėl nuolat įvairiais būdais siekiame atsipalaiduoti. Mokslininkų teigimu, intensyvios darbo dienos reikalauja pertraukų. Jei dirbate prie kompiuterio ne rečiau kaip kas valandą reikėtų daryti 5-10 minučių pertraukas, kad galėtumėte pailsinti akis ir atpalaiduoti pečių ir kaklo raumenis paprastais pratimais. Jeigu dirbate statybų sektoriuje ar kitą fizinį darbą būtinai pailsėkite poilsio zonose 15-20 min. Tai ypatingai svarbu šiandienėje visuomenėje, kadangi neretai žmogus taip išsenka, kad nesijaučia pailsėjęs ir po visos nakties miego – organizmas neatsigauna, kamuoja nuovargis, prasta koncentracija, bloga nuotaika. Praktikuojant atsipalaidavimo pratimus, galite sumažinti streso sukeliamus simptomus: Mažinant kraujospūdį; Sulėtinant kvėpavimo dažnį; Normalizuojant hormonų veiklą; Sumažinant raumenų įtampą ir chronišką skausmą; Pagerinant koncentraciją ir nuotaiką; Sumažinant nuovargio jausmą; Sumažinant pyktį; Pagerinant pasitikėjimą savimi. Kaip greitai atsipalaiduoti darbo metu: Ypač greitas ir paprastas metodas padėsiantis atsipalaiduoti – plojimas rankomis arba trepsėjimas. Lėtai kvėpuodamas, kairės rankos nykštį suk dešiniosios delno centre. Tai šiek tiek stipriau daryk kas kartą iškvėpdamas. Po kurio laiko sukeisk rankas: dešiniosios nykštį suk kairės rankos delne. Stovėdamas, už nugaros sunerk pirštus, tuomet giliai įkvėpk ir porą sekundžių užlaikyk kvėpavimą. Tuomet iškvėpk ir gerokai papurtyk už nugaros sunertas rankas. Šį pratimą atlik bent kelis kartus. Pečių sukimas. Pakelkite pečius ir bandykite jais pasiekti ausis. Tada suveskite pečius už nugaros ir leiskite jiems „nukristi“, staiga atpalaiduokite. Dar kartą – aukštyn, atgal, pasukame ratu ir „numetame“. Pakartoti kelis kartus. lėtai įkvėpk skaičiuodamas iki penkių, ir taip pat skaičiuodamas iki penkių iškvėpk. Tai pakartok kelis kartus ir grįžk prie darbo. Reguliariai atliekant atsipalaidavimo pratimus, žmogus išmoksta atpažinti raumenų įtampą ir kitus fizinius pojūčius, susidarančius streso metu. Kai išmokstama atpažinti įtampą ir stresą, žmogus gali efektyviai ir greitai sumažinti šiuos neigiamus simptomus naudojant įvairias atsipalaidavimo technikas. Tai apsaugo nuo ilgalaikio psichologinio išsekimo bei įvairių chroniškų susirgimų, kurių atsiradimo tikimybė išauga streso metu. Atrodytų keista, kaip telefonas gali padėti atsipalaiduoti ir pabėgti nuo išorinio pasaulio? Vis dėlto, kartais verta atrasti naujas galimybes ir jeigu telefonas gali trukdyti, tai jis turėtų galėti ir padėti. Sužinokite ir tuo įsitikinkite išbandydami bent keletą programėlių, sukurtų būtent jūsų gerovei. 5 nemokamos išmaniosios programėlės padeda atsipalaiduoti: ,,Antistresiniai pratimai“. Programėlė, kuri padės įvertinti savo dabartinę būseną kiekvieną dieną. Prie tam tikros būsenos priskiriami atsipalaidavimo metodai. „Pagalba sau“. skirta lavinti emocinę žmonių sveikatą bei teikti psichologinę pagalbą. „Headspace“ yra 10 dienų kasdienės 10 minučių meditacijos sesijos. „Calm“ Norite pabėgti iš savo darbo rutinos? Su “Calm” programėle nuo rašomojo stalo neatsitraukiantys darbuotojai virtualiame pasaulyje gali patirti nuostabų gamtos potyrį. „Nights Keeper“ Kai nakties miegą trukdo žinutės ar skambučiai. Žinoma, galima tiesiog išjungti telefoną, bet kas, jeigu laukiate vieno svarbaus skambučio? Ši programėlė leidžia susikurti sąrašą kontaktų, kurių skambučių neblokuos, o atmestiesiems gali išsiųsti žinutę, kad jums viskas gerai ir perskambinsite kai galėsite. Literatūra: Perminas A., Gustaitienė L., Jarašiūnaitė G., Pečiulienė I. (2014). Efektyvūs streso mažinimo būdai: biogrįžtamuoju ryšiu paremta relaksacija ir progresuojančioji raumenų relaksacija. Vytauto didžiojo universitetas Žemaitienė N., Bulotaitė L., Jusienė R., Veryga A. (2011). Sveikatos psichologija. Vilnius ,,Tyto alba“. Kenneth S., (2017). Super‐relaxation helps muscles work more efficiently. J Physiol 595.4 p. 1007–1008. www.smlpc.lt
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė
Spalio 20-oji Pasaulinė osteoporozės diena
Osteoporozės diena nuo 1996 m. spalio 20 d., kai Jungtinės Karalystės Nacionalinė osteoporozės draugija paskelbė kampaniją prieš osteoporozę, kurią su entuziazmu palaikė Europos Komisija. Osteoporozė yra labiausiai paplitusi žmonių kaulų liga ir viena didžiausių globalių visuomenės sveikatos problemų. Osteoporozė, tai kaulų liga, kai mažėja žmogaus kaulų tankis ir masė, padidėja kaulų trapumas, todėl dažniau patiriami lūžiai. Žmogaus kaulai nuolat keičiasi. Vaikystėje žmogaus kaulai yra gan minkšti, augant kietėja ir tampa tvirčiausi apie 30 gyvenimo metus. Vėliau kaulai pradeda retėti, tampa trapūs. Osteoporozė pagal savo kilmę, eigą, pakenkimo pobūdį ir vietą yra nevienalytė liga ji bendrai klasifikuojama į: pirminę (juvenilinę, idiopatinę, involiucinę – senatvinę ir pomenopauzinę) ir antrinę. Pirminė (senatvinė) osteoporozė serga abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonės, moterys – gerokai dažniau nei vyrai. Įvairių šalių tyrimai rodo, kad maždaug 10–12 procentų visų gyventojų galėtų sirgti šia liga. Maždaug kas trečia moteris ir kas penktas, šeštas vyras, kuriems per 50 metų, patiria kaulų lūžius dėl osteoporozės. Lietuvoje osteoporoze serga maždaug 250 tūkst. žmonių. Per metus bendrai įvyksta apie 15 tūkst. lūžių, iš jų 10 tūkst. patyrė moterys, 5 tūkst. – vyrai. Idiopatinė osteoporozė diagnozuojama tada, kai nepavyksta nustatyti kaulų retėjimo priežasties. Vyrams idiopatinė osteoporozė būna maždaug 10 kartų dažniau negu moterims ir sudaro apie 30–70 proc. vyrų osteoporozės atvejų. Involiucinė pomenopauzinė osteoporozė vystosi dėl lytinio hormono estrogeno (reikšmingai rečiau dėl testosterono) trūkumo organizme ir jai būdinga greita kaulinio audinio remodeliacija (apykaita) ir nykimas. Antrinė osteoporozė išsivysto sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, kurios sutrikdo normalius kaulinio audinio formavimosi procesus, ar ilgą laiką vartojant tam tikrus medikamentus būdinga greita kaulinio audinio remodeliacija (apykaita) ir nykimas. Osteoporozės požymiai. Osteoporozė pasireiškia kaulo masės sumažėjimu, blogėjančia kaulo struktūra ir didėjančiu kaulinio audinio poringumu bei padidėjusia kaulų lūžių rizika. Pavojus susirgti osteoporoze reikšmingai padidėja su amžiumi (ypač moterims), kartu išauga pavojus nugriūti bei patirti kaulų lūžių. Neretai pirmasis ligos požymis būna kaulo lūžis po lengvos traumos ar net nepatyrus jokios traumos. Sergant osteoporoze, po truputį pradeda mažėti ūgis, paskauda kaulus, vėliau gali deformuotis stuburo krūtininė dalis, t. y. formuojasi kupra ir pan. Osteoporozės rizikos veiksniai: vyresnis amžius (>50 metų); moteriška lytis; anksčiau buvę kaulų lūžiai; paveldimumas (buvę osteoporozės atvejai šeimoje ar giminėje, ypač iš motinos pusės); itin smulkus kūno sudėjimas (ploni ir mažos masės kaulai); ypač maža kūno masė arba mažas KMI (mažesnis nei 19); menopauzė; jauname amžiuje pašalintos kiaušidės; ilgalaikis fizinis pasyvumas (ypač gulėjimas lovoje dėl įvairių lėtinių susirgimų); vaikystėje ir jaunystėje su maistu gautas labai mažas kalcio, baltymų ar/ir vitamino D kiekis; ilgalaikis alkoholio vartojimas; rūkymas. Prevencija: kalcio ir vitamino D vartojimas; sveika ir subalansuota mityba; fizinis aktyvumas; žalingų įpročių atsisakymas (rūkymo, alkoholio); mažiau gerti kavos, nes ,,išplauna‘‘ kalcį, atsisakyti angliarūgštės turinčių gėrimų; reguliuoti kūno svorį; kuo mažiau vartoti angliavandenių (cukraus) ir daugiau baltymų. Straipsnis parengtas remiantis: Gleason LJ1, Menzies IB, Mendelson DA, Kates SL, (2012) Friedman SM. Diagnosis and treatment of osteoporosis in high-risk patients prior to hip fracture. Geriatr Orthop Surg Rehabil., Jun; 3(2):79-83. Gillespie LD1, Robertson MC, Gillespie WJ, Sherrington C, Gates S, Clemson LM, Lamb SE., (2012) Interventions for preventing falls in older people living in the community. Cochrane Database Syst Rev, 2012, 9. Straipsnio santrumpa internete: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22972103n. Avenell A1, Mak JC, O'Connell D., (2014) Vitamin D and vitamin D analogues for preventing fractures in post-menopausal women and older men. Interneto prieiga: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24414552. Kling J. M., Clarke B. L., Sandhu N. P., (2014) Clinician’s Guide to Prevention and Treatment of Osteoporosis. 23 (7), p. 563–572. Cosman F., de Beur S. J., LeBoff M. S., Lewiecki E. M., Tanner B., Randall S., Lindsay R. Clinician’s, Guide to Prevention and Treatment of Osteoporosis. 2014, 25 (10), p. 2359–2381. Fordham j., ( 2007 ) Osteoporozė. Vilnius: UAB ,,Vaistų žinios”.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė
Krūtų sveikatos diena
Spalis yra krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, o nuo 2008 m. Europos krūties vėžio koalicijos iniciatyva spalio 15 d. kasmet minima kaip Krūtų sveikatos diena. Šį mėnesį, o ypač Krūtų sveikatos dieną įvairiomis akcijomis ir renginiais siekiama priminti visuomenei apie krūtų ligų aktualumą bei prevencijos svarbą. Dažniausiai nustatoma krūtų liga yra krūties vėžys, kuris daugeliu atvejų diagnozuojamas vidutinio ir vyresnio amžiaus (50–70 metų) moterims. Krūties vėžys – pagrindinė moterų onkologinė liga, nusinešanti net 15 proc. visų nuo onkologinių ligų mirusių moterų gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog trečdalis visų susirgimo vėžiu atvejų yra išvengiami. Siekiant sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir krūties ligomis, bei jaustis geriau, pirmiausia rekomenduojama kasdieniame gyvenime vadovautis sveiko gyvenimo principais. Juolab, kad ir moksliškai įrodytas ryšys tarp sveiko gyvenimo būdo ir krūtų sveikatos. Svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę krūtų sveikatą, yra fizinis aktyvumas, sveika mityba ir optimalaus kūno svorio išlaikymas. Moterys turi galimybę dalyvauti mamografinės patikros programoje. Kiekviena 50–69 metų moteris gali 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą. Patikros metu moteriai yra atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija). Jo tikslas – patikrinti, ar krūtyje neatsirado pakitimų. Jei patikros metu nebuvo rasta pakitimų, moteris gali vėl atlikti tyrimą po 2 metų. Nustačius pakitimų moteriai atliekami nuodugnesni tyrimai. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas (tyrimo tikslumas 85–95 %), trunkantis kelias minutes ir nesukeliantis jokių nemalonių pojūčių. Prietaiso skleidžiama spindulių dozė labai maža ir nepavojinga sveikatai. Šeimos gydytojas 1 kartą kas 2 metus turėtų kviesti (paštu, el. paštu, telefonu ar kitu būdu) 50–69 metų moteris atlikti šį tyrimą, išduoti joms siuntimą atlikti mamografiją. Krūties vėžį moteris gali pastebėti pati. Krūtų savityrą taip pat yra vienas iš svarbiausių krūties vėžio prevencijos metodų. Kiekviena jauna moteris, maždaug nuo 20 metų amžiaus, kai galutinai susiformuoja krūtys, turi išmokti pati atlikti krūtų savityrą, t. y. reguliariai kartą per mėnesį (geriausiai iškart po menstruacijų) apžiūrėti ir apčiuopti krūtis ir tai daryti visą gyvenimą. Moterų krūties audinyje pokyčiai vyksta kiekvieną mėnesį. Audinys reaguoja į hormonų lygio pokyčius, atsirandančius menstruacinio ciklo metu – nuo vienų mėnesinių iki kitų. Šie hormonų lygio pokyčiai priverčia jūsų krūtis patinti. Prasidėjus mėnesinėms patinimas atslūgsta ir jūsų krūtys vėl įgauna normalų dydį. Dėl šio ciklo geriausias laikas atlikti krūtų apžiūrą yra praėjus maždaug vienai savaitei po mėnesinių pradžios. Savityros 5 žingsniai: Nusirenkite ir atsistokite prieš veidrodį. Rankas nuleiskite prie klubų. Apžiūrėkite savo krūtis, ieškodama bet kokių susiraukšlėjimo, įdubimo ženklų arba krūtų dydžio, formos ar simetrijos pakitimų. Pakelkite rankas, uždėkite jas ant pakaušio ir vėl ieškokite jau minėtų ženklų. Sukamaisiais judesiais kruopščiai ištirkite savo krūtų audinį ieškodama gumbelių ar audinio sustandėjimų. Patikrinkite, ar jūsų speneliai neįtraukti. Ir apžiūrėkite. Ar nėra išskyrų iš jų. Patikrinkite pažastį, ar joje nėra gumbelių arba audinio sustandėjimų. Kokie požymiai signalizuoja būtinybę apsilankyti pas specialistą? Gumbas ar sukietėjimas krūtyje ar šalia jos; Neįprastos išskyros iš spenelio, gali būti kraujingos; Krūties dydžio ar formos pakitimai; Krūties odos spalvos pakitimai; Spenelio formos pakitimai; Spenelio odos pleiskanojimas ar lupimasis; Bet kokie krūties spalvos, formos, konsistencijos pakitimai. Nepamirškite kartą per mėnesį atlikti krūties savityrą, aptikusios nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją. Reguliariai dalyvaukite medicininėse patikrose dėl krūties vėžio ir laikykitės sveikos gyvensenos taisyklių. Straipsnis parengtas remiantis: Rožinio kaspino draugija. Nejaugi tai krūties vėžys? Patarimai moterims, padėsiantys nustatyti tikslią krūties vėžio diagnozę. http://smlpc.lt/ http://www.siauliutlk.lt/
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė
Pasaulinė regėjimo diena
Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį paskelbė Pasauline regėjimo diena. Šią dieną žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas gydytoją. Akys padeda mums pažinti aplinkinį pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų. Regėjimas – vienas iš svarbiausių pojūčių. Reginti akis leidžia nustatyti kūno formą, dydį, spalvą, atstumą tarp daiktų, orientuotis erdvėje, skirti šviesą nuo tamsos. Privalome jomis rūpintis, nenumoti ranka į akių nuovargį ir skausmus, nes nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio arba televizoriaus ekrano baigiasi tuo, kad akys vis labiau silpsta. 80 procentų visos informacijos gauname per regėjimą. Iš visų žmogaus kūne dirbančių raumenų akies raumenys yra aktyviausi. Akys pervargsta nuo skaitymo prastai apšviestoje vietoje arba gulint, valgant ar važiuojant, nuo ilgo darbo kompiuteriu, nesilaikant darbo ir poilsio režimo. Joms taip pat kenkia užterštas ar sausas oras, ultravioletiniai spinduliai, ryškus apšvietimas, akinių nenešiojimas prastai matant, ilgas ir iš nedidelio atstumo televizoriaus žiūrėjimas. Regėjimo sutrikimai vargina vis daugiau žmonių, kuriems dėl trumparegystės ar toliaregystės tenka nešioti akinius. Regėjimo sutrikimų daugėja ir tarp vaikų. Gana daug moksleivių jau pradinėse klasėse turi nešioti korekcinius akinius. Kreipkitės į akių gydytoją, jeigu Jūsų akys: paraudo, niežti; neryškiai mato arba vaizdas atrodo kaip pro rūką; pradeda mirgėti ar ,,žaibuoti“ vienoje akyje; dvejinasi akyse; akys bijo ryškios šviesos; atsiranda juodi taškai ar ,,voratinklis“ prieš akis; dažniau mirksi, tapo dirglesnės; ašaroja, traiškanoja, jaučiamas akių nuovargis, sausumas. Duokite akims pailsėti ir pamankštinkite jas. Akių mankštos pratimai mažina akių įtampą, gerina regėjimą, stiprina akių raumenis: 10 kartų greitai mirksėkite; stipriai užmerkite ir atmerkite akis, kartokite tai mažiausiai 5 kartus; žiūrėkite porą sekundžių žemyn ir staigiai pakelkite žvilgsnį aukštyn. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus; užmerkite vieną akį, o kitą plačiai atmerkite. Pratimą atlikite su abiem akimis mažiausiai po 5 kartus; galvą laikykite tiesiai ir žiūrėkite į kairę, vėliau į dešinę. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus; žvelkite į tolį 5 sekundes, vėliau 5 sekundes žiūrėkite į artimą objektą, esantį 30 cm atstumu, pvz., pirštą. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus; sukite užmerktų akių žvilgsnį aplinkui – iš pradžių pagal laikrodžio rodyklę, po to – prieš laikrodžio rodyklę. Kartokite po 5 kartus. Kad Jūsų akys būtų sveikos rekomenduojame: neskaitykite valgydami, važiuodami ar gulėdami lovoje; visada pasirūpinkite geru darbo vietos apšvietimu; kompiuteriu dirbkite ir televizorių žiūrėkite tik ribotą laiką; nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galima ne ilgiau kaip vieną valandą; atstumas iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 40 cm, monitorius turi būti pastatytas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn, arba akių lygyje; optimaliausias atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo – penkis, šešis kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis; pavargusias akis atgaivina stiprios arbatos arba silpno ramunėlių, medetkų užpilo kompresai – palaikykite juos ant užmerktų akių; akims labai svarbi visavertė mityba – reikėtų vartoti mažiau cukraus, nes jis labai kenkia akių lęšiukams, taip pat gyvulinių riebalų, vengti druskos; akis apsaugoti nuo kai kurių ligų, sulėtinti jų progresavimą, pagerinti ir sustiprinti regėjimą gali tinkamai pasirinkti maisto produktai bei profilaktiškai vartojami vitaminai ir maisto papildai akims. Straipsnis parengtas remiantis: Ostermeier-Sitkowski, U. (2005). Akių pratimai dirbantiems kompiuteriu. „Mūsų knyga“. http://smlpc.lt/
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė